1.Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.
2.Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino:
1)mažametį;
2)bejėgiškos būklės žmogų;
3)savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį;
4)nėščią moterį;
5)du ar daugiau žmonių;
6)kankindamas ar kitaip itin žiauriai;
7)kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu;
8)dėl chuliganiškų paskatų;
9)dėl savanaudiškų paskatų;
10)dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo;
11)siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą;
12)siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles;
13)siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų. baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.
Straipsnio punkto pakeitimai: Nr. XIV-1065, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-04, i. k. 2022-09434 Nr. XIV-3060, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19686
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1527, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2200 (2008-05-24) Nr. X-1597, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 73-2796 (2008-06-27) Nr. XI-303, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3168 (2009-06-30)