eA-1365-492/2024

Administracinė byla Nr. eA-1365-492/2024 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02129-2023-6 Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 10 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 24 d. spendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.    Pareiškėjas M. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) viršininko 2023 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 30-TE-453 „Dėl M. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į eitas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto pareigas; 3) M. K. iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė jam iš Klaipėdos apskrities VPK priteisti visas patirtas teismo išlaidas.

2.    Savo poziciją M. K. grindė šiais argumentais:

2.1.    Įsakymu pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-IS-119 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto M. K. veiksmų“ (toliau – Išvada), kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas, matosi, kad pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos buvo pasiūlyta dėl dviejų priežasčių: dėl padarytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002  m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) pažeidimų ir netinkamo elgesio, bendraujant su pareigūnais.

2.2.    Po bemiegės nakties (nepavyko užmigti dėl danties skausmo) M. K. jautėsi blogai, tačiau tikėjosi, kad nusiprausus ir nusipirkus vaistų nuo danties skausmo, jo savijauta pagerės. 2023 m. birželio 23 d. apie pietus, nieko negėręs ir nevalgęs, skaudančiu skrandžiu, pareiškėjas nuėjo pas H. T. į jo servisą apžiūrėti jo parduodamą automobilį „Volkswagen Passat“ ir paprašė pavežti į „Volkswagen“ centrą, kur buvo atliekama automobilio kompiuterinė diagnostika. Atsiėmęs automobilį, M. K. skubėjo pas kirpėją M. R., kadangi buvo sutartas apsilankymo laikas 2023 m. birželio 23 d. 14.00 val. Važiuodamas pas kirpėją, pareiškėjas sugalvojo išbandyti perkamą automobilį ir pastebėjo, kad po avarijos užsienyje yra prastas automobilio ratų suvedimas. Siekdamas išmėginti perkamą automobilį, M. K. su juo atliko įvairių elektronikos programų (greičio palaikymo, eismo juostos kontrolės, susidūrimo išvengimo saugumo ir kt.) bandymus ir pastebėjo įtartiną nuolat jį sekantį automobilį. Išsigandęs, pareiškėjas bandė nuo jo pabėgti, todėl važiavo per eismą draudžiantį ženklą ir panašiai.

2.3.    M. K. anksčiau niekada Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka nebuvo baustas, šį kartą padarė tik kelis nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau niekam žalos ar pavojaus sveikatai bei gyvybei nesukėlė. Pareiškėjas jam paskirtą baudą sumokėjo.

2.4.    Atsižvelgiant į naujausią tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą (atleidimą iš vidaus tarnybos). Pavyzdžiui, uniformuotai policijos pareigūnei tarnybos metu su tarnybiniu automobiliu padarius daugybę Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl kurių buvo akivaizdžiai pažeminta pareigūnų ir apskritai policijos, kaip institucijos, reputacija bei įvaizdis, kai buvo sulaukta ypač didelio atgarsio visuomenėje, buvo paskirtas griežtas papeikimas (Regionų apygardos administracinis teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-7100-583/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2201-575/2022 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2249-331/2022, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjo skundas ir jis buvo grąžintas į ugniagesio gelbėtojo pareigas, iš kurių buvo atleistas, šiam padarius daugybę Kelių eismo taisyklių pažeidimų, buvo paliktas nepakeistas).

2.5.    M. K. Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė ne tarnybos metu, neuniformuotas ir ne su tarnybiniu automobiliu, todėl visuomenėje atgarsio nebuvo sulaukta, Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti dėl nekokybiško automobilio važiuoklės remonto, prastos savijautos nulemto pareiškėjo sumažėjusio atsargumo ir išgąsčio.

2.6.    Kirpykloje dėl danties skausmo M. K. išgėrė du buteliukus alkoholinio gėrimo „Žalgiris“ (maždaug 70 laipsnių stiprumo) po 200 ml, jį papildomai užgėrė dviem skardinėmis alaus. Pareiškėjas jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, todėl, išėję iš kirpyklos, nuėjo už pastato ir atsisėdo ant laiptų. M. K. norėjo skambinti taksi arba draugui H., kad jį parvežtų namo, tačiau prie pareiškėjo priėjo policijos pareigūnai ir pasakė, kad jis yra sulaikomas.

2.7.    M. K. neblaivus automobilio nevairavo, tačiau pareigūnai jam reiškė nepagrįstus kaltinimus, todėl pasireiškė žmogiškasis faktorius įrodyti tiesą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus įrodymų dėl automobilio vairavimo neblaiviam. Pareiškėjas, būdamas vienas seniausių Klaipėdos apskrities VPK darbuotojų ir pažinodamas visus pareigūnus bei suvokdamas, kad iš matymo yra atpažintas kolegų, juokaudamas nurodė ne tą vardą, o vėliau parodė pirmąjį pasitaikiusį asmenį identifikuojantį dokumentą. Po kurio laiko, atslūgus įtampai, M. K. savo noru pasitikrino blaivumą, aiškindamas, kad neblaivus transporto priemonės nevairavo ir pareigūnų veiksmus skųs teismui. Du kartus patikrintas neblaivumas akivaizdžiai parodė, kad alkoholis buvo vartotas neseniai.

2.8.    Išvadoje visiškai nepagrįstai pareiškėją bandoma apkalinti neetišku ir pareigūno vardą žeminančiu elgesiu, menkinant pareigūnų autoritetą bei reiškiant nepagarbą sąžiningai tarnybą atliekantiems pareigūnams ir darbuotojams, Lietuvos Respublikos įstatymams bei akivaizdžiai policijos pareigūno geram vardui ir laužantis pareigūno priesaiką. Išvadoje buvo tik formaliai nurodyti teisės aktų nuostatų pažeidimai, tačiau išsamiai nebuvo pagrįsta, kokiais veiksmais ir kaip M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas teisės normas. Pareiškėjui nesuvokiama, kaip jis, padarydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir vėliau sulaikytas policijos pareigūnų, šiems M. K. nepagrįstai kaltinant nusikalstamos veikos padarymu, aiškindamas sulaikymo priežastis bei būdamas šoko būsenos ir esant įtemptai situacijai, nežymiai ginčydamas policijos pareigūnų siekį surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos, kurios jis neatliko, pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 5, 7.1 ir 7.2 punktų nuostatas. M. K. nėra nubaustas dėl policijos pareigūnų nurodymų ar reikalavimų nevykdymo (Administracinių nusižengimų kodekso 506 str. 4 d.) ar nuteistas už pasipriešinimą policijos pareigūnams, jį sulaikant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.), todėl Išvadoje nurodytus siūlymus pareiškėją atleisti iš tarnybos ir kita visiškai nepagrįstai bandoma motyvuoti nepaklusimu policijos pareigūnams, nepagarbiu elgesiu ir panašiai. Būdamas šokiruotas klaidingai manančių policijos pareigūnų elgesio ir pakankamai neblaivus, M. K., kad ir nenoriai ar pajuokaudamas, tačiau vykdė visus policijos pareigūnų reikalavimus, todėl nesutinka su Išvados interpretacija, jog atsikalbinėdamas ar vengdamas patikrinti neblaivumą, pareiškėjas akivaizdžiai menkino pareigūnų autoritetą ir reiškė nepagarbą pareigūnams. Išreikšti nepagarbą, sumenkinti ar įžeisti pareigūnų M. K. niekada neturėjo noro ar pagrindo, kadangi tai buvo jo pažįstami kolegos. Net ir pripažįstant, kad tam tikras teisės normas, nurodytas Išvadoje, M. K. pažeidė, buvo būtina konstatuoti ir kitas sąlygas, tačiau Išvadoje tai nebuvo padaryta.

2.9.    Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir vėliau išgertas alkoholis dėl danties skausmo bei atsisėdimas ant laiptų nesukėlė jokio vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimo, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaigos sugriovimo ir jos sukompromitavimo.

2.10.  Pareiškėjo veikla ir pasiekimai tarnyboje buvo tik formaliai nurodyti, tačiau nebuvo vertinti, taikant pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą. M. K. veiksmai negali būti vertinami kaip akivaizdžiai žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys pasitikėjimą policijos tarnyba ar ją kompromituojantys, o tai yra viena iš atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą kilimo sąlygų. Pareiškėjo atleidimas iš tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra neteisėtas.

3.    Teismo posėdyje pareiškėjas M. K. ir jo atstovas palaikė skundą bei prašė jį tenkinti.

4.    Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.    Aptaręs faktines bylos aplinkybes ir aktualius teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovas pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai, remtasi leistinais būdais tyrimo metu surinktais duomenimis, surinktų įrodymų M. K. padarytiems pažeidimams konstatuoti, t. y. konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, pakanka. Savo poziciją Klaipėdos apskrities VPK grindė šiais argumentais:

6.    Pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose buvo nagrinėjamos netapačios šios bylos neatitinkančios faktinės aplinkybės, todėl šioje byloje M. K. nurodyta teismų praktika nėra aktuali.

6.1.    Remiantis atliekant tarnybinį patikrinimą surinktais duomenimis, buvo nustatyta, kad atsitiktinis pilietis R. G. 2023 m. birželio 23 d. pastebėjo pareiškėjo daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir apie tai telefono Nr. 112 informavo Bendrąjį pagalbos centrą. Panaudodamas asmeninį vaizdo registratorių, minėtas asmuo fiksavo M. K. toliau daromus pažeidimus.

6.2.    Pareiškėjo pateiktas paaiškinimai, kad jis neturėjo tikslo daryti pažeidimus, jog pažeidimus padarė dėl nekokybiško automobilio važiuoklės remonto ir prastos savijautos nulemto sumažėjusio atsargumo bei išgąsčio, prieštarauja Kelių eismo taisyklių 14 ir 15 punktų reikalavimams.

6.3.    Atsakovas vertino, kad M. K. įvykio vietoje skirtingų įvykio aplinkybių nurodymas ir vengimas vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus (dėl to buvo iškviestos papildomos policijos pareigūnų pajėgos) yra tyčiniai pareiškėjo veiksmai, kurie nėra suderinami su Policijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintais uždaviniais ir Etikos kodekso reikalavimais.

6.4.    Sąmoningas tarnybines pareigas atliekančių pareigūnų klaidinimas, nurodant netikrą savo vardą, yra tyčinis M. K. veiksmas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus administracinius nusižengimus, priešingas uždaviniams, įtvirtintiems Policijos įstatymo 5 straipsnyje.

6.5.    Pareigas vykdančiai policijos pareigūnei parodydamas savo tarnybinį policijos pareigūno pažymėjimą, pareigūnas pažeidė Etikos kodekso 6.8 papunkčio, kuris įpareigoja nepiktnaudžiauti policijos pareigūno ar kito policijos darbuotojo statusu, nenaudoti jo asmeniniams interesams, tarnybinį ar darbo pažymėjimą naudoti tik vykdant tarnybines (darbo) pareigas teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus.

6.6.    Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, jog pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Kitos aplinkybės, kurios būtų aktualios taikant tarnybinę nuobaudą, be kita ko ir pareigūno charakteristika, konstatuojant pareigūno vardo pažeminimą nėra aktualios.

6.7.    M. K. veiksmai buvo susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu, kadangi jais buvo siekiama tikslų, priešingų uždaviniams, nustatytiems policijos veiklai bei kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos, pareiškėjo veiksmais nebuvo siekiama vykdyti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo bei panašiai.

6.8.    Atsakovas, remdamasis atlikus tarnybinį patikrinimą surinktais įrodymais, nustatė, kad M. K. savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Nustatytais neteisėtais ir kaltais pareiškėjo veiksmais buvo akivaizdžiai žeminamas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, toks elgesys neatitinka galiojančių teisės normų reikalavimų, prieštarauja visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš statutinių pareigūnų. Klaipėdos apskrities VPK pagrįstai vertino, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, ir Įsakymu jį atleido iš vidaus tarnybos. M. K. pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

6.9.    Atlikus tarnybinį patikrinimą ir nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7  punktą yra vienintelė Statute nustatyta teisinė priemonė, kurią nurodytoje situacijoje buvo privalu taikyti.

7.    Teismo posėdyje atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai palaikė institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II.

8.  Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9.  Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su atliktu pareiškėjo tarnybiniu patikrinimu, ir priimto Įsakymo turinį, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina konstitucinę piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje yra pažymėta, kad statutinė valstybės tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia (be kita ko) ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos.

10.  Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš eitų pareigų Įsakymu buvo atleistas remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Pacitavęs šią teisės akto nuostatą, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad nurodytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Teismas akcentavo, kad aiškinant Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7  punktą, yra būtina vadovautis Statuto 2 straipsnio 4 dalimi, apibrėžiančia pareigūno vardo pažeminimą. Tokiu atveju pareigūno atsakomybė kyla, kai nustatomi kalti pareigūno veiksmai dėl tam tikrų veikų (veikimo ar neveikimo), priešingų teisei ar tarnybinės etikos reikalavimams, padarymo, ir šios veikos sukeliamos pasekmės yra akivaizdus vidaus tarnybos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas ar jos kompromitavimas. Statuto 38  straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

11.  Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas akcentavo, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla kai yra nustatoma visuma būtinų aplinkybių. Tarnybinės atsakomybės pagal Statutą pagrindas – tarnybinis nusižengimas ar kiti veiksmai, kuriais pažeminamas pareigūno vardas. Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ar kitų teisinių pasekmių taikymo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo ar kitos veikos, kuria pažeminamas pareigūno vardas, sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tiriamos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nustatinėjama pareigūno kaltė bei, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priimamas arba nepriimamas sprendimas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą ar inter alia atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Esminis elementas, suponuojantis atleidimo iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai yra tiesiogiai susiję su tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu tarnybos sistema. Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu.

12.  Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju iš esmės yra sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad M. K. prieštaravimų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atlikimo teisėtumo nereiškė. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, nesutinka su jo veiksmų teisiniu įvertinimu, kaip pareigūno vardo pažeminimu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjant M. K. skundą, pirmiausia turi būti nustatyta ir įvertinta, ar jis atliko kaltus veiksmus, t. y. pažeidė Išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimus, o nustačius, kad pareiškėjas padarė šiuos pažeidimus, turi būti vertinama, ar tokio pobūdžio pažeidimai turi būti traktuojami kaip pareigūno vardo pažeminimas, t. y. ar M. K., kaip pareigūno, elgesys akivaizdžiai pažemino policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi tam tikroje visuomeninių teisinių santykių apsaugos srityje, autoritetą bei prieštaravo įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų.

13.  Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar Įsakymu pareiškėjas buvo pagrįstai ir teisėtai atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar Išvadoje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog M. K. padarė veiką, kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl teismas, spręsdamas Įsakymo pagrįstumo klausimą, vertina ne tik Įsakymo, bet ir jo sudedamosios dalies – Išvados – turinį.

14.  Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas akcentavo, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Vertinant, ar pagrįstai pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Teismas turi patikrinti Išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme.

15.  Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, aiškinant šiai bylai reikšmingas Statuto nuostatas, teismas pažymėjo, kad ne bet koks valstybės tarnautojo elgesys yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog valstybės tarnautojas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Veiksmai, diskredituojantys valstybės tarnybą ir žeminantys žmogaus orumą, yra siejami su teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti valstybės tarnybos autoritetą, griauti pasitikėjimą savivaldybės įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu nėra galima. Atsižvelgiant į tai, M. K. veiksmų vertinimas pagal Statutą buvo galimas tik nustačius visumą minėtų aplinkybių. Reikalavimas nustatyti akivaizdų valstybės tarnybos diskreditavimą, pasitikėjimo savivaldybės įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kita. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

16.  Teismas nurodė, kad Išvadoje, atsižvelgiant į joje išdėstytą bei tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, yra pažymėta, jog tarnybinio patikrinimo metu išanalizuotų duomenų visuma (vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai) leidžia pagrįstai konstatuoti, jog 2023 m. birželio 23 d. nuo 14.27 val. iki 14.37 val. Klaipėdoje, ne tarnybos metu, neuniformuotas, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistas M. K. pavojingai vairavo automobilį „VW Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Būdamas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistu, kurio pareiga yra prižiūrimoje teritorijoje vykdyti kelių eismo priežiūrą, užtikrinant viešąją tvarką, visuomenės saugumą ir kitų pavestų uždavinių bei funkcijų įgyvendinimą, vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, pareiškėjas pats automobilį vairavo pavojingai, kirsdamas ištisines kelio ženklinimo linijas, išvažiuodamas iš savo važiavimo juostos, tai didindamas, tai mažindamas greitį, prieš atlikdamas manevrus, nerodydavo posūkio signalo ir, priešingai, jį rodydamas važiavo tiesiai, sudarydavo avarines situacijas, todėl kitų automobilių vairuotojai, siekdami išvengti susidūrimo su M. K. vairuojamu automobiliu, buvo priversti staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Vėliau, apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), prie pareiškėjo priėjus policijos pareigūnams ir bandant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, jis nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų ištraukti rankas ir daiktus iš kišenių, sėstis į tarnybinį automobilį, pasitikrinti neblaivumą, klaidino policijos pareigūnus, prisistatydamas ne savo vardu, nuolat atsikalbinėjo. M. K., siekdamas išvengti atsakomybės, demonstravo savo tarnybinį pažymėjimą.

17.  Teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis buvo nustatyta, jog atsitiktinis pilietis R. G. 2023 m. birželio 23 d. pastebėjo pareiškėjo daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir aktyviais veiksmais siekė juos užkardyti, t. y. apie pareiškėjo daromus teisės pažeidimus telefono Nr. 112 informavo Bendrąjį pagalbos centrą ir, panaudodamas asmeninį vaizdo registratorių, fiksavo toliau M. K. daromus pažeidimus. Tarnybinio patikrinimo metu, susipažinus su atsitiktinio piliečio R. G. automobilio vaizdo registratoriaus bei pareigūnų „body“ kamerų aprašymais, papildomai buvo peržiūrėta pateikta vaizdo medžiaga. Peržiūrėję apie įvykį pranešusio asmens pateiktus registratoriaus įrašus, tarnybinį patikrinimą atliekantys pareigūnai nustatė, kad nuo 2023 m. birželio 23 d. 14.27 val. iki 14.34 val. pareiškėjas, vairuodamas automobilį „VW Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), net aštuonis kartus pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Išvadoje yra konstatuota, kad 2023 m. birželio 23 d. nuo 14.27 val. iki 14.37 val. Klaipėdoje, ne tarnybos metu, neuniformuotas, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistas M. K. pavojingai vairavo automobilį „VW Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

18.  Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai, jog jis neturėjo tikslo daryti Kelių eismo taisyklių pažeidimų, be to, šie pažeidimai buvo padaryti dėl nekokybiško automobilio važiuoklės remonto bei po nemigo nakties prastos savijautos nulemto sumažėjusio atsargumo ir išgąsčio, jog jis buvo ne tarnybos metu, neuniformuotas ir ne su tarnybiniu automobiliu, todėl visuomenėje ypač didelio atgarsio nebuvo sulaukta, o padaryti nedideli Kelių eismo taisyklių pažeidimai niekam žalos ar pavojaus sveikatai bei gyvybei nesukėlė, akivaizdžiai prieštarauja Kelių eismo taisyklių reikalavimams.

19.  Pacitavęs Kelių eismo taisyklių 14 ir 15 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad Išvadoje yra nurodyta, jog liudytoju apklaustas pilietis pastebėjo pavojingai manevruojantį baltos spalvos automobilį „VW Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis įtarė, kad vairuotojas yra neblaivus, todėl iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kuris jį sujungė su policijos pareigūnais. Visą kelią automobilio vairuotojas pavojingai manevravo, kirto ištisines linijas ir sukėlė daug avarinių situacijų. Minėtas asmuo matė, kaip iš sustojusio automobilio išlipo vyras ir nuėjo link (duomenys neskelbtini). Vyras iš automobilio išlipo vienas, daugiau keleivių nebuvo. Išlipęs vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus, eidamas svirduliavo.

20.  Remdamasis Policijos įstatymo 25 straipsnio nuostatomis, teismas akcentavo, kad vairuodamas automobilį, M. K. šiurkščiai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, sudarė pavojingas, avarines situacijas ir tokiais veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, dėl to buvo sukeltas visuomenės nepasitikėjimas policija, pakenkta minėtos institucijos reputacijai visuomenės akyse. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas, neturėdamas priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios veikti kitaip, nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai, savo noru darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip išprovokuodamas visuomenės narių aktyvius veiksmus, siekiant užkardyti M. K. daromus teisės pažeidimus, suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, o tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir darbuotojų prestižą visuomenėje. Apklausos metu pareiškėjas pats pripažino, jog 2023 m. birželio 23 d. Klaipėdos mieste važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

21.  Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio tyrėjos A. J. „body“ kamera darytas vaizdo įrašas bei papildomo ekipažo, atvykusio į įvykio vietą, „body“ kamerų vaizdo įrašas rodo, jog M. K. įvykio vietoje akivaizdžiai tyčia nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, juos klaidino tiek prisistatydamas, tiek nurodydamas skirtingas įvykio aplinkybes, taip pat viešoje vietoje buvo akivaizdžiai neblaivus ir vengė tikrintis blaivumą, t. y. išsisukinėjo nuo tikrinimo sakydamas: „baikit, gal nereikia“, „ar tu pati susivoki“, „aš nepūsiu“, „aš noriu išeiti“. Teismas atkreipė dėmesį, kad, kaip nurodyta Išvadoje, dėl tokių pareiškėjo veiksmų į įvykio vietą buvo išsiųstas papildomas policijos ekipažas L1771. Tik į įvykio vietą atvykus papildomam policijos ekipažui, buvo patikrintas M. K. neblaivumas. Pareiškėjui alkotesteriu „Drager 6820ARHK-0622“, patikros sertifikato Nr. 1888792, 15.49 val. tikrinimu buvo nustatytas 2,79 promilių girtumas, o 16.07 val. tikrinimu – 2,83 promilių girtumas.

22.  Teismas nurodė, kad M. K. paaiškinimai, jog alkoholio vartojimas buvo ne dėl malonumo, o siekiant numalšinti danties skausmą, uždaroje patalpoje ir nematant pašaliniams asmenims, taip pat, kad jis vengė buvimo viešoje vietoje neblaiviam, o vėliau pareigūnams bandė išaiškinti apie savo aukštą savimonę, padorumą, sąžiningumą ir nusikalstamų veikų nedarymą, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Teismas sprendė, kad yra akivaizdu, jog įvykio vietoje tyčia nurodydamas skirtingas įvykio aplinkybes ir vengdamas vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, pareiškėjas atliko veiksmus, nesuderinamus su Policijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintais uždaviniais ir Etikos kodekso reikalavimais.

23.  Teismas pažymėjo, kad iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matosi, jog tyrėjos A. J. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad M. K., išsiėmęs iš kišenės piniginę, iš jos ištraukė policijos darbo pažymėjimą. Pareigūnei nekilo abejonių, kad pareiškėjas galėjo rodyti kitą dokumentą. Be to, iš „body“ kamerų įrašų yra akivaizdu, kad M. K. tyčia iš piniginės ištraukęs tarnybinį pažymėjimą, pareigūnei pasako: „žiūrėkit“. Pareigūnė atsako: „gerai, o ką dabar tai reiškia?“. Atliekant tarnybinį patikrinimą, nekilo abejonių, kad pareigūnė suprato, jog pareiškėjas jai rodė tarnybinį pažymėjimą, siekdamas išvengti atsakomybės.

24.  Pacitavęs Etikos kodekso 5 ir 6.8 punktų nuostatas, teismas akcentavo, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir žinodamas Etikos kodekso normas, privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi iš statutinio valstybės tarnautojo, tačiau jis pažeidė Etikos kodekso 6.8 papunkčio reikalavimus. Remdamasis Etikos kodekso 7.1, 7.2 bei 8 punktų nuostatomis, teismas nurodė, kad pareigūnai, tuo labiau einantys itin atsakingas pareigas, privalo laikytis aukščiausių etikos bei skaidrumo standartų, vengti bet kokio netoleruotino, su policijos pareigūno statusu nederamo elgesio ar net jo regimybės. Teismas sprendė, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, pareiškėjo veiksmus teisingai vertino kaip sąmoningus, jam tikintis išvengti pasekmių dėl prieš tai padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

25.  Vadovaudamasis Statuto 2 straipsnio 4 dalimi, teismas padarė išvadą, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog pareiškėjai nepadarė nusikaltimo, buvo išteisinti, ar panašiai, savaime nelemia, kad negali būti nagrinėjamos ir vertinamos atsakovo tarnybinių patikrinimo išvadose nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis nustatė, jog pareiškėjas pažeidė pareigūno vardą, ir atleido iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

26.  Teismas pažymėjo, kad padarius teisės pažeidimus, kurie gali būti kvalifikuoti ir kaip tarnybinis nusižengimas, ir kaip nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas, tarnybinis patikrinimas dėl jų atliktų veikų nėra stabdomas, o tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra užbaigiama, jeigu pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Norint konstatuoti, kad, nesustabdžius pradėto tarnybinio patikrinimo, buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, iš esmės turi būti nustatyta, jog buvo neįmanoma atriboti pareigūno veikos nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Būtent ši aplinkybė turi pagrindinę reikšmę, sprendžiant dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo. Tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementų – objektą, kadangi tarnybinė atsakomybė valstybės tarnautojui taikoma už jo tarnybą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

27.  Teismas pabrėžė, kad Išvados ir Įsakymo turinys patvirtina, jog M. K. atleidimo iš pareigų faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su jo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą reguliuojančių teisės aktų reikalavimai. Teismo nuomone, M. K. padarytas jo tarnybą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali būti vertinamas nepriklausomai nuo baudžiamosios ar administracinės teisės pažeidimo fakto ir tam neturi reikšmės aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie būtų nagrinėjami ir atliekant ikiteisminį tyrimą.

28.  Teismas konstatavo, kad atsakovas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pagrįstai ir teisingai nustatė, jog M. K. savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei atsirasti. Tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis buvo priimtas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant M. K. veiką, nurodant ja pažeistus teisės aktus, Išvadoje yra pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai.

29.  Teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog tarnybinio patikrinimo metu atsakovo nustatyti faktai, kad M. K. savo veiksmais įvykio vietoje nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, trukdė jiems aiškintis įvykio aplinkybes, demonstravo tarnybinį pažymėjimą, klaidino pareigūnus, nurodydamas skirtingas įvykio aplinkybes, melavo, prisistatydamas K. vardu, viešoje vietoje buvo, vengė neblaivumo patikrinimo, tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą, yra pagrįsti ir įrodyti, būtina įvertinti, ar šie faktai pagrįstai bei teisingai buvo traktuoti kaip vidaus tarnybos pareigūno vardo pažeminimas, sudaręs pagrindą pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos.

30.  Teismas pabrėžė, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog statutiniams valstybės tarnautojams yra keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai, visuomenės požiūriu situacija, kai nusižengimą padaro šios sistemos atstovas ir jo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja. Teismas akcentavo, kad pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, M. K. yra davęs priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją bei įstatymus, negailėti jėgų, gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės bei valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Teisės aktai pareigūnams nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus, nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui yra būdinga ypatinga drausmė. Teismo nuomone, pareiškėjas, būdamas pareigūnu, geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokė reikalavimus savo elgesiui. Administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jo veiksmai, dėl kurių M. K. buvo atleistas iš vidaus tarnybos, buvo atlikti sąmoningai, pareiškėjas žinojo, kad priešingų teisei veiksmų atlikimas akivaizdžiai nedera su tarnybos paskirtimi ir pareigūno statusu bei etika, tokios aplinkybės pagrindžia jo kaltę dėl inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo, todėl atsakovas turėjo teisėtą pagrindą konstatuoti tyčinį nusižengimą ir taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

31.  Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji buvo padaryta matant visuomenės atstovams bei ar turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje. Akivaizdumas Statuto 2 straipsnio 4 dalies prasme nėra siejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei ar atitinkamai jos daliai. Akivaizdumo įrodymui šia prasme pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai. Akivaizdumo nustatymui, kaip ir padarytos veikos pasekmių įvertinimui, nėra reikšminga, kiek asmenų sužinojo apie tokias pareigūno veikas, ar ji buvo padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje.

32.  Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo charakterizuojamas teigiamai, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, tokią praktiką nuosekliai plėtoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad M. K. pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu yra imperatyvi teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis, tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas ir elgesys neturi įtakos.

33.  Teismas pažymėjo, kad M. K., kaip policijos pareigūno, vykdančio tarnybines pareigas, teisės aktams prieštaraujantis elgesys yra visiškai įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra tinkamai apibendrinti Išvadoje. Dėl pareiškėjo elgesio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, administracinio nusižengimo teisena. Įvertinęs nagrinėjamos administracinės bylos duomenis, teismas visiškai sutiko su atsakovo vertinimu, kad M. K. padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Akivaizdu, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą tinkamai atlikti tarnybą ir tinkamai vykdyti tiesiogines savo funkcijas, nesivadovavo jam žinomais ir suprantamais teisės aktų reikalavimais. Vertinant Išvadoje nurodytas ir teismo nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su M. K. veiksmais bei elgesiu, yra akivaizdu, kad pareiškėjas tokiu elgesiu pažemino pareigūno vardą, kadangi tokie jo atlikti veiksmai nėra suderinami su teisės aktų reikalavimais bei pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje, taip pat ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais bei griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams.

34.  Teismas nurodė, kad Išvados turinys patvirtina, jog siūlant pareiškėjui skirti nuobaudą, nebuvo pažeistos Statuto 39 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, į ką turi būti atsižvelgta, skiriant nuobaudą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad tarnybinė nuobauda M. K. buvo paskirta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, kurios turi būti įvertintos, parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį. Atsakovas Išvadoje įvertino pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, įvertinęs M. K. asmenybę ir jo tarnybinę veiklą apibūdinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, padarė išvadą, kad pareiškėjui Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra tinkama ir proporcinga jo padarytiems pažeidimams, t. y. nuobauda nėra per griežta.

35.  Teismas padarė išvadą, kad tarnybinio tyrimo metu pagrįstai ir teisėtai buvo konstatuota, jog M. K., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir žinodamas Etikos kodekso normas, privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi iš statutinio valstybės tarnautojo, bei, eidamas atitinkamas pareigas, elgtis taip, kad jo elgesys ne tik užtikrintų pasitikėjimą statutiniais valstybės tarnautojais, bet ir visuomenės akyse nekompromituotų tarnybos autoriteto, taip elgtis jis buvo įpareigotas kaip atitinkamą pareigūno statusą turintis asmuo (pareigūnas).

36.  Teismas nenustatė, kad pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos, būtų pažeistos pagrindinės procedūros, kadangi Įsakymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos priėmė kompetentingas pareigūnas, Įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Teismas pažymėjo, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui nesuteikia diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris yra nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2023 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. 30-TE-453, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas.

37.  Teismas pažymėjo, kad M. K. reikalavimai įpareigoti atsakovą grąžinti jį į eitas pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką yra išvestiniai iš reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, todėl, konstatavus, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestiniai skundo reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti.

38.  Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl, atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas jų neanalizavo.

39.  Atmetęs M. K. skundą kaip nepagrįstą, teismas netenkino ir jo prašymo dėl teismo išlaidų iš atsakovo priteisimo.

III.

40.  Pareiškėjas M. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti: panaikinti Įsakymą, M. K. grąžinti į eitas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto pareigas ir jam iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašo jam iš Klaipėdos apskrities VPK priteisti visas patirtas teismo išlaidas.

41.  Aptaręs pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinį, M. K. teigia, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, byloje esančių įrodymų nevertindamas išsamiai ir objektyviai, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, o kai kuriuos įrodymus vertindamas kaip turinčius iš anksto nustatytą galią, taip pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo nuostatas. Pareiškėjo nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Įsakymas yra teisėtas, proporcingas ir pagrįstas, kadangi, remdamasis tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, nustatė, jog M. K. savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, o tiksliau tokią išvadą lėmė padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas, tikrovės neatitinkančių anketinių duomenų pateikimas bei tarnybinio pažymėjimo panaudojimas, su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka. Savo poziciją M. K. grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai nurodo tokius argumentus:

41.1.  Įsakymas buvo priimtas subjektyviai ir šališkai vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. nesulaukus, kol pareiškėjas bus nubaustas administracine tvarka, o vėliau Klaipėdos apskrities VPK, piktnaudžiaudamas savo padėtimi ir teisėmis, už tuos pačius pažeidimus siekdamas M. K. nubausti antrą kartą bei padaryti kuo blogesnio asmens įvaizdį šioje administracinėje byloje, pateikė įrodymus, jog pareiškėjas yra nubaustas dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, kaip už pavojingą vairavimą, tai M. K. šokiravo ir dėl to buvo pateiktas skundas teismui, kadangi pripažįstant ir gailintis dėl padarytų kelių nežymių, niekam žalos nesukėlusių ir nepavojingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, 2023 m. spalio 2 d. bankiniu pavedimu buvo sumokėta 15 Eur bauda.

41.2.  Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą administracinėje byloje Nr. II-53-914/2024, kuriuo administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovo advokato Vytauto Aginto skundą tenkino, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimą panaikino ir administracinę teiseną M. K. atžvilgiu pagal Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį nutraukė. Teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. administracinį nurodymą, kuriuo M. K. už Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo pasiūlyta sumokėti 15 Eur bauda, pripažino įvykdytu. Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad M. K. buvo antrą kartą nubaustas už tuos pačius veiksmus, taip pažeidžiant draudimą – nieko negalima bausti du kartus už tą patį nusikaltimą (nemo debet bis puniri pro uno delicto).

41.3.  Yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skubotą išvadą dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumo, nesulaukdamas galutinio ir reikšmingo M. K. tarnybinės atsakomybės vertinimui aspekto – padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų tikslaus administracinio nusižengimo bylas nagrinėjančio teismo vertinimo pagal jų pavojingumą, o tai leistų nedviprasmiškai ir objektyviai įvertinti padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumo lygį bei tinkamai įvertinti pritaikytos tarnybinės nuobaudos proporcingumą.

41.4.  Teismas, nors ir įvertino skunde nurodytas aplinkybes, nulėmusias pareiškėjo savijautą prieš vairuojant ir vairuojant automobilį, kurios galėjo padaryti įtaką jo prastesnei koordinacijai, reakcijai bei bendrai savijautai (seniai nevalgęs ir negėręs, su skaudančiu skrandžiu ir visą naktį nemiegojęs), tačiau išskirtinę reikšmę suteikė kitiems įrodymams, kaip pavyzdžiui, „Volkswagen“ centro filmuotai vaizdo medžiagai ir atsitiktinio piliečio R. G. vaizdo registratoriumi filmuotai vaizdo medžiagai bei jo paaiškinimams, dar teismo posėdyje suformuodamas išankstinę nuomonę apie M. K. labai tikėtiną neblaivumą automobilio vairavimo metu, padarė šališką (nurodytas teiginys „nešališką“ laikytinas rašymo apsirikimu) išvadą apie padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumą ir jų padarymo esminę priežastį – pareiškėjo savijautą vairuojant, teismo posėdyje nurodydamas, kad automobilio mušimai teismo nedomina. Buvo ignoruotos po eismo įvykio netvarkingai sutvarkyto automobilio važiavimo ypatybės ir jų įtaka padarytiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, taip pat nebuvo vertinti persekiotojo nulemti Kelių eismo taisyklių pažeidimai.

41.5.  Teismas taip pat visiškai nepagrįstai nevertino, kad M. K. anksčiau niekada nebuvo baustas Administracinių nusižengimų kodekso tvarka, o šį kartą buvo padaryti keli nedideli Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie niekam žalos ar pavojaus sveikatai ir gyvybei nesukėlė (pareiškėjas porą kartų užvažiavo ant linijų, kirto ištisinę liniją (toje vietoje ji buvo nusitrynusi) ir pravažiavo pro eismą draudžiantį ženklą), dėl to jis prisipažino ir sumokėjo 15 Eur baudą, tačiau ši aplinkybė (asmens nubaudimas Administracinių nusižengimų kodekso tvarka), atsižvelgiant į naujausią teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, nesudaro pagrindo taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą (atleidimą iš vidaus tarnybos).

41.6.  Persekiotojo veiksmai turėtų būti vertinami neigiami keliais aspektais, kadangi jie sukėlė ne tik baimę ir išgąstį pareiškėjui, o tai išprovokavo dar daugiau Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teismo tai taip pat nebuvo įvertinta, bet ir Baudžiamojo kodekso reglamentuotos nusikalstamos veikos padarymo aspektu, o tiksliau, persekiojantis asmuo galbūt padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 1481 straipsnyje (neteisėtas žmogaus persekiojimas) bei Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų nusižengimų padarymų aspektu, kadangi pats persekiotojas nuolatos viršijo greitį, rizikuodamas kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybe, bei pravažiavo pro eismą draudžiantį ženklą (duomenys neskelbtini). Persekiotojo nulemti vėlesni Kelių eismo taisyklių pažeidimai, sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės, yra reikšmingi, kadangi tai yra pagrindas spręsti apie tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punktu (tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai), to pirmosios instancijos teismo dėl nevisapusiškos ir neišsamios administracinės bylos bei joje esančių įrodymų nagrinėjimo ir vertinimo nebuvo nustatyta bei įvertinta.

41.7.  Teismas, teismo posėdyje neleisdamas užduoti klausimą pareiškėjo atstovui apie teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir paaiškindamas, kad nėra pradėta jokia administracinė teisena dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo, vėliau pats sau prieštaravo ir, subjektyviai traktuodamas įvykio aplinkybes, jas nurodė kaip pareigūnų reikalavimų nevykdymą, o tai laikoma pagrindu M. K. veiksmus pripažinti žeminančiais pareigūno vardą.

41.8.  Pareiškėjui nuėjus į kirpyklą ir pasiskundus skaudančiu skrandžiu, jam buvo pasiūlyta išgerti alkoholinio gėrimo. Nesipriešindamas policijos pareigūnų reikalavimams ateiti prie policijos automobilio, eidamas link jo, M. K. išgirdo sulaikymo pagrindą, todėl patyrė šoką, kadangi jis neblaivus automobilio nevairavo, tai patvirtino ir liudytojai ikiteisminio tyrimo byloje Nr.  01-1-23079-23, kurie neužuodė jokio alkoholio kvapo: H. T., V. V., M. R.; šių asmenų parodymų teismas visiškai nevertino. Šią aplinkybę pareiškėjas vėliau nuoširdžiai pripažino ir savo gerai pažįstamiems kolegoms, kurie pavežė jį iki stoties, paaiškindamas, kad niekada gyvenime neblaivus nėra vairavęs.

41.9.  Pareigūnai, lyg norėdami M. K. dar labiau išprovokuoti ir įrodyti savo įsitikinimų teisingumą, iš karto visų aplinkybių išsamiai netyrė, t. y. netikrino pareiškėjo nurodytos versijos dėl apsvaigimo nuo alkoholio laiko ir vietos teisingumo, nors galėjo tai greitai ir lengvai išsiaiškinti bei suprasti, kad M. K. buvo neteisėtai sulaikytas ir nepagrįstai įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

41.10.  Pareiškėjas buvo sulaikytas neteisėtai, kadangi, kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, jam nebuvo surašytas joks administracinio sulaikymo protokolas, kaip nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 597 straipsnio 7 dalyje, taip pat nebuvo surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnį, taip pat, remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnio 2 ir 4 dalimis, buvo pažeistos M. K., kaip įtariamojo (įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką), teisės (nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus), o iki šiol nėra pradėta jokia administracinė teisena dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo ar tuo labiau ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams jo sulaikymo metu (pagal Baudžiamojo kodekso 286 str.). Kita vertus, administracinė teisena / ikiteisminis tyrimas negalėtų būti pradėti, kadangi, kaip matyti iš pateiktos vaizdo medžiagos, policijos pareigūnai, pavežę M. K. iki autobusų stoties, vienas kitam pripažino – kaip gerai, kad pareiškėjas vykdė visus policijos pareigūnų reikalavimus. M. K. veiksmai, bendraujant su policijos pareigūnais, negali būti pagrindu, sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kadangi jo, kaip įtariamojo, teisės turėti gynėją, teikti prašymus ir tylėti buvo iš esmės buvo pažeistos, apie šias teises neinformuojant; vėliau netgi nesurašant jokio administracinio sulaikymo protokolo, dėl to kilo daug neaiškumų ir prieštaravimų. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad įvykio vietoje tyčia nurodydamas skirtingas įvykio aplinkybes ir vengdamas vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, M. K. atliko veiksmus, nesuderinamus su Policijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintais uždaviniais ir Etikos kodekso reikalavimais, turėtų būti pripažinta prieštaraujanti bylos faktinėms aplinkybėms ir teisingumo bei protingumo principams.

41.11.  Išvadoje visiškai nepagrįstai M. K. bandoma apkalinti neetišku, pareigūno vardą žeminančiu elgesiu, menkinant pareigūnų autoritetą bei reiškiant nepagarbą sąžiningai tarnybą atliekantiems pareigūnams ir darbuotojams, Lietuvos Respublikos įstatymams ir akivaizdžiai policijos pareigūno geram vardui bei laužantis pareigūno priesaiką, o teismas taip pat nepagrįstai griežtai vertino padarytus kelis neatsargius ir vėliau išprovokuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei pareiškėjo elgesį, pasireiškusį kaip reakciją į neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus ir nepagrįstus kaltinimus, nuspręsdamas netenkinti skundo bei pripažindamas Įsakymą teisėtu, proporcingu ir pagrįstu.

41.12.  Būdamas šokiruotas klaidingai manančių policijos pareigūnų elgesio ir pakankamai neblaivus, M. K., kad ir nenoriai ar pajuokaudamas, tačiau vykdė visus policijos pareigūnų reikalavimus, todėl nesutiktina su Išvados interpretacija, jog atsikalbinėdamas ar vengdamas patikrinti neblaivumą, pareiškėjas akivaizdžiai menkino pareigūnų autoritetą ir reiškė nepagarbą pareigūnams, su kuria teismas nepagrįstai sutiko.

41.13.  Tiek Išvadoje, tiek teismo sprendime nėra nurodyta, kaip ir kada pasireiškė M. K. elgesio pasekmių akivaizdumas, kaip būtinoji sąlyga, pripažįstant elgesį kaip žeminantį pareigūno vardą, tik paviršutiniškai ir neišsamiai bandant argumentuoti apie jo elgesio pasekmes.

41.14.  Teismo išvada, kad kitos aplinkybės, kurios būtų aktualios taikant tarnybinę nuobaudą, be kita ko, ir pareigūno charakteristika, konstatuojant pareigūno vardo pažeminimą yra neaktualios, prieštarauja teisingumo, protingumo kriterijams bei Statuto 39 straipsnio 1 dalies nuostatai. Tiek atsakovui, tiek teismui buvo privalu atsižvelgti į pareigūno charakteristiką bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir jos proporcingumo.

42.  Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o M. K. apeliacinį skundą atmesti.

43.  Aptaręs faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinį ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, atsakovas teigia, kad teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Savo poziciją Klaipėdos apskrities VPK grindžia šiais argumentais:

43.1.    Tiek atsakovas, tiek teismas vertino byloje esančius duomenis, todėl pareiškėjo įrodinėjamas tikslus jo padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimas šioje administracinėje byloje nėra aktualus.

43.2.    2023 m. birželio 23 d. įvykio vietoje dirbę pareigūnai, reaguodami į iš piliečio gautą pranešimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir vadovavosi Policijos įstatymo 23 straipsnio 5  dalimi, todėl šių policijos pareigūnų veiksmai, nustatant M. K. tapatybę, tikrinant jo dokumentus, atliekant asmens apžiūrą ir nustatant pareiškėjo neblaivumą, buvo teisėti bei pareigūnų reikalavimai jam buvo privalomi. Policijos pareigūnai dėl klaidinančių M. K. nurodytų aplinkybių įvykio vietoje negalėjo patikrinti aplinkybės dėl pareiškėjo vartoto alkoholio vietos ir laiko, t. y. kad M. K. alkoholį vartojo kirpykloje, baigęs vairuoti automobilį, kadangi 2023  m. birželio 23 d. jis tokių aplinkybių nenurodė ir policijos pareigūnams įvykio dieną tokia aplinkybių versija nebuvo žinoma; ji paaiškėjo tik atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjui pakeitus savo paaiškinimus.

43.3.    Įvertinus 2023 m. birželio 23 d. įvykio vietoje dirbusių policijos pareigūnų „body“ kameromis darytus vaizdo įrašus bei jų paaiškinimus, Išvadoje ir teismo sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas įvykio vietoje akivaizdžiai tyčia nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, skirtiems nustatyti jo tapatybę, patikrinti asmens dokumentus, atlikti asmens apžiūrą, nustatyti M. K. neblaivumą, klaidino pareigūnus, tiek prisistatydamas, tiek nurodydamas skirtingas įvykio aplinkybes. Išvadoje ir teismo sprendime buvo išskirta, kad dėl pareiškėjo vengimo vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus į įvykio vietą buvo išsiųstas papildomas policijos ekipažas ir tik į įvykio vietą atvykus kitam policijos ekipažui, M. K. alkotesteriu „Drager 6820ARHK-0622“, patikros sertifikato Nr. 1888792, 15.49 val. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,79  promilių girtumas, o 16.07 val. antru tikrinimu – 2,83 promilių girtumas. Teismas nustatė, kad M. K. įvykio vietoje klaidino pareigūnus, nurodydamas skirtingas įvykio aplinkybes, t. y. policijos pareigūnams nurodė klaidinančias įvykio aplinkybes (fiksuota „body“ kamerų įrašais), nurodydamas, kad jis automobilio visai nevairavo, o vairavo kitas iš matymo pažįstamas asmuo, ir nurodydamas, kad automobilio pats nevairavo, kadangi su draugu bare vartojo alkoholį. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2023 m. birželio 23 d. pareiškėjas pats vairavo automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o dėl alkoholio vartojimo vietos ir laiko jis kitą dieną pakeitė savo parodymus bei nurodė, jog alkoholį vartojo kirpykloje ir po to automobilio nebevairavo. Teismas konstatavo, kad M. K. įvykio vietoje skirtingų įvykio aplinkybių nurodymas ir vengimas vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus yra tyčiniai pareiškėjo veiksmai, kurie nėra suderinami su Policijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintais uždaviniais bei Etikos kodekso reikalavimais. Teismas išaiškino, kad tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementų – objektą, kadangi tarnybinė atsakomybė valstybės tarnautojui taikoma už jo tarnybą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Administracinio nusižengimo teisena ar ikiteisminis tyrimas dėl 2023 m. birželio 23 d. įvykio tyrimo metu teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo M. K. nebuvo pradėti, kadangi jo neteisėtų veiksmų intensyvumas nebuvo pakankamo dydžio, kad užtrauktų administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, tačiau akivaizdžiai buvo pakankamo intensyvumo, jog būtų galima konstatuoti tarnybą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

43.4.    Teismo konstatuotas įvykio vietoje pareiškėjo sąmoningas tarnybines pareigas atliekančių pareigūnų klaidinimas, nurodant netikrą savo vardą, yra tyčinis jo veiksmas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus administracinius nusižengimus (dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų), priešingas uždaviniams, įtvirtintiems Policijos įstatymo 5 straipsnyje.

43.5.    Teismas, įvertinęs 2023 m. birželio 23 d. įvykio vietoje dirbusių policijos pareigūnų „body“ kameromis darytus vaizdo įrašus bei jų paaiškinimus ir M. K. veiksmus, parodant pareigas vykdančiai policijos pareigūnei savo tarnybinį policijos pareigūno pažymėjimą, vertino kaip sąmoningus veiksmus, tikintis išvengti pasekmių dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kadangi pareiškėjas negalėjo nesuprasti savo veiksmų pasekmių ar tokioje situacijoje elgtis nesąmoningai, nesuprasdamas savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis ir Etikos kodekso 6.8. punkto reikalavimais.

43.6.    Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda; pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio atveju atlikti tarnybinį patikrinimą nėra būtina, o, jeigu jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą, t. y. reikalaujama tik esminių procedūrų laikymosi. Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Kitos aplinkybės, kurios būtų aktualios taikant tarnybinę nuobauda, be kita ko, ir pareigūno charakteristika, konstatuojant pareigūno vardo pažeminimą, nėra aktualios.

43.7.    Teismo sprendime buvo nustatyta aplinkybių, reikalingų pareigūno atsakomybei atsirasti, visuma ir būtent tai lėmė, kad M. K. buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Teismas konstatavo, kad spręsdamas dėl atleidimo iš tarnybos kaip tarnybinio poveikio priemonės proporcingumo, atsakovas vertino ne tik kiekvieną pažeidimą ar pareiškėjo veiksmą atskirai, o nustatytų pažeidimų visumą, atsižvelgė į nustatytų M. K. neteisėtų veikų gausą, seką, pobūdį ir priėjo prie išvados, jog nustatytų pažeidimų visuma patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas nustatytas veikas, pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 ir 6 punktų nuostatas, Etikos kodekso 5, 7.1 bei 7.2 punktų nuostatas ir sulaužė Statuto 17  straipsnyje nustatytą bei duotą priesaiką – gerbti ir vykdyti Konstituciją bei įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, sumenkino valstybės institucijos – policijos – autoritetą ir pažemino policijos pareigūno vardą.

43.8.    Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. K. per gana trumpą laiką, susiklosčiusioje faktinėje situacijoje neturėdamas priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios veikti kitaip, nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai, savo noru darydamas daugybę Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip išprovokuodamas visuomenės narių aktyvius veiksmus, siekiant užkardyti pareiškėjo daromus teisės pažeidimus, po to, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įvykio vietoje nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, trukdydamas jiems aiškintis įvykio aplinkybes, neteisėtai naudodamas tarnybinį pažymėjimą, klaidindamas pareigūnus, nurodant skirtingas įvykio aplinkybes, meluodamas, prisistatant svetimu (K.) vardu, vengdamas neblaivumo patikrinimo, t. y. darydamas visumą šių neteisėtų veiksmų, suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, o tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir darbuotojų prestižą visuomenėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

44.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2023 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 30-TE-453, kuriuo M. K. buvo atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo grąžinimo į eitas pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

45.  Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo skundą atmetė. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad M. K. padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas sprendė, kad pareiškėjo atlikti veiksmai nėra suderinami su teisės aktų reikalavimais bei pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje, taip pat ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais bei griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams. Teismas konstatavo, kad M. K. Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra tinkama ir proporcinga jo padarytiems pažeidimams. Padaręs išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas atmetė ir išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo jį grąžinti į eitas pareigas bei M. K. priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir jo skundą tenkinti visiškai. M. K. nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Įsakymas laikytinas teisėtu, proporcingu ir pagrįstu, kadangi, remdamasis atliekant tarnybinį patikrinimą surinktais įrodymais, nustatė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, o tokią išvadą lėmė padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas, tikrovės neatitinkančių anketinių duomenų pateikimas bei tarnybinio pažymėjimo panaudojimas.

46.  Nagrinėdama M. K. apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, buvo priimtas vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pagal Statuto 2 straipsnio 4 dalį pareigūno vardo pažeminimas suprantamas kaip pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

47.  Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 str. 1 d. 7 p.), yra konstatuota, jog pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 str. 1 d. 7 p.) yra galima, kai yra nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu nėra galima. Taigi, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jeigu nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kita bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016). Teisės aktai pareigūnams nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus, nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui yra būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3361-968/2021).

48.  Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatomas, vertinant įrodymus pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, t. y. jis išsamiai išnagrinėjo ir įvertino Klaipėdos apskrities VPK nurodytus faktus, kuriais remiantis, buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas atliko kaltus neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei M. K. argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasis, pareiškėjas teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė tokio pobūdžio faktus bei jo elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje nepagrįstai vertino kaip žeminantį visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir nederantį su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

49.  Nustatyta, kad M. K., būdamas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistu, t. y. statutiniu valstybės tarnautoju, kurio pareiga yra prižiūrimoje teritorijoje vykdyti kelių eismo priežiūrą, užtikrinant viešąją tvarką, visuomenės saugumą ir kitų pavestų uždavinių bei funkcijų įgyvendinimą, vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, pats 2023 m. birželio 23 d. automobilį vairavo itin pavojingai, kirsdamas ištisines kelio ženklinimo linijas, išvažiuodamas iš savo važiavimo juostos, tai didindamas, tai mažindamas greitį, prieš atliekant manevrus nerodydamas posūkio signalo ar net priešingai, jį rodydamas važiavo tiesiai, sudarė pavojingas, avarines situacijas, važiavo prieš eismą. Vėliau, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), prie pareiškėjo priėjus policijos pareigūnams ir bandant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, jis nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų rankas ir daiktus ištraukti iš kišenių, sėstis į tarnybinį automobilį, viešoje vietoje buvo akivaizdžiai neblaivus ir vengė pasitikrinti neblaivumą, tyčia klaidino policijos pareigūnus, jiems prisistatė kitu vardu, pateikė kelias įvykio versijas, nuolat atsikalbinėjo, siekdamas išvengti galimos atsakomybės, demonstravo savo tarnybinį pažymėjimą. Į įvykio vietą atvykus kitam policijos ekipažui, M. K. alkotesteriu „Drager 6820ARHK-0622“ 15.49 val. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,79 promilių girtumas, o vėliau 16.07 val. antru tikrinimu – 2,83 promilių girtumas. Taip pareiškėjas policijos pareigūnams trukdė rinkti įrodymus įvykio vietoje bei nustatyti svarbias aplinkybes.

50.  Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti sąmoningi pareiškėjo veiksmai, kurių jis iš esmės neginčija, yra akivaizdus vidaus tarnybos sistemos ir joje dirbančių pareigūnų autoriteto menkinimas bei nepagarba sąžiningai tarnybą atliekantiems pareigūnams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad M. K., būdamas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistu, turėdamas ilgametę tarnybos patirtį policijos įstaigoje ir gerai išmanydamas teisės aktus bei juos taikydamas tarnyboje, ne tarnybos metu tyčia aktyviais veiksmai atliko priešingus teisei veiksmus, įvykio vietoje sąmoningai nesivadovaudamas jam žinomais ir suprantamais teisės aktų, reguliuojančių jo tarnybą ir tiesiogines funkcijas bei elgesį ne tarnybos metu, reikalavimais. Pareiškėjui taip pat buvo žinomi jam keliami aukšti tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartai. Aptartas M. K. pasirinktas elgesio modelis buvo nesuderinamas su pareigūno veiklos principais bei prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų; atliktais veiksmais M. K. ne tik nusižengė Policijos įstatyme ir Etikos kodekse nustatytiems principams bei sulaužė Statuto 17 straipsnyje nustatytą ir duotą priesaiką gerbti bei vykdyti Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, tačiau ir akivaizdžiai žemino policijos įstaigos, kaip institucijos, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi viešosios tvarkos teisinių santykių srityje bei autoritetą, prieštaravo visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti M. K. veiksmai turi būti vertinami kaip tyčiniai, sąmoningi ir prieštarauja uždaviniams, kurie yra keliami policijai.

51.  Pareiškėjo argumentai, kad alkoholį jis vartojo ne dėl malonumo, tačiau siekdamas numalšinti skausmą, o keli nedideli Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti dėl nekokybiško automobilio važiuoklės remonto, prastos savijautos nulemto pareiškėjo sumažėjusio atsargumo ir išgąsčio dėl jo persekiojimo bei persekiojusio asmens padarytų nusižengimų, teisinės reikšmės, nagrinėjant šį ginčą, neturi, M. K. atliktų veiksmų nepateisina ir priešingos prieš tai padarytai išvados nesuponuoja. Sąmoningas tarnybines pareigas atliekančių pareigūnų klaidinimas, nurodant netikrą savo vardą bei skirtingas įvykio aplinkybes ir vėlesnis tarnybinio pažymėjimo rodymas, yra tyčiniai pareiškėjo veiksmai, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus nusižengimus. Be to, atvykus antrajam policijos ekipažui, M. K. nepagarbiai kalbėjo apie pirmojo ekipažo pareigūnę, vadindamas ją „ta merga“. Pažymėtina, kad 2023 m. birželio 23 d. įvykio vietoje dirbę pareigūnai, reaguodami į iš piliečio gautą pranešimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir vadovavosi Policijos įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, todėl šių policijos pareigūnų veiksmai, nustatant M. K. tapatybę, tikrinant jo dokumentus, atliekant asmens apžiūrą ir nustatant pareiškėjo neblaivumą, buvo teisėti bei pareigūnų reikalavimai jam buvo privalomi. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kurie sudarytą pagrindą spręsti priešingai. Konkrečios aplinkybės, kuriomis M. K. grindžia minėtų pareigūnų veiksmų neteisėtumą, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

52.  Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo veiksmai, kurie tapo pagrindu taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, yra detaliai nurodyti Išvadoje, kurioje užfiksuota informacija patvirtina neteisėtus M. K. veiksmus ir jo kaltę. Įrodymų vertinimo prasme šios aplinkybės reiškia, kad atsakovo surinkti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus pareiškėjo veiksmus, yra nuoseklūs, todėl vertinami kaip patikimi. Byloje kitų įrodymų, kurie paneigtų minėtuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, nėra, tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir M. K., kuris tiesiog pateikė kitokią savo elgesio interpretavimo versiją. Išvados turinys patvirtina, kad pareiškėjo kaltė buvo konstatuota remiantis ne vien deklaratyviomis frazėmis, o atlikus tarnybinį patikrinimą surinktų duomenų visuma (vaizdo įrašais, tarnybiniai pranešimais, liudytojų parodymais). Surinktais duomenimis, dėl juose nenustatytų esminių faktinių aplinkybių prieštaravimo, nėra pagrindo abejoti. Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apskrities VPK pakankamai išsamiai atskleidė M. K. atliktus neteisėtus veiksmus, o jo elgsena ir veiksmų visuma parodo kaltės formą esant tyčia. Pareiškėjo veiksmais, kai jis ir ne tarnybos metu privalėjo savo elgesiu, drausme bei kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims ir ne tarnybos metu elgtis taip, kad nenukentėtų atsakovo (institucijos) interesai ir jo, kaip policijos įstaigos specialisto, reputacija, turi būti pripažinti akivaizdžiai žeminančiais pareigūno vardą, o vien tai, kad aptartoje situacijoje M. K. nebuvo tarnyboje, nevilkėjo pareigūno uniformos ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė ne tarnybiniu automobiliu, per se (patys savaime) negali būti pagrindu jo atliktų veiksmų nesieti su policijos pareigūno vardo pažeminimu.

53.  Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji buvo padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018). Akivaizdumas Statuto 2 straipsnio 4 dalies (iki 2019 m. sausio 1 d. – Statuto 2 str. 5 d.) prasme nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei ar atitinkamai jos daliai. Akivaizdumo įrodymui šia prasme pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2593/2012). Taigi, akivaizdumo nustatymui, kaip ir padarytos veikos pasekmių įvertinimui, nėra reikšminga, kiek asmenų sužinojo apie tokias pareigūno veikas, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo veiksmai jokių pasekmių atsakovui nesukėlė.

54.  Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui nesuteikia diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris yra nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011, 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3746-968/2022, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-916-1047/2024). Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad M. K. buvo charakterizuojamas teigiamai, konstatuojant pareigūno vardo pažeminimą, nėra aktuali.

55.  Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos, būtų pažeistos pagrindinės procedūros, kadangi Įsakymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos priėmė kompetentingas pareigūnas, Įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

56.  Statuto 39 straipsnio 9 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo veikos tyrimas tęsiamas, neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos eigą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo atlikti veiksmai turi savarankiškos pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo įrodinėjamas tikslus jo padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimas šioje administracinėje byloje nėra aktualus. Kadangi byloje vertinamas M. K. atleidimo iš vidaus tarnybos pareigūno pareigų pagrįstumas, tam neturi reikšmės, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn; tokiu atveju turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų pareigūną pripažinti pažeminus pareigūno vardą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad pareiškėjo neteisėtų veiksmų intensyvumas nebuvo pakankamo dydžio, kad jam užtrauktų administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, tačiau akivaizdžiai buvo pakankamo intensyvumo, jog būtų galima konstatuoti tarnybą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

57.  Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo M. K. pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais bei galiojančios teisės normomis nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad Įsakymas yra pagrįstas. Teismas nuosekliai ir išsamiai atliko Išvados duomenų analizę bei pagrįstai nustatė, kad faktinės aplinkybės ir pareiškėjo veiksmai buvo nustatyti bei įvertinti tinkamai.

58.  M. K. nurodo, kad teismas teismo posėdyje jam neleido atstovui užduoti klausimą apie teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir paaiškino, jog nėra pradėta jokia administracinė teisena dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo, vėliau subjektyviai traktavo įvykio aplinkybes, jas nurodė kaip pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad teismo posėdyje formuodamas išankstinę nuomonę apie M. K. labai tikėtiną neblaivumą automobilio vairavimo metu, teismas padarė šališką išvadą apie padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumą ir jų padarymo esminę priežastį – jo savijautą vairuojant, teismo posėdyje nurodant, kad automobilio mušimai teismo nedomina. Išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie pareikėjo argumentai nėra pagrįsti. Tiek M. K., tiek jo atstovui buvo leista išdėstyti savo argumentus, o pasisakymai buvo nutraukti ar klausimai pašalinti tik tada, kai buvo nukrypstama nuo bylos esmės ir kalbama apie automobilio defektus po anksčiau patirto eismo įvykio bei teikiami klausimai, susiję su baudžiamąja byla; asmenims buvo paaiškinta, kad jie dėstytų argumentus, tiesiogiai susijusius su administracinėje byloje nagrinėjamu ginču bei byloje esančia medžiaga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo atstovo buvo paprašyta nesiginčyti ir leisti atsakovo atstovui atsakyti į užduotus klausimus; teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovo atstovas nebūtinai turi pateikti tokį atsakymą, kuris tenkintų M. K. atstovą; teismas pareiškėjo atstovui paaiškino, kad Klaipėdos apskrities VPK atstovas įvykio vietoje nebuvo ir dėl to atsakyti į jo užduodamas klausimus bei patvirtinti, ką matė kitas pareigūnas, negali. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad M. K. ir (ar) jo atstovo pasisakymai buvo nutraukti ar užduodami klausimai pažalinti nepagrįstai arba pažeidžiant šių asmenų procesines teises ar kad teisėjos elgesys teismo posėdyje buvo neetiškas, rodė jos neobjektyvumą, šališkumą. Pareiškėjo argumentais dėl teismo subjektyvaus faktinių aplinkybių vertinimo taip pat nėra niekuo pagrįsti, tai tik jo nuomonė.

59.  Pripažinus, kad M. K. buvo pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti atsakovą grąžinti jį į eitas pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

60.  Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo M. K. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2023 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 30-TE-453 „Dėl M. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

61.  Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė