A-293-815/2026

Administracinė byla Nr. A-293-815/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07543-2023-9 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 25 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.    Pareiškėja E. N. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Ministerija) 2023 m. gegužės 4 d. atsakymą „Dėl Jūsų kreipimosi“ (toliau – ir Atsakymas); 2) įpareigoti Ministeriją iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. balandžio 3 d. pranešimą (toliau – ir pranešimas) ir tinkamai atsakyti pareiškėjai, taikant atsakomybę tarnybines pareigybes viršijusiam pareigūnui.

2.    Pareiškėja skunde paaiškino, kad ją, kertančią tuščią pėsčiųjų perėją, nepagrįstai ir viršijant savo pareigas sulaikė pareigūnas bei nepagrįstai panaudojo fizinę jėgą. Pareiškėja kreipėsi į Ministeriją dėl pareigūno atliktų veiksmų, tačiau Atsakymu Ministerija atsisakė taikyti atsakomybę policijos pareigūnui bei pradėti tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjos nuomone, Atsakymas yra neteisėtas, nepagrįstas bei turi būti panaikintas. Pareiškėjos įsitikinimu, Ministerija, nagrinėdama jos pranešimą, neištyrė aplinkybių, jog policijos pareigūnas viršijo būtinybę panaudoti fizinę jėgą bei pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 43 straipsnio 3 dalį. Be kita ko, pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Atsakymas yra be registracijos numerio bei nebuvo jai tinkamai įteiktas.

3.    Atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4.    Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pranešime nebuvo jokio reikalavimo, pareiškėjos kreipimasis neturėjo skundo požymių – prašymo apginti teisę ar interesą, todėl Ministerija galėjo jo nenagrinėti, todėl pateikė informacinio pobūdžio atsakymą. Ministerija akcentavo, kad pareiškėja prašė įpareigoti taikyti atsakomybę policijos pareigūnui, tačiau spręsti šiuo klausimu yra Ministerijos diskrecijos teisė, o ne pareiga, tad ji negali būti įpareigota atlikti tarnybinį patikrinimą. Paprastai Ministerija tarnybinius patikrinimus atlieka rezonansiniais ir policijos vadovų galbūt padarytų nusižengimų atvejais. Esant nusižengimo požymiams tarnybinį patikrinimą pradeda policijos įstaiga. Nagrinėjamu atveju pareigūnas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 1-o jo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas. Šiuo atveju policijos įstaiga nusprendė, kad nusižengimo požymių nėra, todėl tarnybinio patikrinimo nepradėjo. Kadangi pareiškėjos skundas tuo pačiu klausimu jau buvo išnagrinėtas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), Ministerija taip pat neturėjo pagrindo pareiškėjos pranešimo persiųsti minėtam departamentui. Atsakovas, be kita ko, nurodė, jog Atsakymo numeris nurodytas jo metaduomenyse (Nr. 1D-2290).

II.

5.    Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjos E. N. skundą atmetė.

6.    Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėja su 2023 m. kovo 3 d. skundu dėl policijos pareigūnų elgesio kreipėsi į Policijos departamento Imuniteto valdybą (toliau – ir Imuniteto valdyba).

6.2. Imuniteto valdyba 2023 m. kovo 29 d. raštu Nr. 5-S-6797 (toliau – ir Raštas) atsakė į pareiškėjos 2023 m. kovo 3 d. skundą. Rašte, be kita ko, nurodyta, jog susipažinus su skundo turiniu ir atlikus patikslinimą, remiantis vaizdo įrašais bei administracinio nusižengimo proceso dokumentais, pagal nustatytus faktus, informuojama, kad policijos pareigūnas, vadovaudamasis Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pastebėjęs pareiškėjos daromą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių pareiškėją sulaikyti ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Rašte taip pat pažymėta, jog pagal Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), t. y. pareigūnas pamatęs, kad privažiavus policijos tarnybiniam automobiliui su švyturėliais, pareiškėja apsisuko ir šalinosi iš pažeidimo vietos bei nereagavo į garsiai išreikštą reikalavimą sustoti, turėjo teisę sulaikyti ir atvesti prie tarnybinio automobilio bei pareiškėjos lydėjimas paėmus viena ranka už drabužių atitiko įstatymo reikalavimus. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 9.6 papunkčiu, Imuniteto valdyba nusprendė tarnybinio patikrinimo nepradėti (pareigūno veiksmuose neįžvelgus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių).

6.3. Pareiškėja 2023 m. balandžio 3 d. su pranešimu kreipėsi į Ministeriją dėl policijos pareigūno pareigų viršijimo. Minėtame dokumente pareiškėja nurodė, kad 2023 m. kovo 3 d. policijos pareigūnas ją sulaikė ir panaudojo fizinę jėgą. Taip pat pareiškėja išdėstė su tuo įvykiu susijusias aplinkybes, nurodydama, kad policijos pareigūnas elgėsi netinkamai ir pan.

6.4. Ministerija 2023 m. gegužės 4 d. surašė Atsakymą į pareiškėjos pranešimą. Atsakyme nurodyta, jog pranešime nėra jokio prašymo / reikalavimo, todėl negalima jo nagrinėti iš esmės. Atsakyme Ministerija atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 597 straipsnio (administracinis sulaikymas) 1 dalį administracinis sulaikymas taikomas tik tais atvejais, kai: 1) nesulaikius administracinio nusižengimo padarymo vietoje ar tuoj po jo padarymo užklupto asmens, negali būti nustatyta administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens tapatybė; 2) sulaikymas yra būtinas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Atsakyme teigiama, kad sulaikyti galima ne tik dėl nusikalstamos veikos, bet ir dėl administracinio nusižengimo, kai ir buvo nagrinėjamu atveju. Atsakyme pažymėta, jog pagal Tvarkos aprašo 9.3 papunktį tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nustačius, kad skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno ar pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, proceso veiksmai ir nutarimai, priimti atliekant ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo tyrimą, kaip buvo ir šiuo atveju, tad tarnybinis patikrinimas yra negalimas.

6.5. Pareiškėja, nesutikdama su Atsakymu, kreipėsi į teismą.

7.    Įvertinęs teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, pareiškėjos pranešimo turinį, be kita ko, tai, kad pareiškėja 2023 m. balandžio 3 d. pranešime nurodė įvykio aplinkybes, taip pat aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina policijos pareigūno netinkamą pareigų atlikimą, kompetencijos viršijimą ir pan., tačiau nesuformulavo jokio konkretaus reikalavimo ar prašymo, o atsakovas Atsakyme, be kita ko, paaiškino sulaikymo sąlygas, kurioms esant pareiškėja galėjo būti sulaikyta bei padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas pareigūno atžvilgiu esamu atveju yra negalimas, teismas priėjo prie išvados, kad Ministerija atsakė į pareiškėjos 2023 m. balandžio 3 d. pranešimo teiginius tiek, kiek buvo galima į tokius teiginius atsakyti, t. y. informavo pareiškėją dėl tarnybinio tyrimo negalimumo pareigūno atžvilgiu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai dėl jos nurodomo pareigūno veiksmų teisėtumo bei jų įvertinimo pagrindo nebuvimo buvo atsakyta ir Imuniteto valdybos Raštu.

8.    Šiame kontekste teismas laikėsi pozicijos, kad pagal ginčo pobūdį, pareiškėja apskritai negalėjo tikėtis, jog teismas galėtų įpareigoti atsakovą nubausti konkretų pareigūną ar pan. Pareigūnams atsakomybės taikymas yra griežtai reglamentuotas teisės aktais, ją gali taikyti, esant pagrindams, tik tam įgalioti subjektai, o pašaliniai asmenys (tame tarpe pareiškėja) negali turėti ir neturi tam jokios įtakos; atitinkami pareigūnai, įgalioti tirti ir spręsti dėl atsakomybės taikymo, naudojasi teisės aktais jiems suteikta diskrecijos teise.

9.    Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Atsakymas turi registracijos numerį, kuris nurodytas metaduomenyse (Nr. 1D-2290). Be to, teismo vertinimu, pareiškėjai Atsakymas buvo išsiųstas tinkamai. Teismas atkreipė dėmesį, kad kaip matyti iš Lietuvos pašto elektroninės savitarnos sistemos duomenų, Ministerija 2023 m. gegužės 5 d. išsiuntė pareiškėjai Atsakymą registruotu paštu, tačiau siunta 2023 m. birželio 12 d. Ministerijai buvo grąžinta. Ministerija pakartotinai išsiuntė Atsakymą pareiškėjai 2023 m. birželio 15 d. Tuomet ši siunta pareiškėjai buvo įteikta. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Ministerija tinkamai informavo pareiškėją apie priimtą Atsakymą. Be to, teismas laikėsi pozicijos, kad tokie formalūs dalykai negali būti pagrindu akto panaikinimui.

10.  Teismas taip pat nepagrįstais laikė pareiškėjos skundo argumentus, kad jos pranešimas nebuvo persiųstas pagal kompetenciją kitai institucijai. Teismas šiuo atveju pritarė atsakovo pastebėjimui, kad pareiškėjos skundas tuo pačiu klausimu jau buvo išnagrinėtas Policijos departamento Imuniteto valdybos, tad nebuvo pagrindo pareiškėjos pranešimą persiųsti Policijos departamentui pakartotinai.

11.  Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti skundžiamo Atsakymo bei įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

III.

12.  Pareiškėja E. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 9 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo kompetentingai institucijai, kad ši administracinę procedūrą dėl pareigūno pareigų viršijimo atliktų iš naujo.

13.  Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1.    Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, bet privalo ją naudoti adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai iškyla pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Šiuo atveju administracinio pažeidimo vietoje tokių grėsmių nebuvo, todėl policijos pareigūnas pažeidė Policijos įstatymą ir fizinę prievartą panaudojo nepagrįstai.

13.2.    Pareiškėja nesutiko su panaudota prievarta ir pateikė skundą policijos įstaigai, tačiau negavo jos atsakymo. Tuo tarpu Policijos departamento Imuniteto valdybos išvados, nurodytos Rašte, padarytos neatlikus išsamaus tyrimo, neapklausus pareiškėjos, netinkamai įvertinus vaizdo registratoriaus medžiagą. Minėta medžiaga turėjo akivaizdžiai parodyti pareigūno veiksmų neteisėtumą ir neproporcingumą. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Imuniteto valdybą dėl pareigūno veiksmų, nes ji kreipėsi į policijos įstaigą ir iš jos atsakymo negavo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas buvo siunčiamas iš vienos institucijos į kitą, tokiu būdu siekiant nuslėpti policijos pareigūno neteisėtus veiksmus.

13.3.    Institucijos pareiškėjos skundą išnagrinėjo neobjektyviai, tuo pažeisdamos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ).

13.4.    Pareiškėjos pateiktas pranešimas yra ir skundas, ir prašymas pagal VAĮ nuostatas. Iš pranešimo turinio buvo aiškiai matyti, kad yra pažeistos pareiškėjos teisės ir interesai. Skunde aiškiai išdėstytos aplinkybės, kurias padarė policijos pareigūnas, bei suformuluotas prašymas minėtam asmeniui taikyti tarnybinę atsakomybę.

13.5.    Nors Ministerija nurodė, kad ne jos kompetencijoje yra nagrinėti tokio pobūdžio pranešimus, tačiau nepaaiškino kuri institucija tokius pranešimus nagrinėja. Ministerija kuruoja jai pavaldžių įstaigų veiklą, todėl gali įpareigoti atlikti tarnybinius patikrinimus.

13.6.    Atsakymo numerio nurodymas dokumento gale prisegtoje lentelėje yra neteisingas. Šis numeris turi būti nurodytas pirmame rašto lape. Be to, Atsakymas pareiškėjai nebuvo įteiktas tinkamai, nepaliktas pranešimas pašto dėžutėje.

14.  Atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, ir pateikia šiuos nesutikimo argumentus:

14.1.    Apeliaciniame skunde negalima keisti reikalavimo. Nors pareiškėja skunde prašė panaikinti Atsakymą ir įpareigoti Ministeriją išnagrinėti skundą iš naujo – taikyti atsakomybę policijos pareigūnui, tačiau apeliaciniu skundu pareiškėja jau reikalauja grąžinti bylą kompetentingai institucijai (t. y. ne Vidaus reikalų ministerijai) išnagrinėti pagal Viešojo administravimo įstatymą.

14.2.    Asmenų kreipimaisi į viešojo administravimo subjektus yra įvairūs: prašymai administracinės paslaugos, prašymai informacijos, pranešimai, skundai, pasiūlymai, kritika. Pranešime Ministerijai pareiškėja nenurodė jokio reikalavimo, todėl jos pranešimas savo turiniu buvo policijos kritika. Kadangi niekas negali ginčyti savo veiksmų pasekmių (Nemo contra factum suum venire potest), pareiškėja negali reikalauti, kad Ministerija jos kreipimąsi traktuotų ne pagal turinį, o kitaip.

14.3.    Nors pareiškėja siekia policijos pareigūno tarnybinės atsakomybės, tačiau tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria pareigūną į pareigas skiriantis asmuo. Kadangi policijos pareigūnas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 1-ojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas, tai jį į pareigas skyrė ne Vidaus reikalų ministerija, todėl ji negali spręsti dėl policijos pareigūno tarnybinės atsakomybės. Be kita ko, Vidaus reikalų ministerija, ministras negali duoti nurodymų policijos pareigūnams ir įstaigoms (Policijos įstatymo 10 str.), jiems vadovauja policijos generalinis komisaras. Policijos pareigūnų atsakomybės klausimus nagrinėja Policijos departamento Imuniteto valdyba, o ne teritoriniai policijos komisariatai, nes pastarieji vykdo pagrindines policijos funkcijas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 4 d. atsakymo „Dėl Jūsų kreipimosi“, kuriuo pareiškėjai atsakyta į jos 2023 m. balandžio 3 d. pranešimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat šioje byloje keliamas ginčas ir dėl Ministerijos įpareigojimo iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos pranešimą ir tinkamai atsakyti pareiškėjai, taikant atsakomybę tarnybines pareigybes viršijusiam policijos pareigūnui, pagrįstumo.

16.  Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Ministeriją su pranešimu, kuriame išdėstė aplinkybes, kurios nutiko 2023 m. kovo 3 d. Kalvarijų gatvėje ties Krokuvos gatve, kai policijos pareigūnas sulaikė ją einančią per gatvę, tokiu būdu galbūt viršydamas jam suteiktus įgaliojimus. Ministerija, atsakydama į pareiškėjos pranešimą, Atsakyme konstatavo, kad pranešime nėra suformuluota jokio prašymo / reikalavimo, todėl jo iš esmės nenagrinės. Atsakymu Ministerija taip pat išsakė savo nuomonę dėl pareiškėjos atveju taikyto sulaikymo pagrindo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 597 straipsnyje, bei tarnybinio patikrinimo neatlikimo pagrindo, numatyto Tvarkos aprašo 9.3 papunktyje. Nesutikdama su Ministerijos pateiktu Atsakymu, pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą.

17.  Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, laikė jį nepagrįstu, įvertinęs pranešimą ir Atsakymą, bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sprendė, kad į pareiškėjos pranešimą atsakyta tinkamai, teisės aktai taikyti tinkamai.

18.  Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo sprendimą panaikinti, taip pat grąžinti bylą nagrinėti iš naujo kompetentingai institucijai, kad ši administracinę procedūrą dėl pareigūno pareigų viršijimo atliktų iš naujo. Pareiškėja apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad jos skundai ir prašymai dėl pareigūno tarnybinės atsakomybės taikymo nebuvo išnagrinėti tinkamai, pateikiant atsakymus buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės.

19.  Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20.  Kaip matyti iš pareiškėjos 2023 m. balandžio 3 d. pranešimo turinio, pareiškėja kreipėsi ir Vidaus reikalų ministeriją ir išsakė savo nepasitenkinimą dėl policijos pareigūno veiksmų, kad prieš ją pareigūnas panaudojo fizinę jėgą ir veikė neteisėtai. Pažymėtina, kad pranešime pareiškėja nesuformulavo Vidaus reikalų ministerijai jokių konkrečių prašymų ir reikalavimų. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovu, kad nesant konkrečiai suformuluotų pareiškėjos prašymų Ministerija neturėjo pagrindo pranešimą interpretuoti kitaip, kaip kritiką, atitinkamai atsakyti pagal pranešimo turinį.

21.  Kita vertus, net jei pareiškėja pranešime būtų suformulavusi konkretų reikalavimą taikyti tarnybinę atsakomybę policijos pareigūnui (kaip tai padarė teismui pateiktame skunde), atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimų (tokia teisė suteikta tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2450-662/2019). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo žinomi tarnybinio patikrinimo rezultatai, kadangi kartu su pranešimu Ministerijai pateikė ir Policijos departamento Imuniteto valdybos Raštą, kuriame konstatuota, kad pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą policijos pareigūno atžvilgiu nėra.

22.  Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 2 punktas nustato, kad šių taisyklių nustatyta tvarka taip pat nagrinėjami asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau vadinama – valstybės tarnautojas), piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją. Taisyklių 41 punktas nustato, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: <...> 41.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.

23.  Įvertinusi pranešimo ir Atsakymo turinius, kitą bylos medžiagą, aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ministerija atsakė į pareiškėjos 2023 m. balandžio 3 d. pranešimo teiginius tiek, kiek buvo galima į tokius teiginius atsakyti, t. y. informavo pareiškėją dėl tarnybinio tyrimo negalimumo policijos pareigūno atžvilgiu. Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakymą į pareiškėjos skundą dėl policijos pareigūno galbūt neteisėtų veiksmų pareiškėja gavo ir Imuniteto valdybos Raštu.

24.  Iš apeliacinio skundo argumentų, matyti, kad pareiškėja iš esmės nepritaria Policijos departamento Imuniteto valdybos Rašte padarytai išvadai dėl tarnybinio patikrinimo policijos pareigūno atžvilgiu nepradėjimo. Pažymėtina, kad šio ginčo dalyku nėra Policijos departamento Imuniteto valdybos Raštas, be kita ko ir policijos įstaigos neveikimas, neatsakant į pirminį pareiškėjos skundą, todėl teisėjų kolegija akcentuoja, kad neturi pagrindo pasisakyti dėl to išsamiau. Kita vertus, kaip jau aptarta šios nutarties 21 punkte, nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimų.

25.  Pasisakydama dėl kitų pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų (Atsakymo numerio, Atsakymo įteikimo pareiškėjai, skundo persiuntimo kitai institucijai), teisėjų kolegija pritaria šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir konstatuoja, kad pareiškėja šių išvadų apeliaciniame skunde nepaneigė.

26.  Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos faktines aplinkybės ir taikė teisės normas, esminių procesinių teisės pažeidimų nepadarė, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. N. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                          Audrius Bakaveckas

                                                                                                                  Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                                                                                  Ernestas Spruogis