eA-1163-442/2021

Administracinė byla Nr. eA-1163-442/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01732-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14  d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.    Pareiškėjas S. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo (toliau – ir VĮ „Regitra“, atsakovas) 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą „Dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo“ Nr. (1.22)-24-KN/6398 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą VĮ „Regitra“ išduoti pareiškėjui nuolatinį vairuotojo pažymėjimą.

2.    Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti vairuotojo pažymėjimą, galiojantį 10 metų, kadangi jis nebaigė papildomo vairuotojų mokymo per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo datos. Jis 2018 m. gegužės 12 d. padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimų pažeidimą nepraėjus dvejiems metams po vairuotojo pažymėjimo išdavimo (2017 m. liepos 26 d.). 2018 m. liepos 31 d. priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda. Nutarimu paskirtą baudą sumokėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d., nutarimas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 20 d. Jo, pradedančiojo vairuotojo, pažymėjimo galiojimas baigėsi 2019 m. liepos 26 d. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 22 straipsnio 5 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), kurioje buvo nustatyta, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigus papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

3.    Pareiškėjas teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl jo padaryto KET pažeidimo 2018 m. liepos 31 d. priimtas nutarimas, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, įsiteisėjo po 20 dienų, t. y. 2018 m. rugpjūčio 20 d., ir tai, kad paskirtą nutarimu baudą jis sumokėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d., papildomi mokymai turėjo būti baigti iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. arba 2019 m. rugpjūčio 14 d.  Pareiškėjas papildomus mokymus baigė 2019 m.  rugpjūčio 2 d., t. y. per vienerių metų laikotarpį, todėl jam turi būti išduotas nuolatinis vairuotojo pažymėjimas. Atsakovas netinkamai aiškino SEAKĮ nuostatas ir taikė negaliojančią šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalies redakciją, kuri galiojo iki 2019 m. kovo 31 d., visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 3 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.

4.    Pareiškėjo nuomone, galiojančioje SEAKĮ redakcijoje nustatyta sąlyga, jog SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies bei SEAKĮ 24 straipsnio 9 dalies nuostatos, kurios numato vairavimo teisės praradimą bei pareigą perlaikyti egzaminą pradedantiesiems vairuotojams, kurie per SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nebaigė papildomo motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo, yra netaikomos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas yra išduotas iki 2019 m. balandžio 1 d., negali būti pagrindu taikyti negaliojančią redakciją. Teigė, kad yra pagrindas išduoti pareiškėjui naują vairuotojo pažymėjimą.

5.    Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6.    Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas, galiojantis 2 metus, buvo išduotas 2017 m. liepos 26 d. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 12 d. padarė KET pažeidimą, t. y. transporto priemonę, esant leistinam greičiui 90 km/h, vairavo 116 km/h (± 4 km/h paklaida). Leistiną greitį viršijo 22 km/h, už šį KET pažeidimą numatytas papildomas vairuotojų mokymas. Pareiškėjas papildomus vairuotojų mokymus baigė 2019 m.  rugpjūčio 2 d. Atsakovas, vadovaudamasis SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalimi (redakcija, galiojusia iki 2019 m. kovo 31 d.) pažymėjo, kad pareiškėjas nebaigė papildomo vairuotojo mokymo per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos, todėl jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nebuvo keičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pareiškėjui, pradedančiajam vairuotojui, teisė vairuoti transporto priemones gali būti grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodant 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą SEAKĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

7.    Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis 2018 m. spalio 18 d. SEAKĮ Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsniu, 22 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki 2018 m. spalio 18 d. SEAKĮ Nr. XIII-1539 įsigaliojimo dienos (2019 m. balandžio 1 d.), šis reglamentavimas netaikomos. Pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2017 m. liepos 26 d., todėl jam taikomos teisės aktų nuostatos, galiojusios iki 2019 m. kovo 31 d. Pareiškėjas netinkamai suvokia bendrojo teisės principo, kad įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit), esmę. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai).

II.

8.    Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo S. Ž. skundą atmetė.

9.    Teismas nustatė, kad pareiškėjui, pradedančiajam vairuotojui, vairuotojo pažymėjimas, galiojantis 2 metus, išduotas 2017 m.  liepos 26 d. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 12 d. pažeidė KET reikalavimą, t. y. 22 kilometrais viršijo leistiną 90 kilometrų per valandą greitį, padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, už kurį numatytas papildomas vairuotojų mokymas. Pareiškėjas papildomą vairuotojų mokymą baigė 2019 m. rugpjūčio 2 d. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakovui pateikė prašymus iš esmės dėl 10 metų galiojančio vairuotojo pažymėjimo išdavimo, 2019 m. liepos 26 d. pasibaigus pradedančiajam vairuotojui išduoto 2 metus galiojančio vairuotojo pažymėjimo laikui. Atsakovas, vadovaudamasis SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusia iki 2019 m. kovo 31 d.,  Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą iš esmės dėl to, jog pareiškėjas, pradedantysis vairuotojas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatytas papildomas vairuotojų mokymas, nebaigė papildomo vairuotojų mokymo per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos, todėl vairuotojo pažymėjimas nebuvo keičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

10.  Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl atsakovo VĮ „Regitra“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (1.22)-24-KN/6398 „Dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo“, kuriuo atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, pasibaigus pradedančiajam vairuotojui išduoto 2 metus galiojančio vairuotojo pažymėjimo laikui, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčas kilo dėl SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies (redakcijos, galiojusios iki 2019 m. kovo 31 d.) nuostatų taikymo.

11.  Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 12 d. pažeidė KET reikalavimą, t. y. 22 kilometrais viršijo leistiną 90 kilometrų per valandą greitį, padarydamas administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, už kurį numatytas papildomas vairuotojų mokymas.

12.  Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusi nauja SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies redakcija (2018 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XIII-1539 redakcija) pareiškėjui netaikytina, nes 2018 m. spalio 18 d. SEAKĮ Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, numatanti nurodytų  SEAKĮ straipsnių pakeitimo įgyvendinimo ir taikymo tvarką, nustatė, jog naujos redakcijos SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki 2018 m. spalio 18 d. SEAKĮ Nr. XIII-1539 įsigaliojimo dienos (2019 m. balandžio 1 d.), netaikomos. Teismas vertino, kad pareiškėjui, pradedančiajam vairuotojui, vairuotojo pažymėjimas, galiojantis 2 metus, buvo išduotas 2017 m. liepos 26 d., todėl pareiškėjui atsakovas pagrįstai taikė SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostatas, galiojusias iki 2019 m. kovo 31 d. Teismas vertino, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nebaigė papildomo vairuotojų mokymo per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo datos, kadangi pareiškėjas, 2018 m. gegužės 12 d. padaręs KET pažeidimą, už kurį numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomus vairuotojų mokymus jis baigė tik 2019 m. rugpjūčio 2 d. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, pažeidęs KET reikalavimą, už kurį numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomo vairuotojų mokymo nebaigė per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, todėl atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo išduoti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą, galiojantį 10 metų.

13.  Teismas priėjo išvadą, kad atsakovas nėra įgaliotas ir neturi teisės veikti kitaip, nei numato teisės aktai, reglamentuojantys vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarką ir procedūras. Atsakovas neturėjo jokios teisės išduoti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą, galiojantį 10 metų, pareiškėjui per vienerių metų laikotarpį nuo KET pažeidimo padarymo datos nebaigus papildomo vairuotojų mokymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjas, padaręs KET pažeidimą per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo datos, nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, pagrįstai neišdavė pareiškėjui vairuotojo pažymėjimo. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo, taip pat nėra teisinio pagrindo ir sąlygų įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą, galiojantį 10 metų, kadangi pareiškėjui 2019 m. gruodžio 19 d. išduotas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį pareiškėjas atsiėmė 2019 m. gruodžio 20 d. Taigi atsakovui išdavus pareiškėjui galiojantį vairuotojo pažymėjimą byloje neliko ginčo dalyko.

III.

14.  Pareiškėjas S. Ž. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15.  Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendime nustatydamas, jog atsakovas pagrįstai atsisakė jam išduoti nuolatinį vairuotojo pažymėjimą pagal SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostatas, galiojusias iki 2019 m. kovo 31 d., netinkamai aiškino SEAKĮ nuostatas ir nepagristai taikė negaliojančią minėto įstatymo 22 straipsnio 5 dalies redakciją, taip pažeisdamas administracinėje teisėje įtvirtintą taisyklę – lex benignior retro agit (lot. – pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią). Ši įstatymo redakcija nuo 2019 m. kovo 31 d. negalioja, todėl negali būti taikoma. Įgyvendinimo įstatyme nėra jokiu nuorodų apie tai, kad negaliojanti redakcija galėtų būti taikoma atgal. Šiuo metu galiojančioje SEAKĮ redakcijoje nustatyta išlyga, jog SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies ir SEAKĮ 24 straipsnio 9 dalies nuostatos, kurios numato vairavimo teisės praradimą bei pareigą perlaikyti egzaminą pradedantiesiems vairuotojams, kurie per SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nebaigė papildomo motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo, yra netaikomos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas yra išduotas iki 2019 m. balandžio 1 d., reiškia tai, kad apskritai šios nuostatos netaikytinos. Pagal teismo sprendime dėstomą aiškinimą susidarytų tokia situacija, kad vienu metu gali galioti ir būti taikomos to paties įstatymo sena nebegaliojanti redakcija ir ją pakeitusi nauja galiojanti redakcija, nesant jokių atskirų nuorodų dėl senosios redakcijos atitinkamo galiojimo, dėl ko atsirastų teisinio neapibrėžtumo situacija.

16.  Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime taip pat nepagristai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju negali būti taikoma lex benignior retro agit taisyklė. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-220-552/2015, skirtingai nei šioje byloje, buvo sprendžiamas mokesčių bei delspinigių mokėjimo klausimas, t. y. minėtos nutarties faktinės aplinkybės bei ginčo dalykas yra visiškai skirtingi. Minėtoje LVAT nutartyje buvo išaiškinta, jog tik teisiniams santykiams, susijusiems su valstybinio socialinio draudimo įmokų bei delspinigių apskaičiavimu ir išieškojimu, lex benignior retro agit taisyklė negali būti taikoma, kadangi minėti santykiai niekaip nesusiję su administraciniais nusižengimais ir už juos taikomomis sankcijomis. Šiuo atveju priimtas sprendimas yra kilęs ir tiesiogiai susijęs su administraciniu nusižengimu ir taikytina sankcija, nes pareiškėjui už padarytą nusižengimą ir tariamai laiku neišklausytus mokymus buvo atimta teisė vairuoti. Pats teismas, sprendime nurodęs, jog minėta taisyklė netaikytina, kadangi ji taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams, nenurodė, būtent kokia tada atsakomybė pareiškėjui buvo taikyta Sprendimu atsisakant jam išduoti nuolatinį pažymėjimą ir tokiu būdu atimant specialiąją teisę vairuoti. Taigi priešingai, nei sprendė teismas, šiuo atveju yra pagrindas taikyti lex benignior retro agit taisyklę. ANK 3 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatos taip pat numato, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Pareiškėjas padarė pažeidimą 2018 m. gegužės 12 d., nutarimas buvo priimtas 2018 m. liepos 31 d., bauda sumokėta 2018 m. rugpjūčio 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. liepos 31 d. priimtas nutarimas įsiteisėjo po 20 dienų, t. y. 2018 m. rugpjūčio 20 d. (ANK 623 str.), o bauda buvo sumokėta 2018 m. rugpjūčio 14 d., taigi papildomi mokymai turėjo būti baigti iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. arba 2018 m. rugpjūčio 14 d. Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas papildomus mokymus baigė 2019 m. rugpjūčio 2 d., taigi papildomas mokymas atliktas laiku t. y. per vienerių metų laikotarpį, todėl teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant ANK 3 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį, dėl ko sprendimas naikintinas ir pareiškėjui turi būti išduotos nuolatinis vairuotojo pažymėjimas.

17.  Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su teismo motyvu, jog dėl aplinkybės, kad 2019 m. gruodžio 19 d. jam buvo iš naujo išduotas 2 metus galiojantis pažymėjimas, neliko ginčo dalyko. Pabrėžia, kad jam buvo išduotas naujas pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas, kadangi jis iš naujo išlaikė visus egzaminus, tačiau jam turėjo būti išduotas ne pradedančiojo vairuotojo, o nuolatinis 10 metų galiojantis pažymėjimas. Taigi šiuo atveju ginčo dalykas yra sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nuolatinį 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuris iki šiol nėra išduotas, todėl ginčo dalykas nėra išnykęs. Pažymi, jog pareiškėjas iš naujo išlaikė vairuotojo egzaminus tik dėl to, kad specialioji teisė vairuoti jam yra labai reikalinga kasdienėje veikloje, o bylos nagrinėjimas užsitęsė ir tai buvo vienintelis būdas įgyti teisę vairuoti transporto priemonę. Tačiau pareiškėjas nėra pradedantysis vairuotojas ir jam turi būti išduotas ilgalaikis vairuoto pažymėjimas.

18.  Pareiškėjas vertina, kad teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principams, nes po padaryto administracinio nusižengimo jam buvo paskirta tik bauda nenurodant, jog kaip pradedantysis vairuotojas jis turi pareigą pabaigti pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo kursus, o apie pareigą pabaigti pradedančiųjų vairuotojų papildomus mokymų kursus niekas jo neinformavo. Aplinkybę, kad pareiškėjui padarius KET pažeidimą, už kurį buvo paskirta tik bauda, yra nustatyta pareiga baigti minėtus kursus, jis sužinojo tik gavęs iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2019 m. liepos 30 d. sprendimą atsisakyti išduoti naują vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjas, tai sužinojęs, iš karto, t. y. 2019 m. rugpjūčio 2 d. šiuos kursus baigė ((duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 2 d. pažyma Nr. A19-384). Taigi pareiškėjas dėjo visas pastangas, siekdamas ištaisyti situaciją, tačiau visiškai nebuvo atsižvelgta į tyčios nesilaikyti įstatymų nebuvimą, į pažeidimo mažareikšmiškumą (nepavojingumą), jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, kas neatitinka jokių minėtų principų ir akivaizdžiai yra neproporcinga padaryta pažeidimui.

19.  Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20.  Atsakovas nurodo, kad tiek principo lex retro non agit (lot. – įstatymas atgal negalioja), tiek principo lex benignior retro agit (lot. – pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią) taikymas išsamiai išaiškintas teismų praktikoje, kuria atsakovas rėmėsi ir savo teiktame procesiniame dokumente. Papildomai atsakovas pažymi, kad principas lex retro non agit reiškia, kad kiekvienas norminis aktas taikomas tik tiems visuomeniniams santykiams, kurie atsiranda aktui įsigaliojus, o tiems santykiams, kurie atsirado iki norminio akto įsigaliojimo, taikomos ankščiau galiojusios norminio akto taisyklės. Šį principą įtvirtino ir pats įstatymų leidėjas 2018 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27  straipsnių pakeitimo“ įstatymo 5 straipsnyje aiškiai nurodydamas, kad 22 straipsnio 5 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki įstatymo Nr. XIII-1539 įsigaliojimo dienos (2019 m. balandžio 1 d.), netaikomos. Taigi pradedantiesiems vairuotojams, vairuotojo pažymėjimus įgijusiems iki minėto straipsnio naujos redakcijos (tarp jų – ir pareiškėjui), taikomos nuostatos, galiojusios iki 2019 m. kovo 31 d. Be to, atsakovas vairuotojų pažymėjimus išduoda/keičia vadovaudamasis ne tik SEAKĮ, bet ir tiesiogiai taikomu SEAKĮ įgyvendinamuoju teisės aktu – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintomis Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Kadangi pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2017 m. liepos 26 d., todėl šiam ginčui taikomos teisės aktų nuostatos, galiojusios iki 2019 m. kovo 31 d.

21.  Atsakovas teigia, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai ir klaidingai aiškina principo lex benignior retro agit taikymą ir jo teiginys, jog šis ginčas (skundžiamas teismo sprendimas) tiesiogiai susijęs su administraciniu nusižengimu ir taikytina sankcija, todėl turi būti taikomas lex benignior retro agit, yra visiškai nepagrįstas, nes pagal teismų praktiką kad lex benignior retro agit principas taikomas tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams, ką savo sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

22.  Atsakovas pažymi, kad teisės aktai yra skelbiami viešai, todėl pareiškėjas, veikdamas pakankamai atidžiai ir rūpestingai, turėjo galimybę žinoti apie pradedantiesiems vairuotojams papildomai keliamus reikalavimus. Be to, teismai, nagrinėję panašaus pobūdžio administracines bylas, kuriose buvo keliamas SEAKĮ straipsnio 22 straipsnio 5 dalies atitikties Konstitucijai, klausimas, konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti ginčui taikytinų teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai, įstatymų leidėjas aiškiai ir konkrečiai išreiškė valią, kad terminas papildomiems vairuotojų mokymams baigti būtų skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Šios nuostatos visiems pradedantiesiems vairuotojams taikomos vienodai. Pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pradedantysis vairuotojas, todėl jam be išlygų taikomos SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

23.  Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl valstybės įmonės „Regitra“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo „Dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo“ Nr. (1.22)-24-KN/6398 panaikinimo ir įpareigojimo VĮ „Regitra“ išduoti 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

24.  Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui, pradedančiajam vairuotojui, vairuotojo pažymėjimas, galiojantis 2 metus, buvo išduotas 2017 m. liepos 26 d. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakovui pateikė prašymus dėl 10 metų galiojančio vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 12 d. pažeidė Kelių eismo taisykles (22 kilometrais per valandą viršijo leistiną 90 kilometrų per valandą greitį), t. y. padarė nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjas papildomus vairuotojų mokymus baigė 2019 m. rugpjūčio 2 d. Atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą dėl to, jog pareiškėjas, pradedantysis vairuotojas, padaręs administracinį nusižengimą, už kurį numatytas papildomas vairuotojų mokymas, nebaigė papildomo vairuotojų mokymo per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos. Pareiškėjui 2019 m. gruodžio 19 d. buvo išduotas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį pareiškėjas atsiėmė 2019 m. gruodžio 20 d.

25.  SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalyje (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija), buvo nustatyta, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

26.  SEAKĮ 24 straipsnio 9 dalyje (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija), buvo numatyta, kad pradedantysis vairuotojas, per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

27.  SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalis (2018 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XIII-1539 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.) nustato, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po 2 metų nuo jo išdavimo dienos turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nuo pradedantiesiems vairuotojams išduodamo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn). Vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo nutarimo (teismo nuosprendžio), kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, įvykdymo dienos. Tais atvejais, kai teismo nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu skiriamas areštas arba terminuotas laisvės atėmimas ir paskirtos bausmės vykdymas neatidėtas, papildomą vairuotojų mokymą privaloma baigti per vienus metus nuo paskirtos bausmės atlikimo.

28.  SEAKĮ 24 straipsnio 9 dalyje (2018 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XIII-1539 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta, jog vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), ir per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

29.  SEAKĮ 2 straipsnio 45 dalies 1 punkte  numatyta, kad papildomas vairuotojų mokymas – Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas mokymas: pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (reikalavimus) vykdyti vairuotojų pareigas pėstiesiems, laikytis lenkimo taisyklių, vairuojant nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, laikytis eismo reguliavimo signalų, KET nustatyta tvarka naudoti įspėjamuosius signalus, laikytis važiavimo per sankryžas tvarkos, vairuotojams naudoti saugos diržus, motociklininko šalmus, neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės), taip pat sukėlusių eismo įvykį, per kurį buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata.

30.  Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo 2018 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XIII-153940 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. balandžio 1 d.  Įstatymo Nr. XIII-153940 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 9 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, netaikomos.

31.  Pagal šios nutarties 30 punkte nurodytą teisinį reguliavimą pareiškėjui taikytinos SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija) ir 24 straipsnio 9 dalies (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija) nuostatos, nes jam pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2017 m. liepos 26 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo 2018 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XIII-153940 įsigaliojimo. Tokio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo 2018 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XIII-153940 5 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2020).

32.  Pareiškėjas nebaigė papildomo vairuotojų mokymo per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo datos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 12 d., nes, kaip jau buvo minėta, papildomus mokymus baigė 2019 m. rugpjūčio 2 d. Todėl atsakovas, vadovaudamasis SEAKĮ 24 straipsnio 9 dalies (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija) nuostatomis pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas per SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija) nustatytus terminus (iki 2019 m. gegužės 12 d.) nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, prarado teisę vairuoti transporto priemones ir pagrįstai jo turimo 2 metus galiojusio vairuotojo pažymėjimo nepakeitė į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (išduoti pareiškėjui 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą).

33.  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas     Gintaras Kryževičius     Dainius Raižys