eA-546-602/2023

Administracinė byla Nr. eA-546-602/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02376-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kyževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kelių policijos tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.    Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kelių policijos tarnybos, 484 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.    Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jis Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir KPT) 2021 m. kovo 9 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, jam paskirta 500 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Bauda paskirta už tai, kad 2020 m. liepos 28 d. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo nustatytą greitį.

3.    Tvirtino, jog pareiškėjas iki 2021 m. gegužės mėnesio gyveno Anglijoje ir Klaipėdoje 2020 m. liepos 28 d. nebuvo, todėl pažeidimo nepadarė. Apie minėtą nutarimą sužinojo 2021 m. birželio 9 d., gavęs iš antstolio M. P. nurodymą priverstinai nurašyti lėšas dėl baudos išieškojimo, ir iš karto kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų kontorą. Buvo kreiptasi į Kelių policijos tarnybą su prašymu susipažinti su byla. Kelių policijos tarnybai 2021 m. birželio 28 d. pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje. Atsižvelgiant į teisininkų surašytą skundą, 2021 m. liepos 5 d. Kelių policijos tarnybos sprendimu buvo nutarta atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti nutarimą Nr. 39-ANR_N-9338-2021 ir grąžinti bylą ROIK Nr. 20123664473 Tarnybos įgaliotam pareigūnui tęsti tyrimą.

4.    Pareigūnai, nustatydami pažeidėją, padarė šiurkščią klaidą, neįvertino to, kad pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini), o administracinį nusižengimą padarė asmuo, gimęs (duomenys neskelbtini), nors abu yra bendravardžiai ir bendrapavardžiai. Dėl šiurkščios pareigūnų klaidos, neapdairaus, nerūpestingo ir aplaidaus darbo pareiškėjui buvo padaryta 484 Eur turtinė žala (advokato teisinei pagalbai apmokėti) ir neturtinė žala, kurią įvertino 500 Eur.

5.    Pareiškėjas pažymėjo, jog neturtinė žala buvo patirta dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, dėl to privalėjo kreiptis teisinės pagalbos, į buvusį darbdavį dėl duomenų apie jo darbą Anglijoje pažeidimo padarymo dieną. Taip pat turėjo kreiptis į antstolį, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl vykdymo sustabdymo, tačiau vis tiek nuo jo sąskaitos nurašyti pinigai buvo pervesti Inspekcijai. Išgyveno dėl to, ar nurašyti pinigai ir vykdymo išlaidos jam bus grąžintos, labai išsigando, kad kažkas neteisėtai turi jo asmens duomenis ir gali bet kada juos panaudoti. Sužinojęs apie nutarimą, nevairavo automobilio, siekdamas išvengti galimų dėl to nesklandumų. Tvirtino, jog nepagrįstai paskirta administracinė nuobauda jam sukėlė neigiamų emocijų, stresą, išgyvenimų, nepatogumų. Prašė skundą patenkinti.

6.    Atsakovo atstovė Lietuvos kelių policijos tarnyba su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7.    Atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nagrinėjamu atveju įvykio faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai lėmė atsakovo įsitikinimą, kad pareiškėjas yra kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo. KPT pareigūnui patikrinus asmens duomenis pagal transporto priemonės savininkės pateiktą informaciją apie asmenį paieškoje nacionaliniuose registruose ir tarptautinėse sistemose buvo rasti 7 pretendentai, iš kurių tik vieno asmens gimimo metai (M. M., gim. (duomenys neskelbtini)) atitiko asmens gimimo metus – (duomenys neskelbtini). Patikrinus šio asmens duomenis Gyventojų registre, nustatyta, kad asmuo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Didžiojoje Britanijoje nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. Nusižengimas buvo padarytas transporto priemone su Didžiosios Britanijos registracijos numeriais, Nr. (duomenys neskelbtini), todėl KPT pareigūnas, apibendrinęs visą turimą medžiagą ir sutapatinęs asmenis, teisėtai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą asmeniui, kurį rado registre, vadovaudamasis visa surinkta medžiaga.

8.    Tvirtino, kad, atsakovui geranoriškai priimant sprendimą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, buvo išvengta didesnių bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš trijų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų viešajai atsakomybei nustatyti – neteisėtų veiksmų, todėl valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Naudotis advokato teisine pagalba ikiteisminėje ginčo sprendimo institucijoje buvo pareiškėjo teisė, o ne pareiga. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo, todėl ir išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą tenka pačiam pareiškėjui.

9.    Atsakovo atstovės nuomone, prašoma priteisti turtinė žala yra per didelė, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytas galimas išlaidas, kurios patenka į Rekomendacijų 8.20 punkto sudėtį, nes buvo teiktos teisinės paslaugos bylą nagrinėjant ne teisme, o ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje. Todėl maksimali priteistina suma už suteiktas teisines paslaugas ikiteisminėje ginčo sprendimo institucijoje galėtų būti 152,42 Eur (0,1 x 1 524,20 Eur).

10.  Atsakovo atstovo vertinimu, prašoma priteisti neturtinės žalos 500 Eur suma yra neadekvati ir neprotingai didelė kompensuojant pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, juolab kad neturtinei žalai pagrįsti nepateikta įrodymų. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II.

11.  Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas priteisė pareiškėjui M. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kelių policijos tarnybos, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui M. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kelių policijos tarnybos, 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12.  Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų nepagrįstai pradėjus prieš pareiškėją administracinio teisės pažeidimo teiseną ir priėmus nepagrįstą nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, kuris vėliau tos pačios institucijos sprendimu buvo panaikintas.

13.  Bylos duomenimis nustatyta, kad:

13.1.    Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 7 d. M. M., (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 20123664473 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR-P-1563-2021 už tai, kad jis 2020 m. liepos 28 d. 10 val. 30 min. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 58 km/val. Automobilį vairavo 108 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje.

13.2.    Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-9338-2021 konstatuota, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, jam paskirta 500 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

13.3.    Prieš priimant nutarimą buvo surašytas administracinis nurodymas, kuris su administracinio nusižengimo protokolu išsiųstas pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą Anglijoje, adresu (duomenys neskelbtini), United Kingdom.

13.4.    Bylos duomenimis, 2021 m. sausio 19 d. Kelių policijos tarnyboje gautas pareiškėjo atstovės advokatės prašymas atnaujinti M. M. bylą. KPT 2021 m. liepos 5 d. sprendimu buvo atnaujinta administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 20123664473, panaikintas 2021 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-9338-2021 ir grąžinta byla ROIK Nr. 20123664473 Tarnybos įgaliotam pareigūnui tęsti tyrimą. Minėtame sprendime konstatuota, jog susipažinus su pareiškėjo atstovės pateikta medžiaga ir administracinio nusižengimo byloje Nr. 20123664473 esančiais duomenimis nustatyta, kad M. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį patrauktas klaidingai įvertinus pirmiau nurodytos transporto priemonės savininko pateiktus duomenis.

14.  Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomos priteisti 484 Eur išlaidos kaip turtinės žalos atlyginimas buvo sumokėtos už teisines paslaugas administracinio nusižengimo byloje, ją nagrinėjant ikiteisminio tyrimo institucijoje. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialiąsias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas, o ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 ir kitą pagal šiame sprendime pateiktus išaiškinimus vėliau išplėtotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-266-525/2022). Taigi, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu patirtos proceso išlaidos, kurių atlyginimą reglamentuoja specialiosios teisės normos, nelaikytinos žala.

15.  Teismas pažymėjo, kad pagal nuosekliai dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų (pagal ANK 666 str.) atlyginimo formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tais atvejais, kai įstatymų leidėjas yra eksplicitiškai nustatęs konkrečioje teisenoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką, asmuo neįgyja reikalavimo teisės į tokių išlaidų atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p., ANK 666 str., BPK 103–106 str.). Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepatyrė turtinės žalos ir kad nesant vienos būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

16.  Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog institucijos pareigūnai neužtikrino gero administravimo principo taikymo, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, netinkamai vykdė teisės aktais nustatytas pareigas, tokiais veiksmais viešojo administravimo subjektas padarė pareiškėjui žalą, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais veiksmais. Teismas konstatavo, kad  yra nustatytos visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Byloje nustačius, jog administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas surašyti ne tam asmeniui, klaidingai įvertinus transporto priemonės savininko pateiktus duomenis, yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė neatidumu, nerūpestingumu atliekant profesines funkcijas, ir spręsti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo klausimą.

17.  Teismas nurodė, kad po pareiškėjo atstovės kreipimosi dėl proceso atnaujinimo institucija sureagavo geranoriškai, operatyviai, pati sprendimu panaikinusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra svarbi, nustatant žalos dydį. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Tačiau nagrinėjamu atveju pripažino, kad, atsakovo atstovei priėmus vėliau nepagrįstu pripažintą nutarimą administracinio nusižengimo byloje (atimta teisė vairuoti transporto priemonę 3 mėnesiams, skirta 500 Eur bauda), pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų.

18.  Aplinkybės, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamų emocijų, stresą, išgyvenimų, o šios nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomų laiko sąnaudų ir nepatogumų, papildomo įrodinėjimo nereikalauja, taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su rūpesčiais kreipiantis teisinės pagalbos, iš buvusio darbdavio prašant pateikti tam tikrus duomenis, atliekant veiksmus dėl baudos vykdymo sustabdymo ir pan., yra suprantamos kaip sukėlusios papildomų rūpesčių, nepatogumų, neigiamų emocijų.

19.  Pareiškėjas tvirtino, jog labai išgyveno dėl galimo jo asmens duomenų neteisėto panaudojimo, dėl išieškotų pinigų grąžinimo, tačiau skunde pripažino, jog jos buvo grąžintos. Kad būtų neteisėtai panaudoti asmens duomenys ar grėstų reali jų neteisėto panaudojimo grėsmė, į bylą tai pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Kad objektyviai pareiškėjas negalėjo naudotis savo automobiliu, byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, dėl to aplinkybės nedetalizuotos. Pareiškėjas papildomai nurodė, jog, su šeima 2021 m. gegužės mėnesį jam grįžus gyventi į Lietuvą, jo įsigytuose namuose buvo rastas pažeistas vamzdynas, todėl namus reikėjo remontuoti, bet, sužinojęs apie padarytą pažeidimą, jis labai išgyveno, negalėjo susikaupti, galvojo apie neigiamas pasekmes. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo teismui pateiktas UAB „Grynerga“ šildymo sistemos apžiūros aktas šių aplinkybių nepagrindžia, o medicininių duomenų dėl pablogėjusios sveikatos būklės siejant tai su administracinio nusižengimo inkriminavimu, į bylą nepateikta. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, teisingumo ir protingumo principais, teismas įvertino, kad adekvati ir proporcinga pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 300 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo, o dėl likusios dalies reikalavimų skundas atmestas kaip nepagrįstas.

20.  Pareiškėjas prašė priteisti jo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kelių policijos tarnybos, 1 210,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme. Nurodė, jog patirtas 1 210,00 Eur išlaidas sudaro skundo parengimas, pateikimas teismui ir atstovavimas byloje. Turėtas bylinėjimosi išlaidas grindė Išrašu iš 2021 m. rugsėjo 9 d. teisinių paslaugų sutarties, 2021 m. gruodžio 21 d. SEPA Mokėjimo nurodymu.

21.  Teismas nustatė, kad skundas teismui buvo pateiktas 2021 m. spalio 4 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo darbo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjo atstovui rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1 566,40 Eur vidutinį darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 1 566,40 Eur vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo teismui surašymą gali būti priteisiama maksimali 3 916,00 Eur suma (1 566,40 x 2,5 = 3 916). Prašoma priteisti 1 210,00 Eur suma už skundo teismui parengimą ir pateikimą bei atstovavimą teisme neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma gali būti priteista iš atsakovės.

22.  Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad pareiškėjo M. M. skundas patenkintas iš dalies ir jam priteista iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo patenkintas pareiškėjo iškeltas reikalavimas dėl neturtinės žalos jam atlyginimo, svarbiausia tai, jog teismo sprendimu vis dėlto yra konstatuoti neteisėti valstybės institucijos (įstaigos) veiksmai, o neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas, kaip ne kartą pažymėta administracinių teismų praktikoje, yra teismo prerogatyva, t. y., nustačius, kad valstybės institucija (įstaiga) veikė neteisėtai, asmens patirtą neturtinės žalos dydį, priešingai nei, pavyzdžiui, turtinės žalos atveju, nustato būtent teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-437-756/2017).

23.  Taigi, teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad iš dviejų pareiškėjo skundo reikalavimų yra patenkintas vienas skundo reikalavimas, todėl įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į prašomos priteisti ir maksimalų priteistinos sumos dydį, į tai, kad išlaidos priteistinos byloje, kurioje už išlaidų atsiradimą atsakingas atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjui M. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kelių policijos tarnybos, priteisė 605 Eur (1 210 : 2 = 605) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Regionų apygardos administraciniame teisme.

III.

24.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas skundo reikalavimas dėl 484 Eur turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos kelių policijos tarnybos, pareiškėjo naudai 484 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taip pat pareiškėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti pareiškėjui iš atsakovo 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

25.  Pareiškėjas pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju nutarimas pareiškėjo atžvilgiu buvo panaikintas Lietuvos kelių policijos tarnybos, t. y. administracinio nusižengimo byla nepasiekė teismo ir buvo išnagrinėta institucijoje. Dėl šių priežasčių teismo sprendime cituojama teisminė praktika šiuo atveju yra neaktuali. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4838-492/2020.

26.  Pareiškėjas apibendrina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti panaikinta (pakeista) ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas, tenkinant pareiškėjo skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo pilna apimtimi. Atitinkamai turėtų būti perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

27.  Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

28.  Atsakovas pažymi, kad visiškai palaiko pirmosios instancijos teisme išdėstytą savo poziciją ir argumentus dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

29.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų nepagrįstai pradėjus prieš pareiškėją administracinio teisės pažeidimo teiseną ir priėmus nepagrįstą nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, kuris vėliau tos pačios institucijos sprendimu buvo panaikintas.

30.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas priteisė pareiškėjui M. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kelių policijos tarnybos, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kitą skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui M. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kelių policijos tarnybos, 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo.

32.  ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

33.  Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

34.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4838-492/2020 pasisakė dėl administracinio nusižengimo teisenoje (ne teisme) patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjui iškelta administracinio nusižengimo byla nebuvo nagrinėjama teisme, t. y. šios bylos procesas užsibaigė administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusioje institucijoje – Tauragės AVPK. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepatyrė teismo išlaidų administracinio nusižengimo byloje, kurios atlygintinos vadovaujantis ANK 666 straipsniu, dėl to šioje byloje nebuvo pagrindo remtis atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais LVAT sprendimais, grindžiamais ANK 666 straipsniu, kuriuo vadovaujantis atlyginamos būtent administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos. Atsižvelgiant į tai, byloje nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, pareiškėjui administracinio nusižengimo byloje patirtos atstovavimo išlaidos priteistos kaip turtinės žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį.

35.  Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 ir 2022 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-266-525/2022, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo nurodytų bylų aplinkybės nesutampa, nes šioje byloje, priešingai nei minėtose administracinėse bylose, neaktualus ANK 666 straipsnis, kuriuo vadovaujantis atlyginamos būtent administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos.

36.  Nagrinėjamu atveju pareiškėjui iškelta administracinio nusižengimo byla nebuvo nagrinėjama teisme, t. y. šios bylos procesas užsibaigė administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusioje institucijoje. Priešingai, administracinėse bylose Nr. eA-3145-575/2020 ir Nr. eA-266-525/2022 pareiškėjams iškeltos administracinės bylos buvo nagrinėjamos teisme ir šių bylų procesas užsibaigė teisme. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 ir 2022 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-266-525/2022.

37.  Pažymėtina, jog tokios praktikos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2237-662/2020; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-800-1062/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-565-968/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1159-1062/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1630-520/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1502-629/2021, 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-353-822/2022).

38.  Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019).

39.  Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ne tam asmeniui, kuris padarė nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad neteisėti Kelių policijos tarnybos veiksmai įrodyti Kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 5 d. sprendimu atnaujinus administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 20123664473 ir panaikinus 2021 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-9338-2021 konstatuojant, jog M. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį buvo patrauktas klaidingai įvertinus transporto priemonės savininko pateiktus duomenis. Todėl šiuo atveju policijos pareigūnai nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, neužtikrino gero administravimo principo taikymo, netinkamai vykdė teisės aktais nustatytas pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks policijos pareigūnų elgesys lėmė nepagrįsto 2021 m. sausio 7 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 39-ANR-P-1563-2021 surašymą, todėl pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas apginti savo pažeistas teises. Byloje pateikta 2021 m. liepos 30 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitas Nr. 2021127 patvirtina, kad pareiškėjas už teisines paslaugas pagal 2021 m. birželio 23 d. teisinių paslaugų sutartį (prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 20123664474) advokatų profesinei bendrijai „Vasiliauskas ir partneriai“ sumokėjo 484 Eur.

40.  Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų 484 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje apmokėti, kurios vertintinos kaip turtinė žala, yra priežastinis ryšys, dėl to yra teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 484 Eur turtinės žalos atlyginimą (CK 6.271 str.).

41.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad tenkinus skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo pilna apimtimi, atitinkamai turėtų būti perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

42.  ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

43.  Kadangi pareiškėjo skundas patenkinamas, jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

44.  Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. <...> Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

45.  Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46.  Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos, faktiškai patirtos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytos maksimalios ribos. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą tenkinti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas skundo reikalavimas dėl 484 Eur turtinės žalos atlyginimo pakeisti. Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos kelių policijos tarnybos, pareiškėjo M. M. naudai 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) turtinės žalos atlyginimo. Priteisti pareiškėjui M. M. iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos kelių policijos tarnybos, 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan