A-147-602/2023

Administracinė byla Nr. A-147-602/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01739-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.  Pareiškėjas D. K. skunde prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 21-IL-20-016101-e atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir Sprendimas).

2.  Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas individualus administracinis teisės aktas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimas motyvuotas tuo, kad pareiškėjas nuo 2002 metų baustas 81 kartą už Sprendime nurodytus administracinius nusižengimus (pažeidimus), todėl jam taikytos administracinės nuobaudos kelią grėsmę kitų asmenų ar jo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokie Sprendimo motyvai nėra suprantami, nes pareiškėjas grėsmės nei sau, nei kitiems asmenims nekelia, jo padaryti pažeidimai nėra niekaip susiję su ginklais, šaudmenimis, jų neteisėta apyvarta ar naudojimu, o vienintelis pažeidimas, kurį galima susieti su ginklais, padarytas dėl neapsižiūrėjimo.

3.  Specialistė J. S. nenurodė, kokiu būdu padaryti administraciniai nusižengimai siejasi su grėsme kitiems asmenims, ką šie pažeidimai turi bendro su ginklais ir kokiu būdu, disponuodamas ginklais, pareiškėjas galėtų kelti grėsmę sau ar visuomenei. Pareiškėjas baustas 81 kartą už administracinius teisės pažeidimus, tačiau jie skaičiuojami nuo 2002 metų, t. y. pažeidimų terminas yra beveik 20 metų, nors administracinės nuobaudos galiojimo terminas yra vieneri metai.

4.  Pareiškėjui nėra suprantamas Sprendimo motyvavimas administraciniais teisės pažeidimais, kurių paskutinis padarytas 2015 m. spalio 21 d., t. y. prieš beveik 6 metus. Nuo šio momento pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nėra padaręs jokio teisės pažeidimo. Taigi, motyvai neišduoti leidimo nešiotis (laikyti) ginklą yra nepagrįsti, o jais vadovaujantis priimtas Sprendimas – naikintinas. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT103- N7/2020 ir nurodė, kad, atsižvelgiant į šio Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, specialistė J. S. neturėjo teisės duomenis apie anksčiau, t. y. nuo 2002 iki 2015 metais pareiškėjo padarytus administracinės teisės pažeidimus laikyti policijos įstaigos turimais duomenimis, kad pareiškėjas gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, padaryti pažeidimai neįtraukti į sąrašą veikų, kurias padarę asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 str.). Kita vertus, Sprendimas taip pat nesuderinamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika (žr. 2011 m. sausio 6 d. sprendimą Paksas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34932/04).

5.  Atsakovas Kauno AVPK nesutiko su pareiškėjo reikalavimu ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6.  Atsakovas nurodė, kad Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje 2021 m. gegužės 27 d. užregistruotas pareiškėjo prašymas Nr. 21-G-20-04104-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kauno AVPK Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) III skyriaus 16-17 punktais, atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

7.  Pareiškėjo 2021 m. gegužės 27 d. prašymo nagrinėjimo metu, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, atlikti patikrinimai ir nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, Lenkijos teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu dėl prekybos vogtomis prekėmis, Nyderlandų teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu dėl prekybos vogtomis prekėmis ir jam skirta 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuo 2002 m. pareiškėjas 81 kartą baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų 2015 m. gruodžio mėn. už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (pareiškėjui nustatytas 0,81 promilės girtumo laipsnis), 2015 m. kovo mėn. už ginklo, kuriam įsigyti ir laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, registravimo (perregistravimo) terminų pažeidimą, 45 kartus už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) 123 straipsnyje, 21 kartą už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnyje, 6 kartus už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 131 straipsnyje, 3 kartus už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 134 straipsnyje, už kt. KET pažeidimus.

8.  Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Policijos registrų duomenys patvirtino išvadą apie pareiškėjo polinkį nesilaikyti teisinio reguliavimo, valstybėje nustatytos viešosios tvarkos, kas jį charakterizuoja kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nuolat nepaklūstantį jų reikalavimams bei keliantį grėsmę visuomenės saugumui. Pareiškėjas skunde teigė, jog administracinės nuobaudos galiojimo terminas yra vieneri metai, o jis paskutinį pažeidimą padarė 2015 metais. Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2002 m. iki 2015 m. pareiškėjo padarytas 81 administracinis nusižengimas (pažeidimas) nors ir nėra savarankiškas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus, tačiau tai yra pareiškėją charakterizuojantys duomenys, kurie suponuoja bendrą teisinį įsitikinimą dėl pareiškėjo nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, be kita ko, žvelgiant ir į teisinės tvarkos bei teisėtumo reikalavimus. Nuo 2001 m. pareiškėjas daro ne tik labai daug pažeidimų, bet jie yra ir nuolat pasikartojantys, o tai rodo, kad jis ne tik linkęs pažeidinėti įstatymus, bet ir visiškai nelinkęs keisti savo elgesio. Pareiškėjas toleruoja įstatymo nesilaikymą įvairiose gyvenimo srityse kaip jam priimtiną elgesį, už kurį tiesiog papildomai sumoka jam skiriamas baudas, atlieka bausmes ir toliau pažeidinėja įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo konstatavo, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus pateikė 2021 m. gegužės 27 d., kai dar tik 2020 m. sausio 21 d. išnyko teistumas už prekybą vogtomis prekėmis, o 2015 m. gruodžio 17 d. administracine tvarka jis baustas už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam (pareiškėjui nustatytas 0,81 promilės girtumo laipsnis). Pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai patvirtina įtarimus, jog neprognozuojamas ir teisės aktus pažeidžiantis pareiškėjo elgesys gali kartotis (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018, 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-l 857-629/2019).

9.  Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Dėl pareiškėjo skundo argumento, jog jis yra nepriekaištingos reputacijos asmuo, atsakovas nurodė, kad, priimant Sprendimą, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nebuvo taikomas ir klausimas, ar pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nebuvo sprendžiamas. Pareiškėjo skunde nurodomas EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą niekaip nėra susijęs su ginklų ir šaudmenų apyvarta, todėl šiuo konkrečiu atveju vadovautis minėta EŽTT praktika nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Be to, atsisakymas išduoti leidimą nėra neterminuotas, tiesiog pareiškėjas savo elgesiu turi įrodyti, kad grėsmės visuomenei dėl jo elgesio nebėra, o tai, be abejo, liudytų tam tikras laikotarpis, per kurį pareiškėjas nenusižengtų teisės aktų reikalavimams.

II.

10.     Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11.     Iš byloje esančių įrodymų ir šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad:

11.1.  Kauno AVPK 2021 m. gegužės 27 d. gautas pareiškėjo prašymas Nr. 21-G-20-04104-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

11.2.  Sprendimu nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendime nurodytas teisinis pagrindas – Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir Aprašo 16-17 punktai. Kaip faktinį sprendimo pagrindą atsakovas Sprendime nurodė tai, kad: 2016 m. spalio 12 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu Nyderlanduose už prekybą vogtomis prekėmis; 2011 m. liepos 21 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu Lenkijoje už prekybą vogtomis prekėmis; 2001 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (vagystė); taip pat nuo 2002 m. pareiškėjas 81 kartą baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų, 2015 m. gruodžio mėn. – už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (pareiškėjui nustatytas 0,81 promilės girtumo laipsnis), 2015 m. kovo mėn. – už ginklo, kuriam įsigyti ir laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, registravimo (perregistravimo) terminų pažeidimą, 45 kartus už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnyje, 21 kartą už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnyje, 6 kartus už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 131 straipsnyje, 3 kartus už administracinius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnyje, už kt. KET pažeidimus.

11.3.  Byloje pateiktas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina Sprendime nurodytus duomenis apie pareiškėjo praeityje padarytus nusikaltimus ir jo turėtus teistumus.

12.     Taigi, teismas nurodė, kad byloje pateikti Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina Sprendime nurodytus duomenis apie pareiškėjo praeityje padarytus administracinius nusižengimus (pažeidimus).

13.     Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p., 1 str. 1 d., Aprašo 17 p.) ir teismų praktiką, nurodė, kad šiuo atveju byloje nustatyti pareiškėjo praeityje padaryti nusikaltimai ir administraciniai nusižengimai, jų kiekis, nusikaltimų pasikartojimas ir nuolatinis administracinių nusižengimų darymas praeityje, pareiškėjo požiūris į įstatymo nesilaikymą ir jam taikomas sankcijas, neabejotinai yra duomenys, charakterizuojantys pareiškėją ir jo asmenybės patikimumą bei prognozuojamumą, todėl šie duomenys tiek atsakovui, tiek teismui leidžia spręsti apie jo galimą grėsmę visuomenės saugumui turint ginklą.

14.     Pareiškėjas teigė, kad atsakovas Sprendime nepagrįstai vadovaujasi seniai padarytais administraciniais nusižengimais, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neužsimena apie praeityje jo padarytus nusikaltimus tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, kurie taip pat buvo Sprendimo faktinis pagrindas vertinant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą asmens pavojingumą. Nors teistumas už Sprendime nurodytus tris nusikaltimus nuosavybei, kaip ir administracinės nuobaudos, yra išnykęs, tačiau, kaip nurodė teismas, tai nereiškia, kad pareiškėjo padaryti nusikaltimai negali būti vertinami sprendžiant dėl jo teisės turėti ginklą.

15.     Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Taigi, teismas nurodė, kad pats savaime teistumo išnykimas eliminuoja tik specialių baudžiamųjų teisinių pasekmių taikymą atsižvelgiant į buvusį teistumą, tačiau nepanaikina asmenį charakterizuojančių jo gyvenimo faktų, susijusių su nusikaltimo padarymu. Todėl iš tokių asmens biografijos faktų galima daryti išvadas apie tokio asmens pavojingumą, kai jis siekia turėti ir naudotis ginklu.

16.     Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės nėra ginčo (tai patvirtina ir nusikaltimų bei administracinių nusižengimų registrų duomenys), kad pareiškėjas 2001, 2011 ir 2016 metais padarė nusikaltimus nuosavybei (vagystė, prekyba vogtomis prekėmis), už kuriuos jis buvo nuteistas Lietuvoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose, taip pat nuo 2002 metų iki 2015 m. gruodžio mėn. buvo 81 kartą baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, tarp kurių ir transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam, ir ginklo, kuriam įsigyti ir laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, registravimo (perregistravimo) terminų pažeidimas, ir daugybė įvairių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų. Nors pareiškėjas akcentavo, kad administracinės teisės pažeidimai nėra niekaip susiję su ginklais, šaudmenimis, jų neteisėta apyvarta ar naudojimu, o vienintelis pažeidimas, kurį galima susieti su ginklais, yra padarytas dėl neapsižiūrėjimo, be to paskirtos nuobaudos šiai dienai yra negaliojančios, tačiau Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui Įstatyme nėra numatyta apribojimų vertinti tik tokius įstatymo pažeidimus, kurie susiję su šaunamųjų ginklų apyvarta, taip pat nėra įtvirtinta prievolė nesivadovauti informacija apie praeityje padarytus nusikaltimus ir administracinius pažeidimus vien dėl to, kad teistumo ar nuobaudų galiojimo terminai pasibaigę. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai padaryti gali būti, ir turi būti, atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

17.     Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytas pareiškėjo elgesys ir jo padaryti nusikaltimai bei administraciniai pažeidimai atspindi jo gyvenimo būdą, mąstymą bei požiūrį į įstatymo laikymąsi ir leidžia spręsti apie jo galimą grėsmę visuomenės saugumui. Pareiškėjas yra padaręs ne tik labai daug įstatymo pažeidimų, bet jie buvo ir nuolat pasikartojantys, o tai rodo, kad jis ne tik linkęs pažeidinėti įstatymus, bet ir visiškai nelinkęs keisti savo elgesio. Savo gyvenime pareiškėjas toleruoja įstatymo nesilaikymą įvairiose gyvenimo srityse kaip jam priimtiną elgesį, o jį nubaudus jis tiesiog įvykdo jam skiriamas sankcijas, tačiau ir toliau pažeidinėja įstatymus. Teismas atkreipė dėmesį, kad praeityje pareiškėjui tris kartus taikyta baudžiamoji atsakomybė, 81 kartą baustas už administracinius nusižengimus, kas rodo, jog teisės pažeidimų darymo sistemiškumas, pastovumas ir intensyvumas rodo susiformavusį nihilistinį pareiškėjo požiūrį į taisyklių laikymąsi apskritai, nepaisant jam taikomų sankcijų. Pareiškėjo argumentas, kad jo padaryti administracinės teisės pažeidimai nėra susiję su grėsme kitų asmenų ar savo sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui yra nepagrįstas, nes pavojus visuomenės saugumui yra būtinas kiekvieno nusikaltimo ir administracinio nusižengimo požymis, kadangi būtent dėl pavojingumo visuomenei laipsnio atitinkami veiksmai ir yra draudžiami kaip nusikaltimai ar administraciniai nusižengimai. Todėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, kaip ir BK bei Administracinių nusižengimo kodekso (ATPK) prasme, kiekvienas nusikaltimas ar administracinis nusižengimas, dėl kurio asmuo pripažįstamas kaltu, kelia pavojų visuomenės saugumui. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad atsakovas pagrįstai iš turimų duomenų apie pareiškėjo padarytus nusikaltimus ir administracinius pažeidimus padarė išvadą apie galimą pareiškėjo pavojų visuomenei, o pareiškėjo argumentai, kad jo padaryti įstatymų pažeidimų nekelia jokio pavojaus visuomenei ir nerodo jo pavojingumo, yra nepagrįsti.

18.     Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjo padaryti nusikaltimai ir administraciniai pažeidimai, jų kiekis, pastovumas, taikytų sankcijų neefektyvumas, jo paties požiūris į įstatymo pažeidimus ir savo atsakomybę bei įstatymų laikymąsi charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes jo požiūris į įstatymų nesilaikymą gali ir ateityje nesulaikyti jo nuo įstatymų pažeidimų, tarp jų ir dėl ginklų laikymo bei naudojimosi jais srityje, jeigu jam būtų leista šiuo metu turėti ginklą. Tai suponavo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę, kadangi šios normos taikymui pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

19.     Šiuo atveju faktai apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, kiekį, nuolatinį pasikartojimą, vertinant juos kaip visumą, suponuoja neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir privalomų taisyklių, jo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir linkusį daryti teisės pažeidimus. Todėl vien tai, kad paskutinius kelis metus, prieš pateikdamas prašymą išduoti leidimą ginklui laikyti (nešioti), pareiškėjas nepadarė naujų įstatymo pažeidimų dar nesudaro pagrindo nesivadovauti jo ankstesniais gyvenimo faktais, liudijančiais jo atsainų požiūrį į įstatymus, į savo pareigas, į jo keliamą pavojų visuomenei tokiu įstatymų nesilaikymu ir neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas jau tapo visiškai patikimu ir pavojaus negalinčiu kelti asmeniu.

20.     Skunde pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neturėjo teisės duomenis apie 2002 iki 2015 metais padarytus administracinės teisės pažeidimus laikyti duomenimis, jog jis gali kelti ar kelia grėsmę, nes šie pažeidimai neįtraukti į sąrašą veikų, kurias padarę asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis (Įstatymo 18 str.), ir nurodomas Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas dėl Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nesusijęs su ginčijamu Sprendimu, nes Sprendimas yra grindžiamas ne Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriam būtų aktualus Įstatymo 18 straipsnio nuostatų dėl nepriekaištingos reputacijos taikymas, o 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuris nesieja asmens pavojingumo išimtinai tik su nepriekaištingos reputacijos praradimu. Todėl atsakovas, spręsdamas apie pareiškėjo keliamą ar galinčią kilti visuomenės saugumui grėsmę ateityje, neturėjo pareigos privalomai įrodinėti, kad pareiškėjas prarado nepriekaištingą reputaciją Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti skirtingi ir savarankiški pagrindai, kuriems esant turi būti atsisakoma išduoti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus, todėl tai, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas atitinka Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytą asmens, praradusio nepriekaištingą reputaciją, statusą, kuris reikšmingas taikant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nereiškia, kad pareiškėjas negali būti laikomas galinčiu kelti grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme.

21.     Pareiškėjo skunde nurodomas EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą nėra susijęs su ginklų ir šaudmenų apyvarta ir valstybės vykdoma jos kontrole bei galimo pavojaus prevencija, todėl, vadovautis nurodoma pareiškėjo EŽTT praktika nėra teisinio pagrindo.

22.     Teismas nurodė, kad Sprendime nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis jo priėmimo pagrindas, nes išvada apie Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos grėsmės egzistavimą padaryta remiantis konkrečiai nurodytais pareiškėjo padarytais nusikaltimais ir administraciniais pažeidimais. Todėl Spendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimus dėl jo turinio, o vien tai, kad pareiškėjo netenkina policijos turimų duomenų vertinimas kitaip, nei mano jis pats, nesuteikia pagrindo panaikinti Sprendimą.

23.     Teismas konstatavo, kad atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą bei visuomenės saugumą, nagrinėjamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas bei, įvertinęs turimus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl jo teisė turėti šaunamąjį ginklą negali būti iškelta aukščiau už visos visuomenės saugumą. Teismas pripažino, kad Sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nepažeidžia Įstatymu nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.

III.

24.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

25.  Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundžiamas individualus administracinis teisės aktas privalo būti panaikintas, nes jis yra neteisėtas. Priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

26.  Teismas nepagrįstai nurodė aplinkybes, kad pareiškėjas yra daugybę kartų baustas už padarytus administracinius nusižengimus, teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Pareiškėjas akcentuoja, kad administracinės nuobaudos nebegalioja, o teistumai yra išnykę. Pareiškėjas nekelia grėsmės sau ir kitiems asmenims, o padaryti pažeidimai nėra susiję su ginklais, šaudmenimis, jų neteisėta apyvarta ar naudojimu, o vienintelis pažeidimas, kurį galima susieti su ginklais, padarytas dėl neapsižiūrėjimo.

27.  Pareiškėjo vertinimu, policijos pareigūnė, išvardindama pareiškėjo padarytus administracinės teisės pažeidimus, nenurodė, kokiu būdu jie siejasi su grėsme kitiems asmenims. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo padaryti pažeidimai skaičiuojami nuo 2002 metų ir, be kita ko, Sprendime nurodyti pažeidimai nesiejami su grėsme visuomenei ar atskiriems jo nariams. Pareiškėjo paskutinis administracinis teisės pažeidimas padarytas 2015 m. spalio 21 d. ir nuo to laiko nėra padaręs jokio teisės pažeidimo, todėl motyvai neišduoti leidimo nešiotis (laikyti) ginklą yra nepagrįsti.

28.  Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT103- N7/2020, pareiškėjas nurodo, kad Kauno AVPK specialistė neturėjo teisės duomenis apie pareiškėjo anksčiau, t. y. nuo 2002 m. iki 2015 m., padarytus administracinės teisės pažeidimus laikyti policijos įstaigos turimais duomenimis, kad pareiškėjas gali kelti ir kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, pareiškėjo padaryti pažeidimai neįtraukti į sąrašą veikų, kurias padarę asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis (Įstatymo 18 str.). Taigi, nagrinėjamu atveju ir teismas padarė išvadas, kurios prieštarauja Konstitucinio Teismo išvadoms ir EŽTT praktikai (žr. 2011 m. sausio 6 d. sprendimą Paksas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34932/04). Be to, pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo EŽTT praktika byloje Paksas prieš Lietuvą.

29.  Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Sprendimas yra teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

30.  Atsakovas akcentuoja, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui nėra numatyta apribojimų vertinti tik tokius pažeidimus, kurie susiję su šaunamųjų ginklų naudojimu susijusių teisės aktų pažeidimais. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai apie asmens pavojingumą padaryti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, minėtos teisės normos taikymui nėra įtvirtinta prievolė nesivadovauti duomenimis apie praeityje padarytus nusikaltimus ar administracinius pažeidimus vien dėl to, kad teistumo ar nuobaudų galiojimo terminai pasibaigę ar nuobaudos mažareikšmės. Šiuo atveju faktai apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, kiekį, vertinant juos kaip visumą, suponuoja neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir privalomų taisyklių, todėl vien tai, kad paskutinius metus, prieš pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis nepadarė naujų įstatymo pažeidimų, dar nesudaro pagrindo nesivadovauti jo ankstesniais gyvenimo faktais, liudijančiais jo atsainų požiūrį į įstatymus, savo pareigas. Pareiškėjo padaryti pažeidimai akivaizdūs dėl jo keliamo pavojaus savo ir kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, visuomenės saugumui, nuosavybei, o, ir analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, pažymėtina, jog ne visi pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018; 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018 ir kt.).

31.  Atsakovas akcentuoja, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT103- N7/2020 pripažino, jog Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Sprendimas nebuvo grindžiamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis ir klausimas, ar pareiškėjas laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nebuvo sprendžiamas. Taip pat atsakovas pažymi, kad atsisakymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus nėra neterminuotas. Pareiškėjas savo elgesiu turi įrodyti, kad grėsmės visuomenei dėl jo elgesio nebėra, o tai liudytų tam tikras laikotarpis, per kurį pareiškėjas nenusižengtų teisės aktų reikalavimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

32.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

33.  Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą bei visuomenės saugumą, nagrinėjamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas bei, įvertinęs turimus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl jo teisė turėti šaunamąjį ginklą negali būti iškelta aukščiau už visos visuomenės saugumą.

34.  ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35.  Įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Ginčijamo atsakovo Sprendimo teisinis pagrindas yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

36.  Aiškindamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

37.  Aiškinant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-974-14).

38.  Nagrinėjamo ginčo kontekste akcentuotina, kad taikant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. konstatuojant, jog asmuo kelia (gali kelti) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nebūtina nustatyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

39.  Teisėjų kolegija pažymi, kad surinkti duomenys apie pareiškėją rodo, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.

40.  Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo akcentuoti administraciniai nusižengimai (pažeidimai) yra praradę aktualumą ir neturi reikšmės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo surinkti duomenys nepaneigia pareiškėjo elgesio praeityje, be kita ko, ir aktualumo šių dienų kontekste, nes svarbu yra tai, jog pakanka įžvelgti grėsmę ir nebūtinai tokia grėsmė turi būti jau iškilusi ir reali. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 12 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu Nyderlanduose už prekybą vogtomis prekėmis; 2011 m. liepos 21 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu Lenkijoje už prekybą vogtomis prekėmis; 2001 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (vagystė); taip pat nuo 2002 m. pareiškėjas 81 kartą baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų, 2015 m. gruodžio mėn. – už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (pareiškėjui nustatytas 0,81 promilės girtumo laipsnis), 2015 m. kovo mėn. – už ginklo, kuriam įsigyti ir laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, registravimo (perregistravimo) terminų pažeidimą, 45 kartus už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnyje, 21 kartą už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnyje, 6 kartus už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 131 straipsnyje, 3 kartus už administracinius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnyje, už kt. KET pažeidimus. Taigi, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas su ginklais ir šaudmenimis gali elgtis neatsakingai, tuo potencialiai sukeldamas grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

41.  Pareiškėjo daromi pažeidimai, jų sistemiškumas leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas nepaklūsta pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, jo veiksmai liudija demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio pobūdžio situacijos charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams.

42.  Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Įstatymas nustato, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus.

43.  Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas priimti sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Atsakovo ginčijame Sprendime nurodyti duomenys yra pakankami prieiti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, visuomenės saugumui.

44.  Apibendrinat spręstina, kad pareiškėjo teisė turėti ginklą galėjo būti ribojama (atsisakoma suteikti teisę), kai nustatoma kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, visuomenės saugumui. Pareiškėjo teisės (turėti ginklą) ribojimo pagrindą sudaro įstatyme įtvirtintas viešasis interesas – visai visuomenei svarbios vertybės – kitų asmenų sveikata, visuomenės saugumas, kurių galimas realus pažeidimas nustatytas nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjui taikomas ribojimas yra būtinas ir adekvatus siekiamam tikslui pasiekti, taigi taikoma priemonė yra proporcinga. Atsakovas, atsisakydamas 2021 metais išduoti leidimą laikyti pareiškėjui ginklus, atsižvelgė į minėtas byloje nustatytas aplinkybes (padaryti pažeidimai, jų pobūdis, sistemiškumas, padarymo laikas (paskutiniai 2015, 2016 metais)), taigi taikė pareiškėjo atžvilgiu priemonę, kuri nelaikytina neproporcinga priemone arba priemone, pažeidžiančia pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės interesų teisingą pusiausvyrą.

45.  Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju aktualūs yra Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 pateikti išaiškinimai, nes minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pasisakė dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau konkrečiu atveju teisė laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui buvo apribota Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

46.  Pareiškėjas savo apeliacinį skundą taip pat grindžia EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimu byloje Paksas prieš Lietuvą, tačiau pareiškėjo nurodytas EŽTT sprendimas niekaip nėra susijęs su ginklų ir šaudmenų apyvarta, todėl šiuo konkrečiu atveju vadovautis minėta EŽTT praktika nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

47.  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                          Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius