2K-66-594/2025

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-66-594/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35683-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.1; 2.1.7.4.1; 2.3.4.6.2; 2.3.6.3.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Albino Antanaičio (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu E. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Z. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendis pakeistas. E. J. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu E. J. pagal BK 213 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad realizavo didelį kiekį Lietuvos Respublikos apyvartoje esančių netikrų pinigų, būtent: jis didelį kiekį – 749 vienetus – žinomai netikrų 50 Eur nominalo banknotų, atspausdintų ne pagal eurams spausdinti keliamus reikalavimus, 2018 m. liepos 26 d. 8 val. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), apgaule kaip paskolą perdavė (realizavo) nieko apie netikrus pinigus nežinančiam D. Z.

2.   Tuo pačiu nuosprendžiu E. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, būtent: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad jo įgyti ir turimi 749 vienetai 50 Eur nominalo banknotų yra netikri, 2018 m. liepos 26 d. apie 8 val. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia perdavė šiuos žinomai netikrus 749 vienetus 50 Eur nominalo banknotų, imituojančių 37 450 Eur vertę, nukentėjusiajam D. Z. kaip paskolą, už kurią pagal iš anksto esantį žodinį tarpusavio susitarimą kaip garantą iš D. Z. paėmė pastarajam priklausantį ne mažiau kaip 1,000 kg sveriantį aukso luitą, iš viso 25 875 Eur vertės, taip jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam D. Z. didelę – 25 875 Eur – turtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo E. J. baudžiamąją bylą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, motyvuodamas tuo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų, patvirtinančių aukso luito (kurį neteisėtai, panaudojęs apgaulę, užvaldė E. J.) grynumą, aukso prabą ir atitinkamai vieno gramo aukso tikslią kainą, nesant byloje objektyvių, neginčytinų specialisto išvada, ekspertizės aktu ar kitais neabejotinais įrodymais patvirtintų faktinių duomenų dėl aukso luito svorio, grynumo, aukso prabos ir kainos už vieną gramą, nuteistasis E. J. negali atsakyti už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Teismas nustatė, kad E. J., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad jo įgyti ir turimi 749 vienetai 50 eurų nominalo banknotų yra netikri, 2018 m. liepos 26 d. apie 8.00 val. bute (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia perdavė šiuos žinomai netikrus 749 vienetus 50 eurų nominalo banknotų, imituojančių iš viso 37 450 Eur vertę, nukentėjusiajam D. Z. kaip paskolą, už kurią pagal iš anksto esantį žodinį tarpusavio susitarimą kaip garantą iš D. Z. paėmė pastarajam priklausantį tiksliai nenustatyto svorio, bet ne mažiau kaip vieno kilogramo ir tiksliai nenustatytos, bet ne mažesnės nei 10 MGL dydžio vertės lydyto aukso luitą. Dėl to nuteistojo E. J. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.   Kasaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pripažindami įrodymais nukentėjusiojo D. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ir vertindami juos kaip esminius, pagrindžiančius E. J. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Nukrypdami nuo šios teismų praktikos, žemesnės instancijos teismai ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus nukentėjusiojo D. Z. parodymus pripažino vienu iš esminių ir pagrindinių įrodymų, pagrindžiančių E. J. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nukentėjusiojo parodymų esmingumą pripažįstant E. J. kaltu pagrindžia ne tik apeliacinio teismo nurodytas vertinimas, bet ir kitos bylos aplinkybės. D. Z. parodymų pagrindu E. J. buvo suformuluotas kaltinimas, baudžiamasis procesas buvo inicijuotas išimtinai D. Z., jis yra pirminis ir tiesioginis informacijos šaltinis. Joks kitas asmuo D. Z. ir E. J. susitarime nedalyvavo, jų tarpusavio bendravimo, susitarimo turinio negirdėjo. Liudytojų O. Z., E. P., K. P. parodymai yra išvestiniai iš D. Z. parodymų. Kiti byloje surinkti įrodymai iš viso nepatvirtina D. Z. nurodytų bylos aplinkybių arba patvirtina tik tam tikras detales, kurios nesuteikia pagrindo daryti patikimą išvadą dėl E. J. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Byloje nebuvo jokių objektyvių ar teisinių kliūčių apklausti nukentėjusįjį D. Z. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl tokio veiksmo neatlikimas vertintinas kaip esminis ikiteisminio tyrimo organizavimo trūkumas. Dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų klaidų šioje byloje negali būti nustatyti žemesni įrodinėjimo standartai ar taikyta išimtis iš bendrų įrodinėjimo taisyklių, t. y. kad galima asmenį pripažinti kaltu ir remiantis neleistinu įrodymu. Situacijos, kai teismas pripažįsta tiesioginiu įrodymų šaltiniu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus ir juos vertina kaip savarankišką įrodymų šaltinį, teismų praktikoje nuosekliai vertinamos kaip esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Padarytas pažeidimas ne tik suvaržė E. J. kaip kaltinamojo teises, bet ir sukliudė teismams išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (nuosprendžius).

4.2. Bylą nagrinėję teismai, lemiamai grindę E. J. kaltę D. Z. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, kuriam viso proceso metu gynyba neturėjo galimybės užduoti klausimų ir efektyviai juos ginčyti, suvaržė gynybos teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojui D. Z., taip pat suvaržė teisę į teisingą teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tokia situacija, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) parodymais asmens, kuriam kaltinamasis negalėjo užduoti klausimų ir nebuvo galimybės jį apklausti ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 26766/05, 22228/06; 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015 ir kt.). Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio (nedavusio parodymų teisme) liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 26766/05, 22228/06). Įvertinęs tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tenkintas tuo metu įtariamojo E. J. gynėjo prašymas atlikti proceso veiksmus ir nukentėjusiajam buvo pateikti suformuluoti klausimai, į kuriuos D. Z. atsakė, taip pat tai, kad E. J. nenurodė, kokie esminiai klausimai, galintys nulemti bent vienos versijos patvirtinimą ir kitokį teismo sprendimą, nukentėjusiajam nebuvo užduoti, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad šioje byloje nebuvo pažeista E. J. teisė į teisingą (sąžiningą) teismą ar nesilaikyta rungimosi principo. Šie apeliacinės instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, nes prieštarauja BPK bei Konvencijos nuostatų aiškinimui EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nukentėjusiojo apklausą sieja su nuteistojo parodymų patvirtinimu ar paneigimu, darydamas prielaidą, kad nukentėjusiojo parodymai nepatvirtintų nuteistojo parodymų, o tai savo ruožtu neleistų teismui daryti kitokių išvadų dėl E. J. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo pateiktas nukentėjusiojo D. Z. parodymų vertinimas prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, kurio sudėtinė dalis yra abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principas, taip pat prieštarauja šias teisės normas aiškinančiai EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988 m. sprendimas byloje Barberà, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021 ir kt.). Iš šių nuostatų išplaukia reikalavimas, kad asmenį pripažįstant kaltu turi būti ne paneigta gynybos versija, o turi būti įrodytas kaltinimas. Dėl to nukentėjusiojo parodymų patikrinimo ir gynybos galimybės užduoti jam klausimų svarba susijusi ne su nuteistojo parodymų patvirtinimu ar paneigimu, o su kaltinimo įrodytumu, su D. Z. parodymų – lemiamo E. J. kaltės įrodymo – patikimumo vertinimu. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsisakė tikėti E. J. versija apie įvykio aplinkybes, tačiau tai savaime nei patvirtina D. Z. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų, nei suteikia pagrindą pripažinti E. J. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Asmens nesugebėjimas įtikinti teismą dėl savo nekaltumo nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmens kaltumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-788/2015). Iš priimto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismas aplinkybę, jog E. J. gynėjas ikiteisminio tyrimo metu per ikiteisminio tyrimo pareigūną uždavė klausimus D. Z. ir į juos buvo atsakyta, laiko kaltinamojo teisės apklausti kaltinimo liudytoją įgyvendinimu. Kasatoriaus teigimu, teisė apklausti kaltinimo liudytoją realizuojama tik tada, kai jam yra sudaryta galimybė tiesiogiai išgirsti, įvertinti ir reaguoti į liudytojo atsakymus į svarbius klausimus, užduoti jam papildomų klausimų. Šioje byloje dėl teisėsaugos pareigūnų neveiklumo tokia apklausa nebuvo įvykdyta, todėl gynyba negalėjo užduoti visų klausimų, kurie yra svarbūs ir kuriuos įprastiniame procese gynyba galėtų užduoti. EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl galimybės remtis liudytojų, kurių kaltinamasis ar jo gynėjas negalėjo apklausti bylos nagrinėjimo teisme metu, parodymais yra suformuluotos kelios taisyklės. Pirma, turi būti įvertinta liudytojo nedalyvavimo teisme priežastis. Antra, turi būti imtasi priemonių liudytojo parodymams patikrinti, turi būti patikrinta, ar buvo pakankamai procesinių garantijų, leidžiančių užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą ir tinkamai bei teisingai įvertinti neapklausto asmens parodymų patikimumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-489/2016, 2K-426-507/2016, 2K-295-507/2016 ir kt.). Spręsdamas, ar pripažinti įrodymais nukentėjusiojo D. Z. parodymus, apeliacinės instancijos teismas nevertino D. Z. nedalyvavimo procese priežasties. Byloje nustatyta, kad D. Z. slapstosi nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, yra paskelbta jo paieška, todėl jis nedalyvavo pabaigiant ikiteisminį tyrimą, taip pat nagrinėjant bylą teisme. Tokiais sąmoningais nukentėjusiojo neteisėtais veiksmais (vengimu vykdyti teismo nuosprendį) sukurta situacija negali būti vertinama kaip svarbi ir pateisinama nedalyvavimo teismo procese priežastis. Pažymėtina, kad neįvykdyta ir antroji sąlyga, kuriai esant galima remtis liudytojo, kurio gynyba negalėjo apklausti, parodymais, t. y. nebuvo pašalinti bet kokie D. Z. parodymų turinio trūkumai, užtikrintas jų patikimumo patikrinimas, kaltinimo teiginiai pagrindžiami kitais įrodymais. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu duotus D. Z. parodymus jų patikimumo aspektu, pažymėtina, kad, nors BPK nenustato liudytojui galimybės atsisakyti duoti parodymus ar atsakyti į tam tikrus klausimus, D. Z. apklausų metu atsisakė nurodyti aplinkybes, kurios bent iš dalies leistų patikrinti jo keliamą įvykio versiją. Atitinkamai byloje nėra absoliučiai jokių objektyvių įrodymų šaltinių, patvirtinančių nuteistojo kaltę, jo ryšį su netikrais pinigais, išskyrus nenuoseklius ir prieštaringus D. Z. ir jo sutuoktinės O. Z. parodymus. Byloje taip ir liko neaiškūs nukentėjusiojo ir nuteistojo tariamo sandorio tikslai ir motyvai. D. Z. parodymuose esantys prieštaravimai ir kitų įrodymų turinys neleidžia jų laikyti patikimais, o šio duomenų šaltinio ištirti ir patikrinti tiesiogiai ir išaiškinti prieštaravimų priežastis neturėjo galimybės nei teismai, nei gynyba.

4.3. Iš įrodymų grandinės pašalinus nelogiškus, nenuoseklius ir teismo tiesiogiai neištirtus gynybos nė vienoje proceso stadijoje neapklausto D. Z. parodymus, t. y. neleistiną įrodymų šaltinį, byloje nėra įrodymų, kurie atskirai ar kaip visuma pagrįstų kaltinimą E. J. disponavus netikrais pinigais ar sukčiavus.

5.   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Uldikis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo E. J. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pagrįsdami apkaltinamąjį nuosprendį nukentėjusiojo D. Z. parodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotų parodymų perskaitymas, siekiant patikrinti kitus byloje esančius įrodymus, yra leistinas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-976/2015, 2K-7-136-489/2017, 2K-48-788/2018, 2K-77-489/2022 ir kt.). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis D. Z. nagrinėjant bylą teisme nebuvo apklaustas, nes pasislėpė, vengdamas bausmės atlikimo pagal nuosprendį, priimtą kitoje byloje, 2020 m. birželio 4 d. buvo paskelbta jo paieška. Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti D. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, formuodami savo vidinį įsitikinimą vertindami įrodymus, nukentėjusiojo D. Z. parodymų turinį analizavo kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir konstatavo, kad nukentėjusiojo parodymai patvirtino teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų patikimumą ir teisingumą, todėl pagrįstai nustatė E. J. kaltę. Pažymėtina, kad toks pats argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio buvo išdėstytas apeliaciniame skunde, į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė.

5.2. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad E. J. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų grindžiama vien tik nukentėjusiojo D. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kad šie parodymai turėjo lemiamą reikšmę konstatuojant E. J. kaltę, o kiti įrodymų šaltiniai yra išvestiniai. Priešingai nei nurodo kasatorius, teismo procese tiesiogiai neapklausto D. Z. parodymai nėra vienintelis įrodymas, taip pat nėra vienintelis pirminis įrodymas, kuriuo pagrįsta E. J. kaltė. Byloje nustatyta, kad aukso luito ir netikrų pinigų apsikeitimo momentą tarp nukentėjusiojo D. Z. ir nuteistojo E. J. matė ir apie tai ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nuoseklius parodymus davė buvusi nukentėjusiojo D. Z. sutuoktinė O. Z. Pats E. J., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 27 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d., nurodė, kad įvykio metu vyko susitikimas tarp jo ir D. Z., jame dalyvavo O. Z. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme E. J. pakeitė įvykio versijos detales, tačiau neneigė susitikimo fakto, O. Z. buvimo namuose susitikimo metu. Liudytojos O. Z. parodymai buvo tikrinami pirmosios instancijos teisme, nuteistasis E. J. ir jo gynėjas galėjo užduoti liudytojai klausimų ir tuo naudojosi, taigi, buvo užtikrintos gynybos teisės. Pažymėtina, kad liudytojos O. Z. ir nukentėjusiojo D. Z. parodymai vienas kitą iš esmės patvirtina ir tam tikros jų parodymų dalys yra patvirtinamos kitais įrodymais (liudytojų parodymais, mobiliojo ryšio telefonų apžiūros duomenimis).

5.3. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad neapklausus nukentėjusiojo D. Z. buvo pažeista E. J. teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad jie būtų apklausti. Pažymėtina, kad, pagal EŽTT praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, gynybos teisių suvaržymai (Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis), įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai gali būti nustatyti tik tokiu atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas asmens, kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, parodymais, kurie byloje yra lemiami (galintys nulemti baigtį), tačiau nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti šių parodymų patikimumą (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 26766/05, 22228/06; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Šioje byloje tokios situacijos nėra, nes, kaip nurodyta pirmiau, E. J. kaltumas yra įrodytas ne tik teisme patikrintais (perskaitytais) nukentėjusiojo D. Z. parodymais, bet ir kitais reikšmingais įrodymais, kuriuos gynyba galėjo ginčyti nagrinėjant bylą teisme. Dėl to, nors E. J. ir jo gynėjas neturėjo galimybės apklausti D. Z. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, tai savaime nereiškia, kad D. Z. parodymų negalima panaudoti baudžiamojoje byloje priimant apkaltinamąjį nuosprendį, ir tai nereiškia kaltinamojo teisės į gynybą, rungimosi principo pažeidimo. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tada, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 26766/05, 22228/06; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10). Šioje byloje D. Z. nedalyvavo teismo procese ir teisme nebuvo apklaustas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ėmėsi priemonių pirmiau nurodytam asmeniui apklausti teisme (D. Z. buvo siunčiami teismo šaukimai, užklausiamos atitinkamos institucijos apie vykdomos nukentėjusiojo paieškos rezultatus), tačiau jo apklausti teisme nepavyko, nes D. Z., vengdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pasislėpė. 2020 m. birželio 4 d. buvo paskelbta D. Z. paieška, o 2020 m. spalio 21 d. buvo išduotas Europos arešto orderis. Nesutiktina su kasatoriaus vertinimu, kad ši priežastis negali būti vertinama kaip svarbi ir pateisinama nukentėjusiojo nedalyvavimo nagrinėjant bylą teisme priežastis, nes tokia situacija pripažįstama svarbia EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiu, kad šis baudžiamasis procesas buvo inicijuotas išimtinai paties D. Z., veiksmai, kurių padarymu jis apkaltino E. J., galėjo pažeisti tik paties D. Z. interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 213 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos tiesioginis objektas – normali pinigų ir vertybinių popierių apyvarta, o papildomas objektas yra valstybės, ūkio subjektų ar fizinių asmenų materialiniai interesai. Dėl to, padarant bent vieną iš BK 213 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų, yra pažeidžiama finansų sistema. Taigi, šiuo atveju buvo pažeisti ne tik D. Z. interesai, bet ir valstybės interesai.

5.4. Kiti kasacinio skundo argumentai yra susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nesudaro kasacijos dalyko, todėl paliktini nenagrinėti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.   Nuteistojo E. J. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų

7.   Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-7-70-895/2018, 2K-7-57-648/2021 ir kt.). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

8.   Iš kasacinio skundo matyti, kad dalis skundo argumentų skirta žemesnės instancijos teismų atliktam įrodymų vertinimui ir išvadoms ginčyti, pateikiamos savos byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretacijos bei nuomonės dėl atskirų bylos duomenų vertinimo, jų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes. Tokie argumentai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo ir jo pagrindu kitokių teismo išvadų dėl E. J. kaltės, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl esminių BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalių, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimų

9.   Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai rėmėsi nukentėjusiojo D. Z. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, nors E. J. kaip kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neturėjo galimybės tiesiogiai apklausti nukentėjusiojo, taip iš esmės pažeidė E. J. kaip kaltinamojo teisę apklausti liudytojus ar turėti galimybę, kad jie būtų apklausti, sudarančią teisės į teisingą teismą dalį, rungimosi principą, taip iš esmės pažeisdami BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalių reikalavimus.

10. BPK 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, o to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

11. Aiškinant ir taikant BPK 44 straipsnio 7 dalį teismų praktikoje, kaip teisingai pažymima kasaciniame skunde ir prokuroro atsiliepime į jį, vadovaujamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktikos nuostata, kad tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, parodymais, nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (pirmiau minėti EŽTT sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, Schatschaschwili prieš Vokietiją; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-136-489/2017, 2K-110-719/2018, 2K-243-689/2019, 2K-35-942/2020). Byloje galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, laikantis tokių reikalavimų: 1) liudytojo nedalyvavimo teismo procese priežastis turi būti svarbi; 2) tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiamai tokio asmens parodymais, teismas turi kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų tokio įrodymo keliamus nepatogumus kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-942/2020, 2K-46-719/2023, 2K-243-387/2023, 2K-32-489/2024).

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. Z. iš tiesų buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo pareigūno, o pats E. J. tiesiogiai užduoti klausimų nukentėjusiajam D. Z. viso baudžiamojo proceso metu neturėjo galimybės, nes nukentėjusysis D. Z. dar byloje vykstant ikiteisminiam tyrimui pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar nukentėjusiojo, liudytojo nedalyvavimo nagrinėjant bylą teisme priežastis yra svarbi, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes, nes nukentėjusieji ar liudytojai gali nedalyvauti procese dėl labai įvairių priežasčių, pavyzdžiui, bijodami kaltinamojo ar jo bendrininkų, vengdami pakartotinio traumavimo ir pan. Šioje byloje nukentėjusysis nedalyvavo procese, nes pasislėpė nuo jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo, o kadangi tokią situaciją savo sąmoningais neteisėtais veiksmais sukūrė pats nukentėjusysis, nuteistojo vertinimu, tokia priežastis negali būti laikoma svarbia. Byloje nėra ginčo dėl to, jog teismai ėmėsi priemonių, kad surastų nukentėjusįjį D. Z. ir iškviestų jį ar pristatytų į teismo posėdį, kuriame E. J. galėtų įgyvendinti savo teisę tiesiogiai apklausti nukentėjusįjį, bet išnaudojus visas priemones surasti nukentėjusįjį ir jį apklausti teisme nepavyko. Tačiau kaltinamojo kaltės klausimas negali būti nesprendžiamas neapibrėžtą laiką, t. y. kol bus surastas teisiamajame posėdyje apklaustinas nukentėjusysis ar liudytojas, dėl to darytina išvada, kad nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismai rėmėsi pagrįstai, esant svarbiai priežasčiai.

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos, be kita ko, matyti, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo imtasi priemonių ir nukentėjusiojo D. Z. parodymų patikimumui patikrinti. Kai ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo E. J. gynėjas pateikė prašymą apklausti nukentėjusįjį D. Z. užduodant jam konkrečius klausimus, toks prašymas buvo tenkintas ir į daugumą klausimų D. Z. atsakė. Parodymus apie reikšmingiausias bylos aplinkybes, t. y. apie E. J. ir D. Z. susitarimo turinį, jų veiksmus susitikimo metu, kai buvo perduoti netikri pinigai ir aukso luitas, teisme davė liudytoja O. Z., jai E. J. ir jo gynėjas galėjo užduoti klausimų ir šia galimybe pasinaudojo. Tuo tarpu kasacinio skundo argumentai, kad nukentėjusysis D. Z. nenurodė savo įmonės pavadinimo ir gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje, atsisakė nurodyti kai kurias kitas aplinkybes, kad, nuteistojo nuomone, byloje liko neaiškūs D. Z. motyvai ir tikslai sudaryti sandorį, iš kurio turėtų nedaug turtinės naudos, nėra tiesiogiai susiję su bylos aplinkybėmis, reikšmingomis bylai išspręsti teisingai, todėl nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad byloje liko abejonių dėl kokių nors esminių bylai teisingai išspręsti aplinkybių, kurias būtų galima pašalinti tik apklausiant teismo posėdyje nukentėjusįjį D. Z.

14. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, pripažindamas įrodymais nukentėjusiojo D. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ir vertindamas juos kaip esminius įrodymus, pagrindžiančius E. J. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio įrodymams keliamus reikalavimus ir įrodymų vertinimo taisykles bei BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas.

15. Pagrindines duomenų pripažinimo įrodymais taisykles nustato BPK 20 straipsnis. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį, įrodymai yra baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse nustatytais proceso veiksmais. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Iš to išplaukia, kad, be kitų reikalavimų, įrodymais pripažįstami tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nurodytais veiksmais, o galutinę išvadą dėl to, ar duomenys laikytini įrodymais, atsižvelgdamas į BPK 20 straipsnio reikalavimus daro teismas, kurio žinioje yra byla. Kitų proceso dalyvių nuomonė dėl duomenų pripažinimo įrodymais bylą nagrinėjančiam teismui nėra privaloma. Byloje surinktus įrodymus teismas vertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas, pagal kurias teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

16. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami. Tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant, pvz., teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2021).

17. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais šio kodekso pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024, 2K-259-697/2024 ir kt.).

18. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo pažeidimų.

19. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas, be kita ko, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai pripažino nukentėjusiojo D. Z. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus įrodymais ir rėmėsi jais priimdamas apkaltinamąją nuosprendį, atkreipė dėmesį į pirmiau nurodytą teismų praktiką, pagal kurią nukentėjusiojo ar liudytojo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai įrodymais nėra laikomi, bet yra svarbūs kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti. Nors iš dalies galima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 15 punkte pateiktas vertinimas sudaro prielaidą manyti, jog teismas nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertino kaip pagrindinį įrodymų šaltinį E. J. kaltei pagrįsti, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17, 19–29 punktų matyti, kad teismas analizavo byloje surinktų įrodymų visetą, nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų nuoseklumą, liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus (pvz., įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadą, telefoninių pokalbių išklotines, kontaktus, SMS turinį) ir nusprendė, kad pirmosios instancijos teisme perskaitytais nukentėjusiojo D. Z. parodymais buvo tikrinami kiti bylos įrodymai (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 28 punktas). Pirmiau nurodytus įrodymus teismas patikrino palygindamas juos su nukentėjusiojo D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir pripažino, kad D. Z. parodymai šiems neprieštarauja ir juos patvirtina. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pasisakė, kad liudytojo K. E. parodymai neteikia duomenų apie šios bylos aplinkybes, o specialisto išvados, gautos atlikus gumyčių, kuriomis buvo surišti banknotai, biologinių pėdsakų tyrimą ir banknotų kvapo pėdsako tyrimą, nėra reikšmingos, nes nei E. J., nei D. Z. neneigė, kad rankomis lietė netikrus banknotus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad liudytojų N. A., E. J., V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie gautus skambučius iš D. Z. atitinka tarnybinių pranešimų dėl E. J. ir D. Z. ryšių telefonu ir jų mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokolų duomenis. Įvertinęs šį įrodymų visetą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šių įrodymų visuma patvirtina E. J. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

20. Taigi, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo imtasi visų procesinių priemonių tikrosioms nusikaltimų padarymo aplinkybėms nustatyti, o kasacinio skundo teiginiai, jog esminis ir vienintelis E. J. kaltės įrodymas padarius inkriminuotas veikas yra D. Z. parodymai ikiteisminio bylos tyrimo metu, nepasitvirtino. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad byloje buvo pakankamai procesinių garantijų, leidžiančių užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą ir tinkamai bei teisingai įvertinti neapklausto asmens parodymų patikimumą.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, naikinti ar keisti teismų sprendimus kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo E. J. kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                Sigita Jokimaitė

Alvydas Pikelis

Albinas Antanaitis