eA-945-463/2024

Administracinė byla Nr. eA-945-463/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09709-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 23.1; 23.2; 23.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.    Pareiškėjas J. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. S-1847-(2.5 E) „Dėl Jūsų pranešimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo spręsti dėl tyrimo pradėjimo pagal J. K. 2022 m. lapkričio 8 d. pranešimą „Dėl R. S.“ (toliau – ir Pranešimas). Pareiškėjas taip pat prašė jam iš Komisijos priteisti visas patirtas, su bylos nagrinėjimu susijusias, išlaidas.

2.    Savo poziciją J. K. grindė šiais argumentais:

2.1.    Pareiškėjas su 2022 m. lapkričio 8 d. pranešimu „Dėl R. S.“ kreipėsi į Komisiją ir prašė pripažinti, kad Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Teisės skyriaus vedėjas R. S. (karjeros valstybės tarnautojas) pažeidė atitinkamų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) straipsnių nuostatas bei už Įstatymo pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnį jam surašyti administracinių nusižengimų protokolą. Pranešime J. K. taip pat prašė Departamento direktoriui siūlyti Departamento Teisės skyriaus vedėjui R. S., padariusiam Įstatymo pažeidimus, skirti tarnybinę nuobaudą.

2.2.    Komisija 2022 m. lapkričio 18 d. sprendime Nr. S-1847-(2.5 E) „Dėl Jūsų pranešimo“ nusprendė tyrimo dėl Pranešime nurodyto R. S. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms nepradėti. Sprendime yra nurodyta, kad Komisijos veikla yra susijusi su trijų teisės aktų – Įstatymo, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų etikos kodekso (šio kodekso nustatytais atvejais) – priežiūra. Komisija nėra įgaliota prižiūrėti kitų teisės aktų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento) nuostatų vykdymo. Komisija padarė išvadą, kad R. S. kilusį interesų konfliktą pareiškėjas sieja su jo esą turėtu privačiu interesu dėl K. G. dėl juos siejančios asmeninės pažinties, buvimo bendradarbiais ir tiesioginio tarnybinio K. G. pavaldumo R. S. santykio. Komisijos nuomone, nėra teisinio pagrindo įžvelgti, kad R. S. konkurso metu turėjo privatų interesą dėl K. G. bei kad jis buvo asmeniškai suinteresuotas priimti K. G., kaip pretendentei į Departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas, palankius sprendimus. Nenustačius galimo R. S. privataus intereso (tokio, kaip jį apibrėžia Įstatymas), nėra pagrindo ir šio asmens tarnybinėje veikloje įžvelgti galbūt buvus (kilus) viešųjų ir privačių interesų konfliktui. Atsižvelgus į tai, tyrimas dėl R. S. elgesio nebuvo pradėtas.

2.3.    Pranešimą J. K. motyvavo ir tuo, kad Sprendimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme (toliau – Komisijos įstatymas) nustatytas procedūras pasirašė neįgaliotas asmuo, t. y. Komisijos posėdžiui pirmininkavo Komisijos pirmininkas E. S., sprendimą Komisijos posėdyje priėmė Komisijos pirmininkas E. S., nariai T. B., E. M., G. S. ir M. Ž., o Sprendimą pasirašė Komisijos pirmininko pavaduotoja E. M.. Pagal Komisijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą kompetenciją, organizuodamas Komisijos posėdžių veiklą, Komisijos pirmininkas Komisijos patvirtintu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbo reglamento nustatyta tvarka šaukia Komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo Komisijos sprendimus, rekomendacijas ir kitus dokumentus. Sprendimas vien šiais pagrindais turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas.

2.4.    Atsakovas vertindamas, ar jam pakanka duomenų pradėti tyrimą pagal pateiktą pranešimą, turi pareigą ne tik įvertinti jo turinį, bet ir aplinkybę, ar duomenų, kurių trūksta tyrimui pradėti, Komisija negali gauti pati ir / ar šiuos duomenis objektyviai turi galimybę pateikti pranešimą pateikęs asmuo. Pripažinti, kad asmuo nepažeidė Įstatymo nuostatų, atsakovas gali tik atlikęs tyrimą.

2.5.    Komisija dėl trūkstamų duomenų gavimo ar jų pateikimo Sprendime jokių motyvų nenurodė, o išvadą, kad R. S. Įstatymo nuostatų nepažeidė, padarė net nepradėjusi tyrimo pagal J. K. pateiktą Pranešimą. Sprendimas turėtų būti panaikintas ir nurodytais pagrindais, iš esmės pažeidus imperatyvias teisės normas, sudarančias pagrindą Sprendimą panaikinti, ir nukrypus nuo suformuotos administracinių teismų praktikos.

2.6.    Komisija visiškai netyrė, nevertino ir Sprendime nepateikė motyvų dėl Pranešime nurodyto fakto, jog Komisijos narys R. S. (Departamento Teisės skyriaus vedėjas) konkurso metu nuo pretendentų nuslėpė faktą, jog konkurse dalyvauja ir vertins savo tiesioginę pavaldinę K. G. (Departamento teisininkę), nors, į konkursą atvykus K. G., Komisijos narys R. S. privalėjo nusišalinti. Komisija padarė nepagrįstą išvadą, kad asmenų pažintis, darbas toje pačioje darbovietėje / tame pačiame skyriuje, duomenys apie pavaldžius asmenis ir panašiai neturėtų būti pripažįstami aplinkybėmis, deklaruojančiam asmeniui keliančiomis (galinčiomis kelti) interesų konfliktą. Be to, Komisija netyrė, nevertino ir nepateikė motyvų, kas laimėjo konkursą, o kadangi būtent K. G. ir laimėjo, tai paneigia Komisijos išvadą, jog minėtų asmenų nesieja tam tikri privataus pobūdžio ryšiai ar kad nėra teisinio pagrindo įžvelgti, jog R. S. konkurso metu turėjo privatų interesą dėl K. G.. R. S., vykdydamas Komisijos nario funkcijas, buvo asmeniškai suinteresuotas priimti K. G., kaip pretendentei į Departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas, palankius sprendimus, sudarančius pagrindą įžvelgti ir jo tarnybinėje veikloje buvus bei kilus viešųjų ir privačių interesų konfliktui.

2.7.    Dėl R. S. tiesioginio interesų konflikto ir akivaizdaus jo šališkumo, šis asmuo nuo savo tiesioginės pavaldinės K. G. vertinimo Komisijoje privalėjo nusišalinti, be to, iki ir po Komisijos posėdžio tai deklaruoti, tačiau R. S., šį faktą nuslėpęs, nuo K. G. vertinimo nenusišalino ir šių interesų nedeklaravo.

2.8.    Pranešime nurodyti faktai patvirtina, kad karjeros valstybės tarnautojas R. S. šiurkščiai pažeidė imperatyvius Įstatymo reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir kitų teisės aktų nuostatas, tačiau Sprendime jokių motyvų dėl to nebuvo pateikta. Komisija taip pat nenagrinėjo J. K. Pranešime nurodyto prašymo R. S. surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

2.9.    Sprendime nurodytas teisinis pagrindas nepradėti tyrimo neatitinka Sprendime nurodytų aplinkybių (faktinio pagrindo) ir remiantis jomis padarytų išvadų, kadangi Sprendime buvo nuspręsta tyrimo dėl R. S. elgesio nepradėti, tačiau Sprendime taip pat buvo pateiktas R. S. elgesio vertinimas, nors toks vertinimas galėjo būti atliekamas tik pradėjus tyrimą ir jį atlikus.

2.10.  Nurodyti Sprendimo trūkumai yra esminiai, šį sprendimą priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.

3.    Teismo posėdyje pareiškėjas J. K. palaikė savo skunde išdėstytą poziciją ir prašė šį skundą tenkinti.

4.    Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.    Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

5.1.    Komisija 2022 m. lapkričio 16 d. posėdyje išnagrinėjo Pranešimą bei, vadovaudamasi Komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė tyrimo dėl Pranešime nurodyto R. S. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms nepradėti.

5.2.    Nesutiktina su J. K. skunde išdėstytais teiginiais, kad Sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas vien dėl aplinkybės, jog Sprendimą, pažeidžiant Komisijos įstatyme nustatytas procedūras, pasirašė neįgaliotas – kompetenciją viršijęs – asmuo. Pareiškėjo pateikiamos teisės aktų ir administracinių teismų sprendimų nuorodos yra ištrauktos iš konteksto, jos neatitinka nagrinėjamai situacijai aktualių (reikšmingų) faktinių bei teisinių aplinkybių.

5.3.    Komisija J. K. Pranešimą svarstė 2022 m. lapkričio 16 d. posėdyje – kaip ir nustato jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, kolegialiai sprendė klausimą, ar yra pakankamas pagrindas tyrimui pagal Pranešime nurodytas aplinkybes pradėti. Šiam posėdžiui pirmininkavo tuo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjęs E. S.. 2022 m. lapkričio 16 d. buvo paskutinė E. S., kaip Komisijos pirmininko ir Komisijos nario, darbo diena. Vadovaujantis Komisijos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, Komisijos pirmininkas ar Komisijos narys, kurio kadencija yra pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol prisieks naujas Komisijos pirmininkas ar narys. Nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. (iki kol Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-1638 vienas iš Komisijos narių buvo paskirtas eiti Komisijos pirmininko pareigas) Komisija nuolatinio pirmininko neturėjo. Remiantis Komisijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, kai Komisijos pirmininkas nepaskirtas arba kai jis laikinai negali eiti savo pareigų, Komisijos pirmininko pareigas eina Komisijos pirmininko pavaduotojas. Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas nuo 2020 m. sausio 9 d. ėjo Komisijos narė E. M. (Komisijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KS-1 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pavaduotojo skyrimo“). Pareiškėjui 2022 m. lapkričio 18 d. išsiųsto Sprendimo, kuriame jis buvo informuotas apie Komisijos 2022 m. lapkričio 16 d. posėdyje priimtą sprendimą nepradėti tyrimo, E. S., nebūdamas nei Komisijos pirmininku, nei Komisijos nariu, pasirašyti negalėjo ir neturėjo teisės. Vienintelis tokį raštą pasirašyti kompetentingas (įgaliotas) asmuo buvo Komisijos pirmininko pareigas tuo metu ėjusi Komisijos pirmininko pavaduotoja E. M..

5.4.    Pranešimą Komisija gavo 2022 m. lapkričio 9 d., jis buvo svarstomas Komisijos 2022 m. lapkričio 16 d. posėdyje, apie sprendimą nepradėti tyrimo pareiškėjas buvo informuotas Sprendimu, kuriame buvo išsamiai paaiškinti jo motyvai. Jokie procedūriniai terminai nebuvo praleisti ir procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta.

5.5.    Nesutiktina, kad Komisija nepateikė motyvų dėl trūkstamų duomenų gavimo bei Sprendimas yra be motyvų – šioje situacijoje duomenų Komisijos 2022 m. lapkričio 16 d. posėdyje įvertinti, ar yra pakankamas pagrindas tyrimui pradėti, netrūko.

5.6.    Nei Sprendimu, nei kitais atvejais, klausimo dėl tyrimo pradėjimo (nepradėjimo) svarstymo stadijoje Komisija nekonstatuoja ir nevertina, ar Įstatymas buvo (ar nebuvo) pažeistas – Komisija vertina tik tai, ar yra pakankamas teisinis pagrindas įžvelgti, jog Įstatymo nuostatos galėjo būti / galbūt buvo pažeistos.

5.7.    Komisija, spręsdama klausimą, ar yra pakankamas teisinis pagrindas pareiškėjo skundžiamame R. S. elgesyje įžvelgti galbūt buvus Įstatymo nuostatų pažeidimų, atsižvelgusi į Pranešime nurodytas aplinkybes ir į kitus Komisijai prieinamus duomenis bei susipažinusi su visais šiais duomenimis, kurie šioje procedūrinėje stadijoje buvo pakankami sprendimui dėl tyrimo (ne)pradėjimo priimti, priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo įžvelgti, jog R. S. konkurso metu turėjo / galėjo turėti privatų interesą dėl K. G. bei kad jis buvo asmeniškai suinteresuotas priimti jai, kaip pretendentei į Departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas, palankius sprendimus.

5.8.    Dėl pareiškėjo nuomonės, kad Sprendimas turėtų būti panaikintas dėl to, jog Komisija nepateikė motyvų dėl visų Pranešime pateiktų prašymų, pažymėtina, kad, priėmus sprendimą nepradėti tyrimo, neliko pagrindo svarstyti klausimus dėl šiukštaus pažeidimo konstatavimo, administracinio protokolo surašymo ar siūlymo R. S. skirti tarnybinę nuobaudą pateikimo, kadangi šių priemonių galima imtis tik konstatavus Įstatymo pažeidimą, t. y. atlikus tyrimą ir priėmus sprendimą, kad asmuo, kurio veiksmai yra skundžiami, pažeidė Įstatymo nuostatas (minėtosios priemonės gali būti, bet nebūtinai yra, konstatuoto pažeidimo pasekmė).

5.9.    Sprendimas yra pakankamai išsamus, kad būtų galima suprasti, jog Sprendimas nepradėti R. S. elgesio tyrimo apima ir J. K. prašymus dėl šiurkštaus pažeidimo, administracinės bei tarnybinės nuobaudų taikymo.

6.  Teismo posėdyje atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovė palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo J. K. skundą atmesti.

II.

7.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė, o pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkino.

8.  Teismas nustatė, kad Komisija 2022 m. lapkričio 9 d. gavo J. K. 2022 m. lapkričio 8 d. pranešimą dėl Departamento Teisės skyriaus vedėjo R. S. elgesio, galbūt neatitinkančio Įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų. Pranešime pareiškėjas nurodė, kad dalyvavo viešajame konkurse į Departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas, kuris įvyko 2022 m. rugsėjo 29 d. Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – Pretendentų vertinimo komisija) posėdyje. Vienas iš šios komisijos narių buvo Departamento Teisės skyriaus vedėjas R. S., kuris nuo pretendentų į minėtas pareigas, pareiškėjo teigimu, nuslėpė faktą, kad konkurse dalyvauja jo tiesioginė pavaldinė – Departamento Teisės skyriaus teisininkė K. G.. Ši aplinkybė (tarnybinis K. G. pavaldumas R. S.), J. K. nuomone, parodo jo akivaizdų šališkumą ir tiesioginį interesų konfliktą.

9.  Teismas pažymėjo, kad Pranešimas buvo svarstytas Komisijos 2022 m. lapkričio 16 d. posėdyje. Susipažinusi su Pranešime nurodytomis aplinkybėmis bei kitais Komisijos surinktais (jai prieinamais) duomenimis, pavyzdžiui, patikrinusi pareiškėjo keliamiems klausimams aktualius Privačių interesų registre esančius duomenis, Komisija, vadovaudamasi Komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė tyrimo dėl Pranešime nurodyto R. S. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms nepradėti.

10.  Teismas nurodė, kad J. K. apie Komisijos sprendimą nepradėti tyrimo buvo pranešta Komisijos 2022 m. lapkričio 18 d. sprendime Nr. S-1847-(2.5 E) „Dėl Jūsų pranešimo“. Sprendime buvo nurodyta, kad, susipažinus su Komisijai pateikta informacija bei patikrinus Privačių interesų registre esančius duomenis, nebuvo nustatyta, jog R. S. ir K. G. sietų privataus pobūdžio ryšiai. Šių asmenų pažintis (dėl darbo tame pačiame Departamento Teisės skyriuje) ir kolegiški santykiai nėra deklaruotinas duomuo, t. y. tai nėra deklaruotina aplinkybė, galinti R. S. sukelti interesų konfliktą. Aplinkybė, kad R. S. vadovauja Departamento Teisės skyriui, kuriame dirba jam tiesiogiai pavaldi K. G., Komisijos nuomone, taip pat nėra pakankamas pagrindas vertinti kaip jo privatų interesą, kadangi pavaldūs darbuotojai tarnybinių sprendimų dėl savo vadovų nepriima. Sprendime taip pat buvo nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo įžvelgti, jog R. S. konkurso metu turėjo privatų interesą dėl K. G. bei kad jis buvo asmeniškai suinteresuotas priimti jai, kaip pretendentei į Departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas, palankius sprendimus. Nenustačius galimo R. S. privataus intereso (tokio, kaip jį apibrėžia Įstatymas), nėra pagrindo įžvelgti ir jo tarnybinėje veikloje galbūt buvus (kilus) viešųjų ir privačių interesų konfliktui, todėl Komisija tyrimo dėl šio asmens elgesio nepradėjo.

11.  Teismas pažymėjo, kad Komisijos statusą, uždavinius, veiklos principus, sudarymo ir darbo organizavimo tvarką, įgaliojimus ir organizacinę struktūrą, tyrimų atlikimą nustato Komisijos įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.).

12.  Pacitavęs Komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 17 straipsnio 2 dalies ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybės tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, Komisija turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės.

13.  Teismas pažymėjo, kad Komisijos įstatymo 23 straipsnyje yra detaliai reglamentuoti atvejai, kai Komisija priima sprendimus nepradėti tyrimo. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte, be kita ko, yra nustatyta, kad Komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos priima motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo, jeigu pranešime nenurodyti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti ar kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo.

14.  Teismas nustatė, kad Komisija išnagrinėjo pareiškėjo Pranešimą ir, vadovaudamasi Komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė tyrimo nepradėti. J. K. pateiktame Sprendime atsakovas nurodė, jog Komisijai nebuvo pateikta ir ji nenustatė objektyvių faktinių duomenų, būtinų šios institucijos tyrimui dėl galimo Įstatymo nuostatų pažeidimo atlikti.

15.  Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Komisija, įvertinusi Pranešime nurodytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog jame pateikti duomenys nėra pakankami tyrimui pradėti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Komisija nėra įpareigota pradėti tyrimą pagal kiekvieną gautą pranešimą.

16.  Teismas akcentavo, kad J. K. Pranešime nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 29 d. Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusiam ir pretendentų kandidatūras, t. y. jų tinkamumą eiti Departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas, vertinusiam šios komisijos nariui – Departamento Teisės skyriaus vedėjui R. S. – kilo tiesioginis interesų konfliktas, kadangi jis buvo akivaizdžiai šališkas, nes turėjo privatų interesą, kad konkursą laimėtų jame dalyvavusi jo tiesioginė pavaldinė – Departamento Teisės skyriaus teisininkė K. G..

17.  Teismas pažymėjo, kad Įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atskleisti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad, priimant sprendimus, pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 str.). Įstatymas įpareigoja deklaruojančius asmenis teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, bei draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant, ar asmuo padarė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, yra būtina identifikuoti formaliuosius interesų konflikto požymius ir  nustatyti, ar asmuo nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Teismas nurodė, kad yra svarbu nustatyti, ar apskritai buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jo artimas asmuo, kai šioje situacijoje turėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą.

18.  Teismas nustatė, kad J. K. dalyvavo viešajame konkurse į Departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas, kuris įvyko 2022 m. rugsėjo 29 d. Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje. Vienas iš šios komisijos narių buvo Departamento Teisės skyriaus vedėjas R. S.. Taip pat buvo nustatyta, kad konkurse dalyvavo R. S. tiesioginė pavaldinė – Departamento Teisės skyriaus teisininkė K. G..

19.  Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose ne kartą yra pažymėjęs, jog interesų konfliktas negali būti hipotetinis, – jis turi būti tiesioginis ir akivaizdus. Pripažįstant, kad asmens veiklai daro įtaką interesų konfliktas, kiekvienu atveju yra būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybės tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą. Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg jį plečiant, privatus interesas ir asmeninis suinteresuotumas priimamais sprendimais turi būti aiškus ir tiesioginis, susietas su šiame įstatyme nustatytais deklaruotinais duomenimis, galinčiais kelti interesų konfliktą.

20.  Teismas padarė išvadą, kad interesų konfliktas turi būti aiškiai ir tiesiogiai susijęs su konkrečiu deklaruojančio asmens turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu. Teismo nuomone, aplinkybė, kad R. S. vadovauja Departamento Teisės skyriui, kuriame dirba jam tiesiogiai pavaldi K. G., neleidžia teigti, jog R. S. ir K. G. sieja privataus pobūdžio ryšiai ir dėl to jis galbūt negalėjo likti objektyvus ir nešališkas. Kaip ir negalima spręsti, kad egzistavo priežastinis ryšys tarp R. S. veikos svarstant ir priimant sprendimą dėl pretendentų vertinimo ir jo privataus intereso ar asmeninio suinteresuotumo. Teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, bei tai, kad, atsakovui patikrinus Privačių interesų registre esančius duomenis, nebuvo nustatyta, jog R. S. ir K. G. sietų privataus pobūdžio ryšiai, sprendė, kad Komisija pagrįstai nurodė, jog nėra teisinio pagrindo įžvelgti, kad R. S. konkurso metu turėjo privatų interesą dėl K. G. bei kad jis buvo asmeniškai suinteresuotas priimti jai, kaip pretendentei į Departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas, palankius sprendimus.

21.  Teismas pažymėjo, kad privatūs interesai – tai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas, deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 str. 2 ir 3 d.). Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-1601/2013 išaiškino, jog kolegiški santykiai ir „simpatijų – antipatijų“ principu priimami sprendimai negali būti laikomi interesų konflikto nulemtais sprendimais Įstatymo prasme ir nereiškia, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją.

22.  Teismas padarė išvadą, kad J. K. Pranešime nenurodė jokių duomenų, kuriais remdamasi, Komisija būtų turėjusi pagrindą situaciją vertinti ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti, kontekste.

23.  Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis aktualiu teisiniu reguliavimu, sprendė, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymas yra galimas esant Komisijos sprendimui, jog asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju tyrimas pagal Pranešimą dėl R. S. veiksmų nebuvo pradėtas, todėl Komisija neturėjo ir teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

24.  Pacitavęs Komisijos įstatymo 7 straipsnio 1–4 dalių bei 14 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. (iki kol Seimo nutarimu Nr. XIV-1638 vienas iš Komisijos narių buvo paskirtas eiti Komisijos pirmininko pareigas) Komisija nuolatinio pirmininko neturėjo. Komisijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad kai Komisijos pirmininkas nepaskirtas arba kai jis laikinai negali eiti savo pareigų, Komisijos pirmininko pareigas eina Komisijos pirmininko pavaduotojas. Komisijos pirmininko pavaduotojos pareigas nuo 2020 m. sausio 9 d. ėjo Komisijos narė E. M. (Komisijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KS-1 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pavaduotojo skyrimo“). Teismo nuomone, Sprendimo, kuriuo J. K. buvo informuotas apie 2022 m. lapkričio 16 d. posėdyje priimtą sprendimą nepradėti tyrimo, E. S., nebūdamas nei Komisijos pirmininku, nei Komisijos nariu, pasirašyti negalėjo ir neturėjo teisės. Tokią teisę turėjo kompetentingas (įgaliotas) asmuo – Komisijos pirmininko pareigas tuo metu ėjusi Komisijos pirmininko pavaduotoja E. M..

25.  Teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, kadangi yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, buvo aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir jos buvo susietos su taikomomis teisės normomis.

26.  Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad Komisijos 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. S-1847-(2.5 E) yra pagrįstas ir teisėtas, jis buvo priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo tenkinti J. K. skundą jame išdėstytais argumentais.

27.  Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas nenustatė pagrindo įpareigoti Komisiją J. K. skundą išnagrinėti iš naujo ir jo prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkino.

28.  Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą, ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas jų nenagrinėjo.

III.

29.  Pareiškėjas J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti: Sprendimą panaikinti ir Komisiją įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais iš naujo spręsti dėl tyrimo pradėjimo pagal J. K. 2022 m. lapkričio 8 d. pranešimą „Dėl R. S.“. Pareiškėjas taip pat prašo jam iš atsakovo priteisti visas patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias ir su šio apeliacinio skundo surašymu bei bylos nagrinėjimu, taip pat ir patirtas apeliaciniame procese.

30.  Aptaręs faktines bylos aplinkybes ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, J. K. teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Savo poziciją dėl ginčo esmės pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai J. K. nurodo tokius argumentus:

30.1.  Suformuotoje administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtos komisijos priimtas sprendimas yra neteisėtas iš esmės, todėl turi būti naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.). Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2019 m. spalio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4046-815/2019 pabrėždamas, kad iš komisijos sprendimų turi būti aišku, kokios sudėties komisija nagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, yra išaiškinęs, jog kai sprendimą priimta vieni komisijos nariai, o jį pasirašo kiti (nagrinėjamu atveju Komisijos posėdyje pirmininkavęs ir sprendimą priėmęs E. S. Sprendimo nepasirašė), tai yra pagrindas tokį sprendimą naikinti, kadangi jį priėmė neteisėtos sudėties Komisija.

30.2.  Teismas visiškai nevertino Sprendimo turinio (teismo sprendimas yra be motyvų), kuris būtent ir patvirtina, jog Komisijos posėdžiui 2022 m. lapkričio 16 d. pirmininkavo Komisijos pirmininkas E. S., sprendimą teismo posėdyje taip pat priėmė Komisijos pirmininkas E. S. ir nariai T. B., E. M., G. S. bei M. Ž., o Sprendimą pasirašė Komisijos pirmininko pavaduotoja E. M.. Tai, kad E. S. 2022 m. lapkričio 16 d. ėjo Komisijos pirmininko pareigas, atsiliepime į skundą patvirtino atsakovas, taigi, to įrodinėti nereikia, tačiau teismas nurodytų aplinkybių nevertino.

30.3.  Komisijos posėdžiui pirmininkavo Komisijos pirmininkas E. S., kuris ir priėmė sprendimą teismo posėdyje, tačiau Sprendimo jis nepasirašė, todėl neteisėtos Komisijos priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir iš esmės ir turi būti panaikintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str.). Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino, todėl jo priimtas sprendimas turėtų būti panaikintas ir nurodytais pagrindais, vadovaujantis nurodytu prejudiciniu faktu bei tokiu atveju suformuota administracinių teismų praktika.

30.4.  Teismas nustatė, kad Išvadas atsakovas padarė įvertinęs tik Pranešime nurodytas aplinkybes ir patikrinęs Privačių interesų registro duomenis, kuriuose nebuvo nustatyta, jog R. S. ir K. G. sietų privataus pobūdžio ryšiai. R. S. Privačių interesų registre nedeklaravus ryšio su K. G. (pavaldžia Departamento teisininke), dar nereiškia, kad tokių ryšių nėra. Atsakovas tokius ryšius turėjo pareigą (privalėjo) patikrinti, tačiau Sprendimą priėmė jokių veiksmų neatlikęs („neišėjus iš kabineto“); to teismas taip pat visiškai nevertino. Teismas taip pat nevertino, kad Sprendimas buvo priimtas net nepradėjus tyrimo.

30.5.  Teismas nevertino, kad nagrinėjamu atveju R. S. privalėjo nusišalinti nuo savo tiesioginės pavaldinės K. G. vertinimo, ir nepagrįstai pritarė Komisijos išvadai, jog asmenų pažintis, darbas toje pačioje darbovietėje / tame pačiame skyriuje, duomenys apie pavaldžius asmenis ir panašiai neturi būti laikomi aplinkybėmis, keliančiomis (galinčiomis kelti) deklaruojančiam asmeniui interesų konfliktą. Skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir šiais pagrindais, vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika.

30.6.  Teismas padarė netinkamas (klaidingas) išvadas ir dėl Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, o tai taip pat sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti. Sprendime nėra tiksliai nurodytas teisinis pagrindas, reglamentuojantis ginčo santykius, todėl Komisijai nenurodžius tinkamo Sprendimo teisinio pagrindo ir jo nesusiejus su faktinėmis aplinkybėmis, Sprendimas turėtų būti panaikintas ir kaip nemotyvuotas bei neatitinkantis imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

30.7.  Konkurse ne pavaldinė K. G. vertino savo tiesioginį vadovą R. S., o atvirkščiai. Teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovo vertinimas, jog aplinkybė, kad R. S. vadovauja Departamento Teisės skyriui, kuriame dirba jam tiesiogiai pavaldi K. G., taip pat nėra pakankamas pagrindas vertinti kaip jo privatų interesą, kad pavaldūs darbuotojai nepriima tarnybinių sprendimų dėl savo vadovų, nėra suprantamas ir yra netgi akivaizdžiai klaidingas. Ši aplinkybė patvirtina, kad teismo sprendimas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

30.8.  Teismas nepagrįstai nevertino, kad Sprendime nėra motyvų dėl R. S. padarytų šiurkščių teisės normų pažeidimų.

30.9.    Teismas netinkamai vadovavosi ir teismų praktika, nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013. Šioje byloje, remdamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, pareiškėjas prašė ištirti, ar Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai, dalyvaudami balsavime dėl pareiškėjo pašalinimo iš Telšių rajono savivaldybės Etikos komisijos narių, nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi (teisiniai pagrindai ir argumentai, kuriais grindžiami Pranešimas ir Sprendimas) nesutampa, sprendžiant šį administracinį ginčą, vadovautis nurodytoje apeliacinės instancijos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais nėra galima.

30.10.  Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normas, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus (didžiosios dalies visai nevertino), netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir padarė nepagrįstas (klaidingas) išvadas bei nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – J. K. skundą tenkinti, remiantis ir kitais pareiškėjo skunde teismui nurodytais pagrindais, kurių pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir motyvų dėl jų nepateikė.

31.  Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o jo prašymo iš atsakovo priteisti teismo išlaidų atlyginimą netenkinti.

32.  Aptarusi faktines bylos aplinkybes, savo poziciją Komisija iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos pateiktame atsiliepime į pareiškėjo J. K. skundą. Atsakovas akcentuoja tokius argumentus:

32.1.    Komisijos sprendimo nepradėti tyrimo dėl R. S. motyvai ir teisiniai argumentai yra išsamiai išdėstyti Sprendime, o papildomi paaiškinimai buvo pateikti Komisijos atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą. Teismas savo sprendimą J. K. skundą atmesti taip pat išsamiai motyvavo ir teisiškai pagrindė.

32.2.    Pareiškėjo nurodyta teismų praktika nėra pagrindo vadovautis, kadangi nurodytų bylų ir šios administracinės bylos ratio decidendi nesutampa. Visiškai nėra suprantama, kodėl J. K. teigia, kad Komisijos sudėtis buvo neteisėta. Sprendimą nepradėti tyrimo dėl R. S. priėmė visiškai teisėtos ir visos sudėties Komisija: balsavo penki Komisijos nariai iš penkių, Sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Sprendimo priėmimo data – 2022 m. lapkričio 16 d. – buvo paskutinė Komisijos pirmininko darbo diena (pasibaigė jo, kaip Komisijos nario, kadencija). Naujas Komisijos pirmininkas buvo paskirtas tik 2022 m. gruodžio 8 d., o nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. Komisijos pirmininko pareigas, vadovaudamasi Komisijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, ėjo Komisijos pirmininko pavaduotoja E. M. (ji, be kita ko, dalyvavo priimant Sprendimą), kuri, pagal minėtu įstatymu jai suteiktus įgaliojimus, buvo vienintelis asmuo, galintis Komisijos vardu pasirašyti šios institucijos siunčiamus dokumentus (raštus, sprendimus). Pagal Komisijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba šias pareigas einantis Komisijos narys. Minėtu laikotarpiu Komisijos pirmininko pareigas legaliai vykdžiusios Komisijos pirmininko pavaduotojos E. M. Komisijos vardu pasirašyti dokumentai yra teisėti ir turi juridinę galią. Naikinti Komisijos posėdyje priimto sprendimo ar Sprendimo, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie priimtą sprendimą, dėl to, kad jį pasirašė ne Komisijos pirmininko (ir nario) pareigų jau nebeinantis asmuo arba teigti, kad dėl to Komisijos sudėtis yra neteisėta, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, tai būtų ir nelogiška – vadovaujantis J. K. dėstomais argumentais, darytina išvada, kad Komisijos sudėtis ir jam išsiųstas Sprendimas būtų teisėti, jeigu Sprendimą būtų pasirašęs Komisijos posėdžiui pirmininkavęs asmuo (E. S.), t. y. asmuo, kuris Sprendimo išsiuntimo dieną jokių darbo teisinių santykių su Komisija neturėjo. Yra visiškai aišku, kad toks asmuo pasirašyti Sprendimo ne tik objektyviai negalėjo, bet ir neturėjo teisės.

32.3.    Joks teisės aktas Komisijos neįpareigoja išsiųsti sprendimą, kuriame teikiama informacija apie Komisijos priimtus sprendimus, tą pačią – Komisijos posėdžio – dieną. Vadovaujantis Komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Komisija sprendimą nepradėti tyrimo turi priimti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos ir apie tokį sprendimą pareiškėjui pranešama per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. J. K. pranešimas dėl R. S. Komisijoje buvo gautas 2022 m. lapkričio 9 d., jis buvo išnagrinėtas ir sprendimas nepradėti tyrimo buvo priimtas 2022 m. lapkričio 16 d. posėdyje, apie šį sprendimą J. K. informuotas 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu, kuriame buvo išsamiai išdėstyti Sprendimo priėmimo motyvai ir kurį pasirašė teisės aktuose nustatyta tvarka Komisijos pirmininko pareigas ėjusi (vykdžiusi) Komisijos pirmininko pavaduotoja. Šiuo atveju nebuvo praleisti jokie procesiniai terminai ir nebuvo padaryta jokių procedūrinių ar materialinių pažeidimų, dėl kurių būtų galima naikinti Sprendimą.

32.4.    Komisija negali ir neturi teisės pradėti tyrimo pagal kiekvieną gaunamą skundą – tyrimui pradėti turi būti pakankamas teisinis pagrindas (priešingu atveju Komisija taptų įrankiu asmeninėms pareiškėjų ambicijoms ir privataus pobūdžio konfliktų sprendimams tenkinti). Komisijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti minimalūs privalomi turinio reikalavimai Komisijai teikiamiems pranešimams. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pareiškėją, kuris praneša apie galimą Įstatymo nuostatų pažeidimą, saisto įrodinėjimo pareiga, t. y. įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui, o pareiga patikrinti ir ištirti bei įvertinti jo nurodytas konkrečias aplinkybes tenka Komisijai.

32.5.    Sprendime J. K. buvo paaiškinta, kad, vadovaujantis Komisijos įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, Komisijos tyrimas pradedamas tik esant pagrįstai informacijai apie galbūt padarytus Įstatymo pažeidimus. Komisijai pateiktame pranešime (skunde) pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad valstybės tarnyboje dirbančio (arba kito deklaruojančio asmens) asmens veika gali būti vertinama kaip pažeidžianti Įstatymo nuostatas. Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Komisija turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės. Komisija, įvertinusi Pranešime nurodytas aplinkybes bei kitus jai prieinamus duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant, Privačių interesų registre esančius duomenis, pagrindo pradėti tyrimą dėl R. S. nenustatė (nebuvo įžvelgta požymių, kad galbūt buvo (galėjo būti) pažeistos kokios nors Įstatymo nuostatos). Pareiškėjui Sprendime buvo paaiškinti motyvai ir teisinis pagrindimas, kodėl Komisija priėjo prie tokios išvados. Atsakovas J. K. informavo, kad neįžvelgia pagrindo tyrimui pradėti, tačiau jokiu būdu nenurodė ir nesprendė (nekonstatavo), kad R. S. Įstatymo nepažeidė. Tyrimo pradėjimo (nepradėjimo) svarstymo stadijoje Komisija nekonstatuoja ir nevertina, ar Įstatymas buvo (ar nebuvo) pažeistas, o vertina tik tai, ar yra pakankamas teisinis pagrindas įžvelgti, kad Įstatymo nuostatos (bent hipotetiškai) galėjo būti / galbūt buvo pažeistos.

32.6.    J. K. galimą R. S. privatų interesą (interesų konfliktą) sieja su jo šališkumu dėl pavaldinės K. G., nes jie yra bendradarbiai (R. S. – skyriaus vadovas, K. G. – to paties skyriaus darbuotoja). Šį ryšį pareiškėjas akcentuoja ir apeliaciniame skunde, duomenų apie kitokio pobūdžio privačius minėtųjų asmenų ryšius J. K. nenurodo.

32.7.    Susipažinusi su visais pateiktais ir kitais jai prieinamais duomenimis, Komisija priėjo prie išvados ir Sprendime J. K. paaiškino, kad nėra teisinio pagrindo įžvelgti, jog R. S. Įstatymo prasme konkurso metu turėjo / galėjo turėti privatų interesą K. G. atžvilgiu bei kad jis galėjo būti asmeniškai suinteresuotas priimti jai palankius sprendimus. Nenustačius galimo R. S. privataus intereso, nėra pagrindo įžvelgti ir jo tarnybinėje veikloje galbūt buvus (kilus) viešųjų ir privačių interesų konfliktui. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pradėti tyrimą dėl R. S.. Vien tik buvimas bendradarbiais ir tarp šių asmenų galbūt galėję atsirasti „simpatijų-antipatijų“ ryšiai negali būti pripažįstami deklaruotinais duomenimis (Įstatymo 6 str. šių aplinkybių deklaruoti neįpareigoja) ir nelaikoma, kad tokių aplinkybių pagrindu asmeniui galėtų kilti interesų konfliktas. Šališkumą galbūt būtų galima įžvelgti, jeigu pavaldus asmuo dalyvautų sprendžiant savo vadovo tarnybos eigos klausimus, kadangi egzistuoja tikimybė, kad pavaldus asmuo tikisi, jog ateityje vadovas jam „atsidėkos“, spręsdamas jo tarnybos klausimus. Tokios pozicijos laikosi ir teismai.

32.8.    Komisija tikrino ne tik R. S. deklaruotus, bet visus Privačių interesų registre esančius duomenis. Šiame registre yra tvarkoma daug daugiau duomenų, nei nurodo pats deklaruojantis asmuo, todėl pareiškėjo priekaištai Komisijai yra nepagrįsti. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti (įžvelgti), kad R. S. turėjo deklaruoti ryšį su K. G. ir kad jam J. K. nurodytoje situacijoje galėjo kilti interesų konfliktas ar kad R. S. turėjo asmeninį suinteresuotumą tik dėl to, kad jie yra bendradarbiai, dirba tame pačiame skyriuje ir (ar) dėl to, kad K. G. yra R. S. pavaldinė. Pareiškėjo argumentas, kad yra akivaizdu, jog konkurso komisijos narys R. S. privalėjo nusišalinti, turėtų būti atmestas.

32.9.    J. K. buvo išsamiai paaiškinti ir teisiškai pagrįsti sprendimo nepradėti atitinkamo tyrimo motyvai. Jam taip pat buvo išaiškintos ir aktualios Įstatymo bei Komisijos įstatymo nuostatos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog Sprendimas yra neteisėtas (be motyvų) ir neišsamus.

32.10.  Nepradėjusi tyrimo dėl R. S. ir nekonstatavusi jo Įstatymo nuostatų pažeidimo, Komisija negalėjo vertinti, kad minėtas asmuo šiurkščiai pažeidė (nepažeidė) Įstatymo nuostatas. Taip pat yra ir dėl administracinės atsakomybės R. S. taikymo bei kitų pareiškėjo teiktų prašymų: nepradėjus tyrimo, papildomi pareiškėjo prašymai net negalėjo būti svarstomi. J. K. pateiktas motyvuotas ir išsamus atsakymas yra pakankamas suprasti, kad sprendimas nepradėti R. S. elgesio tyrimo apima ir pareiškėjo prašymus dėl šiurkštaus pažeidimo bei administracinės ir tarnybinės nuobaudų taikymo iniciavimo.

32.11.  Pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius savo sprendimo motyvus ir juos teisiškai pagrindė. Komisija neturi pagrindo abejoti teismo argumentų išsamumu ir teisėtumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog Komisija nusprendė nepradėti tyrimo dėl R. S. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms pagal pareiškėjo pateiktą Pranešimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

34.  Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas J. K. su 2022 m. lapkričio 8 d. pranešimu „Dėl R. S.“ kreipėsi į Komisiją ir prašė: 1) pripažinti, kad Departamento Teisės skyriaus vedėjas R. S. (karjeros valstybės tarnautojas) pažeidė atitinkamų Įstatymo straipsnių nuostatas; 2) už Įstatymo pažeidimus pagal Administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnį R. S. surašyti administracinių nusižengimų protokolą; 3) Departamento direktoriui siūlyti Departamento Teisės skyriaus vedėjui R. S., padariusiam Įstatymo pažeidimus, skirti tarnybinę nuobaudą. Pranešime pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą dėl jo nagrinėjimui reikiamų dokumentų išreikalavimo. Pranešime J. K. nurodė, kad dalyvavo viešajame konkurse į Departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas, kuris įvyko 2022 m. rugsėjo 29 d. Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje. Vienas iš šios komisijos narių buvo Departamento Teisės skyriaus vedėjas R. S., kuris nuo pretendentų į minėtas pareigas nuslėpė faktą, kad konkurse dalyvauja jo tiesioginė pavaldinė – Departamento Teisės skyriaus teisininkė K. G.. Tarnybinis K. G. pavaldumas R. S., J. K. nuomone, parodo jo akivaizdų šališkumą ir tiesioginį interesų konfliktą. Pranešimas buvo svarstytas Komisijos 2022 m. lapkričio 16 d. posėdyje. Susipažinusi su Pranešime nurodytomis aplinkybėmis bei kitais Komisijos surinktais (jai prieinamais) duomenimis, taip pat ir patikrinusi pareiškėjo keliamiems klausimams aktualius Privačių interesų registre esančius duomenis, Komisija, vadovaudamasi Komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė tyrimo dėl Pranešime nurodyto R. S. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms nepradėti. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

35.  Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei tai, kad, atsakovui patikrinus Privačių interesų registre esančius duomenis, nebuvo nustatyta, jog R. S. ir K. G. sietų privataus pobūdžio ryšiai, sprendė, kad Komisija pagrįstai nurodė, jog nėra teisinio pagrindo įžvelgti, kad R. S. konkurso metu turėjo privatų interesą dėl K. G. bei kad jis buvo asmeniškai suinteresuotas priimti jai, kaip pretendentei į Departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas, palankius sprendimus. Teismas padarė išvadą, kad J. K. Pranešime nenurodė jokių duomenų, kuriais remdamasi, Komisija būtų turėjusi pagrindą situaciją vertinti ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti, kontekste; tyrimas pagal Pranešimą dėl R. S. veiksmų nebuvo pradėtas, todėl Komisija neturėjo ir teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Teismas taip pat pažymėjo, kad Sprendimo E. S., nebūdamas nei Komisijos pirmininku, nei Komisijos nariu, pasirašyti negalėjo ir neturėjo teisės; tokią teisę turėjo kompetentingas asmuo – Komisijos pirmininko pareigas tuo metu ėjusi Komisijos pirmininko pavaduotoja E. M.. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jis buvo priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo įpareigoti Komisiją pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo. J. K. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad jis yra neteisėtas bei nepagrįstas. Pareiškėjo nuomone, teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normas, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus (didžiosios dalies visai nevertino), netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir padarė nepagrįstas išvadas bei nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos. Savo poziciją J. K. iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas visiškai nevertino Sprendimo turinio, kuris patvirtina, jog jį priėmė neteisėta Komisija, to, kad atsakovas nepatikrino tarp K. G. ir R. S. buvusio ryšio, o Sprendimas buvo priimtas net nepradėjus tyrimo. Be to, teismas nepagrįstai nevertino, kad R. S. privalėjo nusišalinti nuo savo tiesioginės pavaldinės K. G. vertinimo ir kad Sprendime nėra motyvų dėl R. S. padarytų šiurkščių teisės normų pažeidimų, bei padarė netinkamas (klaidingas) išvadas ir dėl Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams.

36.  Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes J. K. inicijuotam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais bei ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Atsižvelgiant į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, proceso ekonomiškumo principu, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.). J. K. apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

37.  Komisijos įstatymo 17 straipsnio, reglamentuojančio Komisijos įgaliojimus, 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad Komisija tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms. Valstybės tarnyboje dirbančio asmens ar asmens, kuriam taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galbūt teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo Komisijai pradėti tyrimą. Pagal Komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos priima motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo, jeigu pranešime nenurodyti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti ar kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo. Vadovaujantis Komisijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, pranešime turi būti nurodyta: skundžiamų asmenų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba (3 p.); skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas (data) ir aplinkybės (4 p.).

38.  Nagrinėjamo ginčo kontekste aktualūs yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos pranešimas ar skundas dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, pateiktas Komisijai (Komisijos įstatymo 20, 21 str.), yra tik vada (informacija) tyrimui pradėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020). Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybės tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, Komisija turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės; Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybės tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013, 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-434-629/2023). Aptarti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, kuriais nėra pagrindo nesivadovauti (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.), patvirtina, kad Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybės tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją.

39.  Kaip jau minėta, Komisija įvertino Pareiškime nurodytus duomenis, tačiau tyrimo nepradėjo ir Sprendime nurodė konkrečius bei aiškius motyvus, dėl kurių ji tyrimo neatliks, t. y. kad pareiškėjas nepateikė tokių duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo, o būtent – duomenų, patvirtinančių, jog R. S. konkurso metu turėjo privatų interesą dėl K. G. bei kad jis buvo asmeniškai suinteresuotas priimti jai, kai pretendentei į Departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas, palankius sprendimus. Komisija sprendė, kad nenustačius galimo R. S. privataus intereso, kaip jį apibrėžia Įstatymas, nėra pagrindo įžvelgti ir jo tarnybinėje veikloje galbūt buvus (kilus) viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

40.  Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padarė pagrįstą išvadą, kad interesų konfliktas turi būti aiškiai ir tiesiogiai susijęs su konkrečiu deklaruojančio asmens turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu.

41.  Teisėjų kolegijos nuomone, Komisija pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad R. S. ir K. G. sietų privataus pobūdžio ryšiai, o asmenų pažintis (dėl darbo tame pačiame Departamento Teisės skyriuje) ir kolegiški santykiai Įstatymo prasme nėra deklaruotinas duomuo, t. y. tai nėra deklaruotina aplinkybė, galinti R. S. sukelti interesų konfliktą. Nustatytos aplinkybės, kad R. S. vadovauja Departamento Teisės skyriui, kuriame dirba jam tiesiogiai pavaldi K. G., neleidžia teigti, kad R. S. ir K. G. sieja privataus pobūdžio ryšiai ir dėl to jis galbūt negalėjo likti objektyvus ir nešališkas. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo įžvelgti, kad R. S. turėjo deklaruoti ryšį su K. G. ir kad jam J. K. nurodytoje situacijoje galėjo kilti interesų konfliktas ar kad jis turėjo asmeninį suinteresuotumą bei nuo K. G. vertinimo privalėjo nusišalinti.

42.  Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Departamento Teisės skyriui vadovauja R. S., o jame dirba jam pavaldi K. G., tačiau ne atvirkščiai, nors šališkumą galbūt būtų galima įžvelgti, jeigu pavaldus asmuo dalyvautų sprendžiant savo vadovo tarnybos eigos klausimus, kadangi egzistuoja tikimybė, jog pavaldus asmuo tikisi, kad ateityje vadovas jam atsilygins, spręsdamas jo tarnybos klausimus. Šiuo atveju faktinė situacija, kai Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo ir pretendentų tinkamumą eiti Departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas R. S. vertino šio skyriaus vedėjas, o konkurse dalyvavo ir jį laimėjo jo pavaldinė, nėra pakankama, kad būtų galima konstatuoti, jog R. S., kaip Pretendentų vertinimo komisijos narys, vertindamas atrankoje dalyvavusius asmenis, galėjo būti tiesiogiai suinteresuotas, kad konkursą laimėtų, ne tinkamiausias Departamento Teisės skyriaus patarėjo pareigas eiti asmuo, o būtent K. G.. Jokių duomenų apie kitokio pobūdžio privačius minėtų asmenų ryšius pareiškėjas nenurodė. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju nebuvo pateikta objektyvių duomenų, jog būtų galima įžvelgti, kad R. S. pažeidė ar galėjo pažeisti Įstatymo reikalavimus. Taip pat Pranešime nebuvo pateikta akivaizdžios ir pakankamos informacijos apie galimą interesų konflikto situaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenį, kuris informuoja apie galimą Įstatymo nuostatų pažeidimą, saisto įrodinėjimo pareiga, t. y. įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui, o pareiga patikrinti ir ištirti bei įvertinti jo nurodytas konkrečias aplinkybes tenka Komisijai.

43.  Įvertinusi nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija tinkamai naudojosi jai suteiktais įgaliojimais bei suteikta diskrecijos teise, sprendžiant klausimą dėl tyrimo pradėjimo. Pareiškėjui Sprendime buvo paaiškinti motyvai ir teisinis pagrindimas, kodėl Komisija priėjo prie Sprendime padarytos išvados. Komisija J. K. informavo, kad neįžvelgia pagrindo tyrimui pradėti. Sprendimas, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra tinkamai motyvuotas, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami; Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus.

44.  Komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad Komisija, vykdydama savo įgaliojimus, turi teisę Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka atlikti tyrimą dėl Įstatymo ar Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimus padariusių asmenų ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus.

45.  Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Pranešime J. K., be kita ko, prašė pripažinti, kad Departamento Teisės skyriaus vedėjas R. S. (karjeros valstybės tarnautojas) pažeidė atitinkamų Įstatymo straipsnių nuostatas ir už Įstatymo pažeidimus pagal Administracinių nusižengimų kodekso 533 straipsnį R. S. surašyti administracinių nusižengimų protokolą. Sprendimu Komisija pareiškėją informavo, kad vadovaudamasi Komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė tyrimo pagal jo pateiktą Pranešimą nepradėti. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovas padarė išvadą, jog R. S. Įstatymo nuostatų nepažeidė, nėra pagrįstas.

46.  Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo pradėjimo (nepradėjimo) svarstymo stadijoje Komisija nekonstatuoja ir nevertina, ar Įstatymas buvo (ar nebuvo) pažeistas, o vertina tik tai, ar yra pakankamas teisinis pagrindas įžvelgti, kad Įstatymo nuostatos (bent hipotetiškai) galėjo būti / galbūt buvo pažeistos. Teisėjų kolegija, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasi ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, pažymi, jog administracinio nusižengimo protokolo surašymas yra galimas esant Komisijos sprendimui, kad asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju atsakovas pagal gautą J. K. Pranešimą tyrimo dėl R. S. veiksmų nepradėjo, todėl nebuvo ir teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Analogiškai, nepradėjus minėto tyrimo, nebuvo pagrindo Departamento direktoriui siūlyti R. S. skirti tarnybinę nuobaudą, kadangi šios priemonių būtų galima imtis tik konstatavus Įstatymo pažeidimą, t. y. atlikus tyrimą ir priėmus sprendimą, kad asmuo, kurio veiksmai yra skundžiami, pažeidė Įstatymo nuostatas.

47.  Nustatyta, kad Komisija J. K. Pranešimą svarstė 2022 m. lapkričio 16 d. posėdyje ir kolegialiai sprendė klausimą, ar yra pakankamas pagrindas tyrimui pagal Pranešime nurodytas aplinkybes pradėti. Šiam posėdžiui pirmininkavo tuo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjęs E. S., tačiau pareiškėjui išsiųstą po dviejų dienų, t. y. 2022 m. lapkričio 18 d., priimtą Sprendimą pasirašė ne minėtas asmuo, o tuo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjusi Komisijos pirmininko pavaduotoja. Pareiškėjo nuomone, tai reiškia, kad Sprendimą pasirašė neįgaliotas asmuo, netinkamos sudėties Komisija.

48.  Pagal Komisijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba šias pareigas einantis Komisijos narys. Ginčo dėl to, kad pasirašant Sprendimą, t. y. 2022 m. lapkričio 18 d., Komisija pirmininko neturėjo, byloje nekyla. Šią aplinkybę patvirtina pirmosios instancijos teismo išsamiai aptarti įrodymai. 2022 m. lapkričio 18 d. Komisijos pirmininko pareigas legaliai vykdė Komisijos pirmininko pavaduotoja E. M. (Komisijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KS-1 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pavaduotojo skyrimo“), todėl jos Komisijos vardu pasirašyti dokumentai, šiuo atveju – Sprendimas – yra teisėtas ir turi juridinę galią, o pareiškėjo argumentai, kad Sprendimą priėmė neteisėta Komisija, kadangi jį pasirašė neįgaliotas asmuo, negali būti laikomi pagrįstais. Nėra jokio pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad E. S. Sprendimo priėmimo dieną jokių darbo teisinių santykių su Komisija neturėjo, todėl Sprendimo pasirašyti negalėjo, tačiau tai nereiškia, kad Sprendimas, kurį pasirašė tuo metu Komisijos pareigas ėjusi ir sprendimą Komisijos posėdyje priimant dalyvavusi jos narė (Komisijos pirmininko pavaduotoja), dėl to yra neteisėtas.

49.  Pripažinus sprendimą teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti ir J. K. reikalavimą įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais iš naujo spręsti dėl tyrimo pradėjimo pagal J. K. 2022 m. lapkričio 8 d. pranešimą „Dėl R. S.“.

50.  Pareiškėjas kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo aspektu, kad teismo sprendimas yra be motyvų, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi sprendimo turinį, daro išvadą, kad sprendimas yra tinkamai motyvuotas, kadangi jame yra išsamiai nurodytos nustatytos esminės faktinės aplinkybės, reikšmingos šiai bylai išnagrinėti, taip pat yra nurodyti teisiniai argumentai, dėl kurių J. K. skundas nebuvo patenkintas. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimus atitinka.

51.  Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo J. K. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo ginčijamą Sprendimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti J. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

52.  Atmetus pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys