2AT-53-976/2016

Administracinė byla Nr. 2AT-53-976/2016 Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00670-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2. 2.7.4.5

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 24 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjos Rimos Ažubalytės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą. Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Ž. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2015 m. birželio 12 d., apie 07.25 val., Kėdainiuose, Žemaitės g. 16 namo kieme, vairuodama automobilį „Ford Fusion‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, todėl atsitrenkė į važiavusį automobilį „Renault Scenic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 114, 219.1 punktų reikalavimus.

2. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutarimu Ž. V. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur bauda, 130 straipsnio 1 dalį 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas galutinę nuobaudą paskyrė 900 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

3. Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi Ž. V. skundo netenkino ir paliko galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimą.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

5. Pareiškėja Ž. V., vadovaudamasi ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo taikyti ATPK 301 straipsnį ir panaikinti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams – bei sumažinti paskirtą nuobaudą.

5.1. Pareiškėja teigia, kad jos pažeidimai nėra šiurkštūs, sukeltas įvykis mažareikšmis, nesukėlė didesnių padarinių. Iš eismo įvykio vietos ji išvažiavusi, nes neteisingai suvokė situaciją. Įvykio metu apgadinimai buvo nežymūs – įbraukimai. Su nukentėjusiąja ji sutarė, kad policijos nekvies. Pareiškėja tvirtina maniusi, kad kaltė abipusė, supratusi, kad kiekviena automobilius susiremontuos savarankiškai. Apie eismo įvykio deklaracijas jos nekalbėjo, išsiskirstė draugiškai, ji skubėjo į darbą, o nukentėjusioji pasakė, kad skuba pas sergančią motiną, tačiau po valandos nukentėjusioji pranešė policijai apie įvykį.  Ž. V. tvirtina, kad nenorėjo pabėgti iš eismo įvykio vietos ar išvengti atsakomybės, nukentėjusiajai parodė, kur gyvena, o kitų duomenų ši neklausė. Nepaisant to, teismai  neišsiaiškino elgesio motyvų bei tikslų turinio ir paskyrė per griežtą nuobaudą, kuri prieštarauja teisingumo ir proporcingumo kriterijams.

5.2. Pareiškėja pažymi, kad gyvena viena, prižiūri senus tėvus dėl senatvės sunkiai vaikštančius, tėtis pirmos grupės invalidas, pati pareiškėja dirba socialine pedagoge vaikų darželyje, gauna minimalų atlyginimą, teisė vairuoti jai reikalinga nuvykti į darbą, senyvų tėvų, kuriuos lanko kasdieną, priežiūrai ir palaikymui; pažeidimus jį pripažįsta, paaiškino nuvažiavimo motyvus, aplinkybes, baudą ji sumokėjusi. Atsižvelgiant į visa tai, nuobaudų tikslai, pasak jos, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, neskiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ir sumažinant paskirtą baudą.

6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato laikinai einanti viršininko pareigas D. M. atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jį atmesti.

6.1. Atsiliepime sutinkama su teismų išvadomis ir sprendimais dėl paskirtų nuobaudų, teigiama, kad byla išnagrinėta objektyviai ir išsamiai, o pareiškėjos prašymai yra nepagrįsti.

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 301  straipsnio nuostatų taikymo

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

9. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

11. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarimu Ž. V. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nubausta subendrinta 900 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems metams. Iš bylos duomenų matyti, kad bauda buvo sumokėta 2015 m. gruodžio 26 d. (b. l. 80). Apylinkės teismas, skirdamas tokią nuobaudą, nurodė, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes Ž. V. savo kaltę pripažino tik teisme, kai jai buvo žinomos bylos aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių nuobaudų neturi, nors buvo bausta praeityje; kartu teismas nurodė, kad byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį.

12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Ž. V. skundą dėl nuobaudos dydžio mažinimo, jo netenkino. Teismas pritarė apylinkės teismo sprendimui, konstatavo, kad apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą Ž. V., atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jos asmenybę, į tai, kad jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad ji, nors ne kartą bausta už KET pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, ir paskyrė jai arti minimalioms sankcijoje numatytas baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, taip pat minimaliai sankcijoje numatytam laikotarpiui – trejiems metams. Teismas, svarstydamas galimybę taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad darbinė ir šeiminė padėtis, artimųjų sveikatos būklė ar kitos asmeninio pobūdžio problemos nelemia švelnesnės nuobaudos taikymo.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirai vien tik šios skunde nurodytos aplinkybės iš tiesų automatiškai nelemia švelnesnės nuobaudos skyrimo, tačiau tokios aplinkybės, įvertintos išskirtinės situacijos, susijusios su pačiu pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, kontekste, gali turėti reikšmės sprendimui dėl švelnesnės nuobaudos taikymo.

14. Kolegijos vertinimu, būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje. Iš bylos duomenų matyti, kad po eismo įvykio tiek nukentėjusioji, tiek kaltininkė bendravo, kartu sprendė, kaip elgtis, t. y. Ž. V. nesislėpė nuo nukentėjusiosios, neneigė savo kaltės dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir padarytos žalos. Proceso metu Ž. V. teigė maniusi, jog su nukentėjusiąja bendru sutarimu nusprendė nepildyti deklaracijos ir išsiskirti nekviečiant policijos, nes padaryta žala buvo itin nežymi. Pati nukentėjusioji pripažino, kad eismo įvykio kaltininkė nesislėpė po įvykio, jos kalbėjosi, Ž. V. parodė namą, kuriame gyvena. Taigi iš karto po eismo įvykio nė viena iš jų eismo įvykio deklaracijos nepildė ir tą akimirką policijos pareigūnų nekvietė.

15. Pažymėtina, kad reikalavimas deklaraciją užpildyti tuojau pat po eismo įvykio ir įvykio vietoje tiesiogiai kyla iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio, nustatančio eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatų. Vadinasi, eismo įvykio deklaracijos surašymo teisiniame reguliavime nėra nustatyta galimybės šios deklaracijos surašymą atidėti vėlesniam laikui, po su eismo įvykiu susijusių asmenų, tarp jų ir nukentėjusiųjų, paieškos, tarimosi su jais ir ne eismo įvykio vietoje ar pan. Elgiantis priešingai, tokios deklaracijos užpildymas ir pati deklaracija laikytina nesukeliančia pagrindinės, jos tikslą atitinkančios teisinės paskirties – sudaryti prielaidas išvengti administracinės teisenos dėl sukelto eismo įvykio. Reikalavimas dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo taikomas visiems asmenims: ir sukėlusiems eismo įvykį, ir dėl tokio įvykio nukentėjusiems. Suprantama, kad kiekvieno eismo įvykio aplinkybės skirtingos, ne visada atitinka eismo įvykio deklaracijos surašymo sąlygų visumą, todėl logiška, kad ne kiekvienas eismo įvykis turi baigtis deklaracijos surašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47/2014).

16. Atsižvelgiant į tai, Ž. V. kaltė po eismo įvykio nepildant deklaracijos ir nekviečiant pareigūnų teisingai įvertinta kaip ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėtį atitinkantys veiksmai, tačiau pasišalinimo aplinkybės, kurios labiau atitinka nesusikalbėjimą su nukentėjusiąja, klaidingą situacijos vertinimą dėl to, kokią reikšmę turi eismo įvykio deklaracija, leidžia daryti išvadas apie pažeidėjos nepiktybiškumą pasišalinant iš eismo įvykio vietos, apie tai, kad ji nesiekė pasislėpti. Tokios pasišalinimo aplinkybės nagrinėjamos bylos atveju vertinant jas kartu su pareiškėjos nurodomais argumentais sudaro prielaidas svarstyti dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.

17. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors teismai, priimdami sprendimus, formaliai įstatymo reikalavimų nepažeidė, vis tik paskirta nuobauda aptariamoje situacijoje neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo, taigi nėra teisinga. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino susiklosčiusios situacijos: bylos aplinkybės leidžia teigti, kad iš eismo įvykio Ž. V. pasišalino dėl neatsakingo požiūrio į padarytą eismo pažeidimą, atsiradusią žalą ir todėl, kad netinkamai vertino susitarimą su nukentėjusiąja bei reikalavimo užpildyti eismo įvykio deklaraciją teisinę reikšmę. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad iš tiesų Ž. V. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių; jos pasitraukimas iš eismo įvykio vietos buvo labiau klaidingo susitarimo su nukentėjusiąja pasekmė, tai nebuvo kliūtis vėliau išaiškinti įvykio aplinkybes ir nustatyti jos padarytus KET pažeidimus, pati Ž. V. kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalį pripažino ir gailėjosi, dėl pažeidimo pagal ATPK 130 straipsnį pažeidėja taip pat paaiškino, neslėpė situacijos aplinkybių. Ž. V. teismui yra pateikusi duomenis apie tai, kad jos tėvai yra senyvo amžiaus, tėvui nustatytas didelis specialių poreikių lygis, taigi teisė vairuoti transporto priemonę jai reikalinga prižiūrint tėvus.

18. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad Ž. V. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 900 Eur dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, taiko ATPK 301 straipsnio nuostatas ir mažina skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-84-699-2015).

19. Atsižvelgusi į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ž. V. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda švelnintina taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, t. y. paliekant tą patį paskirtos baudos dydį, bet sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki šešių mėnesių. Sušvelninus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį Ž. V. paskirtą administracinę nuobaudą, švelnintina ir galutinė Ž. V. paskirta administracinė nuobauda. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byloje. Taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalį ir sutrumpinti Ž. V. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino trukmę nuo trejų metų iki šešių mėnesių. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį galutinę administracinę nuobaudą Ž. V. paskirti 900 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams. Kitas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                                                Jonas Prapiestis

Aurelijus Gutauskas

Rima Ažubalytė