Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nutartis

A-3035-629/2021

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-tar.lt); tekstas iš TAR atvirųjų duomenų (data.gov.lt, CC BY 4.0). Nuorodos į straipsnius nustatytos automatiškai ir patikrintos pagal taisykles; žmogus jų neperžiūrėjo. Rodomos tik vienareikšmės nuorodos.

Cituojamos nuostatos

Nuoroda į dabartinę straipsnio redakciją — teismas galėjo taikyti kitą redakciją.

Sprendimo tekstas

Administracinė byla Nr. A-3035-629/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03140-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 45 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Baltijos kadastras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Baltijos kadastras“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Baltijos kadastras“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 3R-690 (2.13-1.) „Dėl administracinės baudos skyrimo MB „Baltijos kadastras“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo nuomone, jam nepagrįstai skirta 500 Eur bauda už nurodymo nevykdymą, pažeidžiant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 58 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas neteisėtas, nes, pirma, administracinė teisena buvo pradėta ne dėl Bendrijos, o dėl Bendrijos direktorės D. V., tai patvirtina Sprendimo motyvacinės dalies turinys, 2020 m. birželio 15 d. raštas Nr. 2R-3010 (jame suformuluotas įpareigojimas būtent D. V.). Atsakovas skyrė pareiškėjui baudą už fizinio asmens galbūt padarytas veikas; sankcijas fiziniam asmeniui numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, o ne atsakovo nurodyti teisės aktai. Antra, nepaisant to, kad pareiškėjas reikalavimą pateikti bet kokius duomenis apie jo finansinę padėtį laikė neteisėtu, atsakovas gavo šią informaciją. Atsakovas nurodė peržiūrėjęs valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro viešai skelbiamą informaciją, kurioje nurodyta, jog Bendrija nepateikė registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 ir 2019 metus. Atsakovas nesukonkretino, kokių būtent finansinių dokumentų jam reikėjo iš pareiškėjo. Atsakovas galėjo gauti informaciją iš kitų valstybės įstaigų (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 12 str. 2 d. 1 p.), tačiau to nepadarė ir įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė pareiškėjui.

3. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas paaiškino, jog jis, tirdamas M. Z. skundą dėl galbūt neteisėto duomenų rinkimo (skundžiamu asmeniu nurodyta Bendrija), kreipėsi į Bendrijos vadovę D. V., prašydamas nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu, t. y. kokia BDAR 6 straipsnyje įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo sąlyga vadovaujantis, kokiu tikslu Bendrija rinko duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau negavo atsakymo per nustatytą terminą. Raštai dėl informacijos pateikimo D. V. įteikti el. paštu, taip pat per antstolių kontorą. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė prašomos informacijos, vengė bendradarbiauti, pradėjo administracinės baudos skyrimo pagal BDAR 83 straipsnį procedūrą. Atsakovas, vadovaudamasis ADTAĮ 34 straipsnio 1 dalimi, išsiuntė 2020 m. birželio 15 d. siūlymą skirti baudą D. V. (el. paštu), kaip juridinio asmens atstovui, ir nurodė iki 2020 m. liepos 3 d. raštu pateikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą ir kt. Šiuo raštu buvo pradėta administracinės baudos skyrimo procedūra ne fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui – duomenų valdytojui (pareiškėjui), kuris nepateikė prašomos informacijos atsakovui iki išsiųsto 2020 m. birželio 15 d. siūlymo skirti baudą. Atsakovas tvirtino, jog Sprendimu pareiškėjui skirta bauda ne už informacijos, kurią prašyta pateikti 2020 m. birželio 15 d. raštu, nepateikimą, o už informacijos, reikalingos M. Z. skundo nagrinėjimui, nepateikimą.

II.

5.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo MB „Baltijos kadastras“ skundą.

6.  Teismas nustatė, kad M. Z. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė Inspekcijai skundą (kurį vėliau patikslino), kuriame teigė, jog Bendrijos vadovė D. V. 2018 m. rugsėjo 17 d., 2019 m. liepos 22 d. ir 24 d. be teisinio pagrindo rinko jo asmeninius duomenis iš VĮ Registrų centro.

7.  Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2R-4057(2.13.) įpareigojo Bendriją iki 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikti informaciją raštu, ar 2018 m. rugsėjo 17 d., 2019 m. liepos 22 d. ir 24 d. rinko M. Z. asmens duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, nurodyti asmens duomenų rinkimo teisinį pagrindą, pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Šis raštas buvo išsiųstas Bendrijos buveinės registracijos adresu – (duomenys neskelbtini), registruota pašto siunta, tačiau grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Inspekcija 2019 m. spalio 14 d. pakartotinai išsiuntė raštą Nr. 2R-4798(2.13.) pagal D. V. nurodytą adresą – (duomenys neskelbtini), tačiau raštas grįžo atgal su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

8.  Inspekcija 2019 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. 2R-5553(2.13.) išsiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartyje, ir paprašė iki 2019 m. gruodžio 6 d. pateikti skundo nagrinėjimui reikalingą informaciją. Inspekcija 2019 m. lapkričio 26 d. el. paštu (iš (duomenys neskelbtini)) gavo D. V. laišką, kuriame ji tvirtino esanti ne 2019 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 2R-5553(2.13.) nurodytos MB „Baltijos garantas“ vadovė, o MB „Baltijos kadastras“ vadovė. Inspekcija 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 2R-5678(2.13.), išsiųstu el. paštu, informavo apie tekste padarytą techninę klaidą ir pakartotinai nurodė iki 2019 m. gruodžio 9 d. raštu paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu, t. y. kokia BDAR 6 straipsnyje įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo sąlyga vadovaujantis, kokiu tikslu 2018 m. rugsėjo 17 d., 2019 m. liepos 22 d. ir 24 d. Bendrija rinko duomenis apie M. Z. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą iš Nekilnojamojo turto registro. Inspekcija nurodė negavusi atsakymo į šį raštą, byloje nėra priešingai patvirtinančių įrodymų.

9.  VĮ Registrų centras 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. S-57339(1.17E) pateikė Inspekcijai duomenis, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., 2019 m. liepos 22 d. ir 24 d. M. Z. priklausančio nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus suformavo Bendrijos darbuotoja (direktorė) D. V., atlikusi nekilnojamojo objekto paiešką pagal nekilnojamojo turto identifikatorių; duomenys pateikti automatiniu būdu, pagal 2016 m. balandžio 11 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartį Nr. NTRi-5372. VĮ Registrų centras pateikė tai patvirtinančius įrodymus – vartotojo veiksmų protokolus.

10.  Inspekcija 2020 m. vasario 6 d. raštu Nr. 2R-628(2.13.) įpareigojo Bendriją iki 2020 m. vasario 20 d. raštu paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu, t. y. BDAR 6 straipsnyje įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, vadovaujantis ir kokiu tikslu jis 2018 m. rugsėjo 17 d., 2019 m. liepos 22 d. ir 24 d. rinko M. Z. asmens duomenis apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šis raštas buvo įteiktas per antstolio kontorą, 2020 m. vasario 18 d. el. laišku ((duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas per nustatytą terminą pateikė atsakovui reikalaujamą informaciją.

11.  Inspekcija 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. 2R-1380(2.13.) išsiuntė Bendrijai el. paštu ((duomenys neskelbtini)) prašymą iki 2020 m. kovo 30 d. raštu nurodyti teisinį asmens M. Z. duomenų rinkimo pagrindą; pranešė, kad Inspekcijos nurodymo nesilaikymas arba prieigos galimybės nesuteikimas pažeidžiant BDAR 58 straipsnio 1 dalį užtraukia atsakomybę, numatytą BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punkte. Byloje nėra duomenų, kad Inspekcijai reikalingi skundui išnagrinėti duomenys buvo pateikti per nustatytą terminą.

12.  Inspekcija 2020 m. birželio 15 d. išsiuntė raštą Nr. 2R-3010 (2.13.) Bendrijai, registruotu jos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Bendrijos vadovė nepateikia informacijos, vengia bendradarbiauti, nuspręsta pradėti administracinės baudos pagal BDAR 83 straipsnį skyrimo procedūrą. Bendrija buvo įpareigota iki 2020 m. liepos 3 d. pateikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, rašytinius įrodymus dėl jos gautų pajamų. Šis raštas išsiųstas ir el. paštu ((duomenys neskelbtini)).

13.  D. V. 2020 m. birželio 15 d. ir 16 d. el. laiškuose ((duomenys neskelbtini)) Inspekcijai tvirtino, jog nėra pažeidimo renkant duomenis apie nekilnojamąjį turtą, kadangi duomenys buvo reikalingi dėl teisme nagrinėtos skyrybų bylos. Įmonė su tuo nesusijusi, neturi jokių teisių tikrinti nei fizinių, nei juridinių asmenų turtą. Ji turi teisę tikrinti savo, savo vaikų ar sutuoktinių turtą.

14.  Atsakovas, ginčijamame 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendime Nr. 3R-690 (2.13-1.) nustatęs, jog Bendrijos direktorė nebendradarbiavo su Inspekcija, nepateikė skundui išnagrinėti reikalingos informacijos iki 2020 m. birželio 15 d. siūlymo skirti baudą išsiuntimo, už Inspekcijos nurodymo nevykdymą, pažeidžiant BDAR 58 straipsnio 1 dalį, skyrė pareiškėjui 500 Eur baudą.

15.  Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 3R-676 (2.13-1) M. Z. skundą pripažino pagrįstu, skyrė Bendrijai papeikimą.

16.  Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Iš bylos medžiagos nustatė, jog Bendrijos vadovei D. V. buvo žinoma apie atsakovo raštus, įpareigojančius pateikti M. Z. skundui išnagrinėti reikalingus dokumentus, taip pat apie siūlymą pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą ir skirti baudą už padarytą pažeidimą. Pareiškėjas neneigė, jog minėti Inspekcijos raštai jam buvo įteikti, jų turinys jam žinomas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis atsakovui per nustatytus terminus, iki 2020 m. birželio 15 d. siūlymo skirti baudą pateikė reikalaujamą informaciją ir duomenis, kokiu teisiniu pagrindu rinko duomenis apie M. Z. nekilnojamąjį turtą. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog tokiu būdu pareiškėjas pažeidė BDAR 58 straipsnio 1 dalies a punktą.

17.  Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog administracinės baudos skyrimo procedūra buvo pradėta ne prieš Bendriją. Pažymėjo, kad M. Z. savo skunde Inspekcijai ginčijo būtent Bendrijos veiksmus. VĮ Registrų centro pateikti duomenys ir vartotojo veiksmų protokolai patvirtina, kad duomenis apie nekilnojamąjį turtą nurodytomis datomis rinko, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus suformavo Bendrijos darbuotoja (direktorė) D. V., atlikusi nekilnojamojo objekto paiešką pagal nekilnojamojo turto identifikatorių. Duomenys buvo teikti automatiniu būdu pagal 2016 m. balandžio 11 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartį Nr. NTRi-5372, sudarytą su Bendrija. Iš minėtos sutarties nuostatų matyti, jog pagal ją duomenų valdytojas yra Bendrija. Inspekcija 2020 m. balandžio 15 d. siūlymą skirti baudą adresavo D. V., kaip juridinio asmens atstovui, siūlyme nurodyta, už kokį pažeidimą ir kam siūloma skirti baudą. Byloje esantys įrodymai ir viešai prieinami duomenys patvirtina, kad D. V. yra Bendrijos vadovė, taigi, šiuo atveju ir pareiškėjo oficialus atstovas, juridinio asmens valdymo organas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 str.). Teismo vidiniu įsitikinimu, atsakovas raštus ir siūlymą skirti baudą, jų neįteikęs registruotu įmonės buveinės adresu, pagrįstai siuntė įmonės vadovės žinomu adresu, taip pat elektroniniu paštu, to nedraudžia teisinis reguliavimas. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog administracinės baudos skyrimo procedūra buvo pradėta fizinio, o ne juridinio asmens atžvilgiu. Atitinkamai, kadangi administracinės baudos skyrimo procedūra buvo pradėta juridinio asmens atžvilgiu, pareiškėjo argumentas, jog turėtų būti taikomos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, visiškai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju tai reguliuoja BDAR, ADTAĮ nuostatos.

18.  Teismas akcentavo byloje konstatuotas aplinkybes, jog pareiškėjas nevykdė atsakovo nurodymo pateikti skundui reikalingus išnagrinėti duomenis ir įrodymus iki 2020 m. birželio 15 d. siūlymo skirti baudą išsiuntimo. Tai, įvertinus dokumentų pareiškėjui įteikimo galimybę, truko ilgą laiką, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko įvykdyti nurodymą ar siekti bendradarbiauti. Taigi, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, jog pažeidimas yra padarytas tyčia, ir tai laikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjo 2020 m. birželio 15 d. ir 16 d. elektroniniuose laiškuose nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nepaneigia pažeidimo padarymo. Pareiškėjas nepateikė Inspekcijai informacijos apie praėjusių metų biudžeto ir kitų gautų metinių pajamų dydį. Iš viešai skelbiamos VĮ Registrų centro informacijos nustatyta, kad Bendrija finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 ir 2019 metus Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi. Dėl šių priežasčių atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog 500 Eur dydžio bauda pareiškėjui šiuo atveju yra proporcinga padarytam pažeidimui, veiksminga ir atgrasanti. Kadangi pareiškėjas skunde neginčijo skirto baudos dydžio, teismas išsamiau nepasisakė šiuo aspektu.

19.  Teismas laikė nepagrįstais skundo teiginius, kad atsakovas nepagrįstai prašė jo pateikti informaciją apie einamųjų ir praėjusių metų biudžeto ir kitų gautų bendrųjų metinių pajamų dydį bei tai patvirtinančius įrodymus bei kad atsakovas šiuos duomenis galėjo gauti iš viešų registrų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas pakartotinai atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nėra pateikęs Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018–2019 metus, be to, atsakovas neturi įstatymais nustatytos pareigos tokius duomenis rinktis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Atsakovas konkrečiai 2020 m. birželio 15 d. siūlyme skirti baudą nurodė, kokius dokumentus pareiškėjas turi pateikti. Jei pareiškėjui nebuvo aišku, jis turėjo teisę tikslintis šią aplinkybę, bendradarbiauti. Teismas pastebėjo ir tai, kad atsakovas duomenų apie pareiškėjo pajamas reikalavo siekdamas nustatyti jam skirtinos baudos dydį, o ne dėl pažeidimo nustatymo pagal M. Z. pateiktą skundą.

20.  Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai konstatavo pareiškėjo pažeidimą dėl nurodymo nevykdymo ir, vadovaudamasis BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punktu, 83 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies b punktu, 5 dalies e punktu, skyrė jam 500 Eur dydžio baudą. Skundo argumentai, taip pat pateikti įrodymai nepaneigė nei nustatyto pažeidimo pagrįstumo, nei paskirtos baudos ir jos dydžio pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas. Atitinkamai, nespręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui klausimas.

III.

21.  Pareiškėjas MB „Baltijos kadastras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22.  Pareiškėjas nepritaria teismo vertinimui, kad administracinė procedūra buvo pradėta dėl juridinio asmens – Bendrijos, o ne dėl fizinio asmens – Bendrijos direktorės D. V.. Pakartoja, jog atsakovo 2020 m. birželio 15 d. raštu Nr. 2R-3010 būtent D. V. įpareigota pateikti informaciją apie Bendriją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant baudos dydį ir kt. Nagrinėjamu atveju reikalavimas pateikti duomenis buvo pateiktas Bendrijos direktorei, ji jo neįvykdė, todėl, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalies nuostatas, neaišku, kodėl atsakomybė už tai buvo perkelta Bendrijai. Vadovaujantis BDAR 58 straipsnio 1 dalies a punktu, bauda taip pat turėjo būti skirta ne Bendrijai, o jos atstovei, fizinio asmens veiką kvalifikuojant pagal Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį.

23.  Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

24.  Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus, be kita ko, jog 2020 m. birželio 15 d. raštas Nr. 2R-3010(2.13.) buvo adresuotas D. V. kaip juridinio asmens atstovui. Šiuo raštu administracinės baudos skyrimo procedūra buvo pradėta ne D. V., o Bendrijai, kuri nepateikė Inspekcijos prašytos informacijos, t. y. nesuteikė prieigos galimybės, tokiu būdu pažeisdama BDAR 58 straipsnio 1 dalį (BDAR 83 str. 5 d. e p.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

25.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 3R-690 (2.13-1.) „Dėl administracinės baudos skyrimo MB „Baltijos kadastras“ teisėtumo bei pagrįstumo.

26.  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

27.  Tikrinant sprendimo negaliojimo pagrindus, nurodytus ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo vienas teisėjas, o ne teisėjų kolegija.

28.  Pažymėtina, kad aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra ne tik proceso atnaujinimo, bet ir procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio (pagal pareigas). Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (ABTĮ 43 str.), teismas buvo šališkas, buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (ABTĮ 44 str.). Teismo sudėtis gali būti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus teisėjo skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1019/2002).

29.  Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį administraciniuose teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, kai bylą leidžiama nagrinėti vienam teisėjui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, administracinės bylos dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimų, priimamų vadovaujantis BDAR ir ADTAĮ teisės normomis, aptartu reguliavimu neįtrauktos į išimtinį sąrašą ir turi būti nagrinėjamos pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos.

30.  Pažymėtina, kad pagal ADTAĮ 32 straipsnio 1 dalį priežiūros institucija už BDAR ir šio įstatymo pažeidimus administracines baudas skiria vadovaudamasi BDAR ir šiuo įstatymu.

31.  BDAR 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti priežiūros institucijos įgaliojimai imtis tokių taisomųjų veiksmų: įspėti duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją, kad numatomomis duomenų tvarkymo operacijomis gali būti pažeistos šio reglamento nuostatos (a); pareikšti papeikimus duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos (b); nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui patenkinti duomenų subjekto prašymus pasinaudoti savo teisėmis pagal šį reglamentą (c); nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su šio reglamento nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį (d); nurodyti duomenų valdytojui pranešti duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą (e); nustatyti laikiną arba galutinį duomenų tvarkymo apribojimą, įskaitant tvarkymo draudimą (f); nurodyti ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą pagal 16, 17 ir 18 straipsnius ir pranešti apie tokius veiksmus duomenų gavėjams, kuriems asmens duomenys buvo atskleisti, pagal 17 straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnį (g); atšaukti sertifikatą arba nurodyti sertifikavimo įstaigai atšaukti pagal 42 ir 43 straipsnius išduotą sertifikatą, arba nurodyti sertifikavimo įstaigai neišduoti sertifikato, jei nevykdomi arba nebevykdomi sertifikavimo reikalavimai (h); skirti administracinę baudą pagal 83 straipsnį, kartu taikydama šioje dalyje nurodytas priemones arba vietoj jų, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes (i); nurodyti sustabdyti duomenų srautus duomenų gavėjui trečiojoje valstybėje arba tarptautinei organizacijai (j). Taigi, kaip matyti, administracinės baudos skyrimas (i) yra tik vienas iš priežiūros institucijos kompetencijai priskirtų taisomųjų veiksmų, kuris gali būti pritaikytas tiek savarankiškai, tiek kartu su kitomis aptartomis priemonėmis.

32.  Vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Inspekcijos Sprendimas, kuriuo pareiškėjui paskirta tik administracinė bauda, nesuteikia pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytai bylų dėl finansinių sankcijų taikymo kategorijai, nes negali būti tokios situacijos, kad ginčą dėl vieno taisomojo veiksmo taikymo nagrinėja vienas teisėjas, o ginčą dėl kito taisomojo veiksmo (alternatyvaus, reglamentuojamo ta pačia teisės norma) taikymo – trijų teisėjų kolegija. Aptariamos nustatytos byloje aplinkybės pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad, bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

33.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis proceso teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-662/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021).

34.  Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu nustačius besąlyginį jo negaliojimo pagrindo egzistavimą – byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.). Tokiu atveju skundžiamas sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

35.  Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Baltijos kadastras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjos                                                                                  Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė