A-396-520/2022

Administracinė byla Nr. A-396-520/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04277-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.4; 22.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė: I.

1.  Pareiškėjas N. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK, atsakovas) viršininko 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 10-V-510 „Dėl sumos žalai atlyginti išskaitymo iš (duomenys neskelbtini) N. A. darbo užmokesčio“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš atsakovo iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitytą žalą ir įpareigoti ją išmokėti pareiškėjui.

2.  Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. liepos 20 d. apie 22 val. 15 min. jis patruliavo su patrule automobiliu „VW Caddy“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarnybinis automobilis). Važiuojant keliu Nr. 5213 link Medininkų, Vilniaus r., pareiškėjas pastebėjo priešais atvažiuojantį motociklą, kuris pavojingai manevravo žvyrkeliu ir važiavo su keleiviu. Pareigūnai, įtardami, kad vairuotojas neblaivus ir (ar) neturintis teisės vairuoti motociklą, nusprendė jį sustabdyti. Vairuotojas nestojo ir, padidinęs greitį, nuvažiavo. Pareiškėjas, pastebėjęs, kad motociklas be valstybinių numerių, apsuko policijos automobilį ir ėmė persekioti motociklo vairuotoją. Motociklo vairuotojas pasuko į link Belazariškių k. vedantį kelią, kuriam pasibaigus nuvažiavo automobilių išvažinėtu šunkeliu. Pareigūnai per garsiakalbį įspėjo asmenis, kad bus panaudotas šaunamasis ginklas. Motociklininkui nesustojus, pareiškėjas, įvertinęs, kad kelias pravažiuojamas, sekė jį šunkeliu. Tarnybinio automobilio dugnas kliudė kažką kieto, galimai akmenį, o šiek tiek pavažiavus Tarnybinis automobilis sustojo, užgeso variklis. Pareiškėjas iš karto informavo atsakovo Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją ir Patrulių rinktinės budėtoją. Tarnybinis automobilis buvo išgabentas į atsakovo autoūkio remonto dirbtuves. Atsakovas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Martonas“ (toliau – ir UAB „Martonas“, Bendrovė) dėl remonto. Už remonto darbus atsakovas sumokėjo 9 007,68 Eur. Atsakovas Įsakymu nusprendė dalį žalos išskaičiuoti iš pareiškėjo atlyginimo.

3.  Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 43 straipsniu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-753 patvirtinto Tarnybinio transporto remonto organizavimo ir materialinės žalos atlyginimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 21 punktu, nesutiko, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 127 punktus, nes veikė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktais, 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.1, 6.3 ir 6.6 punktais.

4.  Pareiškėjas nurodė, kad motociklo vairuotojas važiavo pavojingai manevruodamas, kas pareiškėjui sukėlė pagrįstą įtarimą dėl motociklo vairuotojo neblaivumo ir (arba) neturėjimo teisės vairuoti. Motociklo vairuotojas nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti, padidino greitį, šiais veiksmais keldamas pavojų eismo saugumui, viešajai tvarkai, savo keleivio sveikatai ar gyvybei. Motociklo vairuotojas įlėkė į šunkelį, net nepristabdydamas ir nemažindamas greičio, o faktas, kad po kurio laiko nesigirdėjo veikiančio motociklo variklio, sukėlė pareiškėjui dar didesnį susirūpinimą, kad nutiko nelaimė ir motociklininkas su keleiviu vertėsi. Pareiškėjo teigimu, žmogaus gyvybė yra didesnė vertybė nei automobilis, o pastangos žmogaus gyvybę apsaugoti atitinka KET 9 punkte nustatytas išimtis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis ėjo pėsčiomis ir kliūties nematė, taip pat kliūties nematė ir patrulė. Tai patvirtina vaizdo įrašas iš vaizdo kameros, įtvirtintos Tarnybinio automobilio priekyje. Kliūtis, kuri galėjo būti akmuo, greičiausiai buvo uždengta žolės, augančios tarp kelio vėžių. Kadangi kliūtis negalėjo būti matoma iš anksto, pareiškėjui KET 127 punktas apskritai netaikytinas. Todėl pareiškėjo veiksmuose nesant neteisėtos veikos, pareiškėjui be pagrindo buvo pritaikyta materialinė atsakomybė.

5.  Pareiškėjas pažymėjo, kad policijos pareigūnai tarnyboje rizikuoja suteiktomis tarnybinėmis priemonėmis, savo sveikata bei gyvybe, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, saugų eismą. Atsakovas, tai žinodamas, nepasirūpino apdrausti Tarnybinio automobilio KASKO draudimu, taip perkeldamas dalį atsakomybės pareiškėjui, kuris ir taip rizikuoja apgadinti Tarnybinį automobilį ir pats nukentėti, vykdydamas savo tiesiogines pareigas. Tai patvirtina aplaidų atsakovo požiūrį į jam priklausantį turtą.

6.  Pareiškėjas, nesutikęs su apskaičiuotos žalos dydžiu, nurodė, kad dėl nenumatytos kliūties galimai buvo apgadintas tik Tarnybinio automobilio karteris (dugne išsikišusi variklio dalis), dėl ko ištekėjo alyva ir automobilis užgeso, tačiau Bendrovės 2020 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaita faktūra JUS Nr. 0106963 patvirtina, kad tarnybinio automobilio remonto apimtis buvo ženkliai didesnė. Dar 2020 m. gegužės 2 d. Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis informavo atsakovą apie Tarnybinio automobilio apatinės priekinio bamperio dalies apgadinimą, kai buvo nuvažiuota nuo kelkraščio. Po šio įvykio, priešingai nei po ginčo įvykio, žala Tarnybiniam automobiliui nebuvo nustatyta.

7.  Pareiškėjas nurodė, kad iš minėtos sąskaitos faktūros apskritai nėra aišku, kokia buvo Tarnybinio automobilio gedimo priežastis. Pareiškėjui, pasikreipus į atsakovo viršininką dėl informacijos suteikimo, t. y. komisijos, sudarytos nustatyti Tarnybinio automobilio apgadinimus, protokolą, defektacijos aktą bei nustatytų Tarnybinio automobilio apgadinimų nuotraukas, buvo atsakyta, kad apgadintas Tarnybinis automobilis buvo pristatytas į automobilių remonto įmonę padarytų apgadinimų įvertinimui, po įvykio ir apžiūros metu Tarnybinis automobilis nebuvo fotografuojamas. Jokia medžiaga dėl Tarnybinio automobilio apgadinimo pareiškėjui nebuvo pateikta. Tai patvirtina, kad nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo veiksmų ir atsakovui atsiradusios žalos dėl Tarnybinio automobilio remonto.

8.  Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybinis automobilis buvo apgadintas nedaug viršytos tarnybinės rizikos sąlygomis. Pagal Aprašo 26 punktą rekomenduotina, kad, kai tarnybinės rizikos ribos viršytos nedaug, nustatyti atlygintinos žalos dydį iki 2 pareiginės algos bazinių dydžių, kas sudaro 346 Eur. Pareiškėjui ginčijamu Įsakymu nustatytas atlygintinos žalos dydis yra beveik visas pareiškėjo mėnesinis darbo užmokestis.

9.  Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Tarnybinio automobilio remonto kainą – 9 007,68 Eur, kai vidutinė Tarnybinio automobilio automatinė greičio dėžės rinkos kaina yra 9 600 Eur. Tarnybinio automobilio rida viršija 200 000 Eur. Pagal Aprašo 12 punktą, kai tarnybinio automobilio remonto darbai kainuoja daugiau kaip 75 proc. tarnybinio automobilio rinkos vertės, turėjo būti sprendžiama, ar apskritai toks tarnybinis automobilis remontuotinas.

10.  Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

11.  Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis (6.245 str. 1 d., 6.249 str. 1 d.), Statuto 38 ir 43 straipsniais, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsniu, jį aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, laikėsi pozicijos, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka Statuto ir Aprašo reikalavimus. Jeigu pareiškėjas nebūtų atlikęs neatsargių veiksmų, kurie pasireiškė nepakankamai apdairiu, atidžiu ir rūpestingu elgesiu, pareiškėjui vairuojant Tarnybinį automobilį, tai tikėtina nebūtų atsiradusi žala Tarnybiniam automobiliui. Tarnybinis automobilis buvo apgadintas tiesiogiai dėl autoįvykio, todėl pareiškėjo kalti neatsargūs veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Tarnybiniam automobiliui padaryta žala. Esminių procedūrinių pažeidimų, priimant Įsakymą, nebuvo padaryta, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti Įsakymą.

II.

12.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo N. A. skundą atmetė.

13.  Teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 20 d. 22 val. 37 min. užregistruotas įvykis, kad pareiškėjui besivejant motociklą Tarnybiniu automobiliu žvirkelėtu keliu, nepastebėjus kieto daikto ant kelio buvo pramuštas variklio dugnas, išbėgo variklio alyva, Tarnybinis automobilis sustojo. Atsakovo Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio vedėjo 2020 m. lapkričio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 20 d. įvykusio įvykio metu apgadintas Tarnybinis automobilis. Bendrovės 2020 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje JUS Nr. 0106963 nurodyta, kad mokėtina suma yra 9 007,68 Eur už Tarnybinio automobilio remontą. Atsakovo Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime siūloma pripažinti, kad atsakovas 9 007,68 Eur žalą patyrė dėl pareiškėjo veiksmų, vadovaujantis Aprašo 25 punktu, mažinti atlygintinos žalos sumą 90 proc. ir 900,76 Eur išskaičiuoti iš pareiškėjo atlyginimo, likusią žalos dalį pripažinti transporto priemonių išlaikymo išlaidomis. Įsakyme nuspręsta iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaityti 900,76 Eur žalą.

14.  Teismas, vadovaudamasis Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) 38 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 25 punktu, nustatė, kad vaizdo įrašai patvirtina, jog pareiškėjas su kolege 2020 m. liepos 20 d. apie 22 val. patruliavo Tarnybiniu automobiliu; važiuojant keliu Nr. 5213 link Medininkų, Vilniaus r., ir pastebėjus priešais atvažiuojantį motociklą, pareigūnai nusprendė jį sustabdyti, tačiau motociklo vairuotojas nestojo ir, padidinęs greitį, nuvažiavo; pareigūnai, apgręžė Tarnybinį automobilį, ėmė persekioti pažeidėją; motociklo vairuotojas pasuko į link Belazariškių k. vedantį kelią, kuriam pasibaigus nuvažiavo, kaip nurodė pareiškėjas, automobilių išvažinėtu šunkeliu; Tarnybinio automobilio dugnas kliudė kliūtį, pareiškėjas toliau važiavo, Tarnybinis automobilis šiek tiek pavažiavus sustojo, užgeso variklis, daugiau Tarnybinis automobilis nebevažiavo.

15.  Teismas, vadovaudamasis KET 9 ir 127 punktais, pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas šiuos punktus pažeidė. Tokią išvadą teismas grindė šiais argumentais: pareiškėjas neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę; pareiškėjas, nors ir vedamas teisėtų tikslų, pasirinko neproporcingą situacijai elgesį vytis motociklą, kurio nebesimatė, nebesigirdėjo, kuris iš pareigūnų akiračio dingo jau gana seniai, kelias buvo netinkamas Tarnybiniam automobiliui, kadangi temo, nebuvo gerai matyti važiuojamosios dalies, kuri buvo gausiai apaugusi augalais; pareiškėjas, pajutęs smūgį (kuris aiškiai užfiksuotas vaizdo įraše), nesustojo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti (išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus pareiškėjo ir patrulės, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), t. y. pareiškėjas po kliūties nesustojo ir neapžiūrėjo, ką kliudė, kokios būklės Tarnybinis automobilis, neįsitikino, ar gali tęsti kelionę.

16.  Teismo vertinimu, vaizdo įraše užfiksuotos pareiškėjo frazės patvirtina, kad pareiškėjas suvokė, kad galimai kliudė Tarnybinio automobilio detales (karterį), tačiau nesiėmė jokių veiksmų, toliau važiavo, dėl ko, išbėgus tepalams, Tarnybinio automobilio variklis dirbo tuščia eiga ir jam buvo padaryta itin didelė žala. Tuo remdamasis, teismas konstatavo pareiškėjo neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė neatsižvelgimu į kelio sąlygas, važiavimu Tarnybiniam automobiliui nepritaikytu keliu, sąlygomis, kai matomumas buvo blogas, kliūties kliudymu, nesustojimu įsitikinti, kas atsitiko, važiavimu toliau, kol Tarnybinis automobilis visiškai užgeso.

17.  Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjas elgėsi neatsargiai, kad pareiškėjas suprato kelio sąlygų blogumą, nes jis, išlipęs su patrule, tikrino kelią, kelis kartus jau buvo pradėjęs važiuoti atbulas, bet po to vėl pajudėdavo į priekį.

18.  Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl žalos ir jos dydžio. Teismas konstatavo, kad atsakovo į bylą pateikta Bendrovės sąskaita faktūra atitinka Apraše nurodytą įrodymą, patvirtinantį žalą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių kitokių žalos dydį pagrindžiančių (paneigiančių) įrodymų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčija, kad Tarnybinio automobilio bamperis buvo pažeistas ir anksčiau, tačiau dėl ankstesnių gedimų remonto nereikėjo, nes Tarnybinis automobilis važiavo. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje klausė pareiškėjo, ar jis turi įrodymų žalai paneigti, ar pageidauja ekspertizės, tačiau pareiškėjas atsakė, kad įrodyti žalą turi atsakovas, o ekspertizės nepageidauja. Nustatęs, kad atsakovas pateikė įrodymus apie padarytą žalą, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, atsižvelgęs į kitus byloje esančius įrodymus (tarnybinius pranešimus, pareiškėjo paaiškinimus, išsakytus teismo posėdyje), teismas padarė išvadą, kad atsakovas įrodė padarytą žalą ir žalos dydį.

19.  Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė remonto darbų ar detalių, kurios neatitiktų įvykio aplinkybių. Pareiškėjui kliudžius kliūtį ir nesustojus, pramušus karterį, ištekėjo tepalai, todėl varikliui padaryta itin didelė žala, jis buvo pakeistas. Teismas akcentavo, kad pats pareiškėjas nesiėmė veiksmų žalai sumažinti, t. y. jeigu pramušus karterį pareiškėjas būtų nedelsdamas sustojęs, galimai žala Tarnybinio automobilio varikliui būtų buvusi mažesnė.

20.  Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad nėra priežastinio ryšio. Teismas nustatė, kad pareiškėjas autoįvykio neneigė, o sutiko, jog būtent dėl autoįvykio Tarnybinis automobilis nebevažiavo. Teismas tai pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Tarnybiniam automobiliui buvo padaryta kitokia žala. Nors teismas sutiko su pareiškėju, kad Tarnybinis automobilis buvo apgadintas iki autoįvykio, tačiau tai išvados, jog Tarnybinis automobilis nebevažiavo būtent dėl autoįvykio, nepaneigė. Teismas, pažymėjęs, kad teismas nevertina ekonominių atsakovo sprendimų, konstatavo, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl KASKO draudimo, neturi teisinės reikšmės dėl nagrinėjamos bylos dalyko.

21.  Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl Aprašo 26 punkto taikymo, nustatė, kad tarnybinės rizikos ribos buvo viršytos nedaug. Teismas tokiam vertinimui pritarė, pažymėdamas, kad Aprašo 26 punktas nustato rekomendaciją, o ne imperatyvią taisyklę.

22.  Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo neteisėtą elgesį (kliudžius kliūtį nesustojimas įsitikinti, kas nutiko, važiavimas toliau, kol Tarnybinis automobilis visiškai nebevažiavo), kuris itin padidino žalą Tarnybiniam automobiliui, atsakovo nustatytas išieškotinos žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas, jo mažinti nėra teisinio pagrindo.

23.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu, nenustatė pagrindų bei esminių procedūrinių pažeidimų, dėl ko būtų pagrindas naikinti Įsakymą. Teismas, pripažinęs, kad Įsakymas motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis, jame nurodytos faktinės aplinkybės, konstatavo, jog nėra pagrindo Įsakymą naikinti. Atmetęs pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

24.  Pareiškėjas N. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

25.  Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1.  Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas pažeidė KET 9 ir 127 punktus dėl to, jog neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, pasirinko situacijai neproporcingą elgesį, o po kliūties nesustojo ir neapžiūrėjo, ką kliudė, kokios būklės yra Tarnybinis automobilis, neįsitikino, ar gali tęsti kelionę, nepagrįsta. Pareiškėjas ėmėsi priemonių užkirsti kelią įstatymų draudžiamai, pavojingai veikai, kuri kėlė pavojų žmogaus saugumui, jo sveikatai ar gyvybei, kas atitinka išimtį, numatytą KET 9 punkte. Kliūtis, kuri galimai apgadino Tarnybinio automobilio dugne esantį karterį, nebuvo matoma, kas patvirtina, jog pareiškėjas nepažeidė KET 127 punkto. Apžiūrėjimas, ką pareiškėjas kliudė, nebūtų apskritai nieko pakeitę. Pareiškėjas įvertinti Tarnybinio automobilio būklės ir įsitikinti, kad gali tęsti kelionę, negalėjo, nes neturėjo specialių žinių bei techninių galimybių tai padaryti. Be to, pareiškėjas objektyviai negalėjo įvertinti Tarnybinio automobilio dugno, nes po dugnu buvo prižėlusi žolė ir autoįvykio metu buvo tamsu. Aplinkybė, kad Tarnybinis automobilis buvo apgadintas, pareiškėjui tapo žinoma tik vėliau, kai variklis užgeso.

25.2.  Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui materialinės atsakomybės taikymas galimas, nepagrįsta, nes šiuo atveju pareiškėjas elgėsi, laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, dėl ko jo veiksmai buvo teisėti.

25.3.  Bendrovės sąskaitoje faktūroje matyti, kad buvo atliktas Tarnybinio automobilio kapitalinis remontas, kurio metu buvo ne tik keičiamas pramuštas karteris, dėl ko ištekėjo tepalai, bet ir buvo pakeistos kitos įvairios dalys. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnybinis automobilis nevažiavo dėl autoįvykio, kurio metu buvo pramuštas karteris ir ištekėjo tepalai, ir dėl to žala Tarnybiniam automobiliui įrodyta, nepagrįsta, nes teismas nepateikė jokių argumentų, susijusių su kitų Tarnybinio automobilio detalių keitimu bei žalos išskaičiavimu iš pareiškėjo už tas kitas detales. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas sumažino išskaičiuotinos žalos dydį 90 proc. ir pasisakydamas tik dėl apgadinimo, dėl kurio Tarnybinis automobilis negalėjo važiuoti, iš esmės padidino išskaičiuotinos žalos procentą. Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, kad Tarnybinio automobilio bamperis jau buvo apgadintas iki autoįvykio ir tai nebuvo tik įbrėžimai. Atsakovas šiuo aspektu nepateikė jokių įrodymų, o pateikta Bendrovės sąskaita faktūra atskleidžia tik Tarnybinio automobilio remonto apimtį, iš kurios apskritai nėra aišku, ar Tarnybinio automobilio apgadinimai atsirado dėl pareiškėjo ar kieno kito kaltės, ar dėl intensyvaus Tarnybinio automobilio eksploatavimo.

26.  Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27.  Atsakovas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį skundą kartoja faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą.

28.  Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad tarp pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir Tarnybiniam automobiliui kilusios žalos nėra priežastinio ryšio. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų ir esminių procedūrinių pažeidimų, kas sudarytų pagrindą panaikinti Įsakymą, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, o apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro jokio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja: IV.

29.  Bylos esminis dalykas – atsakovo Vilniaus apskrities VPK viršininko 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 10-V-510, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo N. A. ((duomenys neskelbtini)) darbo užmokesčio išskaityti  atsakovo patirtos žalos dalį (900,76 Eur), pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs išvestinį skundo reikalavimą priteisti iš atsakovo iš jo (pareiškėjo) darbo užmokesčio išskaitytą žalą ir įpareigoti ją išmokėti jam.

30.  Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 20 d. 22 val. 37 min. užregistruotas įvykis, kad pareiškėjui besivejant Tarnybiniu automobiliu motociklą, kuris pavojingai manevravo važiuodamas žvyrkeliu, pareigūnams pareikalavus sustabdyti motociklą motociklo vairuotojas motociklo nesustabdė ir nusuko link Belazariškių k., besivejant motociklą, nepastebėjus kieto daikto ant kelio, buvo pramuštas Tarnybinio automobilio variklio dugnas, išbėgo variklio alyva, automobilis sustojo. Išvadoje atsakovas yra nurodęs, kad pareiškėjas link Belazariškių k. važiavo duobėtu, sunkiai lengvuoju automobiliu pravažiuojamu keliu (pareiškėjas tą kelią įvardija šunkeliu). Remiantis UAB „Martonas“ 2020 m. lapkričio 12 d PVM sąskaita faktūra Nr. 0106963 nustatyta, kad automobilio remontas dėl jo sugadinimo (pramuštas karteris ir ištekėjo tepalai) kainavo 9 007,68 Eur. Įsakymu nuspręsta pareiškėjo atlygintinos žalos sumą sumažinti 90 proc. iki 900,76 Eur, vadovaujantis Aprašo 25 punktu, nustatančiu, kad tais atvejais, kai policijos pareigūnai veikė būtinojo reikalingumo ir (arba) tarnybinio būtinumo sąlygomis, turi būti įvertinta, ar yra viršyta įprasta tarnybinė rizika ir (ar) yra policijos pareigūnų kaltė veikiant būtinojo reikalingumo ir (arba) tarnybinio būtinumo aplinkybėmis.

31.  Įsakymas priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas pažeidė KET 9 ir 127 punktus ir dėl šių pažeidimų buvo sugadintas Tarnybinis automobilis, o atsakovas patyrė turtinę žalą, nes pareiškėjas neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę; pareiškėjas nors ir vedamas teisėtų tikslų, pasirinko neproporcingą situacijai elgesį vytis motociklą, kurio nebesimatė, nebesigirdėjo, kuris iš pareigūnų akiračio dingo jau gana seniai, kelias buvo netinkamas jo vairuojamai transporto priemonei, temo, nebuvo gerai matyti važiuojamosios dalies, kuri buvo gausiai apaugusi augalais; pareiškėjas, pajutęs smūgį (kuris aiškiai užfiksuotas vaizdo įraše), nesustojo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti (išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), t. y. po kliūties nesustojo ir neapžiūrėjo, ką kliudė, kokios būklės tarnybinė transporto priemonė, neįsitikino, ar gali tęsti kelionę. Atsakovas iš vaizdo įrašo sprendė, jog pareiškėjas suvokė, kad galimai kliudė automobilio detales (karterį), tačiau nesiėmė jokių veiksmų, toliau važiavo automobiliu, dėl ko, išbėgus tepalams, automobilio variklis dirbo tuščia eiga ir jam buvo padaryta itin didelė žala.

32.  Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą ir įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, jog Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.

33.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su šia išvada, teigdamas, kad jis nepadarė jokių pažeidimų, nes vykdė Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktų, 21 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 25 straipsnio 1 dalies 12 punkto, Pareigybės aprašymo reikalavimus. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis ėmėsi priemonių užkirsti kelią įstatymų draudžiamai, pavojingai veiklai, kėlusiai pavojų žmogaus saugumui, sveikatai arba gyvybei, o tai atitinka išimtį, numatytą KET 9 punkte; KET 127 punkto esminė sąlyga, kuriai esant ši norma laikoma pažeista, yra ta, kad transporto priemonės vairuotojui kliūtis yra iš anksto numatoma, o šiuo atveju kliūtis, kuri galimai apgadino Tarnybinio automobilio dugne esantį karterį, nebuvo matoma. Taip pat pareiškėjas nesutinka su nustatyta atsakovo patirta žala (9 007,68 Eur), nurodydamas, kad pagal UAB „Martonas“ 2020 m. lapkričio 12 d PVM sąskaitą faktūrą buvo remontuota: priekinis bamperis, priešrūkinis žibintas, radiatorių laikiklių rėmas, slenkstis, turbokompresorius, variklis, kondicionierius pripildytas freonu, o dėl nenumatytos kliūties galimai buvo apgadintas karteris, be to, automobilis buvo sugadintas ir 2020 m. gegužės 2 d., tačiau nebuvo remontuotas.

34.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus bei atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, kuriais sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pirmiausia pažymi, kad Statuto 38 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog už statutinei įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Statuto 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai turi atlyginti savo neteisėta kalta veika statutinėms įstaigoms padarytą tiesioginę materialinę žalą; pareigūnas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (Statuto 43 str. 2 d.). Statuto 43 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jei pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu išskaičiuojamas iš pareigūno darbo užmokesčio. Pareigūnas, nesutinkantis su jį į pareigas skiriančio asmens sprendimu dėl statutinei įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą; kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą pagal šio straipsnio 4 dalį (Statuto 43 str. 6 d.).

35.  Apibendrinant aptartas Statuto nuostatas, konstatuotina, kad būtina statutinio pareigūno materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika, kuri suprantama kaip statutinio pareigūno pareigų, kylančių iš įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia (be kita ko) vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus pareigūno pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Pareigūno materialinei atsakomybei kilti taip pat būtina nustatyti, kad būtent šio pareigūno neteisėta veika lėmė atitinkamą institucijai atsiradusią žalą, t. y. būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Pareigūno materialinei atsakomybei kilti pakankama bet kuri kaltės forma – tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas).

36.  Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas šioje byloje turėjo pateikti įrodymus, kuriais pagrįstų faktą, kad pareiškėjas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, savo neteisėta kalta veika padarė 9 007,68 Eur žalą.

37.  Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

38.  Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo vykdytas tarnybines funkcijas ir įvykį, dėl kurio buvo sugadintas Tarnybinis automobilis, atsakovo byloje teiktus įrodymus, kuriais įrodinėjama, kad pareiškėjas savo neteisėtais kaltais veiksmais atsakovui padarė materialinę žalą (9 007,68 Eur), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog atsakovas įrodė visas būtinąsias sąlygas pareiškėjo materialinei atsakomybei taikyti ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą.

39.  Byloje nėra ginčijamos pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis, vykdydamas tiek Policijos įstatyme, tiek Pareigybės aprašyme nustatytas tarnybines funkcijas, pagrįstai ir teisėtai vijosi (persekiojo) pavojingai manevravusį motociklininką, kuris nusuko link Belazariškių k. ir važiavo duobėtu, sunkiai lengvuoju automobiliu pravažiuojamu keliu. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėja, kad pareiškėjas netinkamai vykdė tarnybines funkcijas ir nenurodo jokių pareiškėjo funkcijas reglamentuojančių teisės aktų, pagal kuriuos pareiškėjas privalėjo esant tokiai situacijai, kuri susiklostė nagrinėjamu atveju, nevykdyti tarnybinių funkcijų, važiuojant duobėtu, sunkiai lengvuoju automobiliu pravažiuojamu keliu, ir / ar šias funkcijas turėjo vykdyti tik patikrinęs ir įvertinęs kelio sąlygas.

40.  Šiuo atveju atsakovas pareiškėjo neteisėtus kaltus veiksmus sieja su KET 9 ir 127 straipsnių pažeidimu. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog pareiškėjas buvo nubaustas administracine tvarka už šių KET punktų pažeidimą.

41.  KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

42.  KET 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

43.  Kaip jau minėta, pareiškėjas vykdė tarnybines pareigas, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje situacijoje nustatė KET 9 punkto pažeidimą. Pažymėtina, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nustatytą pažeidimą nustatė, neįvertinę pareiškėjo privalomų vykdyti ir vykdytų tarnybinių pareigų.

44.  Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pagal surinktus byloje įrodymus pareiškėjas negalėjo matyti kliūties (galimai akmens), dėl kurios turėjo sustabdyti Tarnybinį automobilį, yra pagrįsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su patrule buvo išlipę iš automobilio ir apžiūrėjo tą vietą, kur buvo kliūtis. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas galėjo  iš anksto numatyti konkrečią kliūtį, dėl kurios bus sugadintas karteris, ir imtis priemonių, kad į šią kliūtį neatsitrenktų. Turint omenyje faktą, kad pareiškėjas vykdė tarnybines pareigas ir bandė užkardyti kelią pažeidimams, važiavimas prastos būklės keliu neviršijo įprastos tarnybinės rizikos ribų, o pareiškėjo elgesys nepažeidė KET 127 punkto reikalavimų.

45.  Paminėtina ir tai, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo neatsargiu elgesiu ir KET 9 punkto pažeidimu akcentavo tai, jog pareiškėjas, pajutęs smūgį į automobilio dugną ir suabejojęs, ar nesugadino Tarnybinio automobilio, nesustojo, tačiau tęsė važiavimą ir tuo padidino padarytą žalą. Teisėjų kolegija mano, kad byloje pateiktais įrodymais nėra paneigta pareiškėjo pozicija, jog tamsiu paros metu apžiūrėti automobilio apačioje esančias detales nebuvo galimybių, apie galimai patirtus pažeidimus neinformavo Tarnybinio automobilio informacinė sistema, be to, byloje nėra pateiktos specialisto išvados, kad didesnę žalą lėmė būtent pareiškėjo veiksmai po užvažiavimo ant kliūties.

46.  Apibendrinant nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog Įsakymu nepagrįstai ir neteisėtai nustatyta, kad jis neteisėtais kaltais veiksmais padarė atsakovui materialinę žalą, yra pagrįsti. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo panaikinamas Įsakymas ir tenkinamas išvestinis skundo reikalavimas dėl išskaičiuotos iš pareiškėjo darbo užmokesčio žalos atlyginimo sumos grąžinimo.

47.  Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjui iš darbo užmokesčio išskaičiuota žalos suma – 510 Eur (atsakovo 2021 m. sausio 4 d. pažyma) (b. l. 59), tačiau nepateikti įrodymai, jog pagal Statuto 43 straipsnio 6 dalį pareiškėjo kreipimasis į teismą sustabdė žalos atlyginimo išieškojimą (pareiškėjas kreipėsi į teismą 2020 m. gruodžio 23 d.), todėl pareiškėjui nėra priteisiama konkreti iš jo darbo užmokesčio išskaičiuota žalos atlyginimo suma, o atsakovas įpareigojamas grąžinti pareiškėjui iš jo darbo užmokesčio išskaitytą žalos atlyginimo sumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo N. A. apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo N. A. skundą tenkinti. Panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 10-V-510 „Dėl sumos žalai atlyginti išskaitymo iš (duomenys neskelbtini) N. A. darbo užmokesčio“. Įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą grąžinti pareiškėjui N. A. iš jo darbo užmokesčio išskaitytą žalos atlyginimo sumą. Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                                 Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė