2K-154-719/2025

Baudžiamoji byla Nr. 2K-154-719/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49453-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.15.1; 1.2.4.1.1; 1.2.4.4.1; 2.8.9.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistojo D. G. gynėjai advokatei Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei,                                                                            viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 4 d. nutarties. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžiu D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. gruodžio 28 d. 2.50 val. iki 2023 m. gruodžio 29 d. 14.56 val. (dvi paros). D. G. baudžiamoji byla dėl pateiktų kaltinimų pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį nutraukta, nustačius, kad jo veikose yra BK 28 straipsnyje nurodyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nukentėjusiųjų T. K., J. K. ir civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Nukentėjusiajam T. K. ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepriteisti išlaidų atlyginimai. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 4 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Arvydo Grambos, nukentėjusiojo J. K. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   D. G. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. gruodžio 28 d. apie 1.35 val. sugadino UAB „Ekskomisarų biuras“ priklausantį svetimą nedidelės vertės – 193,60 Eur turtą.

2.   D. G. buvo kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2023 m. gruodžio 28 d. apie 1.57 val. Panevėžyje, ties Laisvės a. 26 pastatu, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia tris kartus peiliu dūrė J. K. į kairį petį, į priekinę dešinės pusės krūtinės ląstą, į nugaros kairės pusės krūtinės ląstą, taip padarydamas durtines žaizdas kairio peties srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės priekyje ir kiaurinę durtinę žaizdą krūtinės ląstos kairės pusės nugaroje bei pjautinę žaizdą kairiame nykštyje, dėl nustatytos kiaurinės durtinės žaizdos krūtinės ląstos kairės pusės nugaroje sunkiai sutrikdė J. K. sveikatą. Taip pat D. G. tuo pačiu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė T. K. į dešinę koją, taip padarydamas pjautinę žaizdą su dvilypio raumens pažeidimu dešinėje blauzdoje, lydimu gausaus kraujavimo, nesunkiai sutrikdė T. K. sveikatą.

3.   Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. G. baudžiamoji byla pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį nutraukta, nustačius BK 28 straipsnyje nurodytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį.

II. Kasacinio skundo argumentai

4.   Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras S. Daunoravičius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Žemesnės instancijos teismai dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų nepagrįstai D. G. kaltinime inkriminuotose veikose pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį nustatė baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, nurodytą BK 28 straipsnyje, ir jam baudžiamąją bylą nutraukė. Kasatoriaus nuomone, žemesnės instancijos teismai byloje esančių įrodymų (D. G., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, specialisto išvadų, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų ir kt.) nelygino tarpusavyje, vertino juos atsiedami vieną nuo kito, nepašalino juose esančių prieštaravimų, dėl to neteisingai nustatė faktines įvykio aplinkybes. Šie esminiai pažeidimai, nustatyti BPK 20 straipsnyje, sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą.

4.2. Būtinosios ginties nuostatos negali būti taikomos ginties provokacijai. Ginties provokacija – tai situacija, kai asmuo tyčia provokuoja pavojingo kito asmens kėsinimosi veiksmus, siekdamas tariamos gynybos, kad padarytų žalos. Be to, ginties provokacija negali būti vertinama pagal būtinosios ginties taisykles, nes ji sudaro bendrą tyčinio nusikaltimo planą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2001, 2K-541/2003, 2K-496/2007). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra. Abi pusės dažniausiai būna puolančiosios. Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų, ir muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273/2012, 2K-501/2013, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).

4.3. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad tarp D. G. ir nukentėjusiųjų J. ir T. K. kilo tarpusavio konfliktas, šio konflikto metu peiliu buvo sužaloti tiek nukentėjusieji, tiek kaltinamasis. Nors D. G. parodymų metu teigė, kad abu nukentėjusieji jį puolė turėdami peilius, taip padarydami jam sužalojimų rankoje ir sėdmenyje, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes byloje nenustatyta, jog nukentėjusieji įvykio metu turėjo peilius. Be to, žemesnės instancijos teismai, įvertinę vaizdo įrašų turinį, pagristai nusprendė, kad konflikto metu D. G. pats susižalojo savo turimu peiliu.

4.4. Prokuroro nuomone, įvykio metu D. G. tyčia provokavo nukentėjusiųjų pavojingus veiksmus. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo T. B. parodymai, kuriuos žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino.

4.5. Kasaciniame skunde kritikuojama apeliacinės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad tarp D. G. ir nukentėjusiųjų J. ir T. K. nebuvo kilusios abipusės muštynės, nes, prasidėjus pavojingam kėsinimuisi į D. G. sveikatą ar net gyvybę, jis puolamųjų veiksmų prieš nukentėjusiuosius neatliko, jų neinicijavo, net ir po pirmojo J. K. suduoto jam smūgio kaltinamasis atgal nesmūgiavo ir traukėsi nuo jį puolančių asmenų. Ši išvada, kasatoriaus nuomone, prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, t. y. kad kai vyko konfliktas prie baro „Garsiakalbis“ įėjimo ir J. K. bandė suduoti D. G. smūgį, jis dešinę ranką su peiliu laikė už nugaros, o nuo smūgio pirmiausia gynėsi kaire ranka, o po to, ištraukęs iš už nugaros dešinę ranką, darė mostą link nukentėjusiojo.

4.6. Taigi, kasatoriaus nuomone, iš byloje ištirtų ir įvertintų duomenų akivaizdu, kad D. G. išprovokavo nukentėjusiųjų pavojingą kėsinimąsi, o sužalojimai tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiesiems buvo padaryti kilusių muštynių metu, o ne būtinosios ginties situacijoje.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.   Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro S. Daunoravičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 28 straipsnio 2 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo nustatant būtinosios ginties sąlygas

6.   Esminis prokuroro kasacinio skundo argumentas yra tai, kad žemesnės instancijos teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus, neteisingai įvertino įvykio aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė BK 28 straipsnio nuostatas. Prokuroro vertinimu, D. G. išprovokavo nukentėjusiųjų pavojingą kėsinimąsi, dėl to kilo muštynės, kurių metu teisė į būtinąją gintį, pagal susiformavusią teismų praktiką, netaikoma.

7.   Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Taigi, ir nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą, šioje nutartyje pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

8.   Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės, kurių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Pagal šias nuostatas teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžiama, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-36-689/2018 ir kt.).

9.   Byloje nėra ginčo dėl to, kad sunkus J. K. ir nesunkus T. K. sveikatos sutrikdymas padaryti nuteistojo D. G. veiksmais, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, priėmė vienodus sprendimus, konstatavę, kad pirmiau nurodytus sveikatos sutrikdymus sukėlusį fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius kaltinime nurodytomis aplinkybėmis D. G. panaudojo būtinosios ginties sąlygomis.

10. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nustatydamas įvykio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir detaliai bei išsamiai analizavo nuteistojo D. G., nukentėjusiųjų J. ir T. K., liudytojų: T. B., E. S., A. K., T. K., U. K., D. P., K. Š., E. B., J. J., A. G., E. R., M. L., L. Š., L. K., specialistų išvadas, apžiūrų protokolus, įvykio vaizdo įrašus bei kitą bylos medžiagą. Įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė. Visus šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje. Nuosprendyje aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami. Teismo padarytos išvados logiškos, neprieštaringos, nuosprendyje nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, išdėstyti išsamūs motyvai, dėl ko baudžiamoji byla nutraukiama, nustačius, kad D. G. veiksmuose yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat ir pagal prokuroro apeliacinį skundą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išsamiai išanalizavo visus byloje ištirtus įrodymus ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra pagrįstos byloje surinktais bei ištirtais įrodymais ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kurie yra iš esmės analogiški kasacinio skundo argumentams. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo išvados yra motyvuotos (BPK 332 straipsnio 5 dalis), o byla apeliacine tvarka buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

12. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos.

13. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015, 2K-96-303/2020, 2K-128-648/2023, 2K-7-48-495/2024 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia BK 28 straipsnyje nurodytas vertybes: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

14. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygos neapsiriboja vien tik kėsinimosi pavojingumu, realumu ir akivaizdumu. Viena esminių sąlygų yra būtinosios ginties ribų neperžengimas. BK 28 straipsnio 3 dalyje nustatytos trys sąlygos, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje nustatytos dvi išimtys, kai, net ir nustačius aiškią gynybos neatitiktį kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos: a) kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą.

15. Teismų praktikoje aptariamos ir kitos, taip pat ir prokuroro kasaciniame skunde nurodomos situacijos, kai teisė į būtinąją gintį nekyla, – esant būtinosios ginties provokacijai ir muštynių atveju.

15.1. Būtinosios ginties provokacija laikomi tokie veiksmai, kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens pavojingo kėsinimosi veiksmus, vėliau siekdamas tariamos gynybos pretekstu padaryti žalą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2001, 2K-541/2003, 2K-496/2007, 2K-144-511/2025). Tai yra situacijos, kai asmens užpuolimas būna sąmoningai sukeltas paties besiginančiojo, siekiančio panaudoti užpuolimą kaip pretekstą savo neteisėtiems veiksmams. Tokia ginties provokacija negali būti vertinama pagal būtinosios ginties taisykles, nes ji suplanuota tyčiniam nusikaltimui padaryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-489/2016).

15.2.          Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios. Kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-245-976/2024, 2K-28-719/2025 ir kt.).

16. Spręsdami būtinosios ginties situaciją, teismai turi itin kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tik teisingas ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą BK 28 straipsnio taikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-719/2022). Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016). Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų) ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant į tai, kiek ginamoms vertybėms gresiantis pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų). Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės gintis. Nebūtų logiška visada reikalauti sulaukti pirmojo smūgio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416-942/2016, 2K-45-719/2022 ir kt.).

17.  Nors byloje buvo nustatyta, kad nukentėjusieji peilių neturėjo, o nuteistasis juos sužalojo peiliu, svarbu pažymėti, kad pagal baudžiamąjį įstatymą būtinosios ginties situacija gali iškilti nepriklausomai nuo to, ar besikėsinantis asmuo yra ginkluotas ar ne, fiziškai stipresnis ar silpnesnis ir pan. Užpuolimo neteisėtumas, netikėtumas, neretai įžūlumas, ciniškumas, tiesioginis kėsinimasis (žalos darymas) ar sudarymas realaus pavojaus sveikatai, gyvybei ir pan. būna netikėtas ir sukelia stresinę būseną. Todėl tai, ar būtinoji gintis atitinka teisėtumo reikalavimus, ar buvo viršytos būtinosios ginties ribos, – tiek fakto, tiek teisinio vertinimo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vertinant visumą bylos aplinkybių, tarp jų ir nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, besikėsinančiojo asmenybę, jo ankstesnį elgesį bei elgesį įvykio metu ir po jo, santykius su besiginančiuoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-7-326/2013, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

18.  Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas, nenukrypdamas nuo pirmiau nurodytų teismų praktikos išaiškinimų ir remdamasis byloje ištirtais įrodymais, nagrinėjo visas būtinosios ginties sąlygas ir išsamiai jas aptarė skundžiamoje nutartyje. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, tiksliai nustatęs įvykio aplinkybes, be kita ko, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiųjų ir D. G. elgesiu prieš įvykį bei įvykio metu, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas, kad D. G. J. ir T. K. sužalojimų padarė susidarius būtinosios ginties situacijai ir jos ribų neperžengė. Šis teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad D. G. veiksmai nagrinėjamu atveju nelaikomi būtinosios ginties provokacija ar muštynėmis, kur nėra besiginančiųjų. Tokioms išvadoms nepritarti nėra teisinio pagrindo.

19.  Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 13–16 punktuose detaliai aptarė ir išanalizavo visas būtinosios ginties teisėtumo sąlygas (kėsinimosi pavojingumą, realumą ir akivaizdumą), išdėstė išsamius motyvus, pagrindžiančius išvadą, kad D. G. neperžengė būtinosios ginties ribų. Bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai šių sąlygų pagrįstumas teisės taikymo aspektu nekelia jokių abejonių. Todėl, atsižvelgdama į tai, kad prokuroro kasaciniame skunde šios sąlygos nėra ginčijamos, bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

20.   Niekuo nepagrįstas prokuroro kasacinio skundo argumentas, kad D. G. sužalojimus padarė tarpusavio muštynių metu, kur nėra besiginančiųjų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais (vaizdo įrašais) nustatyta, kad dar iki įvykio D. G. konfliktavo su liudytoju T. K. ir jie vienas kitam bandė suduoti smūgius. Šiam konfliktui jau pasibaigus (pagal vaizdo įrašus – praėjus beveik keturioms minutėms) ir D. G. būnant jau nutolusiam nuo žmonių grupės, nukentėjusysis J. K. be jokios aiškios priežasties pribėgęs puolė nuo jo toliau stovintį D. G. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tuo metu niekam iš nukentėjusiųjų ar kartu su jais buvusių žmonių joks realus pavojus negrėsė. Nukentėjusysis J. K. bandė keletą kartų suduoti smūgius, nuo kurių D. G. galėjo ir turėjo gintis. Po to nukentėjusieji J. K. ir T. K. vijosi D. G., taip siekdami prieš jį tęsti smurtinio pobūdžio veiksmus. Net ir prasidėjus pavojingam ir realiam kėsinimuisi į D. G. sveikatą, šis jokių puolimo veiksmų prieš nukentėjusiuosius neatliko. Net ir po jam nukentėjusiojo J. K. suduoto smūgio D. G. jokių smūgių nesudavė ir smurto nenaudojo, o nuolat traukėsi, bėgo nuo nukentėjusiųjų ir siekė išvengti prieš jį bandomų atlikti smurtinio pobūdžio veiksmų. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes, D. G. gynybos veiksmus prieš nukentėjusiuosius naudojo tik turėdamas tikslą ištrūkti. Todėl nagrinėjamu atveju visiškai nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad D. G. smurtą naudojo ne gynybos, bet puolimo tikslais.

21.   Prokuroro kasacinio skundo argumentai dėl būtinosios ginties provokacijos taip pat grindžiami tik prielaidomis ir subjektyviu faktinių bylos aplinkybių vertinimu. Byloje nėra jokių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad D. G. turėjo tikslą ir buvo suplanavęs padaryti tyčinį nusikaltimą – sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tiriamo įvykio metu D. G. elgėsi neadekvačiai (šokinėjo, mosikavo rankomis, rodė savo apatinius ir kt.). Tačiau teismai, įvertinę įrodymų visumą, pažymėjo, kad toks D. G. elgesys nebuvo toks intensyvus ir pavojingas, kad būtų galėjęs išprovokuoti nukentėjusiųjų smurtinius veiksmus prieš nuteistąjį. Be kita ko, ir pirmiau aptartas nuteistojo elgesys nesuteikia jokio pagrindo manyti buvus išankstiniam D. G. sumanymui veikti nusikalstamai. Baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad D. G. nuolatos traukėsi ir bėgo nuo nukentėjusiųjų, pats puolimo veiksmų prieš nukentėjusiuosius nepradėdavo, o kai prieš jį patį smurtinio pobūdžio veiksmai buvo sustoję, jis prie nukentėjusiųjų negrįžo ir neatliko jokių kitų smurtinio pobūdžio veiksmų nei patiems nukentėjusiesiems, nei kitiems asmenims. Todėl nėra jokio pagrindo D. G. veiksmus pripažinti provokuojančiais, kaip tai nurodoma prokuroro kasaciniame skunde.

22.    Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi byloje surinkti įrodymai buvo išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, o žemesnės instancijos teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Nustatę, kad D. G. kaltinime nurodytus veiksmus atliko gindamasis nuo pradėto pavojingo ir tiesioginio kėsinimosi į jo sveikatą ir gyvybę, kad nuteistojo D. G. gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą ir jis nagrinėjamu atveju būtinosios ginties ribų neperžengė, žemesnieji teismai padarė pagrįstą išvadą, kad D. G. veikė būtinosios ginties situacijoje, ir tinkamai pritaikė BK 28 straipsnį. Dėl to keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

23.   Kasacinės instancijos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 20 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad už advokatės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 304,17 Eur, bei 2025 m. spalio 17 d. advokatės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės prašymas, kuriame nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis sudaro 304,17 Eur.

24.   Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, 2K-167-303/2022, 2K-7-38-1073/2023, 2K-118-976/2025 ir kt.).

25.   Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pagal prokuroro skundą, kuris paduotas nuteistojo D. G. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Be to, nuteistasis D. G. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dėl to 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, remiantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, pripažinta, kad gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas. Išnagrinėjus bylą, priimamas sprendimas prokuroro skundą atmesti.

26.   Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš nuteistojo D. G. atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus kasacinį skundą atmesti. Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš D. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Teisėjai                                                                                                                 Arūnas Budrys

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas