eA-300-822/2023

Administracinė byla Nr. eA-300-822/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01975-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas E. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno VPK, atsakovas) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistės O. J. 2021 m. liepos 22 d. sprendimą „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 21-IL-20-01901-e (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu Kauno VPK Viešosios tvarkos valdybos Sprendimu nepagrįstai buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0003292 (toliau – ir Leidimas). Atsakovas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto kontekste turėjo vertinti ne 21 metų pareiškėjo administracinių nusižengimų istoriją, o tik nuo 2019 m. birželio 10 d. padarytus pažeidimus, t. y. nuo tada, kai pareiškėjui buvo pratęstas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą. Jei leidimas buvo pratęstas, vadinasi pareiškėjas nekėlė pavojaus kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, valstybės institucija negali asmens padarytus pažeidimus vertinti neribotą laiką. Prieš daugiau nei 20 metų padaryti administraciniai nusižengimai negali apibūdinti pareiškėjo asmenybės ir jį charakterizuoti šiai dienai. Be to, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto dalis įsigaliojo tik nuo 2011 m. kovo 1 d.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2019 metų buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už šiuos pažeidimus: elektriniu paspirtuku važiavo dviračiams važiuoti neleistinoje vietoje; pažeidė karantino metu skelbto judėjimo tarp savivaldybių draudimo reikalavimą, kadangi bandė nuvykti į Jonavos savivaldybėje esantį automobilių servisą; greitį viršijo 3 kartus, 2 iš jų – daugiau kaip 16 km/h, 1 kartą – 21 km/h.; buvo neprisisegęs saugos diržo; pareiškėjo vadovaujamai bendrovei priklausantis vilkikas važiavo viršydamas leistiną svorį. Taigi jis nėra sistemingas ir piktybinis teisės pažeidėjas, keliantis tokio dydžio pavojų visuomenei, kad būtų proporcinga panaikinti jo turimą leidimą ginklui. Be to, Sprendime atsakovas apsiribojo tik faktinių aplinkybių išdėstymu, neargumentuodamas, kokiu būdu pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Sprendime nurodytos tik administracinių nusižengimų per 21 metus kiekis, o iš jų aprašytas tik vienas, nepagrindžiant, kokią grėsmę pareiškėjas kelia ir, kaip tariamai keliama grėsmė pasireiškia kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat nėra aiškūs atsakovo motyvai išskirti būtent vieną pažeidimą. Pareiškėjas gyvena Kėdainių savivaldybėje, tačiau darbo reikalais turėjo nuvykti į Jonavos savivaldybėje esantį servisą, kur buvo remontuojamas pareiškėjo bendrovei priklausantis vilkikas. Pareiškėjas turėjo nuvežti remontui reikalingą detalę. Pareiškėjui nesupratus konkliudentiniais veiksmais pareigūnės rodomo gesto, t. y. klaidingai laikant, jog pareigūnė leido jam važiuoti, jis savivaldybės ribą kirto. Kadangi pareiškėjas nedelsiant buvo sulaikytas pareigūnų, jokio pavojaus visuomenei sukelti jis negalėjo, kadangi nebuvo išlipęs iš automobilio.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad jis yra ilgametis medžiotojas, medžiotojo bilietą ir leidimą ginklui turi nuo 2001 metų. Per visą ilgametę medžiotojo patirtį jis nėra padaręs nei vieno su ginklų naudojimu ar medžioklės taisyklių laikymųsi susijusio pažeidimo. Visuomet ginklu naudojasi preciziškai laikantis visų saugumo reikalavimų, puikiai išmano visus medžioklės ir ginklų naudojimo reikalavimus.

5.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6.       Atsakovas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 41 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 22 d. apie 10.18 val., kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, ties įvažiavimu į Jonavą, privažiavęs automobiliu prie patikros posto pateikė policijos pareigūnei vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis yra iš Kėdainių rajono ir paaiškino, kad į Jonavą atvyko apsipirkti automobilių servise „Dafta“. Pareiškėjas nepateikė policijos pareigūnams jokių duomenų, įrodančių jo teisę įvažiuoti į Jonavos miestą ir nepaisė pareigūno reikalavimo apsisukti ir palikti Jonavos miestą, t. y. pirmą kartą patikros poste policijos pareigūnei neįleidus į Jonavos miestą, pareiškėjas antrą kartą privažiavo prie patikros posto ir pareigūnams paliepus apsisukti ir išvažiuoti iš Jonavos, neapsisuko, padidinęs greitį įvažiavo į Jonavos miestą. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2021 m. pareiškėjas buvo 53 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus). Administracinių nusižengimų registre fiksuoti pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai, jų kiekis, nuolatinis pasikartojimas, neabejotinai yra duomenys, neigiamai charakterizuojantys pareiškėją ir jo asmenybės patikimumą, leidžiantys spręsti apie pareiškėjo keliamą grėsmę visuomenės saugumui.

7.       Teigė, kad pareiškėjo keliamą grėsmę Įstatymo saugomoms vertybėms patvirtina ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimas, kuriame nustatyta, jog pareiškėjo elgesys valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos metu kėlė pavojų kitų žmonių sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjas toleruoja įstatymo nesilaikymą įvairiose gyvenimo srityse kaip jam priimtiną elgesį, už kurį tiesiog papildomai sumoka jam skiriamas baudas ir toliau pažeidinėja įstatymus. Gavus duomenis, jog pareiškėjas nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 41  dalyje, buvo iš naujo įvertinti pareiškėjo pažeidimai ir 2021 m. liepos 22 d. priimtas sprendimas panaikinti Leidimą.

8.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT103-N7/2020 pripažino, jog Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiuo atveju Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nebuvo taikomas ir klausimas, ar pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nebuvo sprendžiamas.

II.

9.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10.     Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno VPK Viešosios tvarkos valdyba 2021 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 21-IL-20-01901-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“, vadovaudamasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 92, 92.1 ir 93 punktais, panaikino pareiškėjui E. R. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo įpareigotas per 5 darbo dienas pristatyti jam priklausančius ginklus, jų priedus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, ginklų pažymėjimus.

11.     Kauno VPK Viešosios tvarkos valdybos Sprendimas motyvuojamas tuo, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimu E. R. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 41 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 22 d. apie 10.18 val., kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, ties įvažiavimu į Jonavą, automobiliu privažiavęs prie patikros posto, pateikė policijos pareigūnei vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis yra iš Kėdainių rajono, bei paaiškino, kad yra Kėdainių rajono gyventojas, o į Jonavą atvyko apsipirkti automobilių servise „Dafta“. E. R. nepateikė policijos pareigūnams duomenų, įrodančių jo teisę įvažiuoti į Jonavos miestą ir nepaisė pareigūnės teisėto reikalavimo apsisukti ir palikti Jonavos miestą, t. y. pirmą kartą patikros poste policijos pareigūnei neįleidus jo į Jonavos miestą, E. R. antrą kartą privažiavo prie patikros posto ir, policijos pareigūnams paliepus apsisukti, padidinęs greitį įvažiavo į Jonavos miestą.

12.     Sprendime taip pat nurodyta, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2021 m. E. R. 53 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus) iš jų: 30 kartų už nustatyto greičio viršijimą, 6 kartus už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, 5 kartus už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis, 2 kartus už automobilio vairavimą be atliktos valstybinės techninės apžiūros, 3 kartus už vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, 2 kartus už daugiau kaip 20 proc. kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimas nustatytą laiką įmonėje arba iš tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš įmonėje patikrintų vairuotojo darbo dienų), nustatytas daugiau kaip dvidešimt procentų vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimą, 2 kartus už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 t, bet ne daugiau kaip 4 t, kai administracinė nuobauda taikoma įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, 1 kartą už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), 1 kartą už ginklo registravimo terminų arba jo įrašymo į įskaitą pažeidimą, 1 kartą už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą.

13.     Teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-360-383/2021 pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimą paliko nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. apeliacinio skundo netenkinto. E. R. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 41 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – bauda.

14.     Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu Sprendimu iš esmės motyvuoja tuo, jog Sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. skundžiamo Sprendimo motyvai nepatvirtina Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų.

15.     Teismas rėmėsi Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto, Aprašo 92.1 punkto, 93 punkto nuostatomis.

16.     Teismas vertino, kad pareiškėjo grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui patvirtina Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimas, kuriuo E. R. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 41 dalyje, kuri numato atsakomybę už pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, kai jis padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Kaip minėta, pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 22 d. apie 10.18 val., kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, ties įvažiavimu į Jonavą, automobiliu privažiavęs prie patikros posto, pateikė policijos pareigūnei vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis yra iš Kėdainių rajono, bei pats paaiškino, kad yra Kėdainių rajono gyventojas, o į Jonavą atvyko apsipirkti automobilių servise „Dafta“. E. R. nepateikė policijos pareigūnams jokių duomenų, įrodančių jo teisę įvažiuoti į Jonavos miestą ir nepaisė pareigūnės teisėto reikalavimo apsisukti ir palikti Jonavos miestą, t. y. pirmą kartą patikros poste policijos pareigūnei neįleidus jo į Jonavos miestą, E. R. antrą kartą privažiavo prie patikros ir, policijos pareigūnams paliepus apsisukti ir išvažiuoti iš Jonavos, padidinęs greitį įvažiavo į Jonavos miestą. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2021 m. kovo 31 d. nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad esant ekstremaliai situacijai, kuri paskelbta kilus grėsmei gyventojų sveikatai, pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas kelia didesnę grėsmę tiek gyventojų, tiek pačių pareigūnų sveikatai ir tokie veiksmai yra pavojingesni, nei padaryti įprastomis sąlygomis. Teismo vertinimu, E. R. veiksmai – nepaisymas pareigūno išsakyto teisėto reikalavimo apsisukti ir palikti Jonavos miestą bei įvažiavimas į Jonavos miestą padidinus greitį, yra pavojingi savaime ir charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

17.     Pažymėjo, kad pagrindas pareiškėjo elgesį vertinti kaip keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui yra ir tai, kad laikotarpiu nuo 2000 iki 2021 metų pareiškėjas buvo 53 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus) iš jų: 30 kartų už nustatyto greičio viršijimą, 6 kartus už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, 5 kartus už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą, 3 kartus už vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą ir pan. Šie pareiškėjo padaryti pažeidimai rodo juos padariusio asmens nuostatas nepaisyti esminių teisinės tvarkos taisyklių, nepaklusimą tvarką saugančių pareigūnų teisėtiems nurodymams. Dėl 2000 iki 2021 metais pareiškėjo padarytų kitų pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad šie pažeidimai nėra savarankiškais pagrindais leidimui nešioti ir laikyti ginklus ir šaudmenis panaikinimui, tačiau tai yra duomenys, charakterizuojantys juos padariusį asmenį, kurių, atliekant pareiškėjo veiksmų kvalifikavimą vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teisinis įvertinimas suponuoja bendrą teisinį įsitikinimą dėl asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, inter alia (be kita ko) žvelgiant ir į teisinės tvarkos bei teisėtumo reikalavimus. Šiuo aspektu vertinant pareiškėjo daromus pažeidimus, jų sistemiškumas liudija asmens nenorą paklusti pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą.

18.     Įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, teismas sprendė, kad bylos duomenys apie E. R. pavojingus veiksmus ekstremalios situacijos metu, taip pat pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys apie kitus pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus neabejotinai rodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą panaikinti pareiškėjui Leidimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomi argumentai, jog jis nėra padaręs nei vieno su ginklų naudojimu ar medžioklės taisyklių laikymųsi susijusio pažeidimo, nesudaro pagrindo nukrypti nuo Įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti Įstatyme įtvirtintų teisės įsigyti ir turėti ginklus apribojimų.

19.     Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi jame yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodyta, jog pagal surinktus faktinius duomenis (pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių dauguma susiję su pavojumi asmenų gyvybei ir sveikatai, visuomenės saugumui, viešajai tvarkai) nuspęsta, kad pareiškėjo elgesys yra nesuderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo ir atidumo reikalavimais, keliamais specialios teisės subjektui – leidimo turėtojui. Ginčijamame Sprendime aiškiai nurodytas Įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis Sprendimas priimtas, t. y. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir Aprašo 92, 92.1 ir 93 punktai.

20.     Teismas pripažino, kad išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog pareiškėjas savo elgesiu gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėjo, kad vien tai, jog pareiškėjo netenkina skundžiamo sprendimo motyvai ar jų dėstymas, nesuteikia pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą nemotyvuotu ir jį panaikinti.

III.

21.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

22.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo lakonišku pagrindinių atsakovo atsiliepimo argumentų atkartojimu, nors pareiškėjas proceso metu ir buvo aktyvus, išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus teikė tiek su skundu, tiek vėliau su prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo, tačiau teismas dėl jų apskritai nepasisakė.

23.     Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi net 21 metų jo administracinių nusižengimų (pažeidimų) istorija. Atsakovas pareiškėjui 2019 m. birželio 10 d. pratęsė leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, Įstatymo 40 straipsnio 9 dalis, be kita ko, numato, jog sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą arba sprendimą nepratęsti nurodyto leidimo galiojimo priima šį leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Šis sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1-7 dalyse nurodytais pagrindais.

24.     Pareiškėjas teigia, kad pratęsiant asmeniui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jo asmenybė, įskaitant duomenis apie padarytus administracinius nusižengimus, turėjo būti vertinama. Kadangi, kaip numato Aprašo 67–68 punktai, leidimas buvo pratęstas, reiškia atsakovas 2019 m. birželio 10 d. laikė, jog Apeliantas nekelia pavojaus kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas atliekant pareiškėjo patikrinimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto kontekste galėjo vertinti ne 21 metų administracinių nusižengimų istoriją, o tik nuo 2019 m. birželio 10 d. padarytus pažeidimus.

25.     Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių argumentų ir dėl jų nepasisakė. Toks teismo sprendimas tampa visiškai formaliu, kadangi jame ne tik nepasisakoma dėl pateiktų įrodymų, bet perrašant atsakovo atsiliepimą nevertinami net tie argumentai, kurie iš esmės apibrėžia ginčo ribas. Teismas tokiu formaliu sprendimu iš esmė suformavo praktiką, pagal kurią asmuo dėl administracinių nusižengimų teisines pasekmes patiria ilgiau nei trunka teistumai už kai kuriuos nusikaltimus. Nors Įstatymas neapibrėžia koks konkrečiai laikotarpis turi būti vertinamas sprendžiant dėl asmens pavojingumo visuomenei, tačiau apie tokį laikotarpį galima spręsti iš kitų Įstatymo ir Aprašo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad leidimai ginklui išduodami ne neribotam laikui ir periodiškai turi būti pratęsiami, sistemiškai vertinant įstatymo nuostatas, akivaizdu, jog pratęsiant leidimą ginklui kas kart turi būti vertinamas asmens pavojingumas inter alia (be kita ko) jo padaryti įvairūs teisės pažeidimai. Priešingu atveju sukuriama tokia teisinė situacija, jog asmeniui neigiamos teisinės pasekmės (šiuo atveju leidimo ginklui panaikinimas) gali būti pritaikomas nors ir praėjus 20 metų nuo padarytų pažeidimų.

26.     Atsakovo atliktas 21 metų administracinių nusižengimų vertinimas nesuderinamas ir su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais dėl Įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

27.     Pareiškėjas pažymi, kad prieš daugiau nei 20 metų padaryti administraciniai nusižengimai objektyviai negali apibūdinti pareiškėjo asmenybės ir jį charakterizuoti šiais dienai. Tuo labiau, kai Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog asmeniui dėl turimo teistumo negali būti neišduodamas leidimas ginklui neribotą laiką, visiškai nesuprantama dėl ko pareiškėjui taikoma teisinė atsakomybė už prieš 21 metus padarytus pažeidimus.

28.     Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl Konstitucinio Teismo nutarimo argumentų. Šiuo atveju nors teismų praktikoje galioja taisyklė, kad teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, tačiau visgi šiuo atveju nebuvo atsakyta nei vieną iš pareiškėjo keliamų teisinių argumentų. Teismas formaliai nurodė, kad visuma pažeidimų, o ypač vienas, susijęs su karantino taisyklių pažeidimu, teismui leidžia spręsti, jog pareiškėjas yra sistemingas pažeidėjas. Tokiu formaliu sprendimu teismas iš esmės tik imitavo ginčo išnagrinėjimą, nors paprasčiausiai tendencingai pakartojo vienos pusės argumentus, o kitos pusės argumentus tiesiog nutylėjo.

29.     Atsakovas Sprendime remiasi pareiškėjo pažeidimais nuo 2000 m., tačiau pati Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto dalis priimta ir įsigaliojo tik 2011 m. kovo 1 d. Taikant lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principą, jau vien dėl šios priežasties atsakovas negalėjo remtis pažeidimais nuo 2000 m.

30.     Pareiškėjas teigia, kad teismas nepasisakė, dėl ko šioje byloje nesivadovavo ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bet ir savo paties praktika. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas aiškiai pažeidė Konstitucinio Teismo pateiktus išaiškinimus dėl teismo precedentų reikšmės ir vadovavimosi jais nagrinėjant bylas. Nors Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas vertinant bendrosios kompetencijos teismų precedentus, bet išaiškinimai aktualūs ir specializuotų teismų nagrinėjamose bylose.

31.     Pareiškėjas akcentuoja, kad tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek paties Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų praktikoje bylose dėl leidimo ginklui panaikinimo vertinami tik tie asmens teisės pažeidimai, kurie padaryti nuo paskutinio leidimo ginklui pratęsimo. Pareiškėjas nuo leidimo ginklui pratęsimo (2019 m. birželio 10 d.) administracine tvarka baustas tik 7 kartus, todėl tik šiuos pažeidimus atsakovas turėjo vertinti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto kontekste. Nors teismas sprendime nurodo neva pareiškėjas yra sistemingas teisės pažeidėjas, iš tiesų individualiai vertinant už ką jis buvo patrauktas atsakomybėn, pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų išrašo, pareiškėjas nuo 2019 m. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad elektriniu paspirtuku važiavo dviračiams važiuoti neleistinoje vietoje; pažeidė karantino metu skelbto judėjimo tarp savivaldybių draudimo reikalavimą, kadangi bandė nuvykti į Jonavos savivaldybėje esantį automobilių servisą; greitį viršijo 3 kartus, 2 iš jų daugiau kaip 16 km/h, 1 kartą 21 km/h.; 1 kartą buvo neprisisegęs saugos diržo; gavo nuobaudą už tai, jog jo vadovaujamai uždarajai akcinei bendrovei „Ervelita“ priklausantis vilkikas važiavo automobilių keliais viršydamas leistiną svorį.

32.     Taigi nors teismas sprendime nurodė, jog rėmėsi visuma aplinkybių, tačiau matyti, jog byloje pateikti įrodymai vertinti visiškai formaliai. Teismas atskirai pasisakė iš esmės tik dėl vieno pažeidimo, o kitų pažeidimų reikšmės vertinant pareiškėjo pavojingumą nedetalizavo. Sprendime apsiribota tik faktinių aplinkybių iš Kauno AVPK sprendimo išdėstymu, visiškai neargumentuojant, kokiu būdu pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atsakovas teigdamas, kad pareiškėjas kelia nurodytas grėsmes, privalo nurodyti leidimo panaikinimo motyvus ir konkrečiai argumentuoti keliamas grėsmes bei kaip jos pasireiškia. Tokį reikalavimą administracinius sprendimus pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (nurodyti teisinį ir faktinį pagrindus), taip pat motyvuoti įtvirtina ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 4-5 punktai. Tai, kad leidimo laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus panaikinimas yra tam tikro pobūdžio sankcija, kuria siekiama Įstatymo 1 straipsnyje apibrėžto tikslo – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Taigi sprendimas turi būti aiškus ir pakankamai motyvuotas, kad pareiškėjas tiksliai žinotų, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ar gali įvykdyti ir turėtų realias galimybes apsiginti.

33.     Kauno AVPK Sprendime nurodytos tik administracinių nusižengimų per 21 metus kiekis, iš jų aprašytas tik vienas (neaišku kokiu būdu pasirinktas aprašyti būtent šis) nepagrindžiant, kokią grėsmę pareiškėjas kelia ir kaip tariamai keliama grėsmė pasireiškia kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl buvo pažeistos VAĮ 8 straipsnio 1 dalies bei Įstatymo 40 straipsnio 7 dalies nuostatos. Įstatymų leidėjas neįtvirtino konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į įstatymo saugomus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Turi būti ne tik įvertinama, ar yra bet kokių duomenų apie asmens keliamą grėsmę, tačiau viešojo administravimo subjektai turi įvertinti ir turimų duomenų pagrįstumą, objektyvumą bei aktualumą.

34.     Taigi teismų praktika akcentuoja, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindas taikomas ne savaime esant bet kokiems teisės pažeidimams, tačiau individualiai ir kokybiniu aspektu įvertinant konkrečius pažeidimus ir tik tada darant išvadą apie asmens pavojingumą visuomenei. Vargu ar galima teigti, kad visi Apelianto nuo ginklo leidimo pratęsimo padaryti pažeidimai kelia pavojų visuomenei ir tuo labiau, kaip nurodo Atsakovas, gali būti laikomi šiurkščiais. Apeliantas baustas už tai, jog važiavo neprisisegęs saugos diržo automobiliu, kas akivaizdu, jog gali kelti pavojų nebent jam asmeniškai, bet ne visuomenei. Važiavimas elektriniu paspirtuku Palangoje, Meilės alėjoje iš tiesų yra KET nesilaikymas. Vis dėlto ne tokio lygio, jog būtų sukėlęs itin didelį pavojų kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tikėtina, ir Atsakovas sutiktų, kad tokio pobūdžio pažeidimai visuomenėje yra itin dažni, vis dėlto vien sankcijos dydis rodo ne itin didelį nusižengimo pavojingumą. Analogiškai galima vertinti ir greičio viršijimą daugiau nei 16 km/h. Pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų. Pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Iš sankcijos ribų akivaizdu, kad tokie KET pažeidimai nepriskiriami prie šiurkščių.

35.     Teismų praktikoje akcentuojama, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindas taikomas ne savaime esant bet kokiems teisės pažeidimams, tačiau individualiai ir kokybiniu aspektu įvertinant konkrečius pažeidimus ir tik tada darant išvadą apie asmens pavojingumą visuomenei. Ne visi pareiškėjo nuo ginklo leidimo pratęsimo padaryti pažeidimai kelia pavojų visuomenei ir tuo labiau, kaip nurodo atsakovas, gali būti laikomi šiurkščiais.

36.     Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas išskyrė tik vieną administracinį nusižengimą - karantino reikalavimų pažeidimą. Nėra aiškūs atsakovo motyvai išskirti būtent šį pažeidimą, tačiau jis, kaip ir visi kiti, su pareiškėjo tariamu pavojingumu irgi nesusietas ir šiuo aspektu motyvų nepateikta. Pareiškėjas pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe ginčyti jam paskirtą nuobaudą, ką iš Kauno AVPK Sprendimo galima traktuoti, jog atsakovas laiko neva jį neigiamai charakterizuojančia aplinkybe. Visgi naudojimasis įstatymo suteikiamomis teisėmis negali būti vertinamas asmens nenaudai.

37.     Teigia, kad teikdamas prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, pareiškėjas papildomai paaiškino su nurodytu nusižengimu susijusias aplinkybes. Pabrėžė, kad minėti įrodymai nebuvo teikiami siekiant paneigti administracinio nusižengimo padarymą, kuris yra įsiteisėjęs ir kurio pareiškėjas neneigia. Administracinio nusižengimo byloje teismas iš esmės ir nenurodė, jog nesutinka su paaiškinimu dėl ko jis vyko į Jonavą, tiesiog nelaikė šių aplinkybių pakankamomis administracinio nusižengimo teisenai nutraukti. Šios bylos nagrinėjimo dalykas - pareiškėjo keliamas ar ne pavojus visuomenei. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nuosekliai teigia neva pareiškėjas minėtu pažeidimu sukėlė didelį pavojų visuomenei, kuris buvo pagrindas priimti Kauno AVPK Sprendimą. Pareiškėjas nesutinka ir mano, kad papildomi įrodymai pagrindė, jog nors nusižengimas padarytas, bet grėsmės visuomenei pareiškėjas nekėlė ir tuo labiau tyčia nesiekė pasipriešinti pareigūnams be jokių priežasčių, o tik bandė paaiškinti savo vykimo tikslą. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas taip pat nutarime nenustatė, kad pareiškėjas tyčia siekė nepaklūsti pareigūnams ir sąmoningai nepaisė jų reikalavimo, tačiau pažymėjo, jog karantino reikalavimo nesilaikymo užteko pagrįsti pareiškėjo administracinei atsakomybei.

38.     Pareiškėjas pažymi, kad jei teismas būtų vertinęs duomenis ne formaliai, o kokybiniu aspektu, būtų atskyręs, jog pareiškėjas nėra padaręs nusikalstamų veikų, niekada nebuvo net įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Nors padarytų administracinių nusižengimų kiekis, minimas Kauno AVPK Sprendime, atrodo didelis, tačiau yra nekorektiškas, kadangi paimti pareiškėjo per visą gyvenimą padaryti administraciniai nusižengimai, kurie šiai dienai jau praradę savo aktualumą. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas turėjo vertinti jo pažeidimus tik nuo 2019 m. birželio 10 d., kadangi tą dieną atsakovas pratęsė leidimą ginklui (jį perregistravo) taip patvirtindamas, jog jis atitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Priešingu atveju Leidimas jau tada būtų buvęs panaikintas. Pareiškėjas neginčija pažeidimų priešingumo teisei, visas paskirtas nuobaudas sumokėjo laiku. Vis dėlto, atsižvelgus ir į teismų praktiką, tokie pažeidimai laikytini mažareikšmiais, o ne šiurkščiais ir keliančiais pavojų visuomenei. Atsakovas turėjo vertinti ne ANK straipsnių pavadinimus, bet faktines aplinkybes. KET pažeidimai bei karantino reikalavimų nesilaikymas kelia pavojų visuomenei. Tačiau pareiškėjo atveju jis buvo baustas ne už bet kokį reikalavimo pažeidimą, o draudimą kirsti savivaldybės teritoriją, tačiau jis net nebuvo išlipęs iš savo automobilio, dėl ko net teoriškai negalėjo sukelti pavojaus kitiems asmenims. Vertinat KET pažeidimus nesutiktina, jog visi jie savaime laikytini šiurkščiais, kadangi kai kurių pažeidimų sankcijos sąlyginai žemos, tai rodo jų mažareikšmiškumą.

39.     Pareiškėjas yra ilgametis medžiotojas, medžiotojo bilietą ir leidimą turi dar nuo 2001 m. Per visą ilgametę medžiotojo patirtį nėra padaręs nei vieno su ginklų naudojimu ar medžioklės taisyklių laikymųsi susijusio pažeidimo. Visuomet ginklu naudojasi preciziškai laikydamasis visų saugumo reikalavimų, puikiai išmano visus medžioklės ir ginklų naudojimo reikalavimus.

40.     Teigia, kad nekelia grėsmės kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, yra charakterizuojamas teigiamai, niekada nėra padaręs jokių šiurkščių teisės pažeidimų. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių pareiškėjo neva keliamą grėsmę, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos visapusiškai ir išsamiai, o formaliai perkėlė atsakovo atsiliepimo motyvus į sprendimą. Toks sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu, dėl to turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

41.     Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

42.     Atsakovas atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

43.     Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarime ir Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartyje nustatyta, kad E. R. tyčia nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo, ekstremalios situacijos metu E. R. neatsakingas elgesys kėlė grėsmę kitų asmenų sveikatai, per 1 metus padaryti aštuoni administraciniai nusižengimai neigiamai charakterizuoja jį ir leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė. E. R. keliamą grėsmę Įstatymo saugomoms vertybėms patvirtina ir kiti jo padaryti administraciniai nusižengimai (pažeidimai), net 30 teisės pažeidimų atvejų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais viršijant leistiną greitį, ir tai vertintina kaip grėsmė kitų asmenų ar paties gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui, nuosavybei. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Todėl toks E. R. elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui - ginklo turėtojui.

44.     Atsakovas dėl apeliacinio skundo argumentų, kad 2019 m. birželio 10 d. policija pratęsė E. R. išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą, todėl skundžiamas Sprendimas neturėjo būti grindžiamas iki leidimo pratęsimo padarytais teisės pažeidimais, nebeaktualiais laiko aspektu, akcentuoja,  jog Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai padaryti gali būti ir turi būti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Pažymi, kad 2021 m. liepos 19 d. gavus duomenis, jog E. R. nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 41 dalį, buvo iš naujo įvertinti jo padaryti teisės pažeidimai, kurie jau buvo vertinti 2019 m. birželio 10 d. pratęsiant leidimo galiojimą, ir įvertinti naujai padaryti administraciniai nusižengimai.

45.     Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, jog policija, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. KT103-N7/2020 išaiškinimą dėl neterminuoto draudimo įsigyti šaunamuosius ginklus, atsakovas nurodė, kad priimant Sprendimą, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nebuvo taikomas ir klausimas, ar E. R. laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nebuvo sprendžiamas.

46.     Atsakovas dėl apeliacinio skundo argumento, jog E. R. nėra baustas už netinkamą ginklų naudojimą, akcentuoja, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui nėra numatyta apribojimų vertinti tik tokius pažeidimus, kurie susiję su šaunamųjų ginklų apyvarta. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai apie asmens pavojingumą padaryti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie patvirtina, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atmestinas ir E. R. skundo argumentas, kad priimant Sprendimą, neatsižvelgta į tai, jog jis teigiamai charakterizuojamas. Dėl šios aplinkybės buvimo įstatymai nenumato teisės į šaunamąjį ginklą bei nepaneigia išvados, jog E. R. elgesys kelia grėsmę Įstatymo saugomoms vertybėms.

47.     Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas E. R. skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

48.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2021 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 21-IL-20-01901-e, kuriuo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

49.     Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas, įvertinęs turimus duomenis, padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas kelia ar gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl Leidimas pareiškėjui panaikintas pagrįstai, pareiškėjo skundą atmetė.

50.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, rėmėsi atsakovo atsiliepime pateiktais argumentais, o atsakovas atliekant pareiškėjo patikrinimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto kontekste galėjo vertinti ne 21 metų administracinių nusižengimų istoriją, o tik nuo 2019 m. birželio 10 d. padarytus pažeidimus, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Taip pat teismas nevertino padarytų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių ir jų esmės.

51.     Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

52.     Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

53.     Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

54.     Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

55.     Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimai).

56.     Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su viešuoju interesu užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių. Priimant sprendimą dėl leidimo panaikinimo (Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.), kaip ir priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo (Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p.), turi būti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-503-629/2020; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-502/2020; kt.).

57.     Aiškindamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

58.     Pareiškėjui, kaip matyti iš skundžiamo atsakovo Sprendimo, Leidimas iš esmės panaikintas dėl to, kad E. R. sistemingai daro šiurkščius teisės pažeidimus, iš jų dauguma susijusius su pavojumi savo ir kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, visuomenės saugumui, nuosavybei, viešajai tvarkai. Sprendime, be kita ko, nurodyti ir aptarti pareiškėjo administraciniai nusižengimai, konstatuota, kad pažeidimų kiekis ir sistemiškumas patvirtina išvadą apie E. R. polinkį nesilaikyti teisinio reguliavimo, valstybėje nustatytos viešosios tvarkos, tai pareiškėją charakterizuoja kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nuolat nepaklūstantį jų reikalavimams. Toks E. R. elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.

59.     Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.

60.     Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esantys pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (padaryti 53 administraciniai nusižengimai, be kita ko, 7 iš jų nuo Leidimo pratęsimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 10 d. iki jo panaikinimo) neabejotinai rodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus.

61.      Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo pažeidimai nebuvo tokio pavojingumo, kuris būtų pakankamas pagrindas taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, pažymėtina, jog pareiškėjo daromi pažeidimai, jų sistemiškumas leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas nepaklūsta pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, jo veiksmai liudija demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą.

62.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad turėjo būti vertinamos pažeidimų faktinės aplinkybės, o ne ANK straipsnių pavadinimai, atsižvelgta į tai, kad padaryti administraciniai pažeidimai yra mažareikšmiai.

63.     Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, kadangi nurodytos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

64.     Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas vertino pareiškėjo padarytus pažeidimus ne už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 10 d., o už ilgesnį nei 20 metų laikotarpį, teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų inter alia sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (inter alia nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai); nustatydamas šias priemones, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo elementu esančio proporcingumo principo (2023 m. vasario 3 d. nutarimas).

65.     Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas leidimų nešiotis Įstatyme nurodytus ginklus (nurodytus A, taip pat B, C kategorijų ginklus) ir leidimų laikyti tokius ginklus galiojimo panaikinimo pagrindas: tokių leidimų (t. y. leidimų, kuriais suteikta teisė asmeniui turėti su savimi tokius ginklus taip, kad juos būtų galima panaudoti nedelsiant, arba teisė faktiškai turėti jame nurodytus ginklus Įstatyme nurodytose arba kitose vietose, be kita ko, fizinio asmens būste) galiojimas panaikinamas policijos įstaigai turint tam tikrų duomenų apie leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus turintį asmenį, t. y. duomenų, kad jis dėl tam tikrų, inter alia kituose Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies punktuose nenumatytų, priežasčių gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo teisiniu reguliavimu nėra nustatytas laikotarpis, kurio duomenis policijos įstaiga gali vertinti spręsdama dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimo. Taigi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos panaikinti leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Įstatyme nurodytus ginklus galiojimą visais tais atvejais, kai, policijos įstaigos turimais duomenimis (nesvarbu, kurio laikotarpio), esama pagrįstų prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas leidimą nešiotis ar leidimą laikyti tokius ginklus, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarimas).

66.     Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įgyvendino Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojamą pareigą nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų inter alia sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai. Tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos riboti minėtą teisę nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys abejoti dėl pavojaus, kurį asmuo gali kelti arba kelia sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai, inter alia turėdamas teisę laikyti ar nešiotis ginklus.

67.     Taigi aptariamu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos panaikinti leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimą tik policijos įstaigai tinkamai pagrindus, kad yra pakankamai prielaidų manyti, jog nepanaikinus asmeniui išduoto atitinkamo leidimo galiojimo gali kilti arba kils pavojus jam pačiam, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai. Vadinasi, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu sudaryta galimybė taikyti atitinkamas teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ribojimo priemones tik tinkamai įvertinus individualią konkretaus asmens situaciją, be kita ko, įvertinus visas aplinkybes (nesvarbu, kuriuo laikotarpiu jos atsirado), kurios sudaro prielaidas abejoti dėl to, kad konkretus asmuo, turintis leidimą nešiotis ginklus ir (ar) leidimą laikyti ginklus, turėdamas tokį (-ius) leidimą (-us), gali kelti arba kelia pavojų sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai.

68.     Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 3 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas panaikinti leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Įstatyme nurodytus ginklus galiojimą visais tais atvejais, kai, policijos įstaigos turimais duomenimis (nesvarbu, kurio laikotarpio), esama pagrįstų prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas leidimą nešiotis tokius ginklus ar leidimą juos laikyti, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, paisė Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojamų reikalavimų – sudarė prielaidas taikyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, ir įtvirtino tokias šių priemonių taikymo sąlygas, kuriomis sudarytos prielaidos užtikrinti, kad ši teisė nebūtų ribojama labiau, nei reikia minėtiems tikslams pasiekti, inter alia kad ji būtų ribojama kiek įmanoma įvertinus individualią kiekvieno asmens situaciją.

69.     Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 3 d. nutarime konstatavo, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas tiek, kiek jame nenustatytas konkretus laikotarpis, kurio duomenys apie asmenį vertinami, kai, sprendžiant dėl leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimo, vertinama, ar asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

70.     Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamo atsakovo Sprendimo, jame įvertinta pareiškėjo individuali situacija ir pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra medžiotojas ir leidimą turi nuo 2001 m. nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

71.     Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Sprendimas visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, Sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, išsami, yra nurodytos aiškios leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo priežastys, teisinis pagrindas. Taigi atsakovo Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

72.     Pasisakydama dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

73.     Teisėjų kolegija, taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas skundžiamu Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešioti) ginklus.

74.     Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

75.     Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. R. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Beata Martišienė

   Arūnas Sutkevičius

       Skirgailė Žalimienė