eAS-574-552/2023

Administracinė byla Nr. eAS-574-552/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07800-2023-5 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 18 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2023 m. liepos 3 d. raštą Nr. 17.2.-2078 ir perduoti pareiškėjo pareiškimą Lietuvos Generalinei prokuratūrai nagrinėti iš naujo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, jog tiek prokuroras, tiek vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 446 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos tvarkos, t. y. nepriėmė nutarimo. Pareiškėjas skunde, be kita ko, mano, kad tiek prokuroras 2023 m. gegužės 3 d. priimdamas raštą Nr. 17.2.-1466, tiek vyriausiasis prokuroro pavaduotojas, priimdamas 2023 m. liepos 3 d. raštą Nr. 17.2.-2078, netinkamai atliko savo pareigas ir neteisėtais veiksmais nepriėmė nutarimų pareiškėjo pareiškimo/skundo pagrindu, kaip reikalauja nurodyti įstatymai, o surašydami minėtus raštus neteisėtais veiksmais suvaržė ir pažeidė pareiškėjo teises apskųsti prokuroro priimtus nutarimus Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 446 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjas kelia ginčą dėl galbūt netinkamai atliktų prokurorų veiksmų, tačiau administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti ginčus, susijusius su ikiteisminių tyrimų pareigūnų ir prokurorų veiksmais ir (ar) su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Konstatavęs, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.)

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, kadangi tiek prokuroras priimdamas 2023 m. gegužės 3 d. raštą Nr. 17.2.-1466, tiek vyriausiojo prokuroro pavaduotojas priimdamas 2023 m. liepos 3 d. raštą Nr. 17.2.-2078, nesilaikė BPK 446 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos tvarkos, t. y. nepriėmė nutarimo. Šie raštai neatitinka imperatyvių įstatymų normų, susijusių su viešuoju administravimu, o ne su ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjo skundas nėra susijęs su ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos klausimais, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, veiksmų teisėtumu, todėl nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai susiklostė viešojo administravimo srityje. Be to, ginčijami raštai buvo priimti vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu, patvirtintu Generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103, t. y. informacija buvo pateikta pagal šį aprašą. Be to, vyriausiasis prokuroro pavaduotojas 2023 m. liepos 3 d. rašte nurodė, kad jis gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui. Taigi, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, gavusi pareiškėjo pareiškimą / skundą, veikė ne kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, o kaip valstybinio administravimo subjektas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kadangi jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su prokuroro atliktų veiksmų baudžiamajame procese vertinimu bei nepatenka į viešojo administravimo sritį, todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti. Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad byloje keliamas ginčas yra susijęs su viešuoju administravimu, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras 2023 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 17.2.-1466 išdėstė teisinį reguliavimą, įtvirtintą BPK, bei konstatavo, kad pareiškėjo pareiškime nurodyti argumentai nepatenka į BPK 444 straipsnyje nustatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima būtų atnaujinti baudžiamąją bylą, sąrašą, o pateiktas pareiškimas neatitinka tokio pobūdžio procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl galimo baudžiamosios bylos atnaujinimo ar atsisakymo ją atnaujinti BPK XXXIII skyriuje nustatyta tvarka. Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas jį apskundė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2023 m. liepos 3 d. priėmė nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamą raštą Nr. 17.2.-2078 (toliau – ir Raštas). Šiame Rašte, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas dėsto aplinkybes, kurios buvo tirtos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jos buvo vertintos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Rašte nurodyta, kad prokuroras, atsisakydamas vertinti pareiškėjo pateiktą medžiagą kaip faktinę ir naujai paaiškėjusią aplinkybę BPK 444 straipsnio prasme, teisės aktų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2023 m. gegužės 3 d. raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Rašto turinį, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo siekiamas inicijuoti ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, įvertinus minėtus dokumentus, spręstina, kad skundžiami  prokurorų veiksmai yra atlikti ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje. Iš pareiškėjo atskirojo skundo ir Rašto turinio darytina išvada, kad pareiškėjas siekia, jog BPK 444 straipsnio pagrindu būtų atnaujinta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo tikslu pareiškėjas ir kreipėsi į prokuratūrą. Taigi, pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl veiksmų, susijusių su baudžiamuoju procesu, tačiau visas baudžiamasis persekiojimas yra reguliuojamas išimtinai BPK normų, todėl ir iš to kilę ginčai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-489-520/2020; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-31-552/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi, pareiškėjas ir skunde teismui nurodo aplinkybes, susijusias su galbūt neteisėtais prokurorų veiksmais ir siekia, kad dėl jo prašymo būtų priimtas BPK numatytas prokuroro nutarimas. Todėl administracinio teismo  vykdoma patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas skundą, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose (žr., pvz., 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-815/2023). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo keliamo ginčo pobūdį, vertintini kritiškai ir atmestini. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su prokurorų veiksmais ir (ar) su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, o šie klausimai nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai. Teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad ginčijamas Raštas buvo priimtas vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu, patvirtintu Generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103. Nepaisant to, kad Rašte buvo minimas aptariamas aprašas, tokia prokuratūros sprendimų forma savaime teisinio santykio turinio nepakeičia, Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokia klausimų, susijusių su baudžiamuoju procesu (baudžiamosios bylos atnaujinimu), sprendimo tvarka ir forma kelia abejones jos teisėtumu, tačiau šios abejonės turėtų būti pašalinamos bendrosios kompetencijos teisme BPK nustatyta tvarka. (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-367-662/2022, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-364-629/2023). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos  aktualios praktikos, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų ir išdėstytų argumentų, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė