eAS-328-624/2024

Administracinė byla Nr. eAS-328-624/2024 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00465-2024-7 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 28 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja A. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Kauno apygardos skyriaus 2024 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 19R1-227 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2023 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. 8SD-6580-(14.8.125 E.) (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. gegužės 21 d. skundą dalyje, kuria buvo prašoma įvertinti terasų Tr1 (7,32 kv. m) ir Tr2 (7,69 kv. m), esančių prie (duomenys neskelbtini) Kaune (toliau – ir ginčo terasos), įrengimo valstybinėje žemėje teisėtumą.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismas nustatė, kad pareiškėja su 2023 m. gegužės 21 d. skundu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, be kita ko, prašydama įvertinti terasų Tr1 (7,32 kv. m.) ir Tr2 (7,69 kv. m.) esančių, prie (duomenys neskelbtini) Kaune, įrengimo valstybinėje žemėje teisėtumą, o NŽT ginčijamame Rašte, be kita ko, nurodė, kad, įvertinusi ginčo aplinkybes, NŽT yra priėmusi sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytas nesutikimo su Raštu aplinkybes (kad NŽT nepagrįstai nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalies pažeidimo), taip pat Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkto, 36 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (toliau – ir Nuostatai) 16 punkto, ANK 589 straipsnio 45 punkto nuostatas, konstatavo, kad NŽT, atsakydama į pareiškėjos 2023 m. gegužės 21 d. skundą, vykdė teisės aktuose numatytas funkcijas, t. y. sprendė klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo bei dėl sankcijos skyrimo. Teismas pažymėjo, kad NŽT, atlikusi žemės sklypo naudojimo patikrinimą, žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurių nagrinėjimas priskirtas NŽT kompetencijai, požymių, už kuriuos taikytina administracinė atsakomybė pagal ANK nuostatas, nenustatė ir apie tai Raštu informavo pareiškėją. Teismas nurodė, kad, inicijuodama ginčą teisme dėl Rašto panaikinimo, pareiškėja iš esmės siekia, jog būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena nustačius valstybinės žemės naudojimo pažeidimo faktines aplinkybes, t. y. siekia, kad žemės naudojimo pažeidimą padariusiems (valstybinėje žemėje ginčo terasas įsirengusiems) asmenims būtų pradėta administracinė teisena, todėl sprendė, kad pareiškėjos reikalavimai dėl Komisijos sprendimo, Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Tokios teismo išvados nekeičia Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka ir aplinkybė, kad ginčas buvo nagrinėjamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriuje, nes bylos rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal įstatymuose (ABTĮ, Teismų įstatyme ir ANK) įtvirtintas taisykles. Teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, ir, pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo taisykles, nepagrįstai atsisakė priimti skundą, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą nutartį. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėja siekia inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, o jos reikalavimai dėl Komisijos sprendimo ir Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nėra susiję su viešuoju administravimu. Pareiškėja akcentuoja, kad 2023 m. gegužės 21 d. skunde NŽT prašė įvertinti ginčo terasų įrengimo valstybinėje žemėje teisėtumą bei pašalinti pažeidimus. Pareiškėjos teigimu, nustačiusi neteisėto valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo atvejį, valstybinės žemės naudojimo priežiūrą atliekanti įstaiga turi pareigą imtis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų veiksmų, t. y. kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo arba duoti privalomąjį nurodymą. Pareiškėja, vadovaudamasi Žemės įstatymo 53 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, akcentuoja, kad jos 2023 m. gegužės 21 d. skundo prašymas įvertinti ginčo terasų įrengimo valstybinėje žemėje teisėtumą negali būti tapatinamas su pareiškimu, kuriuo siekiama inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, nes minimame skunde buvo prašoma ne pradėti administracinio nusižengimo teisenos, o įvertinti ginčo objektų įrengimo valstybinėje žemėje teisėtumą. Pasak pareiškėjos, nagrinėdamas tokį prašymą, viešojo administravimo subjektas turi įvertinti ginčo objektų įrengimo valstybinėje žemėje teisėtumą, o nustačius pažeidimą, kyla viešojo administravimo subjekto pareiga imtis visų teisės aktuose nustatytų veiksmų. Pareiškėja akcentuoja, kad, nustačius pažeidimą, net ir nenustačius visų administracinio nusižengimo sudėties elementų ir nesant pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, valstybinės žemės naudojimo priežiūrą atliekanti įstaiga turi pareigą surašyti privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, imtis kitų priemonių šalinant pažeidimus. Pareiškėjos įsitikinimu, jos prašymas įvertinti valstybinės žemės naudojimo (terasų šioje žemėje įrengimo) teisėtumą taip pat jokiu būdu negali būti prilyginamas pareiškimui dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Pareiškėja nurodo skunde teismui taip pat prašiusi įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl ginčo terasų įrengimo valstybinėje žemėje teisėtumo, bet neprašiusi įpareigoti NŽT spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad teismui pateiktu skundu siekiama inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną ir skundo reikalavimai yra nesusiję su viešuoju administravimu bei nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme ANK 621 ir 622 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja siekia inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, o jos reikalavimai dėl Komisijos sprendimo ir Rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus nėra susiję su viešuoju administravimu. Pareiškėja, nesutikdama su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad teismui pateiktu skundu siekia inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną ir kad skundo reikalavimai nėra susiję su viešuoju administravimu bei nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, kadangi pareiškėja neprašo įpareigoti NŽT spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.). Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda viešojo administravimo srityje (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. gegužės 21 d. pateikė skundą atsakovui, prašydama įvertinti terasų Tr1(7,32 kv. m ir Tr2 (7,69 kv. m), esančių prie namo (duomenys neskelbtini), įrengimo valstybinėje žemėje ir įrašymo buto (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenyse teisėtumą, o nustačius, kad terasos įrengtos ir įrašytos minėto buto kadastro duomenyse neteisėtai, kreiptis į teismą dėl 2022 m. kovo 4 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-220304-00828 galiojimo nuginčijimo bei atitinkamų Nekilnojamojo turto registro duomenų panaikinimo. Nacionalinė žemės tarnyba ginčijamu Raštu informavo pareiškėją, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti jokie veiksmai, kurie sąlygotų valstybinės žemės užėmimą ir atitiktų teismų praktikoje aiškinamą „žemės užėmimo“ sąvoką; nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įrengta medinių lentų pakyla atitvertų valstybinės žemės plotą nuo visuomenės ir būtų prijungta tik vienintelio asmens naudai bei tokiu būdu būtų naudojama asmeniniams poreikiams tenkinti; įrengus medinių lentų terasą nebuvo pažeisti nei valstybės, nei kitų asmenų interesai. NŽT taip pat nurodė, kad, atsižvelgdamas į tai, Kauno miesto skyrius yra priėmęs sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nesant žemės naudojimo tvarkos pažeidimo sudėties. Pareiškėja teismui pateiktame skunde nesutinta su Rašte padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti jokie veiksmai, kurie sąlygotų valstybinės žemės užėmimą, nesutinka su vertinimu, jog ginčo terasomis gali naudotis ne tik jas įrengę asmenys, bet ir visi kiti asmenys, taip pat nesutinka su NŽT atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, bei ginčo terasas įrengusių asmenų valios (tyčios) vertinimu. Pareiškėjos teigimu, atsakovo neveikimas iš esmės susijęs su NŽT priskirtų žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcijų neatlikimu. Pagal ginčijamo Rašto priėmimo metu (2023 m. gruodžio 27 d.) galiojusias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatas žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės tvirtinamus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, koordinuoja Aplinkos ministerija, o pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Pagal Žemės įstatymo 36 straipsnio 5 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai (galiojo iki 2024 m. sausio 1 d.). reglamentavo žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką (Nuostatų 2 p.). Pagal Nuostatų 3 punktą žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdė NŽT vadovo paskirti Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai. Pagal Nuostatų 10.1 punktą, neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai atliekami, be kita ko, pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pavedimus dėl galimai padarytų žemės naudojimo pažeidimų. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, be kita ko, tikrinama, ar savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė (Nuostatų 11.6 p.). Nuostatų 16 punktas reglamentavo, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1–11.9 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka, kad pareiškėja kreipėsi į NŽT dėl jos vykdomos viešojo administravimo funkcijos – valstybinės žemės kontrolės – atlikimo, siekdama, kad būtų patikrintas valstybės žemės naudojimas, bei, nustačius pažeidimą, imtasi priemonių jam pašalinti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad NŽT Kauno miesto skyrius, pagal pareiškėjos skundą įvykdęs valstybinės žemės dalies prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, 16 buto naudojimo neplaninį patikrinimą vietoje, ir atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą pagal patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl galimo žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje (el. b. I t., b. l. 58-63), priėmė sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, 16 buto savininkams, nesant žemės naudojimo tvarkos pažeidimo sudėties, kuri galėtų būti vertinama kaip savavališkas valstybinės žemės užėmimas, atitinkantis Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio nuostatas, ir apie tai skundžiamu Raštu informavo pareiškėją (el. b. I t., b. l. 26-31). Teisėjų kolegija pažymi, jog, minėta, atsakovo veiksmai iki 2024 m. sausio 1 d. vykdant valstybinės žemės naudojimo kontrolę buvo reglamentuoti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatuose. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas pareiškėjos 2023 m. gegužės 21 d. skundo pagrindu atliko neplaninį ginčo sklypo naudojimo neplaninį patikrinimą ir, nustatęs galimus pažeidimus, vadovaudamasis Nuostatų 16 punktu, pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio požymius (Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas ir naudojimas). Ginčijamu Raštu pareiškėja buvo informuota apie sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl savavališko žemės užėmimo ir naudojimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundų atsakovui, Komisijai, taip pat teismui turinį, pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į atsakovą, tiesiogiai nesiekė inicijuoti administracinio nusižengimo teisenos, tačiau ji, prašydama atsakovą įvertinti ginčo terasų įrengimo valstybinėje žemėje teisėtumą, bei nesutikdama su atsakovo ginčijamu Raštu, nesutinka su atsakovo atliktu ginčo aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl ginčo terasų įrengimo teisėtumo įvertinimo neplaninio patikrinimo metu nustačius galimus žemės naudojimo pažeidimus ir sprendžiant dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo / nebuvimo. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamoje byloje ginčas, visų pirma, yra kilęs ne viešojo administravimo srityje, tačiau administracinių nusižengimų teisenos srityje, todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip jau minėta, pagal Žemės įstatymo 36 straipsnio 5 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Nagrinėjamu atveju, atsakovas priėmė sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl savavališko žemės užėmimo ir naudojimo, motyvuodamas tuo, kad įrengus medinių lentų terasą, nebuvo pažeisti nei valstybės, nei kitų asmenų interesai, todėl, galiojant tokiam sprendimui, ir neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 9 nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan