A-299-968/2023

Administracinė byla Nr. A-299-968/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02037-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. T. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.  Pareiškėjas P. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininko 2021 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. 20-TE-565 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. T.“ (toliau – ir 2021 m. liepos 21 d. įsakymas).

2.  Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Tarnybinio patikrinimo metu pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 21 punkte nustatyta, kad tikrinamas pareigūnas pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo turi būti informuojamas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 20 d. pranešime Nr. 20-PR1-48 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 20 d. pranešimas) buvo informuotas apie tarnybinį patikrinimą, tačiau šiame pranešime pareiškėjui inkriminuoti teisės aktų pažeidimai kvalifikuoti kitaip nei 2021 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-41 „Išvada dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo P. T. ir šio skyriaus vyriausiojo patrulio D. L. veiksmų“ (toliau – ir 2021 m. liepos 5 d. išvada). 2021 m. gegužės 20 d. pranešime pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai, nustatyti Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 2, 4 dalyse, 6 straipsnio 2, 15 dalyse nėra susiję su pareiškėjo tarnybinėmis funkcijomis, o pastarosios dalies net nėra nurodytame įstatyme. Pareiškėjui nėra aišku, kaip jis galėjo pažeisti jam inkriminuotą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 patvirtinto Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punktą. Taip pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti tarnybinio patikrinimo procedūroje ir tinkamai gintis nuo konkrečių kaltinimų, nes, kaip matyti, pareiškėjas buvo kaltinamas pažeidęs teisės normas, kurios pareiškėjo tarnybinėje veikloje netaikytinos ir kurių net nėra. Pareiškėjui Tvarkos aprašo 21 punkte suteikta teisė akivaizdžiai suvaržyta, nes pareiškėjas neteko galimybės aiškiai suprasti ir žinoti kaltinimą.

2.2. Pareiškėjas pirmoje, antroje ir trečioje automobilių stovėjimo aikštelėse, kuriose stebėjo kelią, siekdamas užtikrinti prevenciją keliuose, buvo budrus, klausė racijos, tik kelias minutes buvo užmerkęs akis, siekdamas pailsinti akis, taip laikydamasis Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų. Per budėjimą pareiškėjui nepavyko pasinaudoti valandos poilsiu, pareiškėjas dirbo antrą iš eilės naktinę pamainą, tačiau nepaisant to didžiąją darbo dalį pareiškėjas buvo aktyvus, reagavo į įvykius. Trumpalaikis akių ilsinimas neturėtų būti vertinamas kaip miegas tarnybos metu ir savo funkcijų nevykdymas. Pareiškėjas visas jo pareigybei priskirtas funkcijas įvykdė.

2.3. 2021 m. liepos 5 d. išvadoje netiksliai nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su pamainos metu reaguotų įvykių skaičiumi, nes ekipažas reagavo ne į 5 įvykius, o į 6 įvykius. Taip pat 2021 m. liepos 5 d. išvadoje nenurodytas (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas dirbo nuo 22.52 val. iki 23.09 val. 2021 m. liepos 5 d. išvada nepagrįsta, nėra atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, konstatuotos viena kitai prieštaraujančios aplinkybės. Aprašant vaizdo įrašus nurodoma, kad pareiškėjas su kitu pareigūnu tarpusavyje kalbėjo, reagavo į racijos bei aplinkos garsus, judėjo, tačiau tuo pačiu konstatuota, kad pareiškėjas tarnybinių funkcijų, susijusių su aplinkos stebėjimu, nevykdė. 2021 m. liepos 5 d. išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas turėjo laisvo laiko, tačiau neprašė pasinaudoti poilsiui skirtu laiku, nors tą padaryti galėjo. Pareiškėjas komisariate pailsėti negalėjo, nes atvykus jame jau buvo kitas ekipažas. Tokiais atvejais dėl saugumo ir COVID-19 prevencijos komisariate draudžiama būti keliems ekipažams. Tarnybinio patikrinimo metu aplinkybė dėl kito ekipažo buvimo komisariate net nebuvo tikrinama. Tai patvirtina 2021 m. liepos 5 d. išvados neobjektyvumą ir neišsamumą.

2.4. Nors pareiškėjas pripažįsta, kad tarnybos metu ilsino akis dėl nuovargio, nebuvo pakankamai aktyvus ir budrus, dėl ko apgailestauja, tačiau kategoriškai nesutinka su išvada, jog jis tarnybos metu miegojo. Ši išvada grindžiama tik Kauno AVPK prielaidomis ir tarnybinį patikrinimą atlikusio tyrėjo subjektyvia nuomone, susidariusia vertinant vaizdo įrašus, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

2.5. 2021 m. liepos 5 d. išvadoje nepagrįstai konstatavus, kad pareiškėjas tris kartus tarnybos metu tyčia miegojo ir taip padarė tarnybinį nusižengimą. Nuo žiovulio iki pirmojo užsimerkimo yra pereinamoji stadija į miego būseną, kuri trunka apie nuo 5 iki 15 minučių. Akivaizdu, kad fiziologiškai per keliolikos minučių laikotarpį nėra įmanoma užmigti. Pareiškėjas tikrai nemiegojo, o priešingai – reagavo į aplinkos garsus, pailsinęs akis, nedelsdamas vairavo tarnybinį automobilį, kas būtų fiziškai neįmanoma, jeigu pareiškėjas būtų miegojęs.

2.6. Atlikus tarnybinį patikrinimą neaišku, kuo pasireiškė pareiškėjo kaltė, neteisingai nustatyta pareiškėjo kaltės forma. Užsnūdimą tarnybos metu galima laikyti kaip nepasiruošimą tarnybai, tai reiškia, kad praradęs budrumą pareigūnas turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes (kad užmigs), bet manė, kad jų pavyks išvengti (nerūpestingumas), o tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui inkriminuota veika padaryta dėl neatsargumo (nerūpestingumo). Tai patvirtina, kad sąmoningo siekio pažeisti svarbiausias įstatymo saugomas vertybes ir interesus pareiškėjas tikrai neturėjo.

2.7. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas neatsižvelgė į visas faktines ir teisines aplinkybes, susidariusią situaciją vertino vienpusiškai, paviršutiniškai, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtinų elementų ir, kaip minėta, netinkamai kvalifikavo pareiškėjo kaltę.

2.8. 2021 m. liepos 5 d. išvadoje nenustatyta, kokias neigiamas pasekmes sukėlė pareiškėjo veiksmai, apskritai nėra analizuojamas kilusių pasekmių klausimas, nenustatytas nei kritiškai svarbių, nei neatitaisomų ar menkų, nereikšmingų pasekmių kylimo faktas. Padarytos trumpo poilsio pertraukėlės nepadarė jokios žalos, tokių pertraukų metu nebuvo jokių įvykių, į kuriuos pareiškėjo ekipažas nebūtų sureagavęs.

2.9. Pareiškėjo padarytas pažeidimas faktiškai atitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąvoką, yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių. Todėl už jį tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas, tai pareiškėjui konstatuotam tarnybiniam nusižengimui per griežta priemonė, todėl jos nepanaikinus, ji turėtų būti sušvelninta.

3.  Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Kauno AVPK atsiliepime į skundą nurodė:

3.1. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje (toliau – ir IV VTS) atlikus tarnybinį patikrinimą dėl Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – ir Kaišiadorių r. PK RS) tyrėjo, t. y. pareiškėjo ir šio skyriaus vyriausiojo patrulio D. L. veiksmų, buvo nustatyti pareigūnų tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

3.2. 2021 m. gegužės 20 d. pranešime pareiškėjui buvo išsamiai išdėstyta, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu pareiškėjas yra įtariamas.

3.3. Sistemiškai įvertinus Policijos įstatymo 5 straipsnio dispoziciją ir 2021 m. gegužės 20 d. pranešime nurodytą galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtį, akivaizdu, kad 2021 m. gegužės 20 d. pranešime nurodant galbūt pažeistas Policijos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 4 dalis buvo padaryta techninė klaida, nes turėjo būti nurodyti to paties straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų pažeidimai. Analogiška situacija ir dėl Policijos įstatymo 6 straipsnio 15 dalies pažeidimo – iš tiesų turėjo būti nurodytas to paties straipsnio 1 dalies 15 punkto pažeidimas. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad būtent dėl šių techninių klaidų pareiškėjas negalėjo suprasti, kokiu tarnybiniu nusižengimu yra įtariamas ir dėl to neturėjo galimybės tinkamai apsiginti, nepagrįstas.

3.4. Pareiškėjui paprašius (2021 m. gegužės 26 d. prašymas Nr. 20-PR4-3851 „Dėl leidimo susipažinti su duomenimis apie mano galimai padarytą tarnybinį nusižengimą“) jam Kauno AVPK patalpose 2021 m. gegužės 27 d. buvo leista susipažinti su turima tarnybinio patikrinimo medžiaga, įskaitant vaizdo įrašus, su kuriais pareiškėjas raštu patvirtino, kad susipažino.

3.5. Pareiškėjo skundo argumentas, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo suvaržyta jo teisė teikti paaiškinimus, apribota jo teisė į gynybą, nepagrįsti, prašymas pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą patenkintas. Pareiškėjas 2021 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime Nr. 20-PR2-9468 (toliau – ir 2021 m. birželio 1 d. tarnybinis pranešimas) išsamiai paaiškinimo pranešime dėl tarnybinio nusižengimo išdėstytas aplinkybes. Nei prašyme susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, nei pateiktame 2021 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime pareiškėjas nenurodė, kad jam nebūtų suprantama, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis yra įtariamas. Iš paties pareiškėjo 2021 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas gerai suprato jam pareikštų įtarimų pobūdį ir apimtį.

3.6. 2021 m. liepos 5 d. išvadoje pagrįstai konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymas, išsamiai įvertinus visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Vaizdo įrašas atskleidžia, kad pareiškėjas su kolega 2021 m. gegužės 18 d. nuo 5.30 val. iki 6.30 val. buvo sustoję trijose skirtingose aikštelėse ir jose miegojo. Toks dislokacijos vietų keitimas buvo sąmoningas ir gerai apgalvotas, kadangi tarnybiniuose automobiliuose yra įrengta (duomenys neskelbtini) sistema, leidžianti matyti tarnybinių automobilių judėjimo maršrutus, fiksuoti jų sustojimo vietas, dažnį ir trukmę. Todėl pareiškėjas su kolega, nenorėdami patraukti kieno nors dėmesio dėl per ilgo stovėjimo vienoje vietoje, ypač kai nebuvo jokių iškvietimų į įvykių, nuolat keitė tarnybinės transporto priemonės pastatymo vietą. Akivaizdu, jog tarnybinio automobilio dislokacijos vietos keitimas, radijo imtuvo pritildymas, gobtuvo ant galvos užsidėjimas patvirtina pareigūnų (tarp jų – ir pareiškėjo) siektą tikslą – miegoti. Šie pareigūnų (tarp jų – ir pareiškėjo) veiksmai tik patvirtina pareiškėjo tyčinę veiką. Šiuos pareigūnų (tarp jų – ir pareiškėjo) veiksmus patvirtina ne tik vaizdo įrašas, bet ir pareiškėjo kolegos D. L. paaiškinimas, įkeltas į Dokumentų valdymo sistemą, kuriame D. L. nurodė, kad raštiško paaiškinimo nepateiks, nes dėl susiklosčiusios situacijos nuoširdžiai gailisi, todėl prašo jo ir kolegos, t. y. pareiškėjo nebausti. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamai nustatytos kaltės ar jos formos nepagrįsti.

3.7. Tai, kad dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo nekilo jokios pasekmės, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Be to, tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu, net ir neatsiradus neigiamoms pasekmėms, nes šis elementas nėra būtinas tarnybinei atsakomybei kilti. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas buvo užfiksuotas miegantis ir to pakanka konstatuoti tarnybiniam pažeidimui. Tai akivaizdžiai paneigia pareiškėjo skundo argumentą, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo paskirta neproporcingai griežta tarnybinė nuobauda. Priešingai, pareiškėjui paskirtas papeikimas yra viena iš švelnesnių galimų skirti tarnybinių nuobaudų.

II.

4.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Kauno AVPK 2021 m. liepos 21 d. įsakymą.

5.  Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjui pateiktame 2021 m. gegužės 20 d. pranešime (I t., b. l. 46–47) nurodyta, kad yra duomenų, jog galbūt pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Šiame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK RS tyrėjo pareigose, kartu su to paties skyriaus vyriausiuoju patruliu D. L., pagal Kauno AVPK viršininko pavaduotojo D. P. 2021 m. balandžio 6 d. patvirtintą Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK RS 2020 m. balandžio mėnesio darbo grafiką (Nr. 20-IL-11350) nuo „2021 m. balandžio 17 val. iki 2021 m. balandžio 18 d. 7.30 val.“ vykdė tarnybą tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ekipaže radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas, būdamas paskirtas PPV vyresniuoju pareigūnu, kuris tiesiogiai atsako už tinkamą PPV pavestų funkcijų vykdymą ir darbo organizavimą, nuo „2021 m. balandžio 17 val. iki 2021 m. balandžio 18 d. 7.30 val.“ privalėjo užtikrinti tinkamą ekipažui priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, t. y. nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimą ir kt., be to aptarnaujamoje teritorijoje (PPV sektorius Kaišiadorių r. PK) turėjo patruliuoti, aktyviai stebėti aplinką, tačiau 2021 m. balandžio 18 d. nuo 5.30 val. iki 6.30 val. tris kartus aptarnaujamoje teritorijoje sustojo automobilių stovėjimo aikštelėse, kur daugiau automobilių nebuvo, ir šiose vietose, sėdėdamas (vairuotojo vietoje) įjungtame tarnybiniame automobilyje, tris kartus tarnybos metu miego ir neatliko numatytų užduočių, nevykdė priskirtų funkcijų. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Policijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį bei 4 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 15 dalį, Aprašo 10 punktą, 15.1 punktą, 17.5 punktą, aplaidžiai vykdė Kauno AVPK viršininko 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 20-V-333 patvirtinto Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.5 punkte ir 6.6. punkte nustatytas funkcijas. Pareiškėjas paprašytas iki 2021 m. gegužės 27 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

5.2. Pareiškėjas 2021 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime (I t., b. l. 61–62) paaiškino 2021 m. gegužės 20 d. pranešime išdėstytas aplinkybes.

5.3. 2021 m. liepos 5 d. išvadoje (I t., b. l. 13–22) nustatyta, kad: pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, eidamas Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK RS tyrėjo pareigas, kartu su to paties skyriaus vyriausiuoju patruliu D. L. pagal Kauno AVPK viršininko pavaduotojo D. P. 2021 m. balandžio 6 d. patvirtintą Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK RS 2020 m. balandžio mėnesio darbo grafiką (Nr. 20-IL-11350) nuo 2021 m. balandžio 17 d. 19.30 val. iki 2021 m. balandžio 18 d. 7.30 val. vykdė tarnybą tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ekipaže radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“; pareiškėjas, būdamas paskirtas PPV vyresniuoju pareigūnu nuo 2021 m. balandžio 17 d. 19.30 val. iki 2021 m. balandžio 18 d. 7.30 val. privalėjo užtikrinti tinkamą jam priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, t. y. nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją; asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimą ir kt., turėdamas aptarnaujamoje teritorijoje (PPV sektorius Kaišiadorių r. PK) patruliuoti, aktyviai stebėti aplinką, tačiau 2021 m. balandžio 18 d. nuo 5.30 val. iki 6.30 val. tris kartus aptarnaujamoje teritorijoje sustojo automobilių stovėjimo aikštelėse, kur daugiau automobilių nebuvo ir šiose vietose pareiškėjas, sėdėdamas (vairuotojo vietoje) įjungtame tarnybiniame automobilyje tris kartus tarnybos metu tyčia miegojo, per įvardytą laikotarpį neatliko jam numatytų užduočių, nevykdė jam priskirtų funkcijų; šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Aprašo 15.1 ir 17.5 punktų reikalavimus, Pareigybės aprašymo 6.5 ir 6.6 punktuose nustatytas funkcijas, nevykdė numatytų funkcijų ir taip padarė tyčinį tarnybinį nusižengimą.

5.4. Kauno AVPK viršininko 2021 m. liepos 21 d. įsakymu (I t., b. l. 23) pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

6.  Teismas apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pateiktus išaiškinimus, kurie aktualūs sprendžiant tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013; 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1921-492/2015; dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo: 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011).

7.  Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, dėl kurių buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, pakeitus pareiškėjo veikos kvalifikavimą, nustatė, kad nors pareiškėjui buvo inkriminuotas Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies pažeidimas, bet šios dalies šis straipsnis neturi, taip pat nors pareiškėjui inkriminuoti to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 15 dalies pažeidimai, tačiau šie „straipsniai“ nėra susiję su pareiškėjo tarnybinėmis funkcijomis, o 15 dalies apskritai nėra Policijos įstatyme. Teismas taip pat nustatė, kad 2021 m. gegužės 20 d. pranešime nurodyta, jog pareiškėjui inkriminuojamas ir Aprašo 10 punkto pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad būtent pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (šiuo atveju – 2021 m. gegužės 20 d. pranešimas) yra tas dokumentas, iš kurio pareiškėjas sužino apie prieš jį pradedamą tarnybinį patikrinimą, būtent šiame dokumente turi būti aiškiai išdėstyta pareiškėjui inkriminuojama veika, t. y. nurodomi pažeidimų padarymo laikas, vieta, pažeidimų esmė, kvalifikacija, pareikalaujama pasiaiškinimo dėl inkriminuojamos veikos. Teismas pripažino, kad gavus tokį paaiškinimą, atlikus išsamų tarnybinį patikrinimą ir paaiškėjus kitokioms aplinkybėms ar nustačius, kad pažeidimai (ar jų dalis) neįrodyti, pažeidimų kvalifikacija gali keistis, tačiau pažymėjo, kad dėl pakeistos pažeidimų kvalifikacijos ar naujai paaiškėjusių aplinkybių pažeidimu įtariamam asmeniui (šiuo atveju – pareiškėjui) turi būti leista pasiaiškinti ir tai turi būti išsamiai aptarta tarnybinio patikrinimo išvadoje. Teismas, nustatęs, kad 2021 m. liepos 5 d. išvadoje nurodyta, jog pareiškėjui pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimas – už Aprašo 15.1 ir 17.5 punktų pažeidimus, Pareigybės aprašymo 6.5 ir 6.6 punktuose numatytų funkcijų nevykdymą, konstatavo, kad joje neaptartas pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų kvalifikacijos keitimas. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės aptartos tik Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą.

8.  Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 20 d. pranešime buvo informuotas, jog yra kaltinamas pažeidęs teisės normas, kurių jo tarnybinėje veikloje nėra ir kurios joje netaikytinos, aptarė LVAT praktiką, kurioje buvo vertinama analogiška situacija (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-395/2013), vadovavosi kita LVAT praktika, pagal kurią nustačius, kad tiriamas pareigūnas nežinojo apie jam pareikštų įtarimų apimtį arba apie jam reiškiamus papildomus įtarimus, konstatuojamas teisės į gynybą pažeidimas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą (2012 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1643/2012).

9.  Vadovaudamasis LVAT praktika (2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-736/2004, 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011), teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus, įrodymus, nagrinėjamu atveju buvo akivaizdžiai suvaržytos, nes iš pareiškėjo buvo atimta galimybė aiškiai suprasti ir žinoti, kuo jis kaltinamas, ir tinkamai apsiginti nuo kaltinimų. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės įrodė tarnybinio patikrinimo objektyvumo stoką ir pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos nepagrįstumą.

10.  Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju būtent Kauno AVPK (kaip darbdaviui) teko pareiga aiškiai suformuluoti, kuo pareiškėjas įtariamas, ir tinkamai kvalifikuoti pažeidimą. Kauno AVPK nuomonė ir įsitikinimas, jog pareiškėjas suprato ir jam buvo aišku, kuo jis yra kaltinamas, negali būti vertinama kaip įrodyta aplinkybė. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas prašė Kauno AVPK pratęsti terminą paaiškinimui pateikti, patvirtina, kad pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai nebuvo aiškūs. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra aišku, kodėl 2021 m. liepos 5 d. išvadoje pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai nėra tie patys, kurie nurodyti 2021 m. gegužės 20 d. pranešime, 2021 m. liepos 5 d. išvadoje nėra aptartas šis kvalifikacijos pakeitimas, konstatavo, kad Kauno AVPK padarė esminį procedūrinį pažeidimą.

11.  Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas, nors ir nurodė 2021 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime apie tai, kad jis tarnybos metu reagavo į aplinkos garsus, pailsinęs akis, nedelsdamas vairavo tarnybinį automobilį, padarė išvadą, kad 2021 m. liepos 5 d. išvadoje konstatuotos viena kitai prieštaraujančios aplinkybės, t. y. aprašant vaizdo įrašus nurodoma, kad pareigūnai (tarp kurių – pareiškėjas) tarpusavyje kalbėjo, reagavo į racijos bei aplinkos garsus, judėjo, nors tuo pačiu konstatuota ir tai, kad pareigūnai (tarp kurių – pareiškėjas) tarnybinių funkcijų, susijusių su aplinkos stebėjimu, nevykdė. Tai, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad 2021 m. liepos 5 d. išvada parengta neobjektyviai ir neišsamiai.

12.  Teismas, vadovaudamasis LVAT praktika (2011 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-683/2011; 2011 m. balandžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1366/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1941-520/2015), konstatavo, kad 2021 m. liepos 5 d. išvadoje nebuvo tinkamai nustatyta pareiškėjo kaltė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas sutinka, jog tarnybiniame automobilyje, ilsindamas akis, nesielgė pakankamai atsakingai. Tačiau tokį pareiškėjo elgesį nulėmė 2021 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, t. y. jų ekipažui nepavyko pasinaudoti valandos poilsiu, dirbo antrą iš eilės naktinę pamainą, didžiąją darbo dalį pareiškėjas buvo aktyvus, reagavo į įvykius, kurių metu buvo nuvažiuota apie 300 km, kt. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime paaiškino, kodėl ilsėjosi tarnybiniame automobilyje, t. y. todėl, kad komisariate jau buvo kitas ekipažas.

13.  Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad, atlikus tarnybinį patikrinimą, nebuvo atsižvelgta į visus pareiškėjo argumentus, jie nebuvo tiriami, nebuvo nustatyta, ar pareiškėjo ekipažas buvo grįžęs į komisariatą, netikrinta aplinkybė dėl kito ekipažo buvimo komisariate tuo metu, kai atvyko pareiškėjo ekipažas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, kad pareiškėjas nuvažiavo apie 300 km, pamainos darbas buvo intensyvus, todėl jo ekipažas neturėjo galimybės valandą pailsėti, turėjo būti išsamiai ištirtos ir įvertintos tam, kad būtų priimta tinkama išvada dėl pareiškėjo kaltės formos. Teismo vertinimu, nepakanka pasisakyti, jog tarnybinis pažeidimas padarytas tyčia. Nenustačius išsamiai visų pažeidimo padarymo aplinkybių, nėra galimybės nustatyti ir kaltės formos, kurios nenustačius, nėra galimybės tinkamai pritaikyti tarnybinę nuobaudą. Teismas sutiko, kad, nors ir trumpai sustojus pailsėti, apie tai pareiškėjas privalėjo pranešti budinčiajam. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nustatyti 2021 m. gegužės 20 d. pranešimo ir 2021 m. liepos 5 d. išvados trūkumai įrodo, kad pareiškėjo tarnybinis pažeidimas ištirtas netinkamai, tiriant pažeidimą padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių nėra galimybės sutikti su tuo, kad pareiškėjo tarnybinis pažeidimas ištirtas tinkamai ir pareiškėjo tyčiniai veiksmai lėmė pažeidimo atsiradimą. Teismas, papildomai pažymėjęs, kad net dirbant asmenims prie konvejerių suteikiama tiek pietų pertrauka, tiek ir trumpos pertraukėlės poilsiui, atsižvelgiant į žmogaus fiziologiją, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintas pavojaus faktorius, kai nuvargęs asmuo (šiuo atveju – pareiškėjas) vairuoja tarnybinį automobilį, kas draudžiama pagal kelių eismo taisykles.

14.  Teismas konstatavo, kad 2021 m. liepos 5 d. išvadoje apskritai nėra analizuotos tarnybinio nusižengimo pasekmės, nenurodyta, kad dėl padaryto tarnybinio nusižengimo kilo kritiškai svarbios, neatitaisomos pasekmės.

15.  Teismas, nustatęs, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta aiški pareiškėjo kaltės forma (veikos sąmoningumas), nenustatyti motyvai ar tikslai dėl tariamo pažeidimo, nebuvo nustatytos aplinkybės, ar realiai buvo galimybė valandą pailsėti, neįvertintos objektyvioji ir subjektyvioji tarnybinio pažeidimo pusės, padarė išvadą, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo atsižvelgta į visas faktines ir teisines aplinkybes, susidariusią situaciją, tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, netinkamai, 2021 m. liepos 5 d. išvada nekonkreti ir neišsami, nenustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtini elementai (valstybės tarnautojo (šiuo atveju – pareiškėjo) kaltė, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių), neaptarti netinkamai pranešime kvalifikuoti pažeidimai, nenustatytos pasekmės, dėl ko nebuvo negalima nustatyti kaltės formos. Nenustačius valstybės tarnautojo (šiuo atveju – pareiškėjo) kaltės ar netinkamai ją nustačius, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

16.  Atsižvelgęs į tai, ką nustatė, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra neprasminga ir prasilenkia su sąžiningumo ir protingumo principais, todėl laikytina netikslinga, praradusia savo prasmę ir tikslus.

III.

17.  Atsakovas Kauno AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

18.  Kauno AVPK, dėstydamas tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, kartodamas nustatytas bylos aplinkybes, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1.  Teismas bylos aplinkybes įvertino neobjektyviai, visiškai nenagrinėjo ir neatsižvelgė į Kauno AVPK atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje išdėstytus motyvus, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo LVAT praktikos analogiško pobūdžio bylose.

18.2.  Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl klaidų, padarytų kvalifikuojant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, pareiškėjas negalėjo suprasti, kokiu tarnybiniu nusižengimu yra įtariamas ir dėl to neturėjo galimybės tinkamai apsiginti. Tai, kad 2021 m. gegužės 20 d. pranešime nurodyti klaidingi teisės aktai, gali būti vertinama tik kaip formalus pažeidimas, neturintis esminės reikšmės pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

18.3.  Kaip nurodyta Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą, 2021 m. gegužės 20 d. pranešime išsamiai išdėstyta, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu pareiškėjas yra įtariamas, pareiškėjui buvo leista susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga. Teismas, nesutikęs su tuo, savo poziciją dėl to, kad 2021 m. gegužės 20 d. pranešimas netikslus, neišsamus, jame nepateikta tikroji turima medžiaga, grindė neaktualia LVAT praktika, kurioje išaiškintas ir pritaikytas nagrinėjamu atveju negaliojantis teisinis reglamentavimas. Byloje pateikti rašytinai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 1 d. tarnybinį pranešimą parengė, susipažinęs su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, kaip nustatyta Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 91 dalyje. Šią informaciją, kuri teismui buvo pateikta tiek Kauno AVPK atsiliepime į skundą, tiek teismo posėdyje, teismas ignoravo ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Kauno AVPK padarė esminius tarnybinio patikrinimo procedūrinius pažeidimus.

18.4.  Teismo išvada, kad pareiškėjo veiksmus, kuriais buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, lėmė nuo jo nepriklausiusios aplinkybės, nepagrįstas. Pareiškėjas turėjo galimybę prašyti poilsio laiko, bet nusprendė to nedaryti. Byloje nustatyta, kad pareigūnai (tarp jų – ir pareiškėjas) tarnybos laiku faktiškai ilsėjosi, miegojo. Pareiškėjo argumentas, kad neprašė poilsio laiko, nes negalėjo palikti „nepridengtos teritorijos“ vertintinas kaip gynybinė pozicija. Šiuo aspektu teismas rėmėsi išimtinai pareiškėjo argumentais, neįvertinęs ir neatsižvelgęs į Kauno AVPK argumentus, tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kurios aiškiai pagrindžia pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą.

18.5.  Pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, neatsižvelgta į visas faktines ir teisines aplinkybes, neaptarti visi tarnybinio nusižengimo elementai, nenustatytos pasekmės, nepagrįsta, nes visi privalomi (būtini) tarnybinio nusižengimo elementai buvo nustatyti.

18.6.  Pirmosios instancijos teismo išvada, kad netinkamai nustatyta pareiškėjo kaltės forma, nepagrįsta. Nustačius faktą, kad tarnybos metu buvo miegama, apygardos administraciniame teisme laikomasi pozicijos, kad tokie veiksmai patvirtina tyčinę veiką.

18.7.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesilaikydamas LVAT praktikos analogiško pobūdžio bylose, pripažino, kad pareiškėjui pritaikyta tarnybinė nuobauda neproporcinga.

19.  Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo Kauno AVPK apeliacinį skundą atmesti. Jis, laikydamasis pozicijos, išdėstytos skunde pirmosios instancijos teismui, sutikdamas su teismo motyvais, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

19.1.  Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, į bylą pateiktus dokumentus, priėmė visapusiškai pagrįstą, teisėtą sprendimą, atitinkantį LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose.

19.2.  Kauno AVPK apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, yra visiškai nepagrįsti. Kauno AVPK, teigdamas, kad teismas rėmėsi pasenusia LVAT praktika, nenurodo naujos LVAT praktikos, kurioje teismo nustatytas procedūrinis pažeidimas būtų įvertintas kitaip.

19.3.  Aplinkybė, kad pareiškėjas paprašė leisti susipažinti su turimais neįslaptintais duomenimis apie galimai pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, nepašalina Kauno AVPK pareigūno, atlikusio tarnybinį patikrinimą, pareigos tinkamai informuoti pareiškėją apie jam inkriminuojamas veikas ir nepagrindžia Kauno AVPK pozicijos, kad pačiam pareiškėjui, susipažinus su tarnybinio patikrinimo medžiaga, tapo aišku kokį tarnybinį nusižengimą jis yra įtariamas padaręs. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos pareiškėjui tapo aišku tik viena, kad jis yra kaltinamas miegojęs tarnybos metu, kas patvirtina, kad pareiškėjas negalėjo suprasti 2021 m. gegužės 20 d. pranešime padarytų klaidų. Šiuo aspektu teismas pagrįstai vadovavosi LVAT praktika, kurioje nors ir taikytas ginčo metu nebegaliojantis teisinis reglamentavimas, tačiau net ir esant teisinio reglamentavimo pokyčiams joje pateikti išaiškinimai dėl teisės į gynybą užtikrinimo tarnybinio patikrinimo išlieka aktualūs.

19.4.  Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Kauno AVPK visiškai nesigilino ir netyrė priežasčių, dėl kurių pareiškėjo ekipažas negalėjo pasinaudoti teise į poilsį (nevertintas grįžimo į saugotą teritoriją laikas, kitos aplinkybės), o Kauno AVPK apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti teise į poilsį visiškai nepagrįstas. Teismas pagrįstai nustatė, kad Kauno AVPK neįvertino visų pareiškėjo paaiškinimų, nes pareiškėjo 2021 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės apie tai, kaip pareiškėjo ekipažas registravimosi IBPS sistemoje, Kauno AVPK tarnybinio patikrinimo metu apskritai nebuvo tirtos.

19.5.  Teismas pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, kurios pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo veiksmų galėjo būti konstatuotas tik formalus tarnybinis nusižengimas – ilsėjimasis nesuderinus su pajėgas valdančiu pareigūnu.

19.6.  Kauno AVPK apeliaciniame skunde nurodytos bylos, kuriose buvo nagrinėjami ginčai dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų už miegojimą tarnybos metu, neturi precedento galios, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

20.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK viršininko 2021 m. liepos 21 d. įsakymo, kuriuo Kauno AVPK viršininkas pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą – teisėtumo ir pagrįstumo.

21.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Kauno AVPK viršininko 2021 m. liepos 21 d. įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Atsakovas Kauno AVPK, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį, be kita ko, grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko jo padarytos išvados dėl tarnybinio patikrinimo neteisėtumo ir nepagrįstumo nėra teisingos. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais, dėl kurių jo skundas buvo patenkintas.

22.  Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo Kauno AVPK apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo Kauno AVPK apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto esminio procedūros pažeidimo

23.  Pareiškėjas Tvarkos aprašo 21 punkto pažeidimą, kuris pasireiškė prarasta galimybe aiškiai suprasti ir žinoti galimą tarnybinį nusižengimą, grindė tuo, kad 2021 m. gegužės 20 d. pranešime nurodytos jo pažeistos teisės normos, kurios pareiškėjo tarnybinėje veikloje netaikytinos ir kurių nėra.

24.  Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą paaiškino, kad 2021 m. gegužės 20 d. pranešime įsivėlė techninė klaida, teisiškai kvalifikuojant pareiškėjo veiksmus.

25.  Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad (i) 2021 m. gegužės 5 d. pranešime pareiškėjui buvo inkriminuotas Policijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies pažeidimas, tačiau šios dalies nurodytas straipsnis neturi; (ii) 2021 m. gegužės 5 d. pranešime pareiškėjui inkriminuoti Policijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 15 dalies pažeidimai, tačiau šie „straipsniai“ nėra susiję su pareiškėjo tarnybinėmis funkcijomis, o 15 dalies apskritai nėra Policijos įstatyme; (iii) 2021 m. liepos 5 d. išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Aprašo 15.1 punkto ir 17.5 punkto reikalavimus, nevykdė Pareigybės aprašymo 6.5 ir 6.6 punktuose nustatytų funkcijų, tačiau joje neaptartas pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų teisinio kvalifikavimo pasikeitimas. Teismas sprendė, kad dėl paminėtų pažeidimų nėra aišku, kodėl 2021 m. liepos 5 d. išvadoje pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai nėra tie patys, kurie nurodyti 2021 m. gegužės 20 d. pranešime. Teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais Kauno AVPK padarė esminį procedūros pažeidimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), kuris pasireiškė tuo, jog iš pareiškėjo buvo atimta galimybė aiškiai suprasti ir žinoti, kuo jis kaltinamas, ir tinkamai apsiginti.

26.  LVAT praktikoje, aiškinant tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams (statutiniams pareigūnams) tvarką, ne kartą akcentuota, jog vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios tarnybinės nuobaudos neteisėtumu (inter alia (be kita ko), tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai, draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą), o kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte (iki 2016 m. liepos 1 d. – 89 str. 1 d. 3 p.), kuriame nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–736/2004 ir 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-46/2011, kurios nurodytos, pvz., 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1281-520/2018; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1427-492/2019). Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, nurodytą 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019).

27.  Nagrinėjamu atveju statutinio pareigūno tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, be kita ko, reglamentuoja Tvarkos aprašas (2019 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 1V-142 redakcija), kuriame, be kita ko, nustatyta, kad: „Tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo [Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo priedas (2020 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1V-80 redakcija)] <...>, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją.“ (21 p.); „Tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą.“ (22 p.); „Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas <...> Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas <...>, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas <...>, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis“ (24 p.).

28.  Nagrinėjamu atveju 2021 m. gegužės 20 d. pranešime pareiškėjui nurodyta, kad yra duomenų, jog galbūt jis yra padaręs tarnybinį nusižengimą, nes 2021 m. balandžio 18 d. nuo 5.30 val. iki 6.30 val. tris kartus aptarnaujamoje teritorijoje sustojo automobilių stovėjimo aikštelėse, kur be jo ekipažo daugiau automobilių nebuvo, ir šiose vietose sėdėdamas (vairuotojo vietoje) įjungtame tarnybiniame automobilyje tris kartus tarnybos metu miegojo, neatliko jam numatytų užduočių ir nevykdė priskirtų funkcijų. Šiame pranešime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas aptartais veiksmais pažeidė Policijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir 15 dalies nuostatas, Aprašo 15.1 punktą ir 17.5 punktą, aplaidžiai vykdė Pareigybės aprašymo 6.5 punkte ir 6.6. punkte nustatytas funkcijas. Pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise ir pateikė 2021 m. gegužės 26 d. prašymą „Dėl leidimo susipažinti su duomenimis apie mano galimai padarytą tarnybinį nusižengimą“, kuriuo paprašė leisti susipažinti su turimais neįslaptintais duomenimis apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ir gauti visų šių duomenų bei vaizdinės medžiagos kopijas. Pareiškėjas taip pat, prašydamas atsižvelgti į tai, kad ketina realizuoti savo teisę susipažinti ir gauti turimus duomenis apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, išsamų paaiškinimą pareiškėjas galėtų pateikti tik susipažinęs su gautais duomenimis, paprašė pratęsti terminą paaiškinimui pateikti. Pareiškėjas, 2021 m. gegužės 27 d. susipažinęs su tarnybinio patikrinimo medžiaga, pastabų neturėjo. Pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise ir pateikė 2021 m. birželio 1 d. tarnybinį pranešimą, kuriame išdėstė savo paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo, detaliai aprašydamas savo veiksmus 2021 m. balandžio 18 d. nuo 5.30 val. iki 6.30 val. Atlikus tarnybinį patikrinimą ir konstatavus, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, priimta 2021 m. liepos 5 d. išvada, kurioje siūloma pareiškėjui už Aprašo 15.1 punkto ir 17.5 punkto pažeidimus ir Pareigybės aprašymo 6.5 punkte ir 6.6. punkte nustatytų funkcijų nevykdymą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

29.  Teisėjų kolegija, įvertinusi šios Nutarties 28 punkte aptartas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl Kauno AVPK 2021 m. gegužės 20 d. pranešime padarytų klaidų (daugiausiai techninio pobūdžio), teisiškai kvalifikuojant pareiškėjo veiksmus, pareiškėjas negalėjo suprasti, kokiu tarnybiniu nusižengimu yra įtariamas. Priešingai, 2021 m. gegužės 20 d. pranešimas pateiktas laikantis Tvarkos aprašo 21 punkte įtvirtintų reikalavimų, jame aiškiai ir išsamiai išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios tarnybinį nusižengimą, išaiškintos pareiškėjo teisės, paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo. Teismo posėdyje, įvykusiame 2021 m. spalio 25 d., pareiškėjas patvirtino, kad jis iš 2021 m. gegužės 20 d. pranešimo suprato, jog yra kaltinamas tuo, jog tarnybos metu miegojo.

30.  Iš pareiškėjo 2021 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad pareiškėjas iš 2021 m. gegužės 20 d. pranešime išdėstytų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių savo veiksmų turinį suprato. Jis 2021 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime išsamiai ir detaliai išdėstė savo veiksmus pagrindžiančias aplinkybes. Tai, kad techninės klaidos, padarytos teisiškai kvalifikuojant pareiškėjo veiksmus, nesuvaržė pareiškėjo teisių tarnybinio patikrinimo metu, patvirtina paties pareiškėjo veiksmai, t. y. prašydamas leisti susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir su ja susipažinęs, pareiškėjas nepareiškė jokių pretenzijų (jų neturėjo) dėl to, kad dėl jo veiksmų teisinio kvalifikavimo jam nėra aiškus jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo turinys; susipažinęs su tarnybinio patikrinimo medžiaga pareiškėjas pateikė išsamų 2021 m. birželio 1 d. tarnybinį pranešimą, kuriame detaliai pasisakė dėl savo veiksmų, dėl kurių įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą; pareiškėjas, susipažinęs su 2021 m. liepos 5 d. išvada ir jos pagrindu priimtu 2021 m. liepos 21 d. įsakymu, nevaržomas pasinaudojo savo teise į teisminę gynybą.

31.  Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog pareiškėjui nebuvo aišku, kokius pažeidimus yra padaręs, dėl kurių pradėtas jo tarnybinis patikrinimas, nepagrįstai grindė aplinkybe, kad pareiškėjas prašė pratęsti terminą paaiškinimui pateikti. Kaip nustatyta, pareiškėjas, prašydamas pratęsti terminą paaiškinimui pateikti, tokį pašymą grindė tuo, kad jam reikalinga daugiau laiko dėl susipažinimo su tarnybinio patikrinimo medžiaga, tačiau ne tuo, kad iš 2021 m. gegužės 20 d. pranešimo jam nebūtų aišku, kokius pažeidimus jis laikomas padaręs ir dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas.

32.  Įvertinusi tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo konstatavo esminį procedūros pažeidimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo

33.  Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, netinkamai, 2021 m. liepos 5 d. išvada nekonkreti ir neišsami. Atsakovas Kauno AVPK apeliaciniame skunde nurodo, kad šios teismo išvados neteisingos, nes visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti elementai yra nustatyti, teismo motyvai, kuriais teismas, patenkinęs pareiškėjo skundą, panaikino Kauno AVPK viršininko 2021 m. liepos 21 d. įsakymą, padaryti netinkamai įvertinus įrodymus.

34.  Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas sureglamentuotas ABTĮ 86 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad: teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

35.  Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

36.  Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis [teismas] privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., 2008 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-320/2008, nurodyta, pvz., 2023 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-998-789/2023). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

37.  Teisėjų kolegija aptariamu aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą daro išvadą, kad aptartų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka.

38.  Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT praktikoje ne kartą išaiškinta, jog teismo atliekamas įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes (žr., pvz., 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).

39.  Iš 2021 m. liepos 5 d. išvados turinio matyti, kad: (i) pareiškėjo tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, jog pareiškėjas 2021 m. balandžio 18 d. laikotarpiu nuo 5.30 val. iki 6.30 val. tris kartus (aptarnaujamoje teritorijoje sustojo automobiliu stovėjimo aikštelėse, kur be jo ekipažo daugiau automobilių nebuvo, ir šiose vietose pareiškėjas, sėdėdamas (vairuotojo vietoje) įjungtame tarnybiniame automobilyje tris kartus tarnybos metu miegojo, per šį laikotarpį neatliko jam numatytų užduočių, nevykdė priskirtų funkcijų; (ii) tokiais veiksmais pareiškėjas tyčia (netiesiogine tyčia – suprato savo veikos žalingumą, numatė jos padarinius, nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti) miegojo, nors teisės aktų nuostatos draudžia PPV tarnybos metu miegoti, tuo metu nestebėjo aplinkos, neatliko jokių užduočių, nevykdė jam pavestų tiesioginių funkcijų; (iii) tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Aprašo 15.1 punkto ir 17.5 punkto reikalavimus, nevykdė Pareigybės aprašymo 6.5 punkte ir 6.6 punkte numatytų funkcijų.

40.  Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo pirmiausia turi būti nustatyta, ar pareiškėjas 2021 m. balandžio 18 d. nuo 5.30 val. iki 6.30 val. tris kartus tarnybos metu miegojo. Nors 2021 m. liepos 5 d. išvadoje detaliai aprašyti vaizdo įrašai ir pareiškėjo veiksmai atskirais laiko intervalais ir dėl to pareiškėjas kėlė ginčą, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė aptartos reikšmingos bylos aplinkybės, nenustatė, kokie teisės aktai ginčo laikotarpiu reglamentavo Kauno AVPK pareigūnų poilsio režimą, jo organizavimo tvarką, šiuo aspektu nevertino 2021 m. liepos 5 d. išvadoje padarytų išvadų dėl pareiškėjo veiksmų atskirais laiko intervalais tikrumo ir pagrįstumo, netikrino jų pagal į bylą pateiktus įrodymus (pvz., žemėlapiai, patrulio veiklos ataskaitos, duomenys iš Policijos registruojamų įvykių registro, pajėgų išdėstymo planai, grafikai).

41.  Pareiškėjas, reaguodamas į 2021 m. gegužės 20 d. pranešime nurodytas galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, susipažinęs su tarnybinio patikrinimo medžiaga, pateikė 2021 m. birželio 1 d. tarnybinį pranešimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad „Po medžiagos registravimo, kartu su kolega D. L. nusprendėme sugrįžti į Kaišiadorių r. policijos komisariatą ir paprašyti Kauno AVPK OVS budėtojų numatytos pertraukos pavalgyti. 2021 m. gegužės 18 d. apie 1:40 val. atvykome į Kaišiadorių r. PK, tačiau jame tuo metu dirbo kitas ekipažas. Kadangi dėl karantino dviem ekipažams būti komisariate nėra galimybės, planuoto paimti poilsio mūsų ekipažas neprašė <...>“; „iki darbo pabaigos buvo likę nedaug laiko, mes nusprendėme poilsio neimti.“; „Per aprašytą budėjimą mūsų ekipažui nepavyko pasinaudoti valandos poilsiu, dirbome antrą iš eilės naktinę pamainą bei didžioji darbo dalis buvo aktyvus reagavimas į įvykius <...>“; „Nenorėdami palikti nepridengtos teritorijos ir suprasdami, kad bet kada galim būti pasitelkti reaguoti į įvykius, pertraukos neėmėm.“

42.  2021 m. liepos 5 d. išvadoje šie pareiškėjo teiginiai įvertinti kritiškai, kaip gynybinė pareiškėjo pozicija, nurodant, kad pareiškėjo ekipažas turėjo pakankamai laiko (laisvo laiko tarpai tarp iškvietimų buvo: 50 min., 1.30 val., 1.10 val. ir 3 val.) ir galimybę pasinaudoti jiems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teise pasiimti pertrauka pailsėti ir pavalgyti, tačiau į pajėgas valdantį pareigūną su tokiu prašymu pareiškėjas nesikreipė, šia teise nepasinaudojo.

43.  Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad ginčo budėjimo metu jam nepavyko pasinaudoti valandos poilsiu, nes atvykus į komisariatą, jame buvo atvykęs kitas ekipažas, o dėl COVID-19 prevencijos komisariate buvo draudžiama būti keliems ekipažams vienu metu. Teismo posėdyje, įvykusiame 2021 m. spalio 25 d., pareiškėjas taip pat teismui išdėstė aplinkybes dėl poilsio laiko, jo trukmės, pateikė paaiškinimus, kodėl negalėjo pasinaudoti poilsio laiku. Atitinkamai į šiuos pareiškėjo argumentus atsakovo Kauno AVPK atstovė pateikė paaiškinimus, patikslino poilsio laiko organizavimo tvarką. Pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, kodėl negalėjo pasinaudoti poilsio laiku, patvirtino teismo posėdyje, įvykusiame 2021 m. lapkričio 22 d., parodymus davęs liudytojas D. L.. Atitinkamai atsakovo Kauno AVPK atstovė liudytojui uždavė papildomus klausimus dėl poilsio laiko organizavimo ir galimybės pasinaudoti kitomis poilsio vietomis komisariate. Prieš teismo posėdį, įvykusį 2021 m. lapkričio 22 d., pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus, be kita ko, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 5-V-908 patvirtintą Darbo organizavimo policijos įstaigoje, ekstremaliosios situacijos metu paskelbus karantiną, tvarkos aprašą, susirašinėjimus, kuriuos teismas, su kitais įrodymais priėmė. Teismo posėdyje, įvykusiame 2021 m. lapkričio 22 d., pareiškėjo atstovė pateikė papildomus paaiškinimus dėl poilsio laiko organizavimo, teigdama, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pasinaudoti poilsio laiku, yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, tačiau jos tarnybinio patikrinimo metu nebuvo įvertintos tinkamai. Atitinkamai atsakovo Kauno AVPK atstovė pateikė papildomus paaiškinimus, reaguodama į pareiškėjo atstovės išdėstytus argumentus.

44.  Tačiau pirmosios instancijos teismas, klaidingai nustatęs, kad aplinkybės dėl poilsio laiko nebuvo įvertintos tarnybinio patikrinimo metu, šių reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, nevertino, su jomis susijusias aplinkybes patvirtinančių į bylą pateiktų įrodymų netyrė, su tuo susijusių 2021 m. liepos 5 d. išvadoje padarytų išvadų tikrumo ir pagrįstumo nevertino. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenustatė, kokie teisės aktai ginčo laikotarpiu reglamentavo Kauno AVPK pareigūnų poilsio režimo organizavimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu paskelbus karantiną, su tuo susijusių teismo posėdyje, įvykusiame 2021 m. lapkričio 22 d., prijungtų prie bylos įrodymų netyrė ir nevertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

45.  Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos, kuri, be kita ko, paskirta ir už Pareigybės aprašymo 6.5 ir 6.6 punktuose nustatytų funkcijų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo, neišsireikalavo iš Kauno AVPK pateikti į bylą Pareigybės aprašymą (patvirtintas Kauno AVPK viršininko 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 20-V-333).

46.  Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti ir įsitikinti, ar pareiškėjas 2021 m. balandžio 18 d. nuo 5.30 val. iki 6.30 val. tris kartus tarnybos metu miegojo, įvertinti konstatuoto tarnybinio nusižengimo pobūdį bei sunkumo laipsnį, už jį pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą, privalėjo nustatyti, ar pareiškėjas miegojo 2021 m. liepos 5 d. išvadoje aprašytais laiko intervalais, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visus su tuo susijusius į bylą pateiktus įrodymus kitų įrodymų kontekste, nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo galimybe pasinaudoti poilsio laiku, ištirti ir įvertinti visus su tuo susijusius į bylą pateiktus įrodymus kitų įrodymų kontekste, išsireikalauti į bylą visą 2021 m. liepos 5 d. išvadoje nurodytą medžiagą, įskaitant ir Pareigybės aprašymą.

47.  Šioje vietoje teisėjų kolegija, nustačiusi tai, kad pirmosios instancijos teismas aptartu aspektu neįvertino ir neištyrė reikšmingų įrodymų, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tai, jog 2021 m. liepos 5 d. išvadoje esą pateikta nepakankamai motyvų dėl nustatytos kaltės formos ir pasekmių, šiuo konkrečiu atveju sudaro pagrindą konstatuoti esminį procedūrinį pažeidimą ir vien dėl to panaikinti skundžiamą 2021 m. liepos 21 d. įsakymą.

48.  Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2021 m. liepos 5 d. išvados neobjektyvumą ir neišsamumą esą pagrindžia joje konstatuotos viena kitai prieštaraujančios aplinkybės, t. y. aprašant vaizdo įrašus nurodoma, kad pareigūnai (tarp kurių – pareiškėjas) tarpusavyje kalbėjo, reagavo į racijos bei aplinkos garsus, judėjo, nors tuo pačiu konstatuota ir tai, kad pareigūnai (tarp kurių – pareiškėjas) tarnybinių funkcijų, susijusių su aplinkos stebėjimu, nevykdė. Paminėtas prieštaravimas per se (savaime) nereiškia, kad 2021 m. liepos 5 d. išvada yra neobjektyvi ir (arba) neišsami. Būtent pirmosios instancijos teismui kilo pareiga motyvuotai, t. y. aktualaus teisinio reguliavimo kontekste įvertinus visus į bylą pateiktus ir aptariamu aspektu aktualius įrodymus, pastarąjį prieštaravimą pašalinti.

49.  Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar padavusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Todėl vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų nepagrįstai paneigta proceso šalies teisė į apeliaciją.

50.  Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindai bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo, o ne priimti naują sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, o tokio pobūdžio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali.

51.  Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo Kauno AVPK apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                             Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis