AS-485-815/2021

Administracinė byla Nr. AS-485-815/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01913-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. liepos 21 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovas, Generalinė prokuratūra) 2021 m. balandžio 29 d. raštą „Dėl skundo“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą iš naujo išnagrinėti jo 2021 m. kovo 29 d. skundą; 2) kreiptis į „prokuratūrą“ dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus tyrėjui D. G. už tinkamą savo pareigų neatlikimą, įvykdyto nusikaltimo slėpimą, piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. D. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas iš prie skundo teismui pateikto Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. balandžio 29 d. rašto „Dėl skundo“ turinio nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė 2021 m. kovo 29 d. skundą dėl nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-2-03-00687-20, ir dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-31-382/2015 atnaujinimo. Skundžiamame rašte Generalinė prokuratūra nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodomi argumentai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo jau buvo įvertinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. 2018 m. vasario 9 d. nutarime atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šį generalinio prokuroro nutarimą įstatyme nustatyta tvarka pareiškėjas apskundė teismui, ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi jo skundą atmetė. Iš esmės analogiškus argumentus dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-31-382/2015 atnaujinimo pareiškėjas išdėstė ir 2020 m. lapkričio 10 d. skunde Generalinei prokuratūrai, į kurį atsakyta 2020  m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 17.2-4359. Išnagrinėjus 2021 m. kovo 29 d. skunde išdėstytus argumentus, Generalinė prokuratūra padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių naujų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnyje nustatytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo spręsti dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-31-382/2015 atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Generalinė prokuratūra pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo savo teise per įstatyme nustatytą terminą apskųsti Kriminalinės žvalgybos valdybos vyriausiojo tyrėjo D. G. 2020 m. spalio 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-2-03-00687-20. Teismas, remdamasis ABTĮ 17 straipsniu, pabrėžė, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių ir viešojo administravimo srities, bei nurodė, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą dėl ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiksmų ar neveikimo, kiekvienu atveju turi vertinti šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdį ir pareikštų reikalavimų turinį. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo skunde nėra keliami klausimai, susiję su viešojo ar vidaus administravimo teisiniais santykiais, o keliamas klausimas tik dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų teisėtumo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (atsisakant nagrinėti skundą dėl prašymų pradėti ikiteisminius tyrimus, atnaujinti baudžiamąją bylą paaiškėjus naujoms bylos aplinkybėms). Teismas pažymėjo, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ir ikiteisminio tyrimo pradėjimą, atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, atsisakymą atnaujinti baudžiamąją bylą paaiškėjus naujoms bylos aplinkybėms, reglamentuojamas išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, todėl padarė išvadą, kad visi ikiteisminio tyrimo atlikimo klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis, kadangi administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama teisėsaugos institucijų sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priėmimo ar ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų teisėtumo, o ikiteisminio tyrimo veiksmai ir jo metu priimti pareigūnų, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami baudžiamojo proceso tvarka. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmai ar neveikimas baudžiamajame procese negali būti skundžiami ABTĮ tvarka. Atsisakius priimti pirminį skundo reikalavimą, atsisakoma priimti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą iš naujo išnagrinėti jo 2021 m. kovo 29 d. skundą. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo kreiptis į „prokuratūrą“ dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus tyrėjui D. G. už tinkamų savo pareigų neatlikimą, įvykdyto nusikaltimo slėpimą, piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi, pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, todėl atsisakė priimti šį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas A. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjui iškeltą baudžiamąją bylą, nebuvo nustatytos svarbios bylos aplinkybės, netinkamai taikyti teisės aktai; taip pat buvo suklastoti pareiškėjo apklausos protokolai, ir kt., todėl pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2021 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 17.2-1311 netenkino pareiškėjo skundo. Pareiškėjas pažymi, jog, jo nuomone, minėtas Generalinės prokuratūros raštas turi būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, todėl prašo jo skundą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. D. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo keliami skundo reikalavimai yra nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Pareiškėjo skundas, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-03-00687-20 bei su baudžiamosios bylos atnaujinimu. Reikalavimas atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą ar pradėti ikiteisminį tyrimą priskirtinas ne viešojo administravimo sričiai, o ikiteisminio tyrimo sričiai, o su tuo susijusius veiksmus reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso normos, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Skunde suformuluotas reikalavimas kreiptis į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus tyrėjui D. G. už tinkamą savo pareigų neatlikimą, įvykdyto nusikaltimo slėpimą, piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi, yra siejamas su šio pareigūno vykdyta ikiteismine veikla, t. y. atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuri taip pat nėra priskiriama ginčams, kylantiems iš viešojo administravimo veiklos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį skundo reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo pagrindą, ir suformuluotus reikalavimus (skundo dalykas), matyti, kad pareiškėjas teikia skundą ne dėl viešojo administravimo veiksmų. Skundo argumentacija ir suformuluoti reikalavimai leidžia daryti išvadą, kad siekiama inicijuoti bylą administraciniame teisme dėl veiklų, priskirtinų Generalinei prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, turėjo ne atsisakyti priimti skundą, o bylą perduoti bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėtina, kad ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostata dėl bylos perdavimo pagal rūšinį teismingumą, nustačius, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, taikoma tik tiems atvejams, kai skundas administraciniame teisme jau buvo priimtas nagrinėti (tokiu atveju byla persiunčiama bendrosios kompetencijos teismui). Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo stadijoje minėta ABTĮ nuostata netaikytina. Skundo padavimas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles yra pagrindas atsisakyti priimti skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti priimti skundą, skundas grąžinamas pareiškėjui, išskyrus atvejus, kai skundas buvo paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, neturėjo pareigos perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjas siekia inicijuoti bylą administraciniame teisme ne dėl ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje, todėl jis nenagrinėtinas administraciniuose teismuose ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Audrius Bakaveckas

                                     Ernestas Spruogis

                                     Dalia Višinskienė