A-1232-556/2025

Administracinė byla Nr. A-1232-556/2025 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01267-2024-8 Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 5 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Marijampolės apskrities policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.  Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Marijampolės AVPK) viršininko H. P. 2024 m. birželio 14 d. (skunde nurodyta data 2024 m. birželio 13 d.) įsakymą Nr. 64-TE-16 „Dėl J. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariato (toliau – ir Kazlų Rūdos PK) vyresniosios tyrėjos pareigas.

2.  Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjai 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Nutarime nurodyta, kad pareiškėja Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 5 d. 11 val. 11 min. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 0,44 promilių neblaivumas.

2.2. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdyba pateikė 2024 m. birželio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-82 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. J. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kuria siūlė atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu (pareigūnas iš vidaus tarnybos atleidžiamas, kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą).

2.3. Pareiškėja iš tarnybos buvo atleista nesant materialinio teisinio pagrindo – tarnybos pareigūno vardo pažeminimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pareigūno atsakomybė yra galima tik nustačius teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą. Ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas.

2.4. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo išsamiai išaiškintos visos aplinkybės, svarbios tam, kad nekiltų abejonių dėl Išvados pagrįstumo. Išvada parengta remiantis vienašališkais pareigūno, atlikusio tarnybinį patikrinimą, neargumentuotai atmetusio pareiškėjos paaiškinimus dėl galimo neatsargaus veikimo, neatsižvelgiant į galimo poelgio situaciją, vertinimais. Pareigūno vardo pažeminimas, kaip jis pareiškėjai buvo suformuluotas Išvadoje, galimas tik tyčiniais, sąmoningais, kaltais veiksmais, kurių buvimas turi būti patvirtintas neabejotinais duomenimis. Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK vyresnioji tyrėja J. J., būdama policijos pareigūne, tyčia (netiesiogine) nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip akivaizdžiai pažemino policijos pareigūno vardą bei policijos autoritetą. Išvadoje vertinant pareiškėjos kaltę pažymima, kad ji privalėjo žinoti apie jos elgesio neatitikimą visuomenėje priimtoms elgesio normoms, bendruosius vidaus tarnybos pareigūnų pareigų vykdymo principus, teigiama, kad pareiškėja negalėjo nesuprasti savo veiksmų pasekmių ir pan.

2.5. Akivaizdu, kad Išvada padaryta remiantis prielaidomis, konstatuojant apie realią galimybę susidariusioje situacijoje suprasti ir numatyti pasekmes. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimas buvo padarytas išimtinai galima neatsargumo forma ir jokiu būdu ne tyčia (netiesiogine), kaip nurodoma Išvadoje. Priimtas sprendimas prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės principams. Net ir esant konstatuotam administraciniam nusižengimui, reikalinga išsamiai, remiantis protingumo ir proporcingumo principais, vertinti, ar veiksmai atitiko pareigūno vardo pažeminimo kriterijų, ar taikyta nuobauda – atleidimas iš tarnybos, yra proporcinga pažeidimui.

2.6. Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas nėra susijęs su tarnyba. Už administracinį nusižengimą pareiškėja buvo nubausta pinigine bauda ir paskirta poveikio priemonė. Konstatuotas tik 0,04 promilių viršijantis neblaivumo faktas nuo oficialiai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje nurodytos leistinos 0,4 promilių ribos (nustatytas 0,44 promilės neblaivumas) turi būti traktuojamas išimtinai tik kaip neatsargus veiksmas, pareiškėjos realus negalėjimas esamoje situacijoje šio fakto numatyti, tokios viršytos nežymios promilių dalies pajutimas organizme fiziologiškai tiesiog neįmanomas (vertinant reakciją, savijautą ir pan.). Nors visgi veiksmai buvo neatsakingi, neįvertinus galimo šalutinio poveikio, reaguojant organizmui į neseniai patirtą stresą ir įtampą, turėjo būti traktuotini išimtinai kaip atlikti dėl neatsargumo, neturintys tiesioginio ryšio tarp pareiškėjos tarnybos ir atlikto administracinio nusižengimo.

2.7. Pažeidimas padarytas ne tarnybos metu, pareiškėja buvo neuniformuota ir ne su tarnybiniu automobiliu, todėl visuomenėje jokio atgarsio nebuvo sulaukta. Šis konstatuotas KET pažeidimas nebuvo sąmoningas ar tyčinis, o tiesiog atsitiktinis ir vienetinis, net neturint esamoje situacijoje realaus suvokimo, jog vairuojant gali būti nustatytas viršytas leistinas vos 0,04 promilės neblaivumas. Nepagrįstai Išvadoje suabsoliutinta aplinkybė, jog administracinio nusižengimo padarymas visada reiškia pareigūno vardo pažeminimą ir todėl būtina taikyti kraštutinę priemonę – atleidimą iš tarnybos. Išvada yra formali, paremta šabloniškais cituojamais įstatymų ir Statuto straipsniais, neindividualizuojant realiai susiklosčiusios situacijos. Pareiškėjos veiksmuose nebuvo realaus ir akivaizdaus pareigūno vardo pažeminimo – savo elgesiu vairuojant transporto priemonę pareiškėja nei sau, nei aplinkiniams (kartu važiavusiam sūnui ir mamai) nesukėlė grėsmės, ji neįtarė galimo neblaivumo būsenos fakto, jis – 0,04 promilės virš leistinos normos, buvo konstatuotas tik iš iškvėpto oro srauto, ir tai pareiškėjai bei artimiesiems sukėlė netikėtumo šoką.

2.8. Vidaus tarnyboje – policijos sistemoje, pareiškėja nepertraukiamai dirbo nuo 2003 m. kovo 10 d., iki įvykio buvo pradirbusi virš 21 metų. Per visą tarnybos laikotarpį pareiškėja daug kartų skatinta už pavyzdingą ir nepriekaištingą pareigų atlikimą, buvo keliamas pareiginis laipsnis – pareiškėja užsitarnavo komisarės-inspektorės laipsnį už nepriekaištingą tarnybą. Pareiškėjos darbinė profesinė veikla ir pasiekimai tarnyboje buvo tik formaliai nurodyti Išvadoje, tačiau nebuvo vertinti, nusprendus atleisti ją iš tarnybos.

2.9. Pareiškėjos atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinojo pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojančio požymio – akivaizdžiai žeminančių vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančių pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojančių veiksmų. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus turimus realius faktinius duomenis, kad pareiškėja savo neatsargiais (o ne tyčiniais) veiksmais, nenumatydama galimų pasekmių, jokiu būdu negalėjo realiai ir akivaizdžiai nepažeminti pareigūno vardo, todėl nebuvo tiesioginio pagrindo tai konstatuoti Išvadoje. Pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu – atleidimas iš darbo, konstatavus, kad pareiškėja savo veiksmais, kurių pasekmių nenumatė (ir tai įrodo nustatytas tik šimtųjų promilių dalimi viršytas leistinos ribos faktas), pažemino pareigūno vardą, buvo tik formalus ir neteisingas.

3.  Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Marijampolės AVPK atsiliepime nurodė, kad:

3.1.    Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punktu Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta Išvada, kurioje pasiūlyta pripažinti, kad Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK vyresnioji tyrėja J. J. savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, sulaužė duotą priesaiką ir už tai, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ją atleisti iš vidaus tarnybos.

3.2.    Išvadoje konstatuota, kad ir administracinio nusižengimo medžiagoje, ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta pakankamai faktinių duomenų, jog pareiškėja 2024 m. gegužės 5 d. apie 11.11 val., Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdama neblaivi, t. y. buvo nustatytas 0,44 promilių neblaivumas. Pareiškėja pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, už ką atsakomybė numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Pareiškėjai 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2696-2024 pritaikyta administracinė atsakomybė. Iš tyrimo metu surinktos faktinių duomenų visumos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, kuri priimta į vidaus reikalų sistemą prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus bei visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, kurios profesinė pareiga, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam nusižengimui, o pareigybės aprašyme numatyta pareiga užtikrinti viešąją tvarką, žmonių ir eismo saugumą, 2024 m. gegužės 5 d., ne tarnybos metu, vairavo automobilį būdama neblaivi, ir taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, už ką atsakomybė numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Šiais savo veiksmais pareiškėja sukėlė pavojų tiek visuomenės, tiek eismo saugumui.

3.3.    Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam yra ne tik šiurkštus KET pažeidimas, bet, priklausomai nuo girtumo laipsnio, užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjos veiksmai neatitinka jai, kaip policijos pareigūnei, keliamų reikalavimų ir yra priešingi nustatytai valdymo tvarkai bei kėlę pavojų kitiems eismo dalyviams. Aukščiau nurodytų ir administracinio nusižengimo byloje bei tarnybinio patikrinimo metu užfiksuotų duomenų visuma pakankama konstatuoti, jog pareiškėja sąmoningai veikė priešingai jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bei nesilaikė tarnybinės etikos normų reikalavimų. Tarnybinio patikrino Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, būdama policijos pareigūne, tyčia (netiesiogine) nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip akivaizdžiai pažemino policijos pareigūno vardą bei policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą ginti ir saugoti žmonių teises ir laisves, išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą.

3.4.    Dėl pareiškėjos kaltės formos pažymėtina, kad ji privalėjo žinoti apie jos elgesio neatitikimą visuomenėje priimtoms elgesio normoms, bendruosius vidaus tarnybos pareigūnų pareigų vykdymo principus. Pareiškėja negalėjo nesuprasti savo veiksmų pasekmių ar tokioje situacijoje elgtis nesąmoningai, nesuprantant savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei galimo atgarsio visuomenėje, žeminančio tarnybos autoritetą, todėl šiuo atveju pareiškėjos veiksmai vertintini kaip sąmoningi, tikintis išvengti pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje. Pareiškėja vairavo automobilį neblaivi, kas neabejotinai pažeidžia tiek visuomenės lūkesčius, susietus su pareigūnais, tiek bendras moralės nuostatas. Žala pasireiškė tuo, kad kiekvienas pilietis turi pagrįstą tikėjimą, kad policija laikysis įstatymų. Pareigūnės kaltę (tyčią) patvirtina tiek administracinio nusižengimo byloje, tiek tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys.

3.5.    Dėl skundo argumentų, kad jos veiksmuose nebuvo realaus ir akivaizdaus pareigūno vardo pažeminimo (pareiškėja nei sau, nei aplinkiniams nesukėlė grėsmės ir neįtarė galimo neblaivumo būsenos, jos elgesys atsitiktinis, o taikyta atsakomybė neproporcinga), pažymėtina, kad pareiškėja neginčija administracinio nusižengimo nutarime nustatytų aplinkybių, tačiau ginčas kilęs, ar pareiškėja savo veiksmais pažemino pareigūno vardą ir vidaus tarnybos sistemos autoritetą. Tačiau Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ (toliau – ir Įsakymas) 1 dalyje nurodytas įpareigojimas teritorinių, specializuotų policijos įstaigų ir Lietuvos policijos mokyklų vadovams pareigūno transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų vertinti kaip pareigūno vardo pažeminimą (Įsakymo 1.3 p.) bei užtikrinti, kad policijos pareigūnai, pažeminę pareigūno vardą, nebūtų atleisti iš tarnybos kitais pagrindais, nepatikrinus jiems iškeltų kaltinimų ir neišsprendus jų tarnybinės atsakomybės klausimo. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.

3.6.    Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkte būtinos taikymo sąlygos – pareiškėjos kaltė dėl veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; įvertintos ir pareiškėjos veika kilusios pasekmės – pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis; taip pat tarnybiniame patikrinime atlikta tyrimui aktualių teisės aktų nuostatų analizė. Išvadoje, atsižvelgiant į joje išdėstytą bei tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pažymėta, kad tarnybinio patikrinimo metu išanalizuotų duomenų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjos veiksmai neatitinka jai, kaip policijos pareigūnei, keliamų reikalavimų, ir yra priešingi nustatytai valdymo tvarkai bei kėlę pavojų kitiems eismo dalyviams; pareiškėja sąmoningai veikė priešingai jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bei nesilaikė tarnybinės etikos normų reikalavimų. Pareiškėja privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi iš statutinio valstybės tarnautojo, bei eidama atitinkamas pareigas elgtis taip, kad elgesys ne tik užtikrintų pasitikėjimą statutiniais valstybės tarnautojais, bet ir nekompromituotų tarnybos autoriteto visuomenės akyse, taip elgtis ji buvo įpareigota kaip atitinkamą pareigūno statusą turintis asmuo (pareigūnė).

3.7.    Pareiškėja negalėjo nesuprasti savo veiksmų pasekmių ar tokioje situacijoje elgtis nesąmoningai. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytos priežastys, nepriklausančios nuo pareigūnės valios, veikti kitaip nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai. Pareigūnės padaryta veika, akivaizdžiai žeminanti visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojanti, yra jos pačios pasirinkto elgesio (veiksmo) pasekmė.

3.8.    Pareiškėjos argumentas, kad, ji vairuodama transporto priemonę nejautė apsvaigimo nuo alkoholio, yra nereikšmingas, kadangi tai pareiškėjos subjektyvus vertinimas ir gynybinė pozicija. Faktas, kad pareiškėjos girtumas nebuvo praėjęs jai pradėjus vairuoti transporto priemonę, patvirtina, kad, vartodama atitinkamą alkoholio kiekį ir vėliau nusprendusi vairuoti transporto priemonę, ji elgėsi nesuderinamai su jos tuo metu užimamomis pareigomis. Dėl pareiškėjos argumentų, kad jai nustatytas lengvas neblaivumas, pažymėtina, kad nustatyto neblaivumo laipsnis neturi įtakos atleidimo pagrindui – pakanka tik nustatyti faktą, kad pareigūnas vairavo transporto priemonę neblaivus. Be kita ko, Išvadoje, buvo pateikta pareiškėją iš esmės teigiamai charakterizuojanti informacija, šią aplinkybę pabrėžia ir pareiškėja skunde, tačiau to nepakanka daryti išvadą, kad pareiškėjos atleidimas iš vidaus tarnybos – yra akivaizdžiai neadekvati ir neproporcinga jos padarytam nusižengimui.

3.9.    Dėl skundo argumentų, kad pareiškėja pažeidimą padarė ne tarnybos metu, ne tarnybiniu automobiliu ir kad tai nesukėlė atgarsio visuomenėje, pastebėtina, kad apie pareiškėjos padarytą pažeidimą buvo pateikta informacija portaluose www.lrtl.lt ir www.15min.lt.

3.10.  Tarnybinis patikrinimas atliktas ir Išvada surašyta laikantis Aprašo reikalavimų. Atsakovo nuomone, nenustatyta, kad pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos būtų pažeistos esminės procedūros, nes ginčijamo Įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu konstatuotas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Įsakymas, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nepaneigia Įsakymo teisėtumo ir Išvadoje nustatytų aplinkybių.

II.

4.  Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5.  Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

5.1.    2024 m. gegužės 27 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2696-2024, kuriame nurodyta, kad J. J. 2024 m. gegužės 5 d. 11 val. 11 min. Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas 0,44 promilės neblaivumas. Nutarimu paskirta 800 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemonę) 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėn.

5.2.    Išvadoje pasiūlyta pripažinti, kad Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK vyresnioji tyrėja J. J. savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, sulaužė duotą priesaiką, ir už tai, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ją atleisti iš vidaus tarnybos.

5.3.    Įsakymu Marijampolės AVPK viršininkas H. P., vadovaudamasis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Išvadą, atleido iš vidaus tarnybos 2024 m. birželio 13 d. komisarę inspektorę J. J. Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK vyresniąją tyrėją. J. J. vidaus tarnybos stažas 2024 m. birželio 13 d. yra 22 metai 7 mėnesiai 24 dienos.

6.  Teismas vadovavosi Statuto 2 straipsnio 4 dalimi, 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant šias Statuto nuostatas ir atskleidžiant kriterijus, kuriems esant pareigūno veika vertinama kaip pareigūno vardo pažeminimas. Buvo atkreiptas dėmesys į Įsakyme nustatytą įpareigojimą pareigūno transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų vertinti kaip pareigūno vardo pažeminimą.

7.  Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja 2024 m. gegužės 5 d. 11 val. 11 min. vairavo transporto priemonę neblaivi, kai pareiškėjai buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumas, taip pat kad pareiškėja vairavo neuniformuota, ne tarnybos metu.

8.  Vertindamas skundo argumentus, kad Išvada yra šališka, o pareiškėja atleista iš tarnybos nenustačius vienos iš būtinų nustatyti pagrindų – pareigūno vardo pažeminimo, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo vadovautasi teisės aktų normomis, buvo įvertintos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės, taip pat ir pareiškėjos raštu pateikti paaiškinimai.

9.  Buvo nustatyta, kad pareiškėja, vairuodama neblaivi, pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad jos padarytas KET pažeidimas nebuvo sąmoningas ar tyčinis. Teismo vertinimu, pareiškėjai neneigiant, kad ji iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, ji turėjo įvertinti savo galimybes vairuoti bei tikimybę, kad vairuojant ir pareigūnams sustabdžius pareiškėją gali būti nustatytas neleistinas promilių skaičius. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėja vairavo neblaivi, negali būti vertinama kaip neatsargumas, ji turėjo suprasti, kokias pasekmes tai gali sukelti. Sutikdamas su atsakovu, teismas konstatavo, kad pareiškėja tyčia (netiesiogine) nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jos, kaip policijos pareigūnės veiksmai, neatitinka jai keliamų reikalavimų.

10.  Teismas apžvelgė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 patvirtino Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso nuostatose įtvirtintus principus, kuriais grindžiama policijos darbuotojų tarnybinė etika. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos veiksmai – vairavimas esant neblaiviai, buvo akivaizdžiai nesuderinami su pareiškėjos statusu ir jo reglamentavimu, taip pat su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš pareigūnų.

11.  Buvo pažymėta, kad pareiškėja dėl savo užimamų pareigų turėjo žinoti jai keliamus reikalavimus, teisės aktų nuostatas, tai, jog pareigūnų vairavimas esant neblaiviems ypatingai neigiamai vertinamas visuomenėje ir yra netoleruotinas, todėl buvo akivaizdu, kad pareiškėja veikė sąmoningai ir tyčia. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos veiksmai buvo susiję su padidinto pavojaus šaltiniu, pareiškėja būdama neblaivi vairavo transporto priemonę, o vairavimas apsvaigus laikytinas ypatingai pavojingu. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos argumentus, kad pareiškėjos veiksmuose nebuvo realaus ir akivaizdaus pareigūno vardo pažeminimo, kad pareiškėja nei sau, nei aplinkiniams (kartu važiavusiam sūnui ir mamai) nesukėlė grėsmės. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareigūnės padaryta veika, akivaizdžiai žeminanti visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojanti, yra jos pačios pasirinkto elgesio (veiksmo) pasekmė.

12.  Teismas darė išvadą, kad pareiškėja, būdama policijos pareigūne, vairuodama transporto priemonę neblaivi, tyčia (netiesiogine) nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pažemino pareigūno vardą bei policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą ginti ir saugoti žmonių teises ir laisves, autoritetą. Teismas pabrėžė, kad teismų praktikoje pareigūno vairavimas esant neblaiviam Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto [iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos] taikymo prasme vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas ir pareigūnams taikoma priemonė – atleidimas iš tarnybos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas laikėsi teisės aktų reikalavimų, juos tinkamai taikė ir pagrįstai atleido pareiškėją iš tarnybos.

13.  Dėl pareiškėjos teiginių, kad pareiškėjai buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, ji itin menkai viršijo leidžiamą neblaivumo normą ir kad veikė neatsargiai (neįtarė, kad yra neblaivi), ir prašymo atsižvelgti į administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų pažeminus pareigūno vardą, nėra reikšmingos Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-128-482/2024 (toliau – ir 2024 m. liepos 22 d. nutartis) nurodytos aplinkybės, nes jos išmitinai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sušvelninimu. Teismo įsitikinimu, taip pat nereikšminga ir pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad buvo viršyta tik nežymi promilių dalis, nes nustatyto neblaivumo laipsnis neturi įtakos atleidimo pagrindui – teismų praktikoje pripažinta, kad pakanka tik nustatyti faktą, kad pareigūnas vairavo transporto priemonę neblaivus. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad viršytos nežymios promilių dalies pajutimas organizme fiziologiškai tiesiog neįmanomas (vertinant reakciją, savijautą ir pan.), teismas vertino kaip subjektyvią nuomonę ir gynybinę poziciją. Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo pateiktais duomenimis, apie pareiškėjos padarytą pažeidimą buvo rašoma žiniasklaidoje.

14.  Įvertinęs bylos medžiagą ir atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Teismas nenustatė pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą ir pareiškėjos skundą atmetė.

III.

15.     Pareiškėja J. J. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti.

16.     Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

16.1.  Ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas tik visiškai formaliu situacijos ir joje susiklosčiusių konkrečių įvykio aplinkybių vertinimu. Išvada, kad pareiškėjos pažeidimas buvo tyčinis (netiesioginė tyčia), padaryta remiantis nepagrįstomis pareigūno, atlikusio tarnybinį patikrinimą, prielaidomis, jam konstatuojant apie realią galimybę susidariusioje situacijoje suprasti ir numatyti pasekmes, nors konstatuotas KET pažeidimas buvo padarytas išimtinai neatsargumo forma, ką patvirtina Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartis.

16.2.  Aptariamoje 2024 m. liepos 22 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareigūnams tikrinant pareiškėjos blaivumą, ji sugebėjo bendrauti, buvo kontaktiška, adekvati, orientavosi aplinkoje ir situacijoje, bei buvo įsitikinusi savo blaivumu; nors nedidelis nustatytų promilių kraujyje skaičius jokiu būdu nepateisina pareiškėjos teisei priešingo elgesio, tačiau leidžia spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nebuvo piktybiško ketinimo vairuoti neblaiviam, nepaisant įstatymų nuostatų ir pareiškėja iš tiesų galėjo klysti dėl savo būsenos prieš automobilio vairavimą. Taigi, šia nutartimi teismas paneigė Išvadoje konstatuotą faktą, kad pareiškėja, kaip pareigūnė, tyčia (netiesiogine) nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir taip akivaizdžiai pažemino policijos pareigūno vardą.

16.3.  Tarnybinio patikrinimo Išvadoje ir pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai įvertinti pareiškėjos paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo, t. y. kad ji klydo dėl savo būsenos prieš automobilio vairavimą ir kad jos veiksmuose nebuvo piktybiško ketinimo vairuoti neblaiviai, nevertinos 2024 m. liepos 22 d. nutartyje padarytos išvados. Pirmosios instancijos teismas ribojo pareiškėjos teisę akcentuoti šį klausimą, sutiko su atsakovu, kad pareiškėja turėjo suprasti galimas savo veiksmų pasekmes, o vairavimas esant neblaiviam negali būti vertinamas kaip neatsargumas. Taigi teismas priimdamas sprendimą nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o formaliai pritarė atsakovo teiginiams.

16.4.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė reikšmingomis faktinių aplinkybių, konstatuotų minėtoje 2024 m. liepos 22 d. nutartyje dėl pažeidimo padarymo kaltės formos, kadangi kiekvienas administracinis nusižengimas, padarytas pareigūno, turi būti vertinamas individualiai ir ne kiekvienas pažeidimas gali būti laikomas pareigūno vardo pažeminimu. Pagal Statuto 2 straipsnio 4 dalį pareigūno vardo pažeminimas konstatuotinas tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl visų būtinų sąlygų egzistavimo.

16.5.  Teismo (kaip ir atsakovo) sprendimas prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės principams. Net ir esant konstatuotam administraciniam nusižengimui, būtina išsamiai, remiantis protingumo ir proporcingumo principais vertinti, ar veiksmai atitiko pareigūno vardo pažeminimo kriterijų, ar taikyta nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra proporcinga pažeidimui.

16.6.  Pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių dėl Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų atitikties konstituciniams teisingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principams, kadangi šios nuostatos nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus atleisti pareigūną iš tarnybos. Pvz., pareigūnui, kuriam darbo metu, darbo vietoje, su tarnybine uniforma nustatomas neblaivumas, ir tai traktuojama kaip tarnybinis nusižengimas, vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui suteikiama diskrecijos teisė parinkti tarnybinę nuobaudą. Pastebėtina, kad vidaus tarnybos sistemoje kyla abejonių ir diskusijų dėl teisės aktų tobulinimo bei kriterijų, kuriems esant neblaivūs ne tarnybos metu vairavę pareigūnai galėtų būti neatleidžiami iš tarnybos (pvz., lengvas girtumas, minimalus leistinos ribos viršijimas).

16.7.  Pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, nevertino pareiškėjos nuoširdaus paaiškinimo, aktualios apylinkės teismo nutarties dėl tyčinės kaltės ir sąmoningumo pareiškėjos veiksmuose nebuvimo. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neparemtas protingumo ir proporcingumo principais, todėl naikintinas.

17.     Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei teisingai vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis. Apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

18.     Apeliacine tvarka gautoje patikrinti administracinėje byloje prašyta panaikinti Įsakymą (žr. nutarties 1 p.), tačiau skundas buvo atmestas (žr. nutarties 4 p.). Paduotas apeliacinis skundas (žr. nutarties 15 p.), kuriame tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė formalų sprendimą, neatsižvelgė į protingumo bei proporcingumo principus, neanalizavo, ar pareiškėjos veiksmai iš tikro atitiko visus pareigūno vardo pažeminimo kriterijus.

19.     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20.     Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

21.     Pareiškėjos apskųsto atsakovo Įsakyme nurodytose Vidaus tarnybos statuto nuostatose (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) nustatyta, kad: „pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos <...> kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą“ (74 str. 1 d. 7 p.); „Statuto 74 straipsnio 1 dalies 2–10, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (-ios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu“ (78 str. 1 d.).

22.     Vidaus tarnybos statute išdėstyta, kad „pareigūno vardo pažeminimas – vidaus tarnybos sistemos pareigūno veika, padaryta dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti“ (2 str. 4 d.); „kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas“ (41 str. 7 d.); „tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima šį pareigūną į pareigas skiriantis asmuo“ (41 str. 11 d.).

23.     Be to, Vidaus tarnybos statuto 42 straipsnio „Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės“ 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, kuriose nustatytos tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, netaikomos pareigūno veikoje nustačius pareigūno vardo pažeminimą.

24.     Pažymėtina, kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1587-662/2023). Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-575/2017).

25.     Akcentuotina, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, jei nėra nustatomos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3813-556/2020; 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1618-1188/2023).

26.     Esant ginčui, ar pareigūnas akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, kyla ginčas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

27.     Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias normas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

28.     Pareigūno vardo pažeminimas, kaip ne tarnybinis nusižengimas, bet savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos (atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda), yra siejamas su teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Todėl minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr. pvz. 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1042-1188/2025).

29.     Bylą tikrinančios teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo panaikinti pareiškėjos skundžiamą atsakovo Įsakymą ir pagrįstai konstatavo, jog buvo akivaizdžiai pažemintas policijos autoritetas (ji sukompromituota). Tai pagrindžiančios aplinkybės buvo išdėstytos apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime – teisinio poreikio jas atkartoti nėra.

30.     Dėl pareiškėjos argumentų, kad jai nustatytas tik itin lengvas neblaivumas, kad jos veiksmuose nebuvo piktybiško ketinimo vairuoti esant neleistinam alkoholio kiekiui, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pareigūno vairavimas esant neblaiviam Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto (minėtos nuostatos atitinka ginčui aktualios redakcijos Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą) taikymo prasme vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012; 2009 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-352/2009; 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-236/2010; 2010 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-272/2010; 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1110/2010;   2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008; 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/201; 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1250-261/2015; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4230-575-2019; kt.).

31.     Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai bei nenukrypstamai vertinama (žr. pvz., 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje eA-4937-520/2017, 2014 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4715-552/2017, kt.), kad toks pareigūno elgesys, kuriais pažeidžiami teisės normų imperatyvūs reikalavimai, laikytinas nesiderinančiu su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš statutinių pareigūnų pareigūno elgesio, sukelia neigiamas pasekmės institucijos reputacijai, mažina visuomenės pasitikėjimą ja, todėl pritaikyta atsakomybė už pareigūno vardo pažeminimą – atleidimas iš vidaus tarnybos – laikytina adekvačia priemone.

32.     Pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų atitikties konstituciniams teisingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principams (žr. nutarties 16. 6 p.), taip pat nelemia kitokio nei pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

33.     Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutarime priminė konstitucinę doktriną dėl Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies aiškinimo, pagal kurią teismai, vykdydami teisingumą, spręsdami ginčus, be kita ko, dėl atleidimo iš valstybės tarnybos, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Taip pat tai, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, be kita ko, iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais.

34.     Šiuo atveju pabrėžtini ypatingi reikalavimai keliami statutiniams valstybės tarnautojams. Konstitucinis Teismas, remdamasis Konstitucijos 141 straipsniu, 2021 m. balandžio 14 d. nutarime apibendrino, kad statutinė valstybės tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos; statutinė valstybės tarnyba negali būti vienoda dėl jos funkcijų įvairovės, todėl policijos, vidaus tarnybos, saugumo tarnybos ir kitų statutinių valstybės institucijų pareigūnų statusas turi būti diferencijuotas ir turėti atitinkamuose statutuose nustatytų ypatumų.

35.     Vienas iš ypatumų ir buvo įtvirtintas įstatymų leidėjo Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkte – pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statute įtvirtinta ginčo teisinė pasekmė nulemta statutinės valstybės tarnybos specifiškumu ir neprasilenkia su apeliantės minimais konstituciniais teisingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principais.

36.     Konstitucinis Teismas yra pasisakęs: “Vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vienos grupės arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus” (1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

37.     Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, paisydama teisių ir pareigų vienovės aspekto, nesant administracinėje byloje nustatytų jokių išskirtinių aplinkybių, suponuojančių nukrypimą nuo administracinės jurisprudencijos byloje aptariamu klausimu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius