eA-1447-442/2025

Administracinė byla Nr. eA-1447-442/2025 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00480-2024-6 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas) 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 5-IL-8106 atsisakyti A. G. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

2.  Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Sprendimas formaliai yra grindžiamas argumentu neva pareiškėjas kelia grėsmę visuomenės saugumui ir nuosavybei, remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau –ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuris numato, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas turėjo argumentuoti, kaip prieš 20 metų pareiškėjo atliktos neteisėtos veikos gali kelti arba kelia grėsmę nurodytoms vertybėms, tačiau tai padaryta nebuvo.

2.2. Pareiškėjo asmenybė jau buvo įvertinta teismų (žr. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą byloje Nr. eI2-9089-621/2021, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-296-789/2023), kurie pasisakė, kad pareiškėjo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, nors ir neigiamai charakterizuoja pareiškėją, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog aptariamoje byloje ginčyto Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 10 d sprendimo Nr. 21-IL-40-01192-e atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir 2021 m. Sprendimas) priėmimo metu (praėjus daugiau kaip 20 metų nuo nusikaltimų padarymo dienos ir praėjus apie 18 metų nuo nuosprendžių priėmimo dienos) pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.3. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimui, pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į viešojo administravimo subjektą su prašymu dėl leidimo išdavimo, prašydamas įvertinti jo individualią situaciją aktualaus teisinio reguliavimo ir Konstitucinio Teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimo kontekste.

2.4. Todėl pareiškėjui pasikreipus į instituciją dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, turėjo būti įvertinta jo individuali situacija. Pareiškėjas nusikalstamas veikas atiko prieš dvidešimt metų, dar būdamas nepilnamečiu, nesusiformavusios asmenybės, maištingo amžiaus. Pažymėtina, kad pareiškėjas bausmę atliko, atlikus bausmę buvo pasiekta bausmės paskirtis, kad bausmę atlikęs asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 str. 2 d. 4 p.), nes pareiškėjas per 20 metų daugiau nenusikalto, laikėsi įstatymų bei bendrai priimtinų visuomenės normų ir taisyklių, sukūrė šeimą, susilaukė vaikų, gyvena dorą santuokinį gyvenimą, turi įkūręs įmonę ir joje dirba, neturi žalingų įpročių. Pareiškėjas įsiliejo į medžiotojų būrelio kolektyvą, jame atliko dviejų metų stažuotę, išlaikė medžiotojo kvalifikacinį egzaminą, tačiau negali tapti pilnateisiu būrelio nariu, nes neišduodamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą. Būrelio vadovas pareiškėją charakterizuoja kaip draugišką, kruopštų, paslaugų ramaus ir nekonfliktiško būdo, puikiai sugebantį įsilieti į kolektyvą, nestokojantį humoro jausmo, visada nuoširdžiai išklausantį bei vykdantį pavestas užduotis.

2.5. Konstitucinio Teismo nutarimai yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Skundžiamas Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus prieštarauja teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principams, nes dorai ir garbingai gyvenant, laikantis įstatymų bei visuomenėje priimtinų normų, pareiškėjas turi pagrįstą tikėjimą, kad bus reabilituotas ir galės įgyti teisę laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo įsitikinimu, jis negali būti laikomas keliančiu grėsmę visuomenės saugumui ir nuosavybei neterminuotą laiką, todėl jam turėjo būti išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

3.  Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintu Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašu, atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Gavus pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, buvo atlikti patikrinimai ir nustatyta, kad pareiškėjui atlikus bausmę, teistumas už visus padarytus nusikaltimus išnyko 2009 m. rugsėjo 17 d., taip pat Administracinių nusižengimų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas per pastaruosius 5 metus baustas už 11 administracinių nusižengimų.

3.2. Surinkti duomenys apie pareiškėją vertinti kaip neigiamai jį charakterizuojantys, sietini su pavojumi, nenoru laikytis moralės normų, nenoru laikytis visuomenėje nusistovėjusių taisyklių ir valstybėje taikomų teisės normų, todėl buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Paties pareiškėjo požiūris į pažeidimus ir savo atsakomybę charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles.

3.3. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui minėtame įstatyme nėra įtvirtinta prievolė nesivadovauti informacija apie padarytus nusikaltimus ir administracinius nusižengimus vien dėl to, kad teistumas už padarytus nusikaltimus išnykęs, o administraciniai nusižengimai padaryti seniai, yra mažareikšmiai, nesusiję su netinkamu šaunamųjų ginklų panaudojimu. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai padaryti gali būti ir turi būti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Aptariama teisės norma pagrindą atsisakyti išduoti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus sieja ne tik su jau nustatytu asmens keliamu pavojumi, bet ir su galimu pavojumi ateityje, kurį jis gali kelti laikydamas ir galėdamas disponuoti ginklu, tai reiškia, kad pavojų gali kelti ne tik asmuo, kuris jau padarė teisės pažeidimus ir turi galiojančius teistumus ar nuobaudas, bet ir toks, kuris dėl savo asmenybės ypatumų, mąstymo būdo ir toleruojamo elgesio gali ateityje padaryti teisės pažeidimus disponuodamas ginklu, jeigu jam bus leista jį laikyti. Įstatyme išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Institucijų turima neigiama informacija apie pareiškėją yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus.

3.4. Policijos departamento vertinimu, nustatyti ir aukščiau išdėstyti faktai apie pareiškėją, t. y. padarytos nusikalstamos veikos, kurių metu nustatytas netinkamas, smurtinis elgesys, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, sistemingai daromi administraciniai nusižengimai naudojant didesnio pavojaus šaltinį (transporto priemonę) – jo neatsakingo elgesio faktai. Padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad jam teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jos narių saugumą.

3.5. Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pažymima, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, kad išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

II.

4.  Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.  Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2024 m. vasario 28 d. Policijos departamentui pateikė prašymą Nr. 24-G-02-05931-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai šautuvai) išdavimo. Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro 2024 m. kovo 19 d. Sprendimu nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendime nurodytas teisinis pagrindas – Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas.

5.2. Sprendimo turinys ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad 2003 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu (įsiteisėjo 2004 m. vasario 4 d.) ikiteisminio tyrimo Nr. 81-1-00001-01 baudžiamojoje byloje pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio „Plėšimas“ 3 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 4 metams. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. vasario 4 d. priėmė nuosprendį pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti veiką iš BK 272 straipsnio 3 dalies į BK 135 straipsnio „Sunkus sveikatos sutrikdymas“ 1 dalį, bausmę sumažinti 1/5, t. y. 5 mėnesiais ir 22 dienom bei paskirti 2 metų 6 mėnesių 8 d. terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Maksimali bausmė už BK 135 straipsnio 1 dalį numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra laisvės atėmimas iki dešimties metų.

5.3. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2003 m. gruodžio 12 d.) ikiteisminio tyrimo Nr. 81-1-00486-01 baudžiamojoje byloje pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio „Viešosios tvarkos pažeidimas“ 1 dalį, (2 epizodai) ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, vykdymą atidedant 1 metams. 2004 m. vasario 4 d. Radviliškio rajono pataisos inspekcijos jis išbrauktas iš įskaitos. Maksimali bausmė už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra laisvės atėmimas iki dviejų metų. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 11 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2004 m. liepos 19 d.) ikiteisminio tyrimo Nr. 81-1-0055-11 baudžiamojoje byloje pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio „Plėšimas“ 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams. Subendrinus su 2003 m. lapkričio 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2004 m. vasario 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo. Pritaikius amnestiją bausmė sumažinta 1/5, t. y. 2 mėnesiais 26 dienom. Galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams 4 dienoms. 2004 m. rugsėjo 17 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai 4 mėnesiams. Pareiškėjas 2005 m. sausio 17 d. bausmę atliko ir buvo išbrauktas iš įskaitos pataisos inspekcijoje. Maksimali bausmė už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra laisvės atėmimas iki šešerių metų.

5.4. Byloje esančios medžiagos duomenimis, pareiškėjui atlikus bausmę, teistumas už visus padarytus nusikaltimus išnyko 2009 m. rugsėjo 17 d.

5.5. Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas per pastaruosius 5 metus baustas 11 kartų už administracinius nusižengimus, t. y. 2 kartus (2023 m. rugsėjo 22 d. ir 2023 m. gegužės 26 d.) už kelių mokesčio nesumokėjimą; 2023 m. gegužės 21 d. už tai, kad vairavo automobilį be privalomosios techninės apžiūros; 3 kartus už tai, kad viršijo leistiną greitį (2022 m. rugsėjo 3 d. – viršijo 29 km/val.; 2022 m. sausio 27 d. – 12 km/val. ir 2021 m. rugsėjo 18 d. – 25 d. km/val.); 2022 m. liepos 21 d. už tai, kad vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu; 4 kartus (2022 m. kovo 28 d., 2022 m. kovo 15 d., 2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. vasario 27 d.) už tai, kad pastatė automobilį draudžiamoje vietoje.

6.  Teismas akcentavo Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas Sprendimas, numato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

7.  Teismas nurodė, kad Įstatymo17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios ir įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis neišdavimą, jeigu nustatoma bent viena iš nurodytų alternatyvių aplinkybių. Buvo atkreiptas dėmesys, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodoma ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius, kurie turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms.

8.  Spręsdamas, ar atsakovas surinko pakankamai akivaizdžių, informatyvių bei aktualių duomenų aptariamu aspektu, teismas, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad byloje nustatytos pareiškėjo praeityje padarytos nusikalstamos veikos, padaryti administraciniai nusižengimai (teisės aktų pažeidimai vairuojant padidinto pavojaus šaltinį (automobilį)) leido spręsti apie jo galimą grėsmę visuomenės saugumui turint ginklą. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad šiuo metu nėra jokių duomenų, kad jis gali kenkti savo ar kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui ir visuomenės saugumui, kad pareiškėjas yra pareigingas ir atsakingas žmogus, teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog pareiškėjas, turėdamas ginklą, tikrai nekeltų grėsmės ateityje.

9.  Dėl pareiškėjo pozicijos, kad Sprendimas neatitinka Konstitucinio Teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarime pateiktų išaiškinimų dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų taikymo, teismas pažymėjo, kad nagrinėjimu atveju pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą atsisakyta išduoti ne Įstatymo 18 straipsnio pagrindu, o Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

10.  Teismo vertinimu, Sprendime atsakovas, vertindamas turimą informaciją apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, neapsiribojo formaliu nusikalstamų veikų išvardinimu, bet šiuos faktus vertino sistemiškai, atsižvelgdamas tiek į nusikalstamų veikų padarymo laiką, tiek į vėlesnį pareiškėjo elgesį ir santykį su padarytais administraciniais nusižengimais (pažeidimais), pažeidimų kiekį, jų pobūdį, sunkumą, pakartotinumą bei padarė išvadą, kad pareiškėjas sistemingai daro teisės pažeidimus, toleruoja įstatymų nesilaikymą įvairiose srityse, jam taikyta administracinė atsakomybė nėra efektyvi, pažeidimai padaryti valdant didesnio pavojaus šaltinį (automobilį). Buvo pažymėta, kad pareiškėjo neatsakingas elgesys, veikų pobūdis, polinkis sąmoningai nesilaikyti įstatymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, disponuodamas dar vienu padidinto pavojaus šaltiniu (ginklu), gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenei.

11.  Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, nenustatė pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas, turėdamas ginklą, tikrai nekels grėsmės ateityje. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą pateikti duomenys patvirtino, jog pareiškėjas sistemingai daro pažeidimus, pažeidimai laiko aspektu nėra itin seni (padaryti 2022–2023 metais), t. y. neparėjo pakankamai laiko, kad būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjo elgesys pasikeitė, o padarytus administracinius nusižengimus būtų galima laikyti neaktualiais. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai valdant padidinto pavojaus šaltinį (automobilį) yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, nėra pakankama daryti išvadą, jog pažeidimai yra mažareikšmiai ar nepavojingi, ir necharakterizuoja pareiškėjo kaip keliančio grėsmę kitiems asmenims, visuomenei ar viešajai tvarkai. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjo teistumas yra pasibaigęs, tačiau tai nereiškia, kad asmens nuteisimo faktas išnyko, t. y. teistumo faktai neabejotinai yra svarbūs vertinant asmenį charakterizuojančius duomenis, požiūrį į teisės normų laikymąsi, polinkį nusikalsti, kelti grėsmę sau ir aplinkiniams

12.  Konstatavęs, kad Sprendime aiškiai nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis jo priėmimo pagrindas, išvada apie pareiškėjo keliamą ir galimą pavojų padaryta remiantis ne vien tik pareiškėjo padarytų nusikaltimų, pažeidimų įvardijimu, bet išanalizavus ir nurodžius, kaip šie faktai apibūdina pareiškėjo asmenybę, teismas darė išvadą, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nepažeidžia Įstatyme nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti Sprendimą ir pareiškėjo skundą atmetė.

III.

13.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad:

14.1.  Pirmosios instancijos teismas nepagristai vertina daugiau nei prieš 20 metu padarytas nusikalstamas veikas, kai dėl jų jau buvo pasisakęs teismas, t. y. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies bei nusprendė panaikinti 2021 m. Sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad pareiškėjas pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

14.2.  Atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimą. Manytina, kad jam pakartotinai kreipusis į instituciją dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, turėjo būti įvertinta jo individuali situacija. Iš esmės turėtų būti vertinami pareiškėjo administraciniai nusižengimai, kurie iš esmės yra susiję su gyvenimiškomis situacijomis, o šios situacijos neleidžia teigti, kad pareiškėjas gali kelti pavojų visuomenės sveikatai ir saugumui (pareiškėjas nesumokėjo kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos 2 kartus, vairavo transporto priemonę pasibaigus techninei apžiūrai 1kartą, viršijo greitį 3 kartus; kalbėjo telefonu 1 kartą, netinkamai pastatė automobilį 3 kartus, per ilgai laikė automobilį pastatytą automobilį).

14.3.  Priėmus skundžiamą sprendimą atmesti skundą bei institucijai priėmus sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui, tai yra laikoma neproporcingu sprendimu, kuris prieštarauja teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principams, nes dorai ir garbingai gyvenant, laikantis įstatymų bei visuomenėje priimtinų normų, pareiškėjas turi pagrįstą tikėjimą, kad jis bus reabilituotas ir galės įgyti teisę laikyti (nešiotis) ginklus. Įvertinus visas aplinkybes, Konstitucinio Teismo išaiškinimus, ankstesnius administracinių teismų procesinius sprendimus (t. y. kad pareiškėjas negali būti laikomas keliančiu grėsmę visuomenės saugumui ir nuosavybei), pareiškėjui turėjo būti išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, o priėmus priešingą sprendimą, jis yra nepagrįstas todėl turėtų būti panaikintas.

15.     Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

15.1.  Vertindamas apelianto atitiktį Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui, atsakovas turi teisę įvertinti duomenis, esančius administracinių nusižengimų registre ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, kaip asmenybę charakterizuojančius biografinius duomenis. Priimant sprendimą vertinta visų apelianto charakterizuojančių aplinkybių visuma, o ne pavieniai faktai.

15.2.  Pastebėtina, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui nėra privalu nustatyti, kad asmens padaryti pažeidimai sietini su ginklų naudojimosi tvarka. Įstatyme įtvirtintas asmens, kuriam suteikiama teisė turėti šaunamąjį ginklą, atsakomybės standartas, keliantis itin aukštus reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimus. Apelianto neatsakingas elgesys, pasireiškiantis administracinių nusižengimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad apeliantas nėra nusiteikęs laikytis teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo, neatsakingai naudojasi padidinto pavojaus šaltiniu (automobiliu) ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles. Nevienkartinis nustatyto greičio viršijimas sietinas su realiu pavojumi asmens sveikatai, gyvybei, visuomenės saugumui, nuosavybei, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Apeliantas sąmoningai linkęs ignoruoti nustatytas visuomenines normas ir taisykles, todėl yra pagrindo konstatuoti, kad jis gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

16.  Nėra reikšmingi apelianto teiginiai, susiję su Konstitucinio Teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimu, kadangi Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, o ne 18 straipsniu. Sprendime nurodyti faktai apie apeliantą lemia neigiamą jo asmenybės vertinimą. Laikydamas šaunamuosius ginklus, t. y. disponuodamas didesnio pavojaus šaltiniu (ginklu), apeliantas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodoma kaip aplinkybė, apribojanti asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis charakterizuojamas teigiamai, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.  Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Policijos departamento 2024 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 5-IL-8106 teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

18.  Policijos departamento Viešosios tvarkos biure 2024 m. vasario 28 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas Nr. 24-G-02-05931-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai šautuvai) išdavimo.

19.  Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro 2024 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 5-IL-8106 nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu.

20.  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21.  Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

22.  Aiškindamas šias Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad šiose įstatymo nuostatose nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2146-492/2021; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022; 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-654-415/2024; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-294-968/2025). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2146-492/2021; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį ir rekomendacija neišduoti tokiam asmeniui ginklo (-ų), yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-343-815/2025).

23.  Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytame Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI2-9089- 621/2021, kuriuo buvo panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. 21-IL-40-01192-e atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nėra nustatyti faktai, kurie būtų reikšmingi nagrinėjamoje byloje vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl minėtas teismo sprendimas nevertinamas prejudicialumo aspektu (ABTĮ 57 str. 2 d.).

24.  Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Sprendime nurodyti teisės pažeidimai (žr. šios Nutarties 5.2–5.6 p.) buvo padaryti, už juos pareiškėjui taikyta baudžiamoji atsakomybė ir administracinės nuobaudos.

25.  Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

26.  Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų pobūdis pagrindžia pareiškėjo polinkį nesilaikyti teisės normomis nustatytos tvarkos, nepaisant nevienkartinių sankcijų, pareiškėjas toliau pažeidinėjo teisės normų reikalavimus, jo padarytos nusikalstamos veikos ir dauguma administracinių nusižengimų yra susiję su grėsme kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.  Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad administraciniai nusižengimai iš esmės yra susiję su gyvenimiškomis situacijomis, kurios neleidžia teigti, kad jis gali kelti pavojų visuomenės saugumui, nėra pagrįsti.

27.  Pareiškėjo į bylą pateikti teigiamai jį charakterizuojantys faktiniai duomenys nepaneigia skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime bei atsakovo Sprendime padarytų išvadų. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

28.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, jog ginčijame Sprendime atsakovas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir dėl to pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu.

29.  Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą, taip pat tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

30.  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                  Dainius Raižys

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė