eA-691-525/2025

Administracinė byla Nr. eA-691-525/2025 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03007-2023-1 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas V. R. (toliau– ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2023 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 20-IL-21102 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Kauno AVPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei ir savigynai. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo padaryti smurtiniai nusikaltimai, sistemingai daromi teisės pažeidimai (tarp kurių viešosios tvarkos pažeidimai, tyčinis turto sugadinimas ar sunaikinimas) patvirtina pareiškėjo nenorą laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, teisės normų reikalavimų, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką ir charakterizuoją pareiškėją kaip asmenį, galintį kelti ir keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.2. Vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius padarytomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą į tai, kiek laiko yra praėję nuo veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo.

2.3. Praeityje vykstant skyrybų procesui tarp pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, dėl kurių tiek jis, tiek ji priėmė klaidingus sprendimus ir kilusius nesutarimus sprendė netinkamu būdu. Todėl dėl jų abiejų buvo atliekami tyrimai. Teisės pažeidimai, dėl kurių atlikti (ir vėliau nutraukti) tyrimai buvo padaryti vykstant minėtam skyrybų procesui ir buvo asmeninio (tarpusavio) pobūdžio. Pasibaigus skyrybų procesui, šalims išsprendus visus susijusius klausimus, konfliktinių santykių nebeliko. Nuo 2019 m. birželio 5 d. pareiškėjas nėra pripažintas padariusiu naujų pažeidimų, susijusių su turto gadinimu ar kenkimu sveikatai.

2.4. Atsakovo nurodyti teisės pažeidimai nepatvirtina pareiškėjo antivisuomeninio nusiteikimo ar siekio kenkti kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Didelė dalis Sprendime nurodytų pažeidimų ar (nutrauktų ikiteisminių tyrimų) nėra sietini su pavojumi kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, administracinės nuobaudos galiojimo laikas yra metai, tačiau Sprendime vertintos nuobaudos nuo 2006 metų.

2.5. Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, nors ir iš dalies neigiamai charakterizuoja pareiškėją, tačiau „kokybiniu“ ir aktualumo kriterijų taikymo aspektu nėra pakankamos tam, kad pareiškėjui būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

2.6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinėje byloje buvo panaikintas Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato sprendimas, kuriuo atsisakyta asmeniui išduoti ginklą.

2.7. Šiuo metu pareiškėjas yra padaręs išvadas ir grėsmės visuomenei dėl jo veiksmų nėra. Per daugiau nei paskutinius 4 metus jis nėra baustas už veikas ar nusižengimus, kurie būtų susiję su grėsme savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Kitų duomenų, neigiamai charakterizuojančių pareiškėją, nėra. Pareiškėjas vadovauja uždarajai akcinei bendrovei, kurioje dirba 46 darbuotojai, yra aktyvus bendruomenės darys. Jo vadovaujama bendrovė remia bendruomenės iniciatyvas (pvz., remia kitų organizacijų organizuojamas akcijas paremiant sunkiai besiverčiančias šeimas, vaikų sporto varžybas ir kt.) , o tai laikytina reikšmingomis aplinkybėmis, charakterizuojančiomis pareiškėjo elgesį.

3. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjas daug kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių, viešosios tvarkos pažeidimus, jam sistemingai buvo pareiškiami įtarimai baudžiamosiose bylose. Nors tam tikrais atvejais jie būdavo nutraukiami, tačiau tai nepaneigia fakto, kad buvo fiksuoti duomenys ikiteisminiams tyrimams pradėti. Konfliktinis pareiškėjo elgesys įvairiose situacijose charakterizuoja jį kaip galintį kelti grėsmę visuomenės saugumui, t. y. kyla pagrįstų įtarimų, jog neprognozuojamas ir viešosios teisės aktus pažeidžiantis pareiškėjo elgesys gali kartotis.

4.2. Pareiškėjo argumentai, kad padaryti teisės pažeidimai nebeaktualūs laiko atžvilgiu, yra nepagrįsti. Pavojų gali kelti ne tik asmuo, kuris padarė teisės pažeidimus ir turi galiojančius teistumus ar nuobaudas, bet ir asmuo, kuris dėl savo asmenybės ypatumų, mąstymo būdo ir toleruojamo elgesio gali ateityje padaryti teisės pažeidimų disponuodamas ginklu, jeigu jam bus leista jį laikyti. Pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai (fizinis smurtas prieš artimąjį, netinkamas elgesys vairuojant automobilį – padidinto pavojaus šaltinį) sietini su pavojumi asmens sveikatai, visuomenės saugumui, nuosavybei, o analizuojant jų atsiradimą laiko aspektu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

4.3. Priimant sprendimą dėl galimybės asmeniui gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pakanka nustatyti grėsmę, kurią asmuo kelia ar dėl tam tikrų objektyvių apie jį esančių duomenų buvimo gali kelti, įstatymo leidėjas nereikalauja padarinių šiuo aspektu.

II

5.  Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 28 d. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei ir savigynai išdavimo. Kauno AVPK, įvertinęs priežastis, dėl kurių leidimas ginklams pareiškėjui gali būti neišduodamas, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vertino Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ginklų, jų pavojingumo ir su tuo susijusių klausimų.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

8.1.  Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas baustas 2006 m. kovo 22 d., 2006 m. kovo 30 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). 2017 m. vasario 28 d. pareiškėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnį už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. 2017 m. spalio 17 d., 2017 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas nubaustas pagal ANK 205 straipsnio 1 dalies 3 punktą už buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimą. 2017 m. spalio 16 d. pareiškėjas nubaustas pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. 2018 m. kovo 30 d. jis nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, 73 straipsnio 1 dalį už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. 2018 m. balandžio 23 d. pareiškėjas nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį už nustatyto greičio viršijimą, 2018 m. birželio 11 d. – pagal ANK 115 straipsnį už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą. 2022 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas nubaustas pagal ANK 454 straipsnio 11 dalį už kelių transporto priemonėse įrengtų ir (ar) naudojamų tachografų, kurie pritaikyti tachografo fiksuojamiems ir saugomiems duomenims pakeisti (klastoti), naudojimą arba kelių transporto priemonėse įrengtos ir (ar) naudojamos įrangos, turinčios įtakos tinkamam tachografų veikimui ir (ar) galinčios pakeisti (klastoti) ar slėpti tachografų fiksuojamus ir saugomus duomenis, naudojimą, taip pat tachografo registracijos lapuose, tachografuose ir (ar) vairuotojo kortelėje esančių duomenų pakeitimą (klastojimas), tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į registracijos lapus ar blankus, naudojamus vairuotojų veiklos duomenims patvirtinti. 2023 m. gegužės 2 d. – pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį už transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimą.

8.2. Marijampolės apylinkės prokuratūros 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas) dėl pareiškėjo nutrauktas, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui susitaikius su pareiškėju. Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. gruodžio 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) dėl pareiškėjo buvo nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. dėl to, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo pareiškėjo kaltę. Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. spalio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl pareiškėjo buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

8.3. Pareiškėjas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui), jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėn. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 10 d., Kauno apygardos teismui išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą. Pareiškėjas buvo nuteistas už tai, kad sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui, tai yra 2018 m. gegužės 20 d. apie 12 val. 44 min. namo kieme buvusiai sutuoktinei tyčia koja spyrė vieną kartą į pilvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarydamas pilvo sienos sumušimą, kraujosruvą kairio klubo srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo artimą giminaitį – tyčia, abiem rankomis suėmęs už kaklo iš nugaros pusės, smaugė sūnų, kuris stovėjo prie atvirų priekinių automobilio keleivio durų. Po to jį pargriovė ant automobilio priekinės keleivio sėdynės bei toliau rankomis jį smaugė. Taip sūnui sukėlė fizinį skausmą, padarė nubrozdinimų dešiniajame skruoste ir kraujosruvų krūtinėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

9.  Teismas, aptaręs nustatytas faktines aplinkybes, vertindamas pareiškėjo keliamą grėsmę, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį, t. y. kad pareiškėjas teistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, o tai, teismo teigimu, suponuoja išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas savo tikslų, gali naudoti smurtą. Tai, kad pareiškėjas linkęs naudoti smurtą, patvirtina ir faktas, kad dėl jo buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas). Nors pareiškėjas akcentavo, kad ikiteisminiai tyrimai nutraukti, tačiau vien faktas, jog buvo pagrindas juos pradėti, neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir patvirtina, kad jis gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad šiems pažeidimams įtakos turėjo skyrybų procesas ir kad jie buvo nukreipti į konfliktuojančių sutuoktinių santykius, nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjas geba spręsti problemas nekeldamas grėsmės asmenų sveikatai, saugumui.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas linkęs pažeisti viešąją tvarką, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų. Daugybė administracinių nusižengimų patvirtina, kad pareiškėjas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų moralės normų, elgesio taisyklių. Tai, teismo vertinimu, kelią grėsmę kitų asmenų ar pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo padaryti administracinės teisės pažeidimai patvirtina, kad jis linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, t. y. yra baustas už greičio viršijimą; pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); transporto priemonės vairavimą be techninės apžiūros; kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Pareiškėjas taip pat yra padaręs kitų pažeidimų, nesusijusių su transporto priemonės vairavimu, tokių kaip chuliganiškas elgesys, neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika, o tai kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

11. Teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. padaryto nusikaltimo, ikiteisminių tyrimų pradėjimo ir tam tikrų administracinių teisės pažeidimų padarymo nėra praėję dešimt metų, todėl padaryti pažeidimai nėra praradę aktualumo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme.

12. Nors pareiškėjas tvirtino, kad jis jau padarė išvadas ir pastaruoju metu nedaro teisės pažeidimų, tačiau teismas konstatavo, kad pagal byloje esamus duomenis nėra objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad, išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą.

13. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis vadovauja uždarajai akcinei bendrovei, kurioje dirba 46 darbuotojai, yra aktyvus bendruomenės narys, jo vadovaujama bendrovė remia bendruomenės iniciatyvas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo elgesys nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

14. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytą nusikaltimą, ikiteisminius tyrimus ir administracinės teisės pažeidimus, padarytų veikų pobūdį, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai netenkino prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

III

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir įpareigoti Kauno AVPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikant ir aiškinant Įstatymo nuostatas, ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Atsakovas privalėjo išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes, reikšmingas pareiškėjo siekiui įgyti specialiąją teisę turėti ginklą, o taip pat ir patikrinti, ar jų pakanka išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, tačiau šios pareigos neįvykdė. Tokiu būdu buvo pažeistas gerojo viešojo administravimo principas. Sprendime buvo apsiribota tik faktinių aplinkybių nurodymu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat yra nemotyvuotas, teismas neatsižvelgė į laiko tarpą, praėjusį nuo padarytų teisės pažeidimų ir nenurodė pakankamai akivaizdžių ir informatyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie keliamą grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms bei, kad šios aplinkybės neprarado savo aktualumo, vertinant pareiškėjo galimą elgesį ir ateityje.

16.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas padarė daugumą Sprendime nurodytų nusižengimų, nors teisenos buvo nutrauktos nenustačius, kad pažeidimai buvo padaryti. Negana to, teismas neanalizavo pažeidimų padarymo aplinkybių, jų turinio bei priimtų sprendimų, laikotarpio, kuris praėjo nuo jų padarymo. Pareiškėjas pakartoja ANK pažeidimus ir pažymi, kad konkretūs pažeidimai (pvz., kai buvo apgadinta kito asmens transporto priemonė) padaryti dėl neatsargumo (ir prieš 18 metų), kitų teisena buvo nutraukta / nepradėta, o atsakomybė dėl buhalterinės apskaitos (kaip ir dėl tachografų, pritaikytų duomenims klastoti), pažeidimų yra išvestinė, kilusi dėl trečiųjų asmenų veiksmų, pažeidimai dėl greičio viršijimo buvo padaryti seniai – prieš 6 metus, be to, greitis buvo viršytas nedaug – 14 km/h, tai buvo vienkartinis atvejis, pažeidimas dėl transporto priemonės, be privalomosios techninės apžiūros, vairavimo buvo vienkartinis, bauda sumokėta. Tai patvirtina, kad teismas rėmėsi klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis apie pareiškėjoje baustumą, nurodė tariamai pareiškėją padarius tokius pažeidimus kaip „chuliganiškas elgesys, neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika“, nors nurodytų pažeidimų pareiškėjas nėra padaręs / nubaustas.

16.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad per 18 metų vairavimo pareiškėjas padarė tik keturis kelių eismo taisyklių pažeidimus, nurodytus paties teismo, iš kurių du – 2006, vienas – 2018 ir vienas – 2022 metais. Šie pažeidimai (kurie iš esmės yra padaryti dėl neatsargumo arba šiame kontekste yra mažareikšmiai) neleidžia įvertinti pareiškėją kaip asmenį, galbūt linkusį pažeidinėti valstybėje galiojančių teisės normų reikalavimus, be to, galiojančių nuobaudų pareiškėjas neturi, o vertinti pažeidimai padaryti seniai. Teismas nepasisakė ir dėl to, kodėl praeityje padaryti administraciniai nusižengimai vis dar yra aktualūs vertinant pareiškėjo galimą elgesį ir ateityje.

16.4. Vien faktas, kad buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (ir nutraukti, be kita ko, nenustačius pareiškėjo kaltės), negali neigiamai charakterizuoti pareiškėjo ir patvirtinti, kad jis gali kelti grėsmę kitų asmenų, savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, toks aiškinimas prieštarauja nekaltumo prezumpcijai. Teismas nevertino ikiteisminiuose tyrimuose priimtų nutarimų.

16.5. Pareiškėjas neginčija, kad yra teistas. Tačiau išnykęs teistumas nėra reikšmingas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Pareiškėjo dėl nusikalstamos veikos (taip pat ir administraciniai nusižengimai), už kurią buvo nuteistas, laikomas visiškai reabilituotu. Išnykusio teistumo faktas negali turėti esminės įtakos pareiškėjo pavojingumo konstatavimui. Pareiškėjo teistumas yra išnykęs 2023 m. (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki skundžiamo Sprendimo. Tokiu būdu pažeidžiama pareiškėjo teisė būti laikomam reabilituotu. Sprendimas yra ne tik neproporcingas, bet ir priimtas jau pasibaigus visiems įpareigojimams, numatytiems BK ir ANK.

16.6. Argumentai, kad nuo 2020 m. padaryto nusikaltimo, ikiteisminių tyrimų pradėjimo ir tam tikrų administracinių teisės pažeidimų padarymo dar nėra praėję dešimt metų, jog teismas galėtų vertinti, kad pažeidimai prarado savo aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, prieštarauja teismų praktikai dėl individualaus vertinimo. Nurodytas dešimties metų terminas Įstatyme kaip vertinamasis kriterijus neegzistuoja. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino teisinį reguliavimą, nustatydamas papildomus, iš Įstatymo neišplaukiančius, kriterijus, pažeidžiant teisėtumo reikalavimą.

16.7. Teismas nevertino aplinkybės, kad tiek pažeidimams, tiek nepagrįstiems kaltinimams įtakos turėjo skyrybų procesas. Vykstant skyrybų procesui, kuris truko iki 2019 metų, susiklosčius konfliktiniams santykiams, pareiškėjo buvusi sutuoktinė dirbtinai provokavo konfliktus, nesant tam pagrindo daug kartų kreipėsi į policiją. Tačiau nutrauktų ikiteisminių ir administraciniu nusižengimų tyrimų skaičius nenustačius nuskalstamų veikų ar nusižengimų požymių bei juose nurodomi duomenys apie buvusios sutuoktinės teikiamų duomenų nepatikimumą patvirtina, jog jos nurodytos aplinkybės nepasitvirtindavo. Pareiškėjo vengimą konfliktų ir siekio gyventi taikiai bei normalizuoti santykius su artimaisiais byloja ir tai, kad minėto konfliktinio laikotarpio metu pareiškėjo sūnui panaudojus smurtą prieš pareiškėją bei sūnų sulaikius, tėvas, mylėdamas sūnų, jam atleido, nesiekė, kad sūnus būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

16.8. Teismo nurodyti teisės pažeidimai padaryti būtent 2017–2019 m. laikotarpiu, todėl jie tiek laiko, tiek jų aplinkybių kontekste yra praradę aktualumą ( Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p. prasme). Pareiškėjas yra padaręs išvadas ir grėsmės visuomenei dėl jo veiksmų nebėra. Tą patvirtinta ir tai, kad pasibaigus skyrybų procesui, nuo 2019 m. birželio 5 d. jis nėra pripažintas padariusiu jokių nusikaltimų ar net administracinių nusižengimų, susijusių su kitų asmenų ar savo gyvybe ar sveikata, nuosavybe, viešąja tvarka ar visuomenės saugumu. Teigiamą pareiškėjo asmenybę patvirtina ir prie apeliacinio skundo pridedama medžiotojų klubo pareiškėjo charakteristika.

16.9. Kitų, neigiamai charakterizuojančių pareiškėją duomenų nėra. Priešingai, jis yra pareiginga, disciplinuota, energinga bei plačios pasaulėžiūros asmenybė, vadovauja uždarajai akcinei bendrovei, kurioje dirba 46 darbuotojai, yra aktyvus bendruomenės darys, jo vadovaujama bendrovė remia bendruomenės iniciatyvas (pvz., remia kitų organizacijų organizuojamas akcijas paremti sunkiai besiverčiančias šeimas, vaikų sporto varžybas ir kt.). Tai paneigia teismo teiginius, kad pareiškėjas gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismas to nevertino, o tai patvirtina ne tik formalų požiūrį į teisinį reguliavimą, bet ir fundamentalių atsakomybės už teisės pažeidimus principų pažeidimą, kadangi teistumo / nuobaudos sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą.

17. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pareiškėjui sistemingai buvo pareiškiami įtarimai baudžiamosiose bylose ir, nors tam tikrais atvejais, jie būdavo nutraukiami, tačiau tai nepaneigia fakto, kad buvo fiksuoti duomenys ikiteisminiams tyrimams pradėti. Konfliktinis pareiškėjo elgesys įvairiose situacijose charakterizuoja jį kaip galintį kelti grėsmę visuomenės saugumui, t. y. kyla pagrįstų įtarimų, jog neprognozuojamas ir viešosios teisės aktus pažeidžiantis pareiškėjo elgesys gali kartotis. Dėl pareiškėjo registruota 11 administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų. Nors dalis administracinių nusižengimų, buvo nutraukti, tačiau kitų teisenos nebuvo nutrauktos, jų pareiškėjas neskundė, paskirtas baudas sumokėjo, taip pripažindamas jų padarymą. Atsakovas turėjo pakankamą teisinį faktinį pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą.

18.2. Atmestini argumentai, kad padaryti teisės pažeidimai nebeaktualūs laiko aspektu. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus siejamas ne tik su jau nustatytu asmens keliamu pavojumi, bet ir su galimu pavojumi ateityje, kurį jis gali kelti laikydamas ir galėdamas disponuoti ginklu. Pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai (fizinis smurtas prieš artimąjį, netinkamas elgesys (nustatyto greičio viršijimas, techniškai netvarkingos transporto priemonės eksploatavimas, distancijos nesilaikymas) vairuojant automobilį – padidinto pavojaus šaltinį, sietini su realiu pavojumi asmens sveikatai, gyvybei, visuomenės saugumui, nuosavybei, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą.

18.3. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo darbinę veiklą, aktyvią bendruomenės narystę ir kiti duomenys savaime nepaneigia jo biografijos faktų dėl neatsakingo elgesio, kuris netoleruojamas viešo intereso apsaugos kontekste. Atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, juos vertinant kokybiniu ir laiko požiūriais, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimas yra neproporcinga priemonė, įvertinus tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidėjusia rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams

18.4. Tiek Regionų administracinio teismo sprendimas, tiek skundžiamas Kauno AVPK Sprendimas yra pagrįsti, motyvuoti ir teisėti, jų nėra pagrindo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno AVPK Sprendimo, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Kauno AVPK, įvertinęs pareiškėjo padarytus ANK ir BK pažeidimus, taip pat dėl jo pradėtus ikiteisminius tyrimus (kurie vėliau buvo nutraukti), sprendė, kad šios aplinkybės leidžia neigiamai įvertinti pareiškėjo elgesį. Pareiškėjo padaryti smurtiniai nusikaltimai, sistemingai daromi teisės pažeidimai patvirtina pareiškėjo nenorą laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, teisės normų reikalavimų, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką ir charakterizuoją pareiškėją kaip asmenį, galintį kelti ir keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgęs į pareiškėjo padarytą nusikaltimą, ikiteisminius tyrimus ir administracinės teisės pažeidimus, padarytų veikų pobūdį, pripažino Sprendimą pagrįstu ir teisėtu, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismo vertinimu, pagal byloje esamus duomenis nėra objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad, išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčui aktualių aplinkybių ir esminių pareiškėjo argumentų bei neįrodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms bei, kad byloje vertintos aplinkybės (pareiškėjo padaryti teisės aktų pažeidimai) neprarado savo aktualumo, vertinant pareiškėjo galimą elgesį ir ateityje.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Įstatymas) tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 str. 1 d.), bei nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.).

25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimus).

26. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

27. Aiškindamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad joje kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-974/2014). Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

29. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu pagrįstumas iš esmės priklauso nuo to, ar policijos įstaiga (šiuo atveju – Kauno AVPK) surinko pakankamai akivaizdžių, informatyvių bei aktualių duomenų apie asmenį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kurių visuma sudarytų pakankamą pagrindą išvadai, jog asmuo, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (įstatymu saugomiems teisiniams gėriams) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-725-968/2023).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovas Kauno AVPK pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Byloje surinkti duomenys apie pareiškėją ir jų visumos įvertinimas sudaro prielaidas asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, be kita ko, jo požiūrio į nustatytos teisinės tvarkos laikymąsi, vertinimui. Iš Sprendimo turinio, kuriuo atsakovas nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, matyti, kad atsakovas įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką bei administracinius nusižengimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę savo arba kitų asmenų gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir dėl to atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo padaryta nusikalstama veika (sveikatos sutrikdymas buvusiai sutuoktinei ir sūnui, jį smaugiant, o jai spiriant į pilvą) ir administraciniai nusižengimai (be kita ko, dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų) yra siejami su pavojumi savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, saugumui ir nuosavybei. Šių veikų pobūdis leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reguliavimo, netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir, nepaisant sankcijų, pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus.

32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjas akcentuoja, jog konkrečios administracinės teisės pažeidimų teisenos buvo nutrauktos, todėl pirmosios instancijos nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas yra padaręs „daugybę administracinių nusižengimų“, tokiu būdu, be kita ko, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus: pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, įvertinus visų reikšmingų aplinkybių visumą, o ne vien duomenis apie pradėtus ikiteisminius tyrimus. Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad siekiant konstatuoti, jog asmuo kelia (gali kelti) grėsmę nebūtina nustatyti, jog asmuo būtent padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą. Tam pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrįsta pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019, 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019).

33. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. spalio 13 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad šiame nutarime buvo įvertinti garso įrašai, kuriuose buvo užfiksuoti pareiškėjo grasinimai jo buvusiai žmonai: „aš tave užkasiu“, „nušausiu tą kalę“), tačiau, įvertinus tarp asmenų susiklosčiusius konfliktinius santykius bei kitas reikšmingas aplinkybes, šie grasinimai nebuvo vertinami kaip realūs grasinimai BK 145 straipsnio prasme. Dėl kitų šiame nutarime nurodytų veikų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, be kita ko, nenustačius patikimų duomenų, pagrindžiančių BK nuostatų pažeidimus. Tai patvirtina, kad šiame nutarime išdėstytos aplinkybės yra sietinos su pavojumi kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, saugumui ir nuosavybei. Be to, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pareiškėjo vadovaujamos įmonės, Marijampolės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijai susitaikius su pareiškėju, tačiau iš nutarimo matyti, kad pareiškėjas savo kaltę pripažino visiškai, atlygino valstybės biudžetui padarytą žalą. Šie argumentai sudaro pagrindą atmesti apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino su pareiškėju susijusias aplinkybes ir nutarimus, kuriais buvo nutraukti ikiteisminiai tyrimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybės apie asmens, pretenduojančiam gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, kurie buvo nutraukti ir dėl aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, taip pat pareikštų įtarimų pobūdį, nėra nereikšmingos tokio pobūdžio administracinėje procedūroje, atliekant perspektyvinį vertinimą dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1195-624/2024), dėl to savaime aplinkybė, kad ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, nepaneigia asmens (pareiškėjo) pavojingumo ginčui aktualių Įstatymo nuostatų vertinimo kontekste.

34. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei administracinių nusižengimų aktualumo laiko aspektu, teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai); nustatydamas šias priemones, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo elementu esančio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarimą). Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įgyvendino Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojamą pareigą nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai. Tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos riboti minėtą teisę nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys abejoti dėl pavojaus, kurį asmuo gali kelti arba kelia sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai, turėdamas teisę laikyti ar nešiotis ginklus.

35. Nors pareiškėjas tvirtina, kad praeityje jo padarytas nusikaltimas ir administraciniai nusižengimai yra praradę aktualumą laiko aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo surinkti duomenys nepaneigia pareiškėjo elgesio praeityje, be kita ko, ir aktualumo vertinant jo elgesį šių dienų (kiek tai susiję su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus) kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo praeityje padaryta nusikalstama veika ir administraciniai nusižengimai nepaneigia pareiškėjo polinkio nusižengti, nesilaikyti teisinio reguliavimo, demonstruoti netinkamą požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką. Be to, byloje yra duomenys, kad 2022 m. pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka (už tai, kad jo vadovaujamos bendrovės vairuotojų eksploatuojamose transporto priemonėse buvo įrengti tachografo duomenis klastojančios priemonės, taip pat už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta privaloma techninė apžiūra). Todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai atmestini. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas yra sumokėjęs baudas už padarytus administracinius nusižengimus, šio vertinimo nepaneigia.

36. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad nors pareiškėjas tvirtina, jog jo teistumas yra išnykęs, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, pasisakydamas dėl teistumo, yra išaiškinęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, jog kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas; tai reiškia, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas bei visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022). Todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo į bylą pateikta, teigiamai jį charakterizuojanti Medžiotojų klubo charakteristika, o taip pat kitos pareiškėjo jo asmenybę, jo teigimu, teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (be kita ko, kad jis yra aktyvus bendruomenės darys, vadovauja bendrovei, kuri remia bendruomenės iniciatyvas ir kt.) neleidžia daryti priešingų, nei nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime ir atsakovo Sprendime, padarytų išvadų. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Įstatymo įtvirtintų reikalavimų.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

39. Nurodytos aplinkybės ir išvados sudaro pagrindą konstatuoti, kad surinktų duomenų, charakterizuojančių pareiškėją, teisinis įvertinimas suponuoja bendrą teisinį įsitikinimą dėl asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, be kita ko, atsižvelgiant ir į teisinės tvarkos bei teisėtumo reikalavimus. Surinkti duomenys apie pareiškėją rodo, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu.

40. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisė turėti ir laikyti ginklus įgyjama pagal įstatymo nuostatas. Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus. Nagrinėjamu atveju tokia informacija ir buvo individualiai nagrinėta pareiškėjo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčui aktualių bei su minėtomis aplinkybėmis (taip pat jų aktualumo aspektu) susijusių išvadų pareiškėjas nepaneigė.

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad „pareiškėjas taip pat yra padaręs kitų pažeidimų, nesusijusių su transporto priemonės vairavimu, tokių kaip chuliganiškas elgesys, neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika“. Tačiau iš byloje pateikto nutarimo ((ROIK) (duomenys neskelbtini)) matyti, kad buvo nuspręsta nutraukti / nepradėti teisenos dėl 2018 m. kovo 15 d. įvykio, kai, kaip nurodyta šiame nutarime, pareiškėjas savo chuliganiškais veiksmais, išgąsdino mažametę dukrą. Taip pat byloje pateiktu nutarimu ((ROIK) (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta / nepradėta teisena dėl 2017 m. spalio 16 d. įvykio, kai, kaip nurodyta nutarime, pareiškėjas beldėsi į gyvenamojo namo duris reikalaudamas, kad jo buvusi sutuoktinė leistų pasimatyti su dukra (buvo kaltinamas ANK 72 str. 1 d. pažeidimu). Kadangi teisenos dėl šių pareiškėjo pažeidimų buvo nutrauktos / nepradėtos, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo šalinti pirmiau minėti argumentai, kad pareiškėjas yra padaręs kitų pažeidimų, tokių kaip chuliganiškas elgesys, neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika. Nepaisant to, byloje nustatytos aplinkybės, pareiškėjo padarytos veikos ir šioje nutartyje nurodyti argumentai sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nepaneigė Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. aplinkybės, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Todėl teisėjų kolegija nenustatė pagrindo iš esmės keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, pareiškėjo nurodytais argumentais.

42. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose pateikė daugiau argumentų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, jie nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

43. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

44. Galutinis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė