eA-482-1188/2025

Administracinė byla Nr. eA-482-1188/2025 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02663-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.2; 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.  Pareiškėja L. K. su skundu, kurį šalindama teismo nustatytus skundo trūkumus kelis kartus tikslino, kreipėsi į teismą ir prašė jai iš atsakovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) priteisti 2 520 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.  Pareiškėja savo poziciją skunde ir papildomuose paaiškinimuose grindė šiais argumentais:

2.1.    2023 m. birželio 28 d. L. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 368 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja buvo kaltinta dėl jai dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), netinkamos priežiūros.

2.2.    Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, 2023 m. rugpjūčio 8 d. L. K. pareiškė nušalinimą jos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiai Administracijos direktorei R. V.. Po pareikšto nušalinimo bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir pareiškėja buvo informuota, kad apie tolesnį bylos nagrinėjimą jai bus pranešta. 2023 m. rugsėjo 21 d. L. K. paštu gavo Administracijos pranešimą apie priimtą minėto asmens nušalinimą. Šis pranešimas pareiškėjai buvo atsiųstas paprastu, o ne registruotu paštu, taip pat ne elektroniniu paštu, o tai rodo, kad Administracijai yra visišku nesvarbu, ar L. K. gaus pranešimą, ar ne. Be to, dokumentą siunčiant ne elektroniniu paštu, jo gavimas užtruko, o tai rodo cinišką, arogantišką, biurokratišką ir aplaidų atsakovo elgesį su pareiškėja. Minėtas raštas buvo surašytas tik 2023 m. rugsėjo 18 d., o tai reiškia, kad Administracijos direktorė nesielgė taip, kaip yra nustatyta Administracinių nusižengimų kodekse, ir nusikalstamai vilkino bei aplaidžiai atliko savo tiesiogines pareigas.

2.3.    Buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintas reikalavimas teisingai, greitai ir efektyviai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, jos nagrinėjimo trukmė nėra pagrįsta Administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Šie Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vilkinantys ir biurokratiniai veiksmai, piktnaudžiaujant valdžia bei nesilaikant įstatymo viršenybės principo, pažeidė L. K. teises į teisingą bylos išnagrinėjimą ir orumą.

2.4.    Dėl ilgo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pareiškėja buvo persekiojama, ji negalėjo realizuoti savo kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų teisių. Turėdama teisę laisvai judėti, teisę į darbą ir teisę į poilsį, L. K. šių teisių negalėjo tinkamai realizuoti, kadangi nuolat laukė bylos nagrinėjimo. Nors pareiškėja buvo suplanavusi vykti darbuotis ir aplankyti užsienyje gyvenančią seserį bei buvo rezervavusi atostogas su šeima, tačiau visa tai jai teko atšaukti dėl bylos nagrinėjimo. Tai menkino L. K. savivertę, sukūrė nuolatinę įtampą, susilpnino šeiminius ryšius. Pareiškėja jautė nuolatinį psichologinį spaudimą, depresiją, įtampą, o tai išprovokavo fizinius sutrikimus, dėl kurių L. K. patyrė traumą buityje. Dėl šios traumos jai teko ilgai gydytis, trauma, pasak gydytojų, jausis ir ateityje.

2.5.    Pareiškėja santuokos trisdešimtmečiui buvo rezervavusi kelionę į Maljorką, tačiau dėl besitęsiančio bylos nagrinėjimo turėjo ją atšaukti, dėl to ji jaučia didelę dvasinę skriaudą.

3.  Atsakovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija prašė L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.  Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

4.1.    2023 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, nustatyto Administracinių nusižengimų kodekso 368 straipsnio 2 dalyje, ir, L. K. reikalavimu, 2023 m. rugpjūčio 3 d. 8.05 val. buvo paskirtas žodinis posėdis. Pareiškėja į posėdį atvyko pavėlavusi ir pateikė prašymą 2023 m. rugpjūčio 4 d. 10 val. susipažinti su bylos medžiaga. 2023 m. rugpjūčio 4 d. ji pareiškė nušalinimą administracinio nusižengimo bylą tyrusiam ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam vyriausiajam specialistui M. B.. Kitas posėdis buvo paskirtas 2023 m. rugpjūčio 8 d. 13.30 val.

4.2.    2023 m. rugpjūčio 8 d. L. K. pateikė nušalinimą bylą nagrinėjusiai Administracijos direktorei R. V., todėl posėdis buvo sustabdytas. Atsižvelgus į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos specifiką, nušalinimo klausimą sprendė meras, kadangi kolegialios institucijos, kaip yra nurodyta Administracinių nusižengimų kodekso 576 straipsnio 1–2 dalyse, Jurbarko rajono savivaldybėje nėra. 2023 m. rugsėjo 13 d. meras priėmė administracijos direktorės R. V. nusišalinimą bei administracinio nusižengimo bylą pavedė nagrinėti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai O. S.. 2023 m. lapkričio 23 d. L. K. buvo išsiųstas šaukimas atvykti į paskirtą posėdį 2023 m. gruodžio 1 d. 8.15 val. Administracinė byla buvo išnagrinėta 2023 m. gruodžio 1 d.

4.3.    Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo nepažeisti Administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnio 3 dalyje nustatyti jos nagrinėjimo terminai, atsakovas nepažeidė Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintų nuostatų, todėl nėra nustatyta jo kaltė, kuri leistų spręsti apie padarytą neturtinę žalą. Be to, pareiškėja tik deklaratyviai nurodė, kad ji patyrė neturtinę žalą, jokių įrodymų, patvirtinančių patirtus išgyvenimus, L. K. nepateikė.

4.4.    Pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimas jai trukdė vykti pas seserį, atostogauti su šeima ar dirbti, kadangi administracinio nusižengimo protokole buvo aiškiai nurodyta, jog, L. K. neatvykus, byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjos atšauktos atostogos ir nedarbingumas nėra niekaip susiję su nagrinėta administracinio nusižengimo byla.

II.

5.  Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjos L. K. skundą atmetė.

6.  Teismas nustatė, kad pareiškėjai L. K. priklauso 1/3 dalis 0,0600 ha ploto mėgėjų sodo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 19 d. buvo gautas sodininkės I. J. prašymas dėl netvarkomo sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 28 d. L. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, nustatyto Administracinių nusižengimų kodekso 368 straipsnio 2 dalyje (pakartotinis savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas). 2023 m. birželio 30 d. paštu pareiškėjai buvo išsiųstas šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą 2023 m. rugpjūčio 3 d. 8.05 val. 2023 m. rugpjūčio 3 d. L. K. pareiškė nušalinimą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam vyriausiajam specialistui M. B. ir pateikė prašymą leisti susipažinti su bylos medžiaga 2023 m. rugpjūčio 4 d. 2023 m. rugpjūčio 3 d. posėdis nevyko. Kitas posėdis buvo paskirtas 2023 m. rugpjūčio 8 d. 13.30 val. 2023 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėja pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai Administracijos direktorei R. V., kuri 2023 m. rugpjūčio 8 d. nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. 2023 m. rugsėjo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės meras minėto asmens nusišalinimą priėmė ir bylą paskyrė nagrinėti kitam asmeniui. L. K. apie tai buvo informuota 2023 m. rugsėjo 18 d. 2023 m. gruodžio 1 d. buvo paskirtas kitas posėdis ir byla buvo išnagrinėta. Pareiškėja pateikė skundą dėl per ilgo bylos nagrinėjimo ir netinkamo nušalinimo klausimo išsprendimo bei prašė jai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

7.  Teismas pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ne kartą yra nurodžiusi, jog bylos dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos administracinio teisės nusižengimo (šiuo metu administracinio nusižengimo) teisenoje atliktais neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo turi būti nagrinėjamos administraciniame teisme.

8.  Pacitavęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

9.  Teismas akcentavo, kad sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

10.  Teismas padarė išvadą, kad, sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą, yra būtina nustatyti, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė L. K. nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant Administracijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė nėra galima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

11.  Teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, jog 0,0600 ha ploto mėgėjų sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams. 1/3 dalis šio žemės sklypo priklauso L. K.. 2023 m. gegužės 30 d. buvo gautas sodininkės I. J. skundas, kuriame ji nurodė, kad gretimai jos sodo sklypo esantis mirusios S. V. sodo sklypas yra neprižiūrimas, jame auga aukšta žolė, apleistoje teritorijoje augančios piktžolės plinta ir į aplinkinių sodų sklypus, bei prašė imtis priemonių. Prie prašymo buvo pridėtos fotonuotraukos, kuriose matosi aukšta žolė, taip pat sodo sklypo schema. 2023 m. gegužės 31 d. L. K. buvo išsiųstas šaukimas, o 2023 m. birželio 7 d. buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, ir L. K. dėl administracinio nusižengimo, nustatyto Administracinių nusižengimų kodekso 368 straipsnio 1 dalyje (savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas), buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Taip pat buvo nustatytas įpareigojimas iki 2023 m. birželio 18 d. nugenėti sodo sklype esančius medžius ir krūmus, nupjauti žolę, kad neprižiūrimi želdiniai nepažeistų aplinkinių sodo sklypų savininkų interesų.

12.  Teismas pažymėjo, kad 2023 m. birželio 19 d. buvo gautas pakartotinis sodininkės I. J. prašymas dėl ir toliau netvarkomo S. V. sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 28 d. L. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, nustatyto Administracinių nusižengimų kodekso 368 straipsnio 2 dalyje (pakartotinis savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas). 2023 m. birželio 30 d. pareiškėjai paštu buvo išsiųstas šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą 2023 m. rugpjūčio 3 d. 8.05 val. 2023 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėja L. K. pareiškė nušalinimą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam vyriausiajam specialistui M. B. ir pateikė prašymą leisti susipažinti su bylos medžiaga 2023 m. rugpjūčio 4 d. 2023 m. rugpjūčio 3 d. posėdis toliau nevyko. 2023 m. rugpjūčio 4 d. L. K. susipažino su bylos medžiaga. Kitas posėdis buvo paskirtas 2023 m. rugpjūčio 8 d. 13.30 val.

13.  Teismas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. administracijos direktorė R. V., nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 3 d. L. K. į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą atvyko pavėlavusi, pareiškė nušalinimą žodžiu į bylos nagrinėjimą atvykusiam M. B., kuris po tokio žodinio nušalinimo iš posėdžio išvyko. Dėl techninių kliūčių posėdis nebuvo fiksuojamas, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2023 m. rugpjūčio 8 d. 13.30 val. 2023 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėja pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga. 2023 m. rugpjūčio 8 d. L. K. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai Administracijos direktorei R. V.. Iš dokumentų valdymo sistemos matosi, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. administracijos direktorė R. V. nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. 2023 m. rugsėjo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės meras S. M. priėmė R. V. nusišalinimą ir bylą pavedė nagrinėti O. S.. Apie tai 2023 m. rugpjūčio 18 d. paštu L. K. buvo išsiųstas pranešimas.

14.  Teismas pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 2 d. pareiškėjai buvo išsiųstas šaukimas atvykti į 2023 m. gruodžio 1 d. 8.15 val. vyksiantį administracinės bylos nagrinėjimą. 2023 m. lapkričio 27 d. L. K. pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga. 2023 m. gruodžio 1 d. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta ir buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną, kadangi dėl to paties fakto jau yra priimtas nutarimas ir L. K. paskirta nuobauda – įspėjimas.

15.  Pacitavęs Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio, 564 straipsnio 1 dalies, 614 straipsnio 3 dalies, 616 straipsnio 5 dalies ir 631 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad byloje buvo nustatyta, jog L. K. 2023 m. birželio 28 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo įteiktas tą pačią dieną. Pirmasis posėdis buvo paskirtas 2023 m. rugpjūčio 3 d., t. y. po dvidešimt keturių darbo dienų, o kitas posėdis – 2023 m. rugpjūčio 8 d. 2023 m. rugpjūčio 3 d. ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. posėdžiai neįvyko, pareiškėja reiškė nušalinimus, prašė skirti laiko susipažinti su bylos medžiaga. Po pareikštų nušalinimų išsprendimo byla buvo perduota nagrinėti kitam asmeniui, byla buvo išnagrinėta 2023 m. gruodžio 1 d., t. y. po penkių mėnesių ir dviejų dienų.

16.  Aptaręs aktualų teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad dėl bylos nagrinėjimo trukmės nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas (ar jos pareigūnai) pažeidė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas. Teismas nurodė, kad aptartos Administracinių nusižengimo kodekso nuostatos patvirtina, jog įstatymas neįtvirtinta imperatyvaus reikalavimo bylą išnagrinėti per dvidešimt darbo dienų. Pirmasis posėdis byloje buvo paskirtas dvidešimt penktąją darbo dieną, o byla buvo išnagrinėta per penkis mėnesius ir dvi dienas, t. y. nepraleidus Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje nustatyto dviejų metų termino. Įvertinęs tai, kad bylos nagrinėjimo ilgesnį terminą lėmė ir pačios pareiškėjos L. K. veiksmai (nušalinimai, susipažinimas su bylos medžiaga), teismas sprendė, jog nustatyti faktai neleidžia konstatuoti Administracijos (ar jos pareigūnų) neveikimo dėl per ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.

17.  Teismas nurodė, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jeigu jis dalyvauja, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Kai bylą nagrinėja institucijos vadovas, sprendimą dėl nušalinimo priima šios institucijos kolegialus organas (Administracinių nusižengimų kodekso 576 str. 2 d.). Atsižvelgus į tai, kad bylą nagrinėjo institucijos vadovė – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė R. V., o Administracijoje nėra suformuotos kolegialios institucijos, kuri pagal Administracinių nusižengimų kodekso 56 straipsnio 2 dalies reikalavimą galėtų spręsti dėl institucijos vadovo nušalinimo, pagrįstai nušalinimo klausimas buvo perduotas spręsti merui. 2023 m. rugpjūčio 8 d. R. V. pareiškus nušalinimą, ši 2023 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. 2023 m. rugsėjo 13 d. jos nusišalinimą priėmė meras ir bylai nagrinėti paskyrė kitą asmenį. 2023 m. rugsėjo 18 d. apie tai buvo informuota pareiškėja ir paskirtas kitas teismo posėdis.

18.  Teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėjusi Administracijos direktorė, vos gavusi jai pareikštą nušalinimą, per dokumentų valdymą sistemą informavo, kad nusišalina nuo bylos nagrinėjimo ir šį klausimą perdavė spręsti merui. Meras nušalinimo klausimą išsprendė 2023 m. rugsėjo 13 d., L. K. apie tai buvo informuota 2023 m. rugsėjo 18 d. raštu. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad atsakovas (ar jos pareigūnai) pažeidė Administracinių nusižengimo kodekso nuostatas dėl pareikšto nušalinimo išsprendimo.

19.  Spręsdamas dėl pareiškėjos nurodyto netinkamo atsakovo veikimo, jai siunčiant pranešimą ir šaukimus paprastu paštu, teismas pažymėjo, kad Administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam, kurie buvo šaukiami į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, apie tolesnį bylos nagrinėjimą gali būti pranešama neregistruotąja pašto siunta, išskyrus šio kodekso 629 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus (procesinių prievartos priemonių taikymo atvejais). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad vien faktas, jog L. K. apie tolesnį bylos nagrinėjimą ir nušalinimo klausimo išsprendimą buvo pranešta paprasta, o ne registruota pašto siunta, nėra Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų pažeidimas ir nesuponuoja atsakovo kaltės, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.

20.  Teismas akcentavo, kad nors pareiškėja nurodė, jog su ja Administracijos direktorė bendravo netinkamai, arogantiškai, žemino jos orumą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra ir tai neleidžia šių veiksmų kvalifikuoti kaip Administracijos kaltės Civilinio kodekso 6.271 straipsnio kontekste.

21.  Teismas padarė išvadą, kad L. K. neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (ar jos pareigūnų) – neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), jam pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

22.  Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog L. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. K.. 2023 m. liepos 6 d. ji rezervavo viešbutį dešimčiai naktų, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. 2023 m. rugsėjo 5 d. pareiškėja rezervaciją atšaukė. L. K. nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 12 d buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2023 m. rugsėjo 18 d. atvykusi į gydymo įstaigą, pareiškėja nurodė, kad, karpydama gyvatvorę, ji nukrito nuo kėdės ir susitrenkė krūtinės ląstą, šonkaulių lūžių nestebėta.

23.  Pacitavęs Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas akcentavo, kad, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (Civilinio kodekso 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

24.  Teismas pažymėjo, kad, nenustačius atsakovo neteisėto veiksmų (ar neveikimo), nėra galima ir atsakovo civilinė atsakomybė, tačiau teismas nusprendė pateikti argumentus ir dėl L. K. argumentų dėl jos patirtos neturtinės žalos, susižalojant ir atšaukiant viešbučio rezervaciją.

25.  Teismas nurodė, kad pareiškėja teigė, jog trauma buityje įvyko ir santuokos trisdešimtmečiui skirta kelionė buvo atšaukta dėl administracinės bylos, tačiau teismas nesutiko, kad tokį priežastinį ryšį L. K. įrodė. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėja, genėdama gyvatvorę, nukrito nuo kėdės, savaime nereiškia, kad tai atsitiko dėl pradėtos administracinės bylos teisenos, kadangi tokį faktą galėjo lemti daugybė priežasčių (pvz., blogai pastatyta kėdė, neišlaikyta pusiausvyra, išsiblaškymas, pašaliniai veiksniai ir pan.). L. K. jokių įrodymų, kad šį faktą lėmė administracinio nusižengimo bylos teisena, nepateikė. Kelionę ji rezervavo 2023 m. liepos 6 d., t. y. jau žinodama, kad administracinio nusižengimo teisena yra pradėta, o kelionės rezervaciją atšaukė 2023 m. rugsėjo 3 d., nors administracinės bylos medžiaga nepatvirtina, jog tokį sprendimą lėmė pradėta teisena: posėdis šiuo laikotarpiu nebuvo paskirtas, pareiškėjos prašymas nenagrinėti bylos jos kelionės metu nebuvo gautas, todėl pati administracinio nusižengimo bylos teisena nesudarė jokių kliūčių L. K. vykti į kelionė. Teismas sprendė, kad nėra galima konstatuoti, jog pareiškėja įrodė, kad kelionės atšaukimas yra kaip nors susijęs su nagrinėta administracine byla.

26.  Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjos skundui patenkinti. Teismo nuomone, likę L. K. argumentai apie netinkamus atsakovo veiksmus ir pareiškėjos patirtus išgyvenimus yra deklaratyvūs bei nedetalizuoti.

III.

27.  Pareiškėja L. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjai iš atsakovo priteisti 2 520 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų  veiksmų, atlyginimą.

28.  Savo poziciją L. K. grindžia šiais argumentais:

28.1.  Teismo nustatyta aplinkybė, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėja pareiškė nušalinimą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam vyriausiajam specialistui M. B. ir pateikė prašymą leisti susipažinti su bylos medžiaga 2023 m. rugpjūčio 4 d., yra interpretuota ir neatitinka tikrovės įvykių laiko prasme, kadangi iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matosi, jog L. K. prašymą susipažinti su medžiaga pateikė tą pačią 2023 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniu paštu 13.13 val., t. y. po bylos nagrinėjimo grįžusi namo. Tik tos dienos posėdyje paaiškėjo, t. y. specialistas M. B. nurodė, jog yra dar vienas 2023 m. birželio 19 d. I. J. skundas ir protokolas, surašytas pagal jį. Skundo, surašant 2023 m. birželio 28 d. protokolą L. K., M. B. neminėjo, tai nėra nurodyta ir protokole. Dėl to pareiškėjai kilo įtarimų  dėl bylos medžiagos autentiškumo, todėl, grįžusi namo, ji nusprendė pateikti prašymą susipažinti su bylos medžiaga.

28.2.  Teismas klaidingai nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. posėdis nevyko L. K. pareiškus prašymą dėl susipažinimo su bylos medžiaga. Iš bylos duomenų matosi, kad  L. K. pareiškė nušalinimą specialistui M. B., jis iš posėdžio pasišalino, tačiau posėdis toliau vyko. Administracijos direktorė pirmą kartą žiūrėjo į bylos dokumentus, stebėjosi, domėjosi, kuo remiantis buvo surašytas 2023 m. birželio 28 d. protokolas, todėl vėl išsikvietė M. B., kad šis paaiškintų situaciją, atneštų papildomus dokumentus, kadangi bylos medžiagoje nebuvo I. J. 2023 m. birželio 19 d. skundo, ir dėl to Administracijos direktorė nutraukė posėdį. Grįžusi namo, pareiškėja elektroniniu paštu pateikė prašymą dėl susipažinimo su bylos medžiaga. L. K. elektroninio parašo žymens elektroniniame laiške laikas parodo, kad posėdis nebuvo nutrauktas dėl jos pareikšto nušalinimo ir prašymo susipažinti su bylos medžiaga.

28.3.  Teismas nurodė, kad L. K. 2023 m. rugpjūčio 8 d. pareiškus nušalinimą Administracijos direktorei, ši 2023 m. rugpjūčio 8 d. nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, tačiau byloje nėra jokių  duomenų, kad pareiškėja buvo informuota apie tai taip, kaip reikalauja Administracinių nusižengimo kodekso nuostatos, t. y. L. K. negavo jokio procesinio dokumento apie tai, kaip buvo išspręstas nušalinimo klausimas byloje, todėl toks teismo konstatavimas yra netiesa.

28.4.  Teismo teiginys, jog nušalinimo klausimo sprendimas, bylos perdavimas ją nagrinėti kitam asmeniui yra procesiškai išspręstas ir 2023 m. rugsėjo 18 d. apie tai buvo informuota pareiškėja, neatitinka tikrovės. Dokumento turinys patvirtina, kad L. K. pareikštas nušalinimas Administracijos direktorei yra priimtas, tačiau nėra aišku, kur ir kieno jis buvo priimtas, ir kaip jis buvo išspręstas. Minėtame dokumente nėra nurodyta, kad byla buvo perduota nagrinėti kitam pareigūnui. Iš tokio Jurbarko rajono savivaldybės dokumento teismas negalėjo daryti tokios išvados, kokia yra nurodyta.

28.5.  Teismas konstatavo kaip pagrįstą laiko atžvilgiu faktą, jog 2023 m. gruodžio 1 d. buvo paskirtas kitas posėdis ir byla buvo išnagrinėta, tačiau, kaip matosi iš teismo sprendimo, kuriame plačiai gilinamasi į visų L. K. administracinės nusižengimo bylos aplinkybių visumą, teismo nepastebėjimas, jog L. K. procesinis dokumentas,  kuriame ji buvo šaukiama atvykti į bylos nagrinėjimą, buvo surašytas 2023 m. lapkričio 23 d. t. y. tik tada, kai Jurbarko rajono savivaldybė gavo L. K. skundą dėl Administracijos veiksmų iš Regionų administracinio teismo Kauno rūmų, yra neatidumo ir nesigilinimo į pagrindines bylos detales įrodymas. Teismas negalėjo padaryti išvados, jog Jurbarko rajono savivaldybė bylą nagrinėjo pagrįstai ilgai, t. y. nuo 2023 m rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d.

28.6.  Teismas, konstatuodamas faktą, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. Administracijos direktorė R. V., nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, pateikė tarnybinį     pranešimą, kuriame nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 3 d. L. K. į administracinio  nusižengimo bylos nagrinėjimą atvyko pavėlavusi, pareiškė nušalinimą žodžiu į bylos nagrinėjimą atvykusiam M. B., kuris po tokio žodinio nušalinimo iš posėdžio išvyko; dėl techninių kliūčių posėdis nebuvo fiksuojamas, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2023 m. rugpjūčio 8 d. 13.30 val., nepagrįstai neatkreipė dėmesio į Administracijos direktorės tarnybinio pranešimo datą ir jo turinį. Tai yra aplinkybė, kuri įrodo, jog Administracijos direktorė melavo, veikė ne taip, kaip nurodo teisės aktai, valstybės tarnautojos       pareigos nebuvo atliktos atsakingai, sąžiningai ir pareigingai. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyko 2023 m. rugpjūčio 3 d. (8.05–8.30 val.), o tarnybinis pranešimas, pagal Administracijos direktorės nurodytas aplinkybes, esą dėl techninių kliūčių nefiksuojant posėdžio, buvo surašytas tik 2023 m. rugpjūčio 7 d. L. K. pas Administracijos direktorę susipažinti su bylos medžiaga atvyko 2023 m. rugpjūčio 4 d. ir atvykusi pastebėjo, jog nėra 2023 m. rugpjūčio 3 d. protokolo, kuriame turėjo būti fiksuotas M. B. nušalinimas. Be to, pareiškėja pastebėjo, kad administracinio nusižengimo byla yra vedama aplaidžiai, dokumentai byloje nėra numeruojami. Apie šį faktą L. K. paliko įrašą bylos medžiagoje, taip pat 2023 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu paštu išsiuntė nušalinimo dokumentą ir prašymą jį pridėti prie bylos. Pareiškėja, susipažindama su bylos medžiaga, Administracijos direktorei uždavė klausimą, kodėl nėra posėdžio protokolo ir byla nėra vedama, taip, kaip privalo būti vedama. Tai yra tiesioginė priežastis, kodėl Administracijos direktorė akivaizdžiai susierzino, supyko ir arogantiškai davė suprasti, kieno valdžia, žemindamai pasakydama pareiškėjai, jog: „geriau nusišienautum pievą, užuot vaikščiojus ir leidus laiką čia“. Tai yra faktinė ir tiesioginė aplinkybė, kodėl Administracijos direktorė tarnybinį pareiškimą merui pateikė ne 2023 m. rugpjūčio 3 d. iš karto po bylos posėdžio, o tik tada, kai jos aplaidumo ir nekompetencijos faktai byloje tapo akivaizdūs po L. K. padaryto įrašo bylos medžiagoje.

28.7.  L. K. skundo medžiagoje ir administracinės bylos duomenyse nėra tokio dokumento, kuriuo pareiškėja būtų buvusi informuota, kaip administracinio nusižengimo byloje buvo išspręstas nušalinimo, pareikšto Administracijos direktorei, klausimas. L. K. neturi galimybės matyti Jurbarko rajono savivaldybės dokumentų valdymo sistemos. Taip pat teismas nesvarstė, kad įrašas dokumentų valdymo sistemoje patvirtina, jog Administracijos direktorė nusišalina vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis, o ne Administracinių nusižengimo kodekso normomis dėl jai pareikšto nušalinimo administracinio nusižengimo byloje. Tai yra svarbi faktinė aplinkybė, nusakanti Administracijos direktorės nekompetenciją administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimo klausimu ir priežastis, kodėl administracinės bylos nagrinėjimas užtruko neproporcingai ir nepagrįstai ilgai.

28.8.  Teismo išvada, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta 2023 m. gruodžio 1 d., t. y. po penkių mėnesių ir dviejų dienų, yra neteisingas, kadangi išvados buvo daromos ne iš faktinių duomenų, o juos interpretuojant. Pareiškėja nušalinimus ir prašymus susipažinti su bylos medžiaga reiškė, įgyvendindama savo nekvestionuojamą teisę, esant svarbiems neteisėtiems pagrindams, kurie yra įtvirtinti Administracinių nusižengimų kodekse, ir   esant jame nurodytoms aplinkybėms. Be to, visi prašymai susipažinti su bylos medžiaga vyko tik tarp Administracijos direktorės paskirtų posėdžių datų, todėl nei vienas iš jų neturėjo įtakos administracinės bylos nagrinėjimo laikui.

28.9.  L. K. skundo dėl Administracijos veiksmų esmę sudaro tai, kad atsakovas savo veiksmais, kaip valstybės subjektas, veikdamas jam valstybės suteiktais įgaliojimais, neatliko pareigos veikti taip, kad nepažeistų kito asmens teisių. Toks administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo klausimas yra neproporcingai ir nepagrįstai ilgas bei pažeidžia pareiškėjos teisę į objektyviai greitą bylos nagrinėjimo procesą. Tai įrodo Administracijos darbuotojų pažeistų teisės normų visuma.

28.10.  Iš  administracinės bylos medžiagos ir bylos baigties yra akivaizdu, jog atsakovas savo veiksmais šiurkščiai pažeidė jau pradinę administracinės bylos nagrinėjimo eigą reguliuojančią teisinę normą bei veiksmus atlikti įpareigojančią teisės normą. Administracija, gavusi sodininkės J. 2023 m. birželio 19 d. skundą, elgėsi nekompetentingai, atmestinai ir nesivadovavo Administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 1 dalies nuostata, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, jog būtų visapusiškai ir objektyviai bei kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, todėl iš esmės pažeidė Administracinių nusižengimų kodekso 608 straipsnio 6 dalį, nurodančią, jog atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 5651 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Dėl žinomos administracinės bylos baigties, taip veikdamas, atsakovas elgėsi neteisėtai, šiurkščiai pažeisdamas Administracinių nusižengimų kodekso XXVII skyriuje nurodytas bendrąsias Administracinių nusižengimų teisenos nuostatas. Minėto kodekso 566 straipsnio 1 dalimi yra nubrėžiami administracinių nusižengimų teisenos principai, jog, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Dėl tinkamai neišspręsto Administracijos direktorei pareikšto nušalinimo klausimo administracinio nusižengimo bylos medžiagoje po pareikšto L. K. nušalinimo Administracijos direktorei nėra jokio dokumento, kuriuo pareiškėja būtų informuota, kaip šis klausimas buvo išspręstas. Apie paskirtą administracinio nusižengimo bylos posėdį pareiškėja buvo informuota tik 2023 m. lapkričio 23 d. surašytu šaukimu, kurio tariamą operatyvumą lėmė jos pačios veiksmai. Šiuo aspektu teismo išreikšta pozicija, kad Administracijos direktorė savo veiksmais elgėsi pagal teisės aktų nuostatas, yra neteisinga. Administracijos direktorei pareikštas nušalinimas buvo pateiktas 2023 m. rugpjūčio 8 d., o šaukimas, kuriuo L. K. buvo kviečiama atvykti į administracijos bylos posėdį, buvo surašytas 2023 m. lapkričio 23 d. Taigi, bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas 106 dienas, t. y. 3 mėnesius ir 14 dienų. Administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta 2023 m. gruodžio (nurodytas sausio mėnuo laikytinas rašymo apsirikimu) 1 d., priimant nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 5651 straipsnį. Vertinant teismo paskaičiavimą, kad bylos nagrinėjimas užtruko 5 mėnesius bei 2 dienas, ir pareiškėjos paskaičiuotą 3 mėnesių bei 14 dienų terminą, kol L. K. laukė administracinio bylos nagrinėjimo, yra akivaizdu, jog pastarasis truko beveik 70 procentų, t. y. beveik 2/3 laiko. Tas įrodo, kad atsakovo veiksmai yra administracinės bylos vilkinimas ir taip buvo pažeistas Administracinių nusižengimų kodekso 566 straipsnis, reglamentuojantis administracinių nusižengimų teisenos principus. Tai yra valstybės institucijos nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys ir bendrosios pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai nevykdymas.

28.11.  Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio nuostata yra skirta administracinių nuobaudų skyrimo terminams, joje formuojama  nuostata, apeliuojanti į sudėtingo, painiomis aplinkybėmis grindžiamo ir ypatingo ištyrimo reikalaujančio administracinio nusižengimo atvejį. Ne veltui įstatymų leidėjas suformavo Administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnį, kurio 5 dalis reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo terminus. Šios normos tekste yra nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylos paprastai išnagrinėjamos per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, – per dvidešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos. Tais atvejais, kai asmeniui siunčiamas šio straipsnio 2  dalyje nurodytas prašymas, administracinių nusižengimų bylos paprastai išnagrinėjamos per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos, esančiu  žodžiu „paprastai“ būtent ir yra formuojama imperatyvas terminams, sprendžiant paprastas ir nesudėtingas administracinių nusižengimų bylas. Be to, tokį įstatymo leidėjo imperatyvą, tikslą atsieti administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo terminus pagal tokių bylų sudėtingumą patvirtina ir tai, kad ši norma yra nurodyta Administracinių nusižengimų kodekse iš principo ir jos  tikslas yra tai, jog administracinio nusižengimo bylas nagrinėjanti institucija nevilkintų proceso. Remiantis Administracinių nusižengimų kodekso teisinio reguliavimo nuostatomis, teisiniame ginče atsakovas neabejotinai pažeidė Administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnio 5 dalį.

28.12.  Pareiškėja turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotą ir Administracinių nusižengimų kodekso 1, 570, 576 bei 577 straipsnių nuostatose įtvirtintą teisę gintis dėl  šališkumo ir neteisingumo.

28.13.  Baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teismų praktika ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai rodo, kad, sprendžiant nušalinimo klausimus, teisės viršenybė operatyvumo ir nešališkumo požiūriu yra užtikrinama taikant pamatinius teisės principus – protingumą, proporcingumą, teisingumą, sąžiningumą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, reglamentuojančias nušalinimo bylų procese klausimus. Taigi, Administracija pažeidė Administracinių nusižengimų kodekso 1, 563 ir 566 straipsnių bei 631 straipsnio 1 dalies nuostatas, o taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį.

28.14.  Teismo išvada, kad vien faktas, jog pareiškėjai apie tolesnį bylos nagrinėjimą ir nušalinimo klausimo išsprendimą buvo pranešta paprasta, o ne registruota pašto siunta, nėra Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų pažeidimas ir nesuponuoja atsakovo kaltės, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, joje nėra analitinio vertinimo, kuris yra būtinas, darant bendrąją išvadą. L. K. skunde dėl Administracijos veiksmų šia suponuojančia aplinkybe remiasi grįsdama, jog administracinio nusižengimo byloje siunčiant dokumentą, Administracijos elgesys nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsakingas.

28.15.  Pareiškėja dėl netinkamo Administracijos direktorės bendravimo yra pateikusi argumentus skunde ir netiesioginius Administracijos direktorės kaltės įrodymus, t. y. tiesioginius administracinės bylos faktinius dokumentus ir įvykių seką. Teisiškai nebuvo galimas pasinaudojimas tiesioginiais įrodymais – įrašais, liudytojų parodymais, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjai su administracinės bylos medžiaga buvo leista susipažinti Administracijos direktorės kabinete. Iš įvykių loginės analizės ir faktų visumos darytina išvada, kad netiesioginiai įrodymai yra pakankami. L. K. atvykus susipažinti su bylos medžiaga 2023 m. birželio 4 d. ir Administracijos direktorės paklausus, kur yra 2023 m. birželio 3 d. vykusios administracinės bylos protokolas, taip pat pareiškus, jog pateikta bylos medžiaga nėra tinkamai vedama, akivaizdu, jog 2023 m. birželio 7 d. Administracijos direktorės tarnybinis paaiškinimas yra išraiška ir netiesioginis įrodymas jos 2023 m. birželio 4 d. arogantiško, valdžios viršenybę demonstruojančio elgesio ir posakio, kad „geriau nusišienautum pievą, užuot vaikščiojus ir leidus laiką čia“. Iš to darytina išvada, kad, jeigu Administracijos direktorė nebūtų suerzinta, supykus, jai nebūtų reikėję rašyti merui 2023 m. birželio 7 d. tarnybinio pasiaiškinimo. Jeigu šį tarnybinį pasiaiškinimą būtų lėmęs atsakingas, rūpestingas poelgis į situaciją, aiškinimą, jog nebuvo įrašymo priemonių bylos eigai fiksuoti, Administracijos direktorė būtų pasirašiusi iš karto po posėdžio, kuris vyko darbo dienos rytą.

28.16.  Garbė ir žmogiškasis orumas yra suprantami kaip absoliuti, pamatinė žmogaus teisė, ji nėra išmatuojama dydžio ar svorio matais, pati šios konstitucinės teisės esmė yra deklaratyvaus pobūdžio. Jeigu valstybė savo prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais ir Konstitucijos straipsniais yra deklaravusi jų gynimą, tai valstybės institucijų pareigūnų veiksmai, nepaisantys fundamentinių teisės dėsnių subjektinių santykių prasme, negali būti nesuprasti kaip piliečio garbės ir orumo menkinimas. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nebuvo realizuota ilgai planuota kelionė, todėl atsiradęs šeiminių ryšių susilpnėjimas, Administracijos pareigūnų negebėjimas atlikti jiems pavestų pareigų taip, kaip reikalauja teisės aktai, vilkino bylą, todėl tai tiesiogiai ribojo L. K. teises į darbo pasirinkimą, poilsį. Visa tai žemino pareiškėją, kaip asmenybę, menkino jos savivertę, o tuo pačiu nuvertino L. K. garbę, orumą. Tai veikė ir pareiškėjos psichologinę būseną, o tai turėjo įtakos ir fizinio skausmo atsiradimui, patyrus traumą. Tik teismui neįsigilinus į aplinkybių bei tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visumą, atrodo, kad tai yra deklaratyvu, nesusaistoma, tačiau išsamiai išanalizavus subjektinio ginčo visumą deliktinei atsakomybei kilti, jai taikyti yra visos sąlygos, nurodytos Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose.

29.  Pareiškėja taip pat pateikia argumentus, kodėl ji nesutinka su teismo vertinimu dėl jos argumentų dėl patirtos neturtinės žalos, susižalojant ir atšaukiant viešbučio rezervaciją. Teigia, kad jos traumą, nukritus nuo kėdės, lėmė psichosomatiniai pokyčiai, kuriems įtakos turėjo atsakovo veiksmai. Pareiškėja akcentuoja, kad planuoti kelionę ir sutuoktuvių jubiliejaus šventę kartu su vyru ji pradėjo dar 2023 m. pavasarį, vėliau, atsiradus geresniam kelionės vietos variantui ir kainai, pakeitė rezervaciją, ją atlikdama 2023 m. liepos mėnesį, ir nuoširdžiai tikėjo, jog nesudėtinga administracinio nusižengimo byla bus išspręsta vadovaujantis tinkamu operatyvumu ir protingumu. Kelionės atšaukimui įtaką darė atšaukimo sąlygos rezervacijos sistemoje, kadangi būtų tekę susimokėti už kelionę ir neatvykus. Atsakovui vilkinant administracinio nusižengimo bylą, neišsprendus nušalinimo Administracijos direktorei klausimo, tokio pobūdžio Administracijos veiksmai sukūrė esminį laukimo imperatyvą.

30.  Atsakovas Jurbarko rajono savivaldybės administracija prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o L. K. apeliacinį skundą atmesti.

31.  Atsakovo nuomone, teismas visus byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, ir konstatavo visus teisiškai reikšmingus faktus; teismas nurodė, kurios aplinkybės, turinčios esminės reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, teisiškai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Aptarusi faktines bylos aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, Administracija savo poziciją grindžia šiais argumentais:

31.1.    Iš teisingai nustatytų faktų teismas 2024 m. vasario 12 d. sprendime pagrįstai konstatavo, kad dėl bylos nagrinėjimo trukmės nėra pagrindo pripažinti, jog Administracija (ar jos pareigūnai) pažeidė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas. Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos patvirtina, kad įstatymas neįtvirtinta imperatyvaus reikalavimo bylą išnagrinėti per dvidešimt darbo dienų. Pirmasis posėdis byloje buvo paskirtas dvidešimt penktąją darbo dieną, o byla buvo išnagrinėta per penkis mėnesius ir dvi dienas, t. y. nepraleidus Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje nustatyto dviejų metų termino. Teismas teisingai įvertino tai, kad ilgesnį bylos nagrinėjimo terminą lėmė ir pačios pareiškėjos veiksmai (nušalinimai, susipažinimas su bylos medžiaga), todėl nusprendė, jog nustatyti faktai neleidžia konstatuoti Administracijos (ar jos pareigūnų) neveikimo dėl per ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.

31.2.    Teismas teisingai konstatavo, kad Administracija (ar jos pareigūnai) nepažeidė Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų dėl pareikšto nušalinimo išsprendimo. Minėto kodekso nuostatose konkretūs terminai nušalinimo klausimui spręsti nėra nustatyti.

31.3.    Teismas Administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nenustatė. Teismas objektyviai ir pagrįstai nustatė bei konstatavo, kad pareiškėja neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos – Administracijos (ar jos pareigūnų) – neteisėtos veikos (neveikimo). Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir panašiai, ir šie padariniai yra priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Teismas nenustatė nei neturtinės žalos padarymo fakto, nei priežastinio ryšio tarp Administracijos veiksmų ir reikalaujamos priteisti žalos. Teismui nenustačius atsakovo neteisėto veiksmų (ar neveikimo) ir priežastinio ryšio, nėra galima ir Administracijos civilinė atsakomybė.

31.4.    Atsižvelgus į tai, kad L. K. 2023 m. rugpjūčio 8 d. posėdžio metu Administracijos direktorei R. V. pareiškė nušalinimą bei pateikė raštą (reg. Nr. R7-357), Administracijos direktorė R. V., vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso 6301 straipsnio 5 punktu, atsižvelgdama į tai, kad reikėjo papildomo laiko teisiniam vertinimui atlikti, sustabdė posėdį ir pareiškėjai pranešė, jog visą informaciją, susijusią su Administracijos direktorės nusišalinimu, pateiks raštu. Administracijos direktorė, gavusi 2023 m. rugpjūčio 8 d. raštą, kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės merą, kad šis priimtų sprendimą dėl nušalinimo. 2023 m. rugsėjo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės meras priėmė nusišalinimą bei administracinę bylą pavedė nagrinėti Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai O. S., todėl procesas tęsėsi.

31.5.    L. K. 2023 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. R4-23-1622 „Dėl nušalinimo administracinio nusižengimo byloje“ buvo informuota, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. jos pareikštas nušalinimas administracinio nusižengimo byloje Administracijos direktorei buvo priimtas, o apie tolesnį administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą pareiškėja bus informuota atskiru pranešimu.

31.6.    Teismas 2024 m. vasario 14 d. sprendime aiškiai nurodė, kokie šiuo atveju buvo nušalinimo pagrindai ir tvarka. Teismas teisingai nusprendė, kad, atsižvelgus į tai, jog bylą nagrinėjo institucijos vadovė – Administracijos direktorė R. V., o Administracijoje nėra suformuotos kolegialios institucijos, kuri pagal Administracinių nusižengimų kodekso 56 straipsnio 2 dalies reikalavimą galėtų spręsti dėl institucijos vadovo nušalinimo, nėra, pagrįstai nušalinimo klausimas buvo perduotas spręsti Jurbarko rajono savivaldybės merui.

31.7.    Veikų, už kurių padarymą atsakomybė yra nustatyta Administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles. Teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad dėl bylos nagrinėjimo trukmės nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas (ar jo pareigūnai) pažeidė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas.

31.8.    Pareiškėja klaidina teismą, kadangi traumą buityje t. y. nukritimą nuo kėdės, galėjo lemti daugybė priežasčių (pvz., blogai pastatyta kėdė, neišlaikyta pusiausvyra, pašaliniai veiksniai ir pan.). Teismas teiginį, kad traumą pareiškėja patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat įvertino kaip nepagrįstą.

31.9.    2023 m. rugpjūčio 3 d. (ketvirtadienį) 8.30 val. vyko administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK 23211756608 nagrinėjimo posėdis dėl L. K. administracinio nusižengimo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 368 straipsnio 2 dalį. 2023 m. rugpjūčio 7 d. (pirmadienį) Administracijos direktorė parengė raštą Nr. VSD-559 „Dėl tarnybinio pranešimo apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą“. Taigi, tarnybinis pranešimas (Nr. VSD-559) buvo pateiktas antrą dieną po posėdžio.

31.10.  L. K. skunde nėra nurodytos jokios konkrečios aplinkybės, galinčios patvirtinti jos nurodytą neturtinę žalą. Pareiškėjos teiginiai nepatvirtina, kad atostogos buvo atšauktos dėl administracinio nusižengimo byloje nepriimto nutarimo. Pati L. K. reikalavo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir tai buvo pažymėta protokole. Administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, L. K. nedalyvavimas jai nesukeltų teisinių pasekmių, kadangi byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Tuo labiau, kad pareiškėjos prašymu, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 2 dalimi, dalyvavimas bylos nagrinėjimo posėdyje galėjo būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kt.). L. K. pateikti dokumentai (atšauktų atostogų dokumentai) nėra priežastiniame ryšyje dėl administracinio nusižengimo byloje nepriimto nutarimo. Vien tik pareiškėjos paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, tokie paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

32.  Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjos L. K. prašymo priteisti jai 2 520 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš ilgo Administracijos darbuotojų administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimo ir Administracijos direktorės veiksmų, nesielgus taip, kaip yra nustatyta Administracinių nusižengimų kodekse, atlyginti.

33.  Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėja L. K. neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (ar jos pareigūnų) – neteisėtos veikos (neveikimo), o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), jam pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, L. K. skundą atmetė.

34.  Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – L. K. iš atsakovo priteisti 2 520 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų  veiksmų, atlyginimą. Pareiškėjos nuomone, teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. L. K. teigia, kad yra visos Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.

35.  Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar yra tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

36.  Savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje L. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas, nustačius jos nurodytos institucijos – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus savivaldybės institucijos veiksmus, yra būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų savivaldybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

37.  Skundą pareiškėja argumentavo tuo, kad dėl ilgo administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimo ir Administracijos direktorei nesielgus taip, kaip nustatyta Administracinių nusižengimų kodekse, bei nusikalstamai vilkinus ir aplaidžiai atlikus tiesiogines pareigas, buvo pažeistos L. K. teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą ir orumą. Dėl ilgo bylos nagrinėjimo pareiškėja buvo persekiojama, negalėjo realizuoti savo Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų teisių. Turėdama teisę laisvai judėti, teisę į darbą ir teisę į poilsį, L. K. šių teisių negalėjo tinkamai realizuoti, kadangi nuolat laukė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Nors pareiškėja buvo suplanavusi vykti darbuotis ir aplankyti seserį užsienyje bei buvo rezervavusi atostogas su šeima, tačiau visa tai jai teko atšaukti dėl bylos nagrinėjimo. Tai menkino L. K. savivertę, sukūrė nuolatinę įtampą, susilpnino šeiminius ryšius. Pareiškėja jautė nuolatinį psichologinį spaudimą, depresiją, įtampą, o tai išprovokavo fizinius sutrikimus, dėl kurių L. K. patyrė traumą buityje, dėl kurios jai teko ilgai gydytis, ir kuri, pasak gydytojų, jausis ir ateityje. Be to, pareiškėja santuokos trisdešimtmečiui buvo rezervavusi kelionę į Maljorką, tačiau dėl besitęsiančio bylos nagrinėjimo turėjo ją atšaukti, dėl to ji jaučia didelę dvasinę skriaudą.

38.  Nustatyta, kad 2023 m. birželio 28 d. L. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, nustatyto Administracinių nusižengimų kodekso 368 straipsnio 2 dalyje (pakartotinis savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas). 2023 m. birželio 30 d. šaukimu pareiškėja buvo informuota apie 2023 m. rugpjūčio 3 d. 8.05 val. vyksiantį jos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. 2023 m. rugpjūčio 3 d. L. K. pareiškė nušalinimą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam vyriausiajam specialistui M. B. ir tą pačią dieną pateikė prašymą leisti 2023 m. rugpjūčio 4 d. 10 val. susipažinti su bylos medžiaga. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas tą dieną buvo atidėtas. Kitas posėdis buvo paskirtas 2023 m. rugpjūčio 8 d. 13.30 val. ir apie jį pareiškėja buvo informuota šaukimu. 2023 m. rugpjūčio 7 d. ji pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga ir daryti kopijas, išrašus bei fotokopijas. 2023 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėja pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai Administracijos direktorei R. V., kuri 2023 m. rugpjūčio 8 d. nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. 2023 m. rugsėjo 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės meras minėto asmens nusišalinimą priėmė ir bylą paskyrė nagrinėti kitam asmeniui. L. K. apie priimtą nušalinimą buvo informuota 2023 m. rugsėjo 18 d. raštu. 2023 m. lapkričio 23 d. šaukimu pareiškėja buvo informuota apie 2023 m. gruodžio 1 d. 8.15 val. vyksiantį teismo posėdį. 2023 m. lapkričio 27 d. pareiškime ji prašė 2023 m. lapkričio 28 d. susipažinti su administracinio nusižengimo byla. L. K. administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama 2023 m. gruodžio 1 d. vykusiame posėdyje. 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 565 straipsnio 1 dalies 8 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, kadangi dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ne teismo tvarka buvo priimtas pareigūno nutarimas skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

39.  Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo terminui įtakos turėjo tai, jog L. K. pirmiausia pareiškė nušalinimą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam vyriausiajam specialistui M. B., o vėliau – Administracijos direktorei R. V.. Pareiškus nušalinimus administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantiems asmenims, bylos nagrinėjimas kelis kartus buvo atidėtas, kol buvo atlikti tokiu atveju būtini atlikti veiksmai, o tam reikėjo papildomo laiko. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė. Pareiškėja taip pat pateikė kelis prašymus susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tačiau šie jos prašymai buvo teikiami tarp paskirtų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo posėdžių ir jokios įtakos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo terminui nedarė. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė L. K. teikti įvarius prašymus, susijusius su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu, nėra kvestionuojama, tačiau juos teikdama, pareiškėja turi suprasti ir įvertinti, jog jiems išspręsti reiks papildomo laiko ir dėl to administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas užsitęs. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad L. K. bylos nagrinėjimo atidėjimams, jai pareiškus prašymus dėl Administracijos darbuotojų nušalinimo, būtų prieštaravusi. Atsižvelgus į pareiškėjos teiktus prašymus, yra akivaizdu, kad administracinio nusižengimo bylos nebuvo įmanoma išnagrinėti pirmame posėdyje. Jokių neteisėtų ir tyčinių Administracijos darbuotojų veiksmų, kuriais būtų vilkinamas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, ar teisės aktų nuostatų pažeidimo šiuo aspektu nebuvo nustatyta. Pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą daryti priešingą išvadą, L. K. nenurodė ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

40.  Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę dėl jos pateikto prašymo susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga laiko, tačiau teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas nustatė, jog ne 2023 m. rugpjūčio 4 d. L. K. pateikė tokį prašymą, o prašymas buvo tą dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 4 d., leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

41.  Aplinkybė, kad pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena nagrinėjamu atveju buvo nutraukta, paaiškėjus, jog dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ne teismo tvarka buvo priimtas pareigūno nutarimas skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą, pati savaime neleidžia konstatuoti, jog tokiais Administracijos veiksmais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

42.  Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė su Administracijos darbuotojų nušalinimu susijusias faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reguliavimą ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas (jo pareigūnai), spręsdami pareiškėjos pareikštų nušalinimų klausimus, Administracinių nusižengimo kodekso nuostatų nepažeidė. Pareiškėjai nuo jos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo nušalinus Administracijos direktorę, laiko reikėjo ne tik šiam klausimui išspręsti, tačiau ir paskirti kitą administracinio nusižengimo bylą nagrinėsiantį asmenį bei atlikti kitus veiksmus, būtinus tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, o tam neabejotinai buvo reikalingas papildomas laikas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad L. K. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios Administracijos direktorės nušalinimo klausimo išsprendimas užtruko ne dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos specifikos bei būtinybės pasirengti nagrinėti bylą, o dėl institucijos darbuotojų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

43.  Teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad faktas, jog pareiškėjai apie tolesnį bylos nagrinėjimą ir Administracijos direktorės nušalinimo klausimo išsprendimą buvo pranešta paprasta, o ne registruota pašto siunta, nėra Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų pažeidimas ir nesuponuoja atsakovo kaltės, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, bei, priešingai nei teigia L. K., Administracijos darbuotojų ciniško, arogantiško, biurokratiško ir aplaidaus elgesio neįrodo. Apie Administracijos direktorės nušalinimą pareiškėja buvo informuota, jai pateikiant informaciją, kad L. K. pareikštas nušalinimas Administracijos direktorei buvo priimtas, o apie tolesnį administracinės bylos nagrinėjimą bus informuojama atskiru pranešimu. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad tokia informacija L. K. buvo pateikta netinkamai.

44.  Jokių įrodymų, patvirtinančių netinkamą Administracijos direktorės bendravimą su pareiškėja, byloje nėra.

45.  Įvertinusi nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog L. K. neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos –valdžios institucijos – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (ar jos pareigūnų) – neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), jam pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

46.  Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotojų padarytų pažeidimų, pagrįstai L. K. skundą atmetė, o nenustačius neteisėtų atsakovo atstovo darbuotojų veiksmų, nėra pagrindo spręsti ir neturtinės žalos atlyginimo klausimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, be kita ko, analizavimo ir pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl patirtos žalos, susižalojus ir atšaukus viešbučio rezervaciją, tačiau, nenustačius neteisėtų Administracijos darbuotojų veiksmų, toks vertinimas buvo perteklinis.

47.  Skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas remiantis administracinėje byloje esančių įrodymų, kuriais nėra pagrindo abejoti, visuma, o padarytos išvados yra tinkamai motyvuotos. Aplinkybė, kad teismas padarė tam tikrų klaidų, kurios teisėjų kolegijos buvo aptartos, įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui neturi ir šio teismo padarytos išvados, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl Administracijos veiksmų nepagrįstumo, nepaneigia. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai bei pateikti įrodymai nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas. L. K. nepateikė tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog teismas nepagrįstai atmetė jos skundą.

48.  Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal L. K.skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotą reikalavimą ir ginčo teisinių santykių specifiką, iš esmės tinkamai įvertino pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti L. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                         Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis