eA-4110-463/2022

Administracinė byla Nr. eA-4110-463/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01075-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. T. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Ž. T. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) direktoriaus 2022 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. P-124 „Dėl Ž. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) 2 punktą ir paskirti tarnybinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 2 dalies 4 punktą – perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Su paskirta tarnybine nuobauda nesutiko ir prašė ją pakeisti į švelnesnę. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) 2022 m. balandžio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-1451-2022 (toliau – ir Nutarimas) nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, kadangi jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 27 d. vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,51 promilės girtumas). 2022 m. balandžio 12 d. Nutarimo pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, su administraciniu pažeidimu iš karto sutiko įvykio vietoje, skiriant administracinę nuobaudą savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Skiriant administracinę nuobaudą institucijoje nebuvo nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o paskirta administracinė nuobauda – bauda nedelsiant sumokėta.

2.2. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas priimtas visapusiškai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, taip pat netiksliai vadovaujantis ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, iš dalies neatsižvelgiant ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos atleidimą iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą pakeisti į tarnybinę nuobaudą, numatytą Statuto 39 straipsnio 2 dalies 4 punkte (perkėlimas į žemesnes pareigas).

2.3. Administracinio nusižengimo byloje už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio pareiškėjui buvo paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę 6 mėnesiams (be įrengto antialkoholinio variklio užrakto – 12 mėnesių). Šis įvykis, administracinės nuobaudos paskyrimas ir su įvykio tyrimu darbovietėje atliktos tarnybinio patikrinimo procedūros, taip pat konstatavimas, jog jis pažemino pareigūno vardą, buvo pakankamos prevencinės priemonės, garantuojančios, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartotų. Nurodytomis priemonėmis jau buvo pasiekta teisinga ir pakankama poveikio priemonė už padarytą pažeidimą ir pareigūno vardo pažeminimą, o atsakovo priimtas sprendimas atleisti jį iš vidaus tarnybos pareigų pažeminus pareigūno vardą po beveik 20 metų nepriekaištingos tarnybos yra perteklinė ir neproporcinga priemonė. Kelių eismo taisyklių pažeidimas užfiksuotas ne tarnybos metu, pareiškėjui nedėvint uniformos, įvykis ir su juo susijusi informacija nesukėlė visuomenėje neigiamo rezonanso, neigiamų pasekmių nei atsakovas, nei kitos vidaus tarnybos institucijos nepatyrė. Tretiesiems asmenims ir turtui žala nebuvo padaryta, visus Kelių policijos pareigūnų reikalavimus pareiškėjas vykdė tinkamai ir laiku, kaltės neneigė, nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

2.4. Pareiškėjas nuolat stengėsi saugoti įstaigos ir savo nepriekaištingą reputaciją, neturėjo tarnybinių nuobaudų, buvo skatintas 4 kartus, Alytaus rajono meras taip pat pareiškė padėką už gerą tarnybą. Tarnybos metu kėlė kvalifikaciją, visuomet buvo pareigingas, atsakingas ir kvalifikuotas vidaus tarnybos pareigūnas.

2.5. Nei tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija, nei pats atsakovas net nebandė pagrįsti, kodėl švelnesnės tarnybinės atsakomybės priemonės būtų nepakankamos pareiškėjui, atsižvelgiant į pareiškėjo situacijai reikšmingas aplinkybes. Nebuvo įvertintos reikšmingos aplinkybės, tarp jų ir apie staigų sutuoktinės sveikatos pablogėjimą, išdėstytos pareiškėjo 2022 m. balandžio 11 d. pasiaiškinime, taip pat nebuvo įvertinti prie paminėto pasiaiškinimo pridėti dokumentai apie sutuoktinės sunkią sveikatos būklę ir kitą dieną paskirtą operaciją. Atleidimas iš vidaus tarnybos taip pat turės neproporcingai didelę neigiamą įtaką ir šeimos turtinei padėčiai. Pareiškėjo sutuoktinei buvo atlikta pakankamai sudėtinga operacija, o po to jai buvo skiriama ligos išmoka, kuri yra mažesnė, negu jos gaunamas darbo užmokestis. Kartu su pareiškėju gyvena jo tėvai, kurie gauna nedideles senatvės pensijas ir jiems būtina materialinė pagalba. Be to, jis su savo sutuoktine turi finansinių įsipareigojimų bankui (kreditų sutartys). Kreditų grąžinimo terminas nesibaigė, todėl reikia mokėti periodines įmokas. Vienam iš šeimos narių netekus darbo ir kitam gaunant nedarbingumo išmoką tai padaryti gana sunku.

3. Atsakovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą (Statuto 39 str. 10 d.) buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai.

4.2. Alytaus PN direktoriaus 2022 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-100 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija), atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 27 d. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, padarė išvadą, kad minimas pareigūnas, suvokdamas galimas pasekmes, vis tiek būdamas neblaivus sėdo prie vairo ir tokiais savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, kuriam Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, jo teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, padarė teisei priešingą veiką ir jo pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su bausmių vykdymo sistemos pareigūnų veiklos principais.

4.3. Pareiškėjo elgesys neabejotinai žemina bausmių vykdymo sistemos autoritetą visuomenės akyse ir griauna pasitikėjimą jos pareigūnais. Komisija pažymėjo, kad aplinkybės, jog pareiškėjas vairavo transporto priemonę ne tarnybos metu ir gailisi, neturi lemiamos reikšmės, kadangi, pagal susiformavusią teismų praktiką, tai vertinimui nėra reikšminga.

4.4. Pareiškėjui, kaip pareigūnui, keliami aukščiausią standartą atitinkantys reikalavimai paisyti teisės, tuo pačiu rodant pagarbą savo profesijai, institucijai, serginčiai teisinę tvarką, o tai suponuoja, kad sąmoningas teisinės tvarkos nepaisymas vertintinas kaip bausmių vykdymo sistemos pareigūno vardą žeminantis poelgis. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Statuto 2 straipsnio 4 dalį, Statuto 17 straipsnio (pareigūno priesaika) 1 dalies 1 punktą; Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 8, 15, 16 punktų reikalavimus.

4.5. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, pažymėjo, kad Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams. Apie pareiškėjo elgesį buvo informuota visuomenė (straipsnis interneto svetainėje). Todėl visuomenė, sužinojusi apie pareigūno daromus neteisėtus veiksmus, nusivilia bausmių vykdymo sistema, pasitikėjimas Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos akivaizdžiai sumažėjo, o Alytaus PN vardas buvo pažemintas.

4.6. Visos aplinkybės Komisijos buvo įvertintos ir jos yra lengvinančios, tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareigūno vairavimas esant neblaiviam Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto (minėtos nuostatos atitinka ginčui aktualios redakcijos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą) taikymo prasme vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad:

6.1. 2022 m. kovo 27 d. Alytaus AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. kovo 27 d. apie 16.30 val. patikrinimui sustabdytas pareiškėjo automobilis. Vairuotojas buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio detektoriumi, kuris parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Atsižvelgiant į bendrą vairuotojo būklę jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu. 16.35 val. prietaisas užfiksavo 0,62 promilės alkoholio. Vairuotojas su alkoholio matuoklio parodymais sutiko. Jis teigė, kad prieš 30 min. vartojo alkoholį. 16.51 val. vairuotojas dar kartą patikrintas alkoholio matuokliu, prietaisas užfiksavo 0,51 promilės. Vairuotojui surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Vairuotojas nušalintas nuo automobilio vairavimo. Jam sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

6.2. 2022 m. balandžio 12 d. Nutarime nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 27 d. Alytaus rajono savivaldybėje vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,51 promilės girtumas). Nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, kadangi jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. 2022 m. balandžio 12 d. Nutarimo pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, su administraciniu pažeidimu sutiko, skiriant administracinę nuobaudą savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl paties padarytų teisei priešingų veiksmų. Skiriant administracinę nuobaudą institucijoje nebuvo nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o paskirta administracinė nuobauda – bauda nedelsiant sumokėta.

6.3. Dėl administracinio nusižengimo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, nes, būdamas pataisos pareigūnu (statutiniu valstybės tarnautoju), davęs pareigūno priesaiką, privalėjęs vadovautis Etikos taisyklėmis tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu, neblaivus vairavo transporto priemonę. Tokiu savo poelgiu pareiškėjas padarė priešingą teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiką, kuri sukėlė akivaizdžias pasekmes – buvo pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, sukompromituota įstaiga, sugriautas pasitikėjimas bausmių vykdymo sistema. Pareiškėjas, būdamas susipažinęs su bausmių vykdymo sistemos veikla ir valstybės tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais, akivaizdžiai jais nesivadovavo, 2022 m. kovo 27 d. neblaivus vairavo transporto priemonę, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalį, 17 straipsnio (pareigūno priesaika) 1 dalies 1 punktą ir Etikos kodekso 8.1, 8.2, 15, 16 papunkčių nuostatas. Komisija pasiūlė pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą (Statuto 39 str. 10 d.).

6.4. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjas atleistas iš tarnybos.

7. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Statuto nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjui, nepaisant to, kad ne tarnybos metu jis neblaivus vairavo transporto priemonę, keliami aukščiausią standartą atitinkantys reikalavimai paisyti teisės, tuo pačiu rodant pagarbą savo profesijai, institucijai, serginčiai teisinę tvarką, o tai suponuoja, kad sąmoningas, teisinės tvarkos nepaisymas vertintinas kaip bausmių vykdymo sistemos pareigūno vardą žeminantis poelgis. Taigi, pareiškėjas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, pažemino pareigūno vardą, nes, būdamas pataisos pareigūnu (statutiniu valstybės tarnautoju), davęs pareigūno priesaiką, privalėjęs vadovautis etikos taisyklėmis tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu, neblaivus vairavo transporto priemonę. Šios aplinkybės visiškai įrodytos Nutarimu, kuris yra įsiteisėjęs (pareiškėjas Nutarimo neskundė). Tokiu savo poelgiu pareiškėjas padarė priešingą teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiką, kuri sukėlė akivaizdžias pasekmes – buvo pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, sukompromituota įstaiga, sugriautas pasitikėjimas bausmių vykdymo sistema. Teismas nurodė, kad statutiniam pareigūnui tiek tarnybos metu, tiek ne tarnybos metu keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai.

8. Teismas darė išvadą, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnas turi visose gyvenimo situacijose formuoti šios tarnybos prestižą, kelti jos autoritetą, stiprinti teigiamą įvaizdį, taip pat saugoti profesinę garbę. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusui būdinga ypatinga drausmė. Vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso ypatumai ir duota priesaika įpareigoja vidaus tarnybos pareigūną garbingai prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju aplinkybių, pašalinančių pareiškėjo kaltę dėl padaryto pareigūno vardo pažeminimo, nenustatyta, jo veiksmai vertintini kaip neatitinkantys etiško pareigūno elgesio, rodantys atsainų požiūrį į vidaus tarnybą.

9. Pareiškėjo argumentus, kad jis dėl šio savo poelgio gailisi, teismas laikė lengvinančia aplinkybe, tačiau apie tokį pareiškėjo elgesį buvo informuota visuomenė (straipsnis žiniasklaidos svetainėje). Todėl akivaizdu, kad visuomenė, sužinojusi apie pareigūno daromus neteisėtus veiksmus, nusivilia bausmių vykdymo sistema, pasitikėjimas Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos akivaizdžiai sumažėjo, o Alytaus PN vardas pažemintas. Taip suformuojama nuomonė, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai elgiasi lengvabūdiškai ir neatsakingai, o tai griauna visuomenės pasitikėjimą bausmių vykdymo sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Pareiškėjo veiksmai, teismo teigimu, nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu.

10. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad administracinių teismų nuosekliai suformuotos praktikos bylose dėl pareigūno vardo pažeminimo teisiškai reikšmingos aplinkybės, nustatytos administracinio nusižengimo byloje, t. y. pareigūno kaltė – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokie veiksmai yra priešingi teisės ir tarnybinės etikos reikalavimams, pažemino tarnybos sistemos autoritetą ir griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga.

11. Atsakydamas į argumentus, kad skiriant pačią griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo sutuoktinės sveikatos pablogėjimą, į jo šeimos turtinę padėtį ir turimus įsipareigojimus, į jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą, nurodė, jog skiriant nuobaudą buvo įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pareiškėjas nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, charakterizuojanti medžiaga. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėjo sutuoktinei buvo paskirta planinė operacija ir kad ji turėjo tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau pareiškėjas pats teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis nevežė sutuoktinės iš karto į gydymo įstaigą jos sveikatai pablogėjus, jis su sutuoktine važiavo į namus, o į gydymo įstaigą nuvyko, kaip ir buvo planuota, planinei operacijai. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai negali būti traktuojami kaip atlikti esant būtinajam reikalingumui gelbstint žmogaus sveikatą ar gyvybę. Todėl nurodytos aplinkybės esminės reikšmės ir įtakos nagrinėjamoje byloje nedaro, juolab kad pareiškėjui buvo žinoma apie sutuoktinės sveikatos sutrikimus ir būklę, jis tai turėjo įvertinti ir elgtis atsakingai. Taip pat pareiškėjo šeimos kreditoriniai įsipareigojimai ir šeimos pajamos (sutuoktinės laikino nedarbingumo išmokos) negali turėti esminės reikšmės skiriant tarnybinę nuobaudą, kadangi šios aplinkybės su vidaus tarnyba nesietinos, kredito įsipareigojimus prisiėmė pats pareiškėjas ir jo sutuoktinė, įvertinę savo galimybes ir rizikas, todėl ir šiuo atžvilgiu pareiškėjas nesielgė atsakingai, jo kaltė buvo įrodyta.

12. Teismas nepasisakė dėl kitų ginčo šalių argumentų, kadangi jies, teismo manymu, negalėjo paneigti teismo padarytų išvadų.

III.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei nurodo šiuos argumentus:

14.1. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pareiškėjas sutiko, kad jis padarė administracinį nusižengimą, tačiau, pareiškėjo manymu, jam pritaikyta sankcija – atleidimas iš tarnybos, yra neproporcinga.

14.2. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo nustatytas 0,51 promilių neblaivumas. Tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 16.35 val. buvo nustatytos 0,62 promilės, praėjus 16 min. alkoholio kiekis sumažėjo iki 0,51 promilės, t. y. alkoholio kiekis su laiku mažėjo. Jeigu policijos pareigūnai būtų taikę 30 min. intervalą, atsižvelgiant į mažėjimo tendenciją, pareiškėjui būtų nustatytas mažesnis nei 0,4 promilės neblaivumas, teismas nevertino aptariamos situacijos.

14.3. Nors Nutarimu buvo nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau nebuvo atsižvelgta į įrodymų visumą. Pareiškėjas neprašė panaikinti Įsakymo, jis tik siekė, kad jam būtų pritaikyta kita sankcija – pažeminimas pareigose. Komisija ir teismas neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, nepagrindė, kodėl pareiškėjui nebuvo galima skirti švelnesnės sankcijos. Teismas neįvertino aplinkybių dėl pareiškėjo sutuoktinės sveikatos pablogėjimo; kad atleidus pareiškėją iš tarnybos būtų padaryta neproporcingai didelė įtaka pareiškėjo šeimos turtinei padėčiai.

14.4. Sprendžiant dėl to, ar pareigūnas pažemino pareigūno vardą, turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjo veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių, interneto svetainėje buvo tik informacinio pobūdžio žinutė, kad buvo nustatytas girtumas, ši žinutė neturėjo neigiamos įtakos institucijai, žinutėje taip pat nebuvo pateikta jokių situacijos aplinkybių, kurios turėjo įtakos pažeidimo padarymui. Žiniasklaidos domėjimosi tolimesne įvykių eiga nebuvo. Teismas aplinkybei dėl žinutės patalpinimo interneto svetainėje suteikė per didelę reikšmę.

14.5. Administracinės baudos paskyrimas ir atimta teisė vairuoti, taip pat konstatavimas, kad pareiškėjas pažeidė pareigūno vardą, buvo pakankamos prevencinės priemonės, kad tokie įvykiai nepasikartotų. Teismas ignoravo aplinkybės dėl pareiškėjo nepriekaištingos 20 m. tarnybos. Pažeidimas užfiksuotas ne tarnybos metu, nedėvint uniformos, jokių neigiamų padarinių nesukėlė.

14.6. Teismui taip pat buvo pateiktas darbuotojų kolektyvo prašymas netaikyti pareiškėjui pačios griežčiausios sankcijos. Pareiškėjo pažeidimas kolektyvo nelaikytinas pareigūno vardo pažeminimu tokia apimtimi, kad būtų tikslinga taikyti tarnybinę nuobaudą. Teismas galėjo konstatuoti, kad, nors pareigūno vardas buvo pažemintas, tačiau įvertinus tai, kad paskirta nuobauda buvo neadekvati padarytam pažeidimui, galėjo pakeisti nuobaudą švelnesne. Tokia galimybė buvo įtvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

15. Atsakovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei nurodo šiuos argumentus:

15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išnagrinėjus ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą. Teismas įvertino visus pateiktus įrodymus ir dėl jų pasisakė. Pareiškėjas nepaneigė, kad jam paskirta nuobauda buvo neproporcinga.

15.2. Aplinkybių, pašalinančių pareiškėjo kaltę dėl padaryto pareigūno vardo pažeminimo, nenustatyta, jo veiksmai vertintini kaip neatitinkantys etiško pareigūno elgesio, rodantys atsainų požiūrį į vidaus tarnybą. Įsakymu paskirta nuobauda buvo teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Įsakymu pareiškėjui paskirtos nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.

17. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 27 d., ne tarnybos metu, neblaivus vairavo automobilį. Pareiškėjas pripažino pažeidimą ir gailėjosi (kaip nustatyta Nutarime ir Komisijos 2022 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 4-2582 (toliau – ir Išvada).

18. Įsakymu pripažinta, kad pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą ir nuspręsta atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas Įsakymas, konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė: Statuto 2 straipsnio 4 dalį, Statuto 17 straipsnio (pareigūno priesaika) 1 dalies 1 punktą, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 8, 15, 16 punktų reikalavimus.

19. Pareiškėjas neginčija nustatyto pažeidimo, tačiau mano, kad už jį pritaikyta sankcija turėjo būti pakeista švelnesne – pažeminimu pareigose. Teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, kad apie jo pažeidimą buvo informuota visuomenė (straipsniu interneto puslapyje), o kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (be kita ko, dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų ir sutuoktinės sveikatos problemų) nepaneigia pritaikytos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir proporcingumo.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su šiuo vertinimu nesutinka ir, neneigdamas padaryto pažeidimo, pažymi, kad teismas ir Komisija neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, bei, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju pritaikyta tarnybinė nuobauda turėjo būti pakeista švelnesne.

21. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinis nusižengimas – tai Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 str. 6 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).

24. Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 2 dalimi, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; perkėlimas į žemesnes pareigas; atleidimas iš vidaus tarnybos.

25. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą.

26. Statuto 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018).

27. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-575/2017).

28. Šiame kontekste akcentuotina, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3813-556/2020).

29. Taigi, esant ginčui, ar pareiškėjas akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, kyla ginčas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms vertinant byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija ginčijamame teismo sprendime nurodytų motyvų nekartoja ir pasisako pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimais.

30. Pirmiausiai atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Nutarimo bei dėl su jo priėmimo, galbūt, neįvertintų aplinkybių, pažymėtina, kad Nutarimas nebuvo apskųstas, byloje dėl to nebuvo ginčo. Atitinkamai nėra pagrindo vertinti Nutarimu nustatytų aplinkybių teisėtumo. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog atlikus pakartotinį tyrimą siekiant įvertinti neblaivumą promilės mažėjo, todėl, galbūt, patikrinus pareiškėją po 30 min. būtų nustatytas 0,4 promilių ar net mažesnis neblaivumas, yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kuriais remtis apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

31.  Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013). Nagrinėjamu atveju, gi, svarbu tai, kad apie pareiškėjo padarytą pažeidimą buvo paskelbta viešai interneto tinklalapyje, t. y., net ir vertinant, kad, kaip teigė pareiškėjas, straipsnyje nebuvo pateikiama daug detalių, tačiau nėra ginčo dėl to, kad pagrindinės aplinkybės buvo nurodytas – tai, kad pataisos įstaigos pareigūnas vairavo neblaivus. Tai suponuoja, kad įstaigos visuomenė nusivilia bausmių vykdymo sistema, krenta pasitikėjimas pataisos įstaigomis, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas.

32. Pareiškėjui, kaip pareigūnui, nepaisant to, ar jis yra ne tarnybos metu, neuniformuotas, keliami aukščiausią standartą atitinkantys reikalavimai paisyti teisės, tuo pačiu rodant pagarbą savo profesijai, institucijai, serginčiai teisinę tvarką, o tai suponuoja, kad sąmoningas, ir tai pažymėtina, teisinės tvarkos nepaisymas vertintinas kaip pareigūno vardą žeminantis poelgis. Aplinkybę, kad pareiškėjas privalėjo elgtis atsakingai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ne paneigia, tačiau patvirtina, kaip jis pats nurodė, jo 20 m. trukusi nepriekaištinga tarnyba, kurios metu jis buvo skatintas. Taip pat išdėstytų išvadų nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo sutuoktinės sveikatos, kadangi jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas pats patvirtino, jog jis nevežė sutuoktinės iš karto į gydymo įstaigą jos sveikatai pablogėjus, jis su sutuoktine važiavo į namus, o į gydymo įstaigą nuvyko, kaip ir buvo planuota, planinei operacijai. Taip pat teiginiai, kad atleidus pareiškėją iš vidaus tarnybos pablogės jo šeimos finansinė padėtis, tai, kad jis teigiamai vertinamas kolegų, nepaneigia šioje nutartyje padarytų išvadų, kadangi aptariamos aplinkybės neturėjo įtakos padarytam pažeidimui (jo kvalifikavimui / pareiškėjo kaltei) ar kitoms ginčui aktualioms aplinkybėms.

33. Pareiškėjo cituojamoje teismų praktikoje, iš esmės, nurodoma, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nusižengimų, yra būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes bei ištirti tarnybinės nuobaudos proporcingumą, kas ir buvo padaryta nagrinėjamos bylos atveju.

34.  Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti, aukščiau paminėti pareiškėjo veiksmai yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pareigūno vairavimas esant neblaiviam Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto (minėtos nuostatos atitinka ginčui aktualios redakcijos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą) taikymo prasme vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012; 2009 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-352/2009; 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-236/2010; 2010 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-272/2010; 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1110/2010; 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008; 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/201; 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1250-261/2015; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4230-575-2019; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-556/2022, 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-789/2022 kt.).

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadų, kad pareiškėjui Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda buvo teisėta ir proporcinga, ypač įvertinus šioje nutartyje paminėtą teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, o taip pat ir byloje nustatytas aplinkybes.

36. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. T. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                  Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė