eAS-367-662/2022

Administracinė byla Nr. eAS-367-662/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01448-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 11 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo G. I. raštą Nr. 17.2-1066 (toliau – ir Raštas), kaip neteisėtą, prieštaraujantį prokuratūros tikslams, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui (toliau – ir BPK), ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą priimti nutarimą dėl pareiškėjo 2022 m. vasario 25 d. skundo įstatymų numatyta tvarka.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių, o administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai padavė 2022 m. vasario 25 d. pareiškimą, kuriame prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 ir 229 straipsnius bei atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-693-503/2011 vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 444 straipsniu. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje prokurorė G. sufabrikavo pareiškėjui baudžiamąją bylą už teisėtą veiklą – žurnalistiką, todėl turi būti traukiama atsakomybėn, o taip pat turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teisėjų nusikalstamo piktnaudžiavimo. Teismas nurodė, kad Generalinės prokurorės pavaduotojas G. I. 2022 m. kovo 28 d. raštu Nr. 17.2-1066 informavo pareiškėją, jog susipažinus su informacinėse prokuratūros sistemose bei Lietuvos teismų informacinėse sistemose esančiais duomenimis apie pareiškėjo skundų ir prašymų nagrinėjimą, nustatyta, kad pareiškėjas pastaruosius keletą metų sistemingai kreipiasi į prokuratūrą ir teismus, keldamas klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokurorų ir teisėjų, priėmusių pareiškėją netenkinančius sprendimus ar pateikusių pareiškėją netenkinančius atsakymus, atžvilgiu bei baudžiamųjų bylų, kuriose pareiškėjas pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, atnaujinimo. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymus buvo priimtas ne vienas proceso sprendimas, kurių teisėtumas ir pagrįstumas patikrinti teisės aktuose nustatyta tvarka. Priimti sprendimai nepanaikinti ir galiojantys. Prokuratūros teiktuose atsakymuose pareiškėjui ne kartą buvo pažymėta, kad prokuratūra pakartotinai nenagrinėja aplinkybių, kurios jau įvertintos teisės aktuose nustatyta tvarka, o tiek teisėjo, tiek prokuroro priimti pareiškėjo netenkinantys procesiniai sprendimai ar pateikti atsakymai nėra pagrindas spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tokius sprendimus priėmusių prokurorų ar teisėjų atžvilgiu. Pateiktuose atsakymuose pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad paskesni prokuratūroje gauti pareiškėjo prašymai ir skundai dėl to paties dalyko nebus nagrinėjami. Rašte pareiškėjui dar kartą paaiškinta, kad paskesnis kartotinis pareiškėjo prašymas ar skundas tuo pačiu klausimu, taip pat analogiško pobūdžio pareiškimas, pateiktas vien plečiant pareigūnų, kurių atžvilgiu deklaratyviai prašoma pradėti baudžiamuosius procesus, ratą, bus paliktas nenagrinėtas. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas. Teismas, susipažinęs ir įvertinęs pareiškėjo Generalinei prokuratūrai paduoto pareiškimo ir prokuroro priimto skundžiamo Rašto turinį, konstatavo, jog skundžiamas Raštas priimtas ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje, t. y. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, baudžiamosios bylos atnaujinimo, be to, pareiškėjas, skųsdamas ginčijamą Raštą, yra nepatenkintas ne jį priėmusio prokuroro veikla viešojo administravimo srityje, o baudžiamojo proceso srityje. Teismas padarė išvadą, kad jog pareiškėjo skunde keliamas ginčas kilęs baudžiamojo proceso srityje, o ne viešojo administravimo srityje.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį ir panaikinti prokuroro G. I. raštą kaip neteisėtą ir prieštaraujantį prokuratūros tikslams dokumentą. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į teismą dėl to, kad prokuroras G. I. nevykdo tiesioginių pareigų. Pareiškėjas nurodo kreipęsis į Generalinę prokuratūrą dėl teisėjų ir prokurorų vykdomų nusikalstamų veikų, tačiau prokuroras G. I. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavęs, jog nėra jokių objektyvių duomenų apie teisėjų ir prokurorų padarytus nusikaltimus pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas teigia, jog į teismą kreipėsi dėl viešojo administravimo subjekto – prokuroro – neveikimo. Pareiškėjas nesutinka, kad skundžiamas raštas yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje, t. y. dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, baudžiamosios bylos atnaujinimo, kadangi, pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, sprendimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimami ne raštais, o procesiniais dokumentais (nutarimais). Pareiškėjas nurodo ginčijantis jo atžvilgiu priimto nutarimo formą, ir prašantis nustatyti, ar skundžiamas Raštas, kuriuo atsisakyta tirti sunkius nusikaltimus, neprieštarauja prokuratūros paskirčiai ir funkcijoms. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmusi pirmosios instancijos teismo teisėja F. V. yra šališka, nes ji nagrinėjo pareiškėjo prašymą atnaujinti bylą Nr. 2-117-734-2009, ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodytų viešojo administravimo principų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas priimtas ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje, t. y. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, baudžiamosios bylos atnaujinimo, bei kurie, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsniu, administracinių teismų nėra tiriami, nes nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde reikalavo: 1) panaikinti generalinio prokuroro pavaduotojo G. I. raštą Nr. 17.2-1066 kaip neteisėtą, prieštaraujantį prokuratūros tikslams, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą priimti nutarimą dėl pareiškėjo 2022 m. vasario 25 d. skundo įstatymų numatyta tvarka. Iš skunde teismui išdėstytų argumentų bei pareikštų reikalavimų matyti, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, jo manymu, prokurorės ir jo baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų padarytų nusikaltimų, ir atnaujintas procesas baudžiamojoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiant prokuroro priimtą raštą, bylai aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog visas baudžiamasis persekiojimas, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka yra reguliuojami išimtinai BPK normų, todėl ir visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai atitinkamai sprendžiami remiantis BPK nuostatomis (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-489-520/2020; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-31-552/2021). Įvertinusi pareiškėjo kreipimosi į Generalinę prokuratūrą turinį ir juo siekiamus tikslus, teisėjų kolegija pažymi, kad nors skundžiamas prokuratūros Raštas priimtas vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nuostatomis, tokia prokuratūros sprendimų forma savaime teisinio santykio turinio nepakeičia. Pareiškėjas, prašydamas teismo panaikinti Raštą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą priimti nutarimą dėl pareiškėjo 2022 m. vasario 25 d. skundo įstatymų numatyta tvarka, siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas BPK 166 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tokią išvadą patvirtina ir skunde dėstomi argumentai dėl teisės normų, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo pradėjimą, pažeidimų. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skundo reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, o priskirtinas ikiteisminio tyrimo sričiai, nes ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir su tuo susiję veiksmai reglamentuojami BPK normomis, kurių pažeidimus pareiškėjas skunde ir nurodo. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1729-756/2021; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-297-575/2021), nuo kurios nukrypti teisėjų kolegija nenustatė pagrindų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Pareiškėjui nėra užkirstas kelias ginčijamais ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimais kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, arba konkrečiai apibrėžti Generalinės prokuratūros veiksmus, atliktus viešojo administravimo srityje, ir juos skųsti administraciniam teismui. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl to, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja buvo šališka, nes dalyvavo nagrinėjant kitą bylą, pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, jog sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje I. prieš Slovakiją). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje G. ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje F. ir S. prieš Italiją). Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina teisėjos šališkumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektais. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išnagrinėjo ir procesinį teismo sprendimą priėmė šališkas, neobjektyvus teismas. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, o bylą nagrinėjusi teisėja dalyvavo nagrinėjant kitas bylas, kurioje viena proceso šalių buvo pareiškėjas, nesant konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių tokio pobūdžio teiginius, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu bei daryti išvadą, kad nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta ir neteisėta ir būtų pagrindas ją panaikinti. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                          Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė