eA-17-492/2024

Administracinė byla Nr. eA-17-492/2024 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00035-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.    Pareiškėjas A. Š. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 21-IL-20-03373-e „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) bei atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 10 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

2.    Savo poziciją pareiškėjas A. Š. grindė šiais argumentais:

2.1.    Sprendimas yra grindžiamas aplinkybe, kad prieš 18 metų Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pareiškėjui už nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta 2 500 Lt bauda, kurią A. Š. 2003 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo.

2.2.    Priimdamas sprendimą, Kauno apskrities VPK vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame yra nustatyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse nustatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.

2.3.    Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, ir kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

2.4.    Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas, iki įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos privalės vadovautis, be kita ko, šio įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į nusikaltimą padariusiojo asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, ir turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

2.5.    Nors po Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. KT103-N7/2020 priėmimo 2021 m. balandžio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 25, 30, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas, tačiau jame iš esmės nebuvo atsižvelgta į Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus motyvus dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos neatitikties konstituciniams proporcingumo ir teisinės valstybės principams, kadangi įstatymų leidėjas ir toliau teisiniame reguliavime nesudarė galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (tokia galimybė yra nustatyta tik Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 2–5 punktų atvejais). Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdyba, priimdama Sprendimą, privalėjo vadovautis Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu ir įvertinti individualią pareiškėjo situaciją, t. y. atsižvelgti į jo, praeityje padariusio nusikaltimą, asmenybę, A. Š. keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms bei laisvėms.

2.6.    Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti tinkamas, aiškus ir pakankamas.

2.7.    Sprendimas nėra pagrįstas Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, yra formalus, jame nėra motyvų dėl aplinkybių, kuriomis remiantis, A. Š. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, tačiau jam laisvės atėmimo bausmė nebuvo paskirta, o buvo paskirta 2 500 Lt bauda.

2.8.    Jurbarko rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjo padarytoje nusikalstamoje veikoje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi. Be to, minėtame 2003 m. rugsėjo 12 d. nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas nusikalstamą veiką padarė gindamasis (nustatyta, kad nukentėjusysis pirmas užpuolė A. Š.), tačiau jis peržengė būtinosios ginties ribas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui buvo skirta švelnesnė bausmė, nei nustatyta inkriminuotos veikos sankcijoje, t. y. skirta bausmė – 2 500 Lt bauda.

2.9.    Atsakovas nevertino A. Š. asmenybės nei nusikalstamos veikos padarymo metu, kai jam buvo 28 metai, nei Sprendimo priėmimo metu, kai pareiškėjui buvo 46 metai.

2.10.  A. Š. nuo 2021 m. kovo 4 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Rivona“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Jo darbas yra susijęs su materialaus turto (prekių) gabenimu, todėl pareiškėjas siekia įgyti ginklą asmeniniam saugumui darbo metu. Nuo 2003 m., kai buvo nuteistas, A. Š. nėra nei teistas, nei baustas administracine tvarka. Po nusikalstamos veikos padarymo pareiškėjas sukūrė šeimą: (duomenys neskelbtini) susituokė, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters. A. Š. yra teigiamai charakterizuojamas tiek (duomenys neskelbtini) seniūno, tiek darbdavio. Prieš 18 metų nutikęs įvykis, po kurio pareiškėjui nebuvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, lėmė teigiamus pokyčius jo gyvenime – A. Š. suprato neigiamus savo veiksmų padarinius, prisiėmė atsakomybę ir jokios grėsmės visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai nebekelia, tačiau Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdyba visų šių aplinkybių nevertino, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas.

2.11.  Teismas turėtų panaikinti Sprendimą, atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, o būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2297- 756/2021.

3.    Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4.    Atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:

4.1.    Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius 2021 m. lapkričio 10 d. gavo pareiškėjo prašymą Nr. 21-G-20-08400-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus A. Š. gali būti neišduodamas, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo III skyriaus nuostatomis, buvo atlikti patikrinimai ir nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu A. Š. buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį bei jam buvo skirta 2 500 Lt bauda, kurią pareiškėjas 2003 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo. Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

4.2.    Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse nustatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.

4.3.    Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, ir pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

4.4.    Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 pažymėjo, jog „pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, pagal kurias teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami; Konstituciją, inter alia konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami“.

4.5.    Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 25, 30, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 6 straipsnyje yra nustatyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pakeitimai, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse nustatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo. Iš šios teisės normos matyti, kad reikalavimas neišduoti / panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, esant nagrinėjamai sąlygai, yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo. Pareiškėjo skundo argumentai, kad policija nevertino jo teigiamų gyvenimo pokyčių, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti, kadangi dėl nurodytų aplinkybių buvimo įstatymai nenustato teisės į šaunamąjį ginklą.

II.

5.    Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo A. Š. skundą tenkino: Sprendimą panaikino ir atsakovą Kauno apskrities VPK įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 10 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

6.    Aptaręs faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pateikto prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus nagrinėjimu, ir išnagrinėjus šį prašymą priimto Sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog A. Š. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, nustatytų Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje bei 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam buvo paskirta 2 500 Lt bauda, kurią pareiškėjas 2003 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo.

7.    Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir šį atsisakymą motyvavo vienintele faktine aplinkybe – Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, bei teisiniu pagrindu – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2021 m. balandžio 29 d. redakcija, įsigaliojusi 2021 m. gegužės 5 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame yra nustatyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse nustatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.

8.    Teismas atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr.  KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, visų pirma, pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat buvo pripažinta, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu – įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, – siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, ir konstatavo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d.) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

9.    Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime taip pat pažymėjo, jog jeigu įstatymų leidėjas, iki įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusiojo asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

10.  Teismas pažymėjo, kad įvertinus naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2021 m. balandžio 29 d. redakcija, įsigaliojusi 2021 m. gegužės 5 d.) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, matyti, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo. Taigi, šios redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatose iš esmės taip pat buvo įtvirtintas neterminuotas draudimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų ir nėra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas, nei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, kuriuose taip pat buvo įtvirtintas neterminuotas draudimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų. Pagal naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2021 m. balandžio 29 d. redakcija, įsigaliojusi 2021 m. gegužės 5 d.) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas nėra sudaroma galimybė praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams.

11.  Atsižvelgęs į tai, kad minėtame 2020 m. birželio 5 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog teisinis reguliavimas tiek, kiek jame nurodyti asmenys visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir tai, kad negalima tokia situacija, kai dėl praeityje padaryto nusikaltimo iš fizinio asmens visam laikui atimama teisė įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, teismas konstatavo, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą ir neargumentavo, kaip prieš 18 metų A. Š. atlikta neteisėta veika gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nevertino individualios pareiškėjo situacijos, taip pat dėl jo atžvilgiu priimto Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio motyvų, tai, kad nors ir A. Š. buvo pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, nustatytų Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tačiau jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, t. y. 2 500 Lt bauda, kurią pareiškėjas 2003 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo, taip pat neatsižvelgė ir nevertino, jog po nusikalstamos veikos padarymo (2003 m.) A. Š. nėra baustas administracine tvarka ir teistas.

12.  Teismas pažymėjo, kad Sprendime atsakovas nepagrindė ir nenurodė kitų duomenų, kuriais remiantis, pagrįstai būtų galima spręsti, jog pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismas padarė išvadą, kad minėtas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis negali būti laikomas vienintele charakterizuojančia aplinkybe, patvirtinančia A. Š. keliamą grėsmę sau ir visuomenei, neįvertinus kitų individualių aplinkybių, charakterizuojančių pareiškėją.

13.  Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).

III.

14.  Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 21-IL-20-03373-e „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ palikti galioti.

15.  Savo poziciją atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodytos institucijos pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo A. Š. skundą. Kauno apskrities VPK nuomone, pareiškėjo ginčijamas šios institucijos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

16.  Atsakovas akcentuoja, kad teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Konstituciją, inter alia (be kita ko) konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.

17.  Kauno apskrities VPK nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis naujos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos (2021 m. balandžio 29 d. redakcijos, įsigaliojusios 2021 m. gegužės 5 d.) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse nustatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo. Taigi, reikalavimas neišduoti leidimo nešiotis ir laikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B, C kategorijų ginklų ir šaudmenų, esant nagrinėjamai sąlygai, yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo.

18.  Atsakovas teigia, kad Sprendimas yra pagrįstas teisės norma, atitinkančia Konstituciją, kadangi Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 pažymėjo, jog Konstituciją, inter alia (be kita ko) konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos yra nustatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.

19.  Pareiškėjas A. Š. prašo atsakovo Kauno apskrities VPK apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20.  Savo poziciją pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. A. Š. nuomone, teismas, nagrinėdamas jo skundą padarė pagrįstą išvadą, jog Sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimo individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Papildomai A. Š. paaiškina, kad:

20.1.  Konstitucinis Teismas minėtame 2020 m. birželio 5 d. nutarime išskyrė, jog pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4–6 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo; sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo; labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo. Taigi, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą visam laikui netenkama teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų padarius įvairaus pavojingumo laipsnio nusikaltimus.

20.2.  Nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas išskyrė, jog nusikalstamos veikos, kurias padariusiems asmenims taikomi ribojimai ginklui įsigyti (nešiotis) pagal pavojingumo laipsnį, yra skirstomos į apysunkius, sunkius ir labai sunkius, tačiau įstatymų leidėjas, priėmęs naują Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją, neatsižvelgė į tokį Konstitucinio Teismo argumentą, nevertino jo kartu su motyvu, kad tik padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami. Vietoj to, įstatymų leidėjas paliko nuostatą, kad nepriekaištingos reputacijos nėra laikomi ne tik asmenys, kurie padarė tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos nustatytos pačios griežčiausios bausmės, bet visi asmenys, kurie yra nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Taip įstatymų leidėjas iš esmės neįvykdė Konstitucinio Teismo nutarimo Nr. KT103-N7/2020 ir paliko galioti konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaraujančią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą tiek, kiek joje nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.

20.3.  Priimdama Sprendimą, Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdyba negalėjo taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, apibrėžiančių nepriekaištingos reputacijos asmenį. Vietoj to, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, pateiktais 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020, privalėjo įvertinti individualią pareiškėjo situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdama į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens (pareiškėjo) asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertindama jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

20.4.  Teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas dar ir dėl to, kad atitinka aktualią teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2297-756/2021).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 21-IL-20-03373-e „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo. A. Š. taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2021 m. lapkričio 10 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

22.  Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui padarė 2021 m. lapkričio 10 d. prašymą išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Vadovaudamasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdyba nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

23.  Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 21-IL-20-03373-e panaikino ir Kauno apskrities VPK įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 10 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Teismas pažymėjo, kad vertindama pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą ir neargumentavo, kaip prieš 18 metų A. Š. atlikta neteisėta veika gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Teismas sprendė, kad Sprendime atsakovas nepagrindė ir nenurodė kitų duomenų, kuriais remiantis, pagrįstai būtų galima spręsti, jog A. Š. gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o minėtas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis negali būti laikomas vienintele charakterizuojančia aplinkybe, patvirtinančia pareiškėjo keliamą grėsmę sau ir visuomenei, neįvertinus kitų individualių aplinkybių, charakterizuojančių pareiškėją. Atsakovas Kauno apskrities VPK su tokia teismo padaryta išvada nesutinka ir savo poziciją iš esmės motyvuoja tuo, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį reikalavimas neišduoti leidimo nešiotis ir laikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B, C kategorijų ginklų ir šaudmenų, esant nagrinėjamai sąlygai, yra išreikštas imperatyvia forma, kompetentingam viešojo administravimo subjektui nesuteikiant teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo. Atsakovo nuomone, Sprendimas yra pagrįstas teisės norma, atitinkančia Konstituciją, kadangi Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 pažymėjo, jog Konstituciją, inter alia (be kita ko) konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos yra nustatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.

24.  Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame nutarė: 1) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

25.  Vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

26.  Įvertinus išdėstytus argumentus, yra akivaizdu, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y. atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas priėjo prie išvados, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

27.  Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

28.  Pažymėtina, kad po Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. KT103-N7/2020 priėmimo 2021 m. balandžio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 25, 30, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas, tačiau jame iš esmės nebuvo atsižvelgta į Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus motyvus dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos neatitikties konstituciniams proporcingumo ir teisinės valstybės principams, kadangi įstatymų leidėjas ir toliau teisiniame reguliavime nesudarė galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (tokia galimybė buvo nustatyta tik Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 2–5 punktų atvejais). Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdyba, priimdama Sprendimą, privalėjo vadovautis Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu ir įvertinti individualią pareiškėjo situaciją, t. y. atsižvelgti į jo, praeityje padariusio nusikaltimą, asmenybę bei įvertinti A. Š. keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms bei laisvėms.

29.  Vadovaujantis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taip pat pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

30.  Kaip jau minėta, Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdyba Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Toks sprendimas buvo motyvuojamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis bei tuo, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu A. Š. už nusikalstamas veikas, nustatytas Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta 2 500 Lt bauda, kurią pareiškėjas 2003 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Sprendime Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdyba nepagrindė ir nenurodė kitų duomenų, kuriais remiantis, pagrįstai būtų galima spręsti, jog pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o minėtas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis negali būti laikomas vienintele charakterizuojančia aplinkybe, patvirtinančia A. Š. keliamą grėsmę sau ir visuomenei, neįvertinus kitų individualių aplinkybių, charakterizuojančių pareiškėją.

31.  Įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, kadangi jis buvo priimtas nesivadovaujant Konstitucijos Teismo pateiktais išaiškinimais ir nebuvo atsižvelgta į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, taip pat nebuvo įvertinta A. Š. keliama grėsmė visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms bei laisvėms. Pažymėtina, kad tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuri buvo suformuota esant toms pačioms pagrindinėms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos nagrinėjamu atveju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-674-602/2021, 2021 m. vasario 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 673-968/2021, 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-583-525/2021, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2297-756/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.  eA-4037-575/2021, 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2579-442/2021). Teisėjų kolegija pagrindų nukrypti nuo šios teismų praktikos nenustatė (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

32.  Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2023 m. kovo 15 d. nutarime Nr. KT30-N3/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija, TAR, 2021-05-04, Nr. 9685, identifikacinis kodas 2021-09685) 1 punktas tiek, kiek jame nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, iš naujo nagrinėdamas A. Š. prašymą, atsakovas privalo į tai atsižvelgti.

33.  Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo A. Š. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino prašomą panaikinti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 21-IL-20-03373-e „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo Kauno apskrities VPK apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė