2K-77-654/2025

Baudžiamoji byla Nr. 2K-77-654/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22623-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.1.2.8;

1.2.26.2; 1.1.8.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 14 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Aleno Piesliako (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistojo R. M. gynėjui advokatui Egidijui Vosyliui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. gynėjo advokato Egidijaus Vosylio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo iš dalies panaikintas Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendis. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. R. M. pagal BK 284 straipsnį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau − ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis, kuria R. M. išteisintas pagal BK 284 straipsnį, ir šio nuosprendžio dalis, kuria, paskiriant jam bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį 60 parų arešto bausme. R. M. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. M. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   R. M. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 19 d. apie 3.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – naktiniame klube „Aqua“, esančiame Druskininkuose, Vilniaus al. 13, elgdamasis įžūliai ir piktybiškai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, pašalinių žmonių akivaizdoje be jokios priežasties tyčia vieną kartą smogė kumščiu į galvą nukentėjusiajam T. V., dėl to nukentėjusysis griuvo ir trenkėsi galva į šokių aikštelės laiptus, šiais veiksmais nukentėjusiajam T. V. padarė galvos kairės pusės sumušimą, šis sumušimas sutrikdė jo klausą. Taip R. M. pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. V. sveikatą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. Staniulienės apeliacinį skundą, konstatavo, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis R. M. pažeidė viešąją tvarką. Byloje esančių įrodymų, kurie vieni kitus papildo, visuma patvirtina, kad nuteistasis be jokios priežasties panaudojo prieš nukentėjusįjį T. V. fizinį smurtą – kumščiu sudavė smūgį į galvą, šiuos veiksmus jis atliko viešoje vietoje – naktiniame klube, kuriame buvo kitų klubo lankytojų. Vertinant R. M. agresyvų ir įžūlų elgesį su kitais klubo lankytojais dar iki smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį T. V. atlikimo, akivaizdu, kad nuteistojo veiksmai viešoje vietoje buvo pavojingi ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems bare esantiems žmonėms. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad R. M., ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

3.   Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nepagrįstai nuteistajam R. M. paskyrė kitos rūšies, nei nustatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, apibūdinančių tiek nusikalstamos veikos, tiek ir nuteistojo pavojingumą, visumos.

III. Kasacinio skundo argumentai

4.   Kasaciniu skundu nuteistojo R. M. gynėjas advokatas E. Vosylis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendį arba, nustačius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nuteistojo R. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo šiuos esminius motyvus:

4.1. Nuteistojo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį, nes jo veiksmai neturėjo chuliganiškų paskatų ir savo veiksmais jis nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai, nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos. Byloje nėra objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, atitinkančių BPK 20 straipsnio reikalavimus ir patvirtinančių, kodėl R. M. įvykio metu pasielgė taip, kaip teismų nustatyta. Iš nuteistojo duotų parodymų galima tik nuspėti, kas ir kodėl įvyko tą vakarą. Įvykio vietoje R. M. kryptingai, aiškiai išreikštai ir kaip nors provokuojamai neveikė. Jo veiksmai buvo spontaniški atsitiktinio ir vienkartinio kontakto su nukentėjusiuoju metu.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog buvo suduotas stiprus ir koncentruotas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą, nes tokių duomenų byloje nėra. Smūgio nukentėjusiajam sudavimo kiti žmonės nematė. Pats nuteistasis parodė, kad sudavė smūgį, tačiau jo pobūdžio neįvardijo. Teismas, konstatuodamas, kad smūgis buvo koncentruotas ir stiprus, nepagrįstai išplėtė faktines bylos aplinkybes ir taip sustiprino savo argumentus dėl neva įvykio metu pasireiškusio nuteistojo agresyvumo, veiksmų atlikimo dėl chuliganiškų paskatų, visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo.

4.3. Galimai dėl R. M. turimo (duomenys neskelbtini) sutrikimo, dėl kurio kartojasi manijos ir depresijos, jis nesupranta ar iškreiptai supranta laiką, vietą, santykius, kartais gana staigiai apninka viena ar kita būklė. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes neįsigilino ir todėl nepagrįstai nusprendė, kad nuteistasis, nutraukęs vaistų vartojimą, tik patvirtino polinkį į pavojingą ir rizikingą elgesį. Net alkoholio vartojimas, žemesnės instancijos teismų priimtuose nuosprendžiuose įvertintas kaip veikos padarymui įtakos turėjęs veiksnys, yra sukeltas R. M. ligos, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino alkoholio vartojimo priežasčių, o tiesiog apsiribojo faktu, kad nuteistasis buvo neblaivus.

4.4. Nėra konkretaus ir neginčijamo atsakymo, ką ir kaip nuteistasis suvokė ar galėjo suvokti, nėra nustatytas jo kaltės turinys.

4.5. Teismų praktikoje smurtiniai veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2020 ir kt.). Nors smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, o pasekmės sukėlė tam tikrą trumpalaikę sumaištį, tačiau, esant akivaizdiems asmeninio pobūdžio motyvams, nuteistasis tikslo pažeisti viešąją tvarką ir rimtį neturėjo. Pagal bylos duomenis, R. M. pasivaideno, kad galimai jo draugę kažkas kliudė, todėl ši aplinkybė įgyja didelę reikšmę, pašalinant chuliganiškas paskatas jo veiksmuose.

4.6. R. M. veiksmai buvo nukreipti tik į nukentėjusįjį, jo veiksmai nebuvo pavojingi kitiems asmenims. Visų teisme apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad realiai paties klubo veikla nebuvo sutrikdyta, o klubo lankytojai toliau tęsė laisvalaikį, jie nebuvo šokiruoti, jiems nebuvo sukeltas didelis išgąstis ir pan. Be to, nuteistojo smurtiniai veiksmai nebuvo intensyvūs ir truko trumpą laiką, kiti klubo lankytojai suduoto smūgio nematė. To, kad po incidento, kai atvykę policijos pareigūnai prikėlė prisnūdusį R. M., pastarasis įtūžo, negalima gretinti su nuteistojo prieš nukentėjusįjį atliktu veiksmu, nes tai du atskiri įvykiai. R. M. nei siekė pasirodyti prieš aplinkinius, nei siekė pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos ir pan., todėl apeliacinės instancijos teismo išvados, jog nuteistasis pažeidė viešąją tvarką, yra klaidingos.

4.7.  Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo T. V., nuoširdžiai gailisi. Tiek turtinė, tiek neturtinė žala nukentėjusiajam ir ligonių kasoms atlyginta. Nukentėjusysis nuteistajam pretenzijų neturi, jam atleido. Pagal teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-449/2018) tai laikoma išimtine aplinkybe, leidžiančia teismui parinkti švelnesnę bausmės rūšį ar jos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo savo praktikos, ignoravo nukentėjusiojo poziciją ir dėl jos nepasisakė.

4.8.  Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo neįvertino ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų: jis turi rimtų, dažnai pasikartojančių psichikos sveikatos problemų, nepaisydamas to, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, prižiūri ligotą garbingo amžiaus tėvą, mažametę dukterį, užsiima socialine veikla. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad veika padaryta spontaniškai ir yra atsitiktinio pobūdžio, tai mažina jos pavojingumą. Teismas neįvertino, kad R. M. savo kaltę pripažino dar ikiteisminio tyrimo stadijoje; nors neturėjo pinigų, tačiau pasiskolinęs pats savanoriškai nukentėjusiajam atlygino net 55 000 Eur žalą; nukentėjusysis jam atleido. Teismas nepagrįstai sureikšmino ankstesnį R. M. teistumą, kuris jau yra išnykęs. Būtent pirmosios instancijos teismas, siekdamas daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, tinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai nusprendė paskirti jam švelnesnę negu straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę – baudą. Baudžiamasis procesas ir neužtikrintumas dėl likimo R. M. turėjo didesnę įtaką pasitaisymui, nei galimai turėtų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri būtų daugiau formali, gniuždančio pobūdžio, bet neteisinga, netikslinga ir paskirta ne laiku. Apeliacinės instancijos teismas nubaudimą akivaizdžiai iškėlė aukščiau už humaniškumo ir teisingumo principus, šio teismo paskirta bausmė yra skirta ne asmeniui paauklėti, o jam sugniuždyti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.   Nuteistojo R. M. gynėjo advokato E. Vosylio kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo

6.   Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad R. M. veiksmai neturėjo chuliganiškų paskatų, nes nėra nustatytos priežastys, kodėl nuteistasis sudavė smūgį nukentėjusiajam. Kartu kasaciniame skunde pateikiamos alternatyvios galimos nuteistojo veiksmų priežastys – jo sveikatos būklė arba paties nukentėjusiojo veiksmai su nuteistojo drauge.

7.   BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas ir tai padarė dėl chuliganiškų paskatų.

8.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiškinant chuliganiškų paskatų požymį yra nurodyta, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020 ir kt.). Kasatorius teisingai nurodė, kad chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-113-303/2019). Teisingai nurodęs chuliganiškų paskatų turinį apibūdinančias nuostatas, kasatorius neteisingai jas pritaiko žemesnės instancijos teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

9.   Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad nuteistasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį be jokios priežasties. Siekdamas parodyti galimas smūgio sudavimo priežastis, kasatorius kasaciniame skunde kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos pateikė ankstesnėse proceso stadijose. Kasatoriaus argumentai dėl nuteistojo suklydimo manant, kad nukentėjusysis lietė jo draugę, yra paneigti nukentėjusiojo ir liudytojos T. K. parodymais, o ir pats nuteistasis dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų nebuvo tikras. Kasatoriaus argumentai dėl psichikos ligos galimos įtakos nuteistojo veiksmams yra paneigti eksperčių L. Andriuškevičienės ir V. Kučinskienės išvada bei parodymais. Taigi, kasacinio skundo argumentai nepaneigia žemesnės instancijos teismų išvados, kad nuteistasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį be jokios priežasties, o tai atitinka chuliganiškų paskatų požymį.

10. Kasatorius, motyvuodamas chuliganiškų paskatų nebuvimą nuteistojo veiksmuose, naudoja taisyklę, kad paprastai chuliganiškos pasekmės neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan. Remdamasis šia taisykle, kasatorius nenurodo, kokios gi aplinkybės ją pagrindžia. Byloje nustatyta, kad nuteistasis ir nukentėjusysis nebuvo asmeniškai pažįstami, tarp jų nebuvo konflikto, nuteistasis neturėjo pagrindo keršyti nukentėjusiajam už kokį nors jo paties poelgį. Teismo posėdyje gynėjas nurodė, kad šią sąlygą atitiktų aplinkybės, panašios į šioje taisyklėje nurodytus veiksmus, tačiau kokios tai konkrečios aplinkybės, gynėjas nurodyti negalėjo.

11. Atsižvelgdama į šiuos motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas buvo pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 284 straipsnio taikymo

12. Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad R. M. veiksmai buvo nukreipti tik prieš asmenį, tačiau kitų veiksmų, kuriais jis demonstruotų nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, rodytų visuomenės negerbimą ir sutrikdytų visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, pasibaigusio jo sužalojimu, kaltininkas nepadarė ir nesukėlė BK 284 straipsnyje nustatytų pasekmių, nes klubo veikla nebuvo nutraukta. Kasatorius neteisus pasekmes siedamas tik su klubo veiklos nenutrūkimu, tačiau ignoruodamas apeliacinės instancijos teismo nustatytus kitus padarinius.

13. Pats savaime smurto panaudojimas viešoje vietoje dar nereiškia ir BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymo. Jeigu kaltininkas viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų padarė veiksmus, kurie sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tačiau jeigu tokie veiksmai sukėlė ir BK 284 straipsnyje nurodytus padarinius – sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, tokiu atveju kaltininko veiksmai turi būti kvalifikuoti ir pagal šį straipsnį. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje teisingai nurodė šias taisykles ir jomis rėmėsi.

14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad R. M. neturėjo priežasties smurtauti prieš T. V.. Nors po R. M. smurtinio veiksmo klubas nebuvo uždarytas ir veikė toliau, tačiau BK 284 straipsnio padariniai ir nereikalauja, kad įstaiga, kurioje nutiko įvykis, būtų uždaryta. Apeliacinės instancijos teismas nustatė kitokias kilusias pasekmes. Byloje buvo nustatyta, kad nukentėjusysis su savo penkiais draugais šventė bernvakarį ir po to, kai T. V. buvo sužalotas, visų jų suplanuoti veiksmai buvo nutraukti, vietoj savo suplanuotų veiksmų jie turėjo rūpintis sužalotu draugu, jie buvo susirūpinę ir išsigandę dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės. Be nukentėjusiojo ir jo draugų, R. M. veiksmų pasekmes patyrė liudytoja V. D.. Byloje nustatyta, kad R. M. veiksmai ir nukentėjusiojo sužalojimas ją išgąsdino, ji verkė ir šaukė, jai prireikė kitų žmonių pagalbos. Klubo apsaugos darbuotojai, barmenai ir administratorė turėjo palikti savo įprastus darbus ir rūpintis nukentėjusiuoju ir išsigandusiais klubo lankytojais. Iš klube daryto vaizdo įrašo apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad po R. M. veiksmų klubo lankytojos supanikavo, klube kilo sąmyšis, klubo lankytojai stebėjo gaivinamą nukentėjusįjį, tarpusavyje kalbėjosi vis žiūrėdami į gulintį nukentėjusįjį, jie buvo sumišę. Šios nustatytos aplinkybės leido apeliacinės instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. M. pažeidė viešąją tvarką. Viešoje vietoje be priežasties atlikęs smurtinius veiksmus ir sunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą, R. M. elgėsi įžūliai, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pripažindama R. M. kaltu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija teisingai taikė BK 284 straipsnio nuostatas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

15. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija nustato tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki dvylikos metų bausmę. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė R. M. 500 MGL dydžio baudą. Išnagrinėjęs prokuratūros apeliacinį skundą, kuriame buvo skundžiamas ir netinkamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas, apeliacinės instancijos teismas paskyrė R. M. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kasacinės instancijos teismas patikrina, ar apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

16. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Ši įstatymo redakcija galioja nuo 2025 m. vasario 1 d.

17. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį. Šis bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas, nors formaliai ir atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-233-976/2021 ir kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus ir pasekmes, į kaltininko asmenybę, į tai, kad buvo nustatytos dvi R. M. atsakomybę lengvinančios ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ir kitas aplinkybes. Šioje byloje R. M. atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis jau pirmosios instancijos teisme pareiškė savo nuomonę dėl R. M. švelnesnio nubaudimo ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl švelnesnės nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšies paskyrimo, tai įvertino. Apeliacinės instancijos teismas tokius R. M. veiksmus įvertino kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos atsakomybę švelninančios aplinkybės turinį.

19. BPK 28 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Nukentėjusysis yra proceso dalyvis, kuriam padaryta nusikalstama veika, ir jam padaryta žala, dėl jam padarytos nusikalstamos veikos vyksta procesas. Nukentėjusysis turi interesą atkurti iki nusikaltimo buvusią padėtį, tai sudaro nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas (restitucijos interesas), ir jis turi interesą, kad kaltininkas pripažintų savo neteisėtus veiksmus, jo atsiprašytų ir panašūs nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus mažinantys veiksmai (susitaikymo interesas). Panašus yra ir visuomenės, o iš dalies ir nusikaltimą padariusio asmens interesas – atkurti visuomenėje taiką ir santarvę, pašalinti nusikalstama veika padarytas pasekmes ir garantuoti, kad nusikaltimą padaręs asmuo daugiau nenusikalstų ir nedarytų žalos. Visuomenė, nukentėjusysis ir nuteistasis turi interesą, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nebūtų skirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė tais atvejais, kai galima garantuoti visuomeninę taiką ir atkurti teisingumą be kaltininko laisvės atėmimo. Numatydama bendrosios dalies normas, leidžiančias teismui paskirti mažesnę nei sankcijoje nustatytą bausmę, valstybė turi interesą skatinti veiką padariusių asmenų aktyvią atgailą, siekia sumažinti nusikalstamų veikų padarinius ir kuo operatyviau kompensuoti nukentėjusiajam padarytą žalą, kartu taip apgindama nukentėjusiojo interesus.

20. Nukentėjusiojo procesinis statusas ir BPK 28 straipsnio 2 dalyje nustatytos nukentėjusiojo teisės rodo, kad nukentėjusysis procese gali pareikšti savo nuomonę dėl įvairių procese nagrinėjamų klausimų, tarp jų ir dėl skirtinos bausmės rūšies ar dydžio. Nukentėjusiojo nuomonė yra labai svarbi, ji gali padėti tinkamai įvertinti nusikaltimo pasekmes ir taikyti teisingumo principą ir teismo turi būti įvertinta.

21. Šioje byloje nuteistasis patenkino nukentėjusiojo tiek restitucijos, tiek susitaikymo interesus. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, jau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios R. M. gailėjosi dėl savo veiksmų, susisiekė su nukentėjusiuoju, siūlė savo pagalbą, jo atsiprašė, gailėjosi dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų. Labai svarbu, kad R. M. pats savanoriškai atlygino nukentėjusiajam T. V. turtinę ir neturtinę žalą ir atlygino gerokai didesnę sumą, nei paprastai tokio pobūdžio bylose teismas priteisia nukentėjusiajam. Dėl tokių R. M. veiksmų, kai nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė, nukentėjusysis, gavęs visą žalos atlyginimą, visose proceso stadijose pareiškė savo nuomonę, kad nuteistajam neturėtų būti skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

22. Apeliacinės instancijos teismui paskyrus R. M. sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, buvo pasiektas tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo tikslas, tačiau nebuvo įgyvendintas teisingumo principas. R. M. iš esmės susitaikė su nukentėjusiuoju, jo veiksmai siekiant pašalinti nusikaltimo pasekmes buvo aktyvesni ir platesni nei įprastai tokiose situacijose ir išėjo už vien tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės ribų. Bendrai vertinant R. M. veiksmus ir nukentėjusiojo poziciją dėl bausmės skyrimo, matyti, kad visuomeninė taika buvo pasiekta, o nuteistojo parodyta atgaila, jo susitaikymas su nukentėjusiuoju ir tarp jų pasiekta taika leidžia teismui daryti išvadą, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėti R. M. paskirtos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nustatyti, kad nedelsiant atliktinos bausmės dalis yra šeši mėnesiai. Likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Paskirti R. M. pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teisėjai                                                                                                                      Alvydas Pikelis

Artūras Ridikas

Alenas Piesliakas