2K-227-697/2022

Baudžiamoji byla Nr. 2K-227-697/2022 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00394-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 2.1.15.1.2; 2.1.14 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistojo D. O. gynėjui advokatui Vaidui Paulauskui,  nuteistojo Y. L. (Y. L.) gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski), nukentėjusiajam R. I., jo atstovui advokatui Šarūnui Jazukevičiui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. I. atstovo advokato Šarūno Jazukevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo: Y. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 2 punktu (2017 m. gegužės 4 d. įstatymo redakcija), nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą; D. O. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 2 punktu, nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.   Iš Y. L. ir D. O. nukentėjusiajam R. I. solidariai priteista 1000 Eur neturtinei žalai, 395,21 Eur turtinei žalai ir 5720 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo D. O. ir jo gynėjo advokato Prano Makausko apeliacinis skundas tenkintas iš dalies: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendis pakeistas ir solidariai iš nuteistųjų D. O. ir Y. L. išieškotino nukentėjusiojo R. I. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo dydis sumažintas iki 3000 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nukentėjusiojo R. I. atstovo advokato Šarūno Jazukevičiaus ir nuteistojo Y. L. apeliaciniai skundai atmesti. Iš nuteistųjų D. O. ir Y. L. solidariai išieškota nukentėjusiajam R. I. 700 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Y. L. ir D. O. nuteisti už tai, kad veikdami kartu nesunkiai sutrikdė R. I. sveikatą, t. y. 2017 m. gegužės 18 d. apie 10.00 val. Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų tarp D. O. ir R. I. kilus konfliktui, Y. L. tyčia sugriebė nukentėjusįjį R. I. už vienos rankos, o D. O. – už kitos ir taip jėga įvedė jį į statybinį vagonėlį, ten Y. L., stipriai laikydamas abiem rankomis ir apsukdamas nukentėjusįjį apie 360 laipsnių kampu, pargriovė ant grindų ir toliau laikė už krūtinės, o D. O. gulinčiam ant grindų R. I. kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į kairės pusės šoną ir taip padarė nukentėjusiajam R. I. dešinės alkūnės, krūtinės ląstos kairės pusės kraujosruvas, kairės pusės VII šonkaulio lūžį.

II. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

2.   Kasaciniu skundu nukentėjusiojo R. I. atstovas advokatas Š. Jazukevičius prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties atitinkamas dalis pakeisti: 1) vietoj priteistų 1000 Eur iš nuteistųjų nukentėjusiajam solidariai priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) vietoj nutartų išieškoti 3000 Eur nukentėjusiajam iš nuteistųjų solidariai išieškoti 6647 Eur išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo; 3) vietoj nutartų išieškoti 700 Eur nukentėjusiajam iš nuteistųjų solidariai išieškoti 1226 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo; 4) teismo nustatytą įpareigojimą nuteistiesiems papildyti, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei nukentėjusiajam išieškotinas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti; 5) nukentėjusiajam iš nuteistųjų solidariai išieškoti 1331 Eur išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Bylą nagrinėję teismai priėmė nepagrįstus ir neteisingus sprendimus, netinkamai pritaikę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalies, 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies, BK 48 straipsnio 7 dalies nuostatas, nukrypdami nuo šių nuostatų taikymo praktikos.

2.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2013). Pagal įstatymą, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 250 straipsnio 2 dalis). Nuteistųjų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas labai skausmingas kūno sužalojimas – sulaužytas šonkaulis. Dėl to nukentėjusiajam buvo labai skausminga kvėpuoti, judėti ir miegoti; ilgą laiką po sumušimo jis negalėjo atlikti visų fizinių veiksmų ir darbų, nes jautė skausmą bei kūno judesių apribojimus. Po daugiau nei mėnesio nedarbingumo laikotarpio nukentėjusiajam buvo labai sunku grįžti į normalų gyvenimo ritmą ir atlikti iki tol atrodžiusias įprastas darbines funkcijas. Taigi, nukentėjusiojo gera gyvenimo kokybė, savijauta ir sveikata nuteistųjų veiksmais buvo stipriai pabloginta. Be to, dėl šio sumušimo nukentėjusysis patyrė ir dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą ir pažeminimą. Nuteistųjų nusikalstami veiksmai ir vėlesnis jų aiškinimas vyko viešai, matant tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistųjų darbo kolegoms. Nukentėjusiojo sveikata, kūnas ir asmens orumas buvo pažeminti ir pažeisti be jokios objektyvios priežasties, žymiai jaunesnių asmenų. Nei iškart po sumušimo, nei praėjus kuriam laikui nuteistieji nerodė jokių apgailestavimo ir nuoširdaus gailėjimosi požymių dėl to, ką padarė; priešingai – D. O. gyrėsi kitiems asmenims sudorojęs nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo patirtas viešas pažeminimas ir emociniai išgyvenimai iki šiol, net ir praėjus ilgam laikotarpiui po įvykio, neleidžia jam jaustis saugiam ir pasitikėti aplinkiniais tiek namuose, tiek viešose vietose. Todėl nukentėjusysis motyvuotai prašė priteisti jam 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.3. Mažindami nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį ir priteisdami 1000 Eur, teismai tokią savo poziciją argumentavo tuo, jog fizinio smurto protrūkis truko neilgai, nukentėjusiajam buvo suduoti tik du smūgiai, akivaizdžių išorinių kūno sužalojimų nebuvo padaryta, smurtas buvo pavartotas spontaniškai, įvykus kivirčui dėl darbų vykdymo. Tokia teismų pozicija nepagrįsta daugeliu reikšmingų aspektų. Dėl pavojingų nuteistųjų veiksmų, nors ir trukusių santykinai neilgai, nukentėjusysis patyrė reikšmingą skausmą, ilgą gydymą, nedarbingumą ir ilgalaikius fizinius nepatogumus. Nukentėjusysis kivirčo neinicijavo, priešingai – po to, kai D. O. su savo darbininkų brigada iš darbo aikštelės jėga ištempė nukentėjusįjį su jo vadovaujama darbininkų brigada, pastarasis nepasidavė tokioms provokacijoms, o bandė apie įvykį pranešti savo tiesioginiam vadovui, dėl to visiškai netikėtai buvo sumuštas.

2.4. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos atlyginti neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019 ir kt.). Kai nukentėjęs asmuo ilgai gydosi, jam atliekama sudėtinga operacija, po kurios išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama suma (2896,20 Eur) gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Kasacinės instancijos teismo praktikoje 1000 Eur ir didesnės sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai neturtinė žala sveikatai padaroma netyčiniais nusikaltimais (pvz., eismo įvykių metu). Šioje byloje abiejų instancijų teismų buvo nustatytas tyčinis dviejų asmenų sąmoningai padarytas nusikaltimas, todėl nukentėjusiajam turėjo būti priteista objektyviai didesnė neturtinės žalos atlyginimo suma, nei buvo priteista abiejų instancijų teismų.

2.5. Nukentėjusysis per beveik penkerių metų laikotarpį nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2017 m.) iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme (2021 m.) iš viso patyrė 6647 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Taip pat patyrė 1226 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos pagrįstos kartu su atitinkamais prašymais į bylą pateiktais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, banko pavedimais). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiajam nutarė išieškoti tik 47 proc. realiai jo patirtų išlaidų.

2.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai už nukentėjusiojo interesų atstovavimą konkrečiuose penkiuose teismo posėdžiuose (2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. liepos 17 d., 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. gruodžio 17 d., 2021 m. balandžio 22 d.) patirtą 2500 Eur išlaidų sumą sumažino iki 1573,00 Eur sumos. Tokią savo poziciją teismas grindė tuo, kad: 1) minėti posėdžiai netruko ilgai (nuo 0,5 iki 1 val.); 2) jiems nereikėjo ruoštis; 3) advokato kelionė iki teismo ir atgal į kiekvieną teismo posėdį užtruko apie 2 val.

2.7. Teismo pateiktas vertinimas, kad minėti posėdžiai buvo trumpi, todėl jiems neva nereikėjo ruoštis, yra visiškai nepagrįstas. Kokybiškas atstovavimas, nesiruošiant teismo posėdžiams, nėra įmanomas, todėl nukentėjusiojo atstovas ruošėsi kiekvienam posėdžiui (peržiūrėdavo bylos medžiagą, ruošė klausimus proceso dalyviams, procesinius prašymus ir pan.). Paties teismo posėdžio eiga, jo metu atliktini procesiniai veiksmai ir jo trukmė daugeliu atvejų paaiškėdavo tik posėdžių metu (pvz., nukentėjusiojo atstovas negalėjo iš anksto žinoti, kad teismo posėdžio metu prokuroras pateiks prašymą pakeisti kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes, kad į keturis teismo posėdžius neatvyks vienas iš kaltinamųjų ir pan.). Tai niekaip nepaneigia objektyvaus poreikio ruoštis kiekvienam teismo posėdžiui ir toks pasiruošimas kiekvienam iš jų užtrukdavo apie 1 val. laiko. Todėl, net ir pagal pirmosios instancijos teismo poziciją, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti turėtų būti papildytos 5 valandomis, arba 605 Eur suma (121,00 Eur x 5 posėdžiai). Nuosprendyje taip pat klaidingai nurodoma, kad 2019 m. liepos 17 d. teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas neva neuždavė klausimų teismo medicinos ekspertei. Tiek teismo medicinos ekspertei, tiek kitiems posėdžių metu apklaustiems asmenims nukentėjusiojo atstovas uždavė daug iš anksto paruoštų klausimų, t. y. ruošėsi teismo posėdžiams ir buvo aktyvus proceso dalyvis.

2.8. Advokatas Š. Jazukevičius nukentėjusiojo interesams teisiamuosiuose posėdžiuose atstovavo už sutartą konkrečią 500 Eur sumą (4,13 val. teisinių paslaugų), į kurią buvo įtrauktas pasiruošimas teismo posėdžiui (1 val.), vykimas pirmyn ir atgal (apie 2 val.) bei atstovavimas teismo posėdžio metu, nepriklausomai nuo paties posėdžio trukmės, t. y., posėdžiui užtrukus ilgiau, nukentėjusysis dėl to nepatirdavo papildomų išlaidų. Tokio pobūdžio susitarimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 50 straipsnio 1 dalies nuostatas ir taip nukentėjusysis apmokėjo mažesnes sumas už atstovavimą net šešiuose kituose teismo posėdžiuose (2018 m. liepos 11 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. rugsėjo 11 d., 2020 m. gruodžio 2 d., 2021 m. vasario 25 d. ir 2021 m. birželio 30 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas šios reikšmingos aplinkybės visiškai nevertino. Akcentuotina ir tai, kad nė vienas teismo posėdis nebuvo atidėtas nukentėjusiojo ir (ar) jo atstovo iniciatyva; paprastai posėdžiai buvo atidedami dėl nuteistųjų ir (ar) jų atstovų procesinių veiksmų.

2.9. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiajam išieškotinas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti dar labiau sumažino, nurodydamas, jog: 1) teismas neprivalo priteisti atlyginti visas nukentėjusiojo realiai patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti; 2) byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties; 3) bylos nagrinėjimas užtruko ir dalis posėdžių neįvyko dėl to, kad Y. L. išvyko į Ukrainą, o Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas dėl pasaulinės pandemijos; 4) D. O. apeliaciniame skunde nurodyta, jog nukentėjusiajam turėjo būti atlyginta tik iki 2000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija yra nepagrįsta.

2.10. Nors kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad baudžiamojoje byloje prašomas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102- 222/2016 ir kt.), tačiau taip pat kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodoma, jog teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos visos atstovavimo išlaidų sumos tik tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (pvz., kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-418-222/2016). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti tokią išvadą, atsižvelgiant tiek į pačios bylos eigą, tiek į nukentėjusiojo ir jo atstovo bei nuteistųjų procesinį elgesį.

2.11. Bylos sudėtingumą ir nukentėjusiojo poreikį pasitelkti profesionalų atstovą konstatavo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Šį poreikį lėmė tai, kad nuteistieji viso proceso metu neigė savo kaltę; iš pradžių ikiteisminį tyrimą apskritai buvo atsisakyta pradėti; jis buvo pradėtas tik dėl nukentėjusiojo ir jo atstovo aktyvių procesinių veiksmų; bylos nagrinėjimo metu nuteistieji ginčijo nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, inicijavo teismo ekspertizę, nesutikę su šios ekspertizės išvadomis, pasitelkė privataus eksperto išaiškinimus; bandė įrodinėti, kad sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis; galiausiai Y. L. galimai išvyko iš Lietuvos į Ukrainą, neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius, kiti proceso dalyviai prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir tik dėl nukentėjusiojo bei jo atstovo reikalavimų išlaikyti proceso teisėtumą baudžiamoji byla buvo baigta nagrinėti, Y. L. teisiamajame posėdyje dalyvaujant nuotoliniu būdu. Nukentėjusysis, kuris nėra teisininkas, savo jėgomis nebūtų apgynęs savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, tinkamai reagavęs į situaciją bylos nagrinėjimo metu. Pats procesas truko net apie penkerius metus nuo 2017 m. iki 2021 m. pabaigos. Per šį laiką pasikeitė šeši kaltinimą palaikę prokurorai, penki nuteistojo D. O. gynybą įgyvendinę advokatai, todėl būtent nukentėjusiojo atstovo, kuris šio interesams atstovavo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nuoseklus dalyvavimas bylos nagrinėjime objektyviai buvo svarbus ir žymiai prisidėjo prie bylos rezultato. Aktyvų ir reikšmingą nukentėjusiojo atstovo dalyvavimą ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjime konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas.

2.12. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė pastebėjęs perteklinius nukentėjusiojo atstovo veiksmus: 1) prie pirminio, antrinio ieškinio bei prašymų išieškoti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą buvo pateikti tie patys priedai; 2) į baudžiamąją bylą buvo pateikti keli apibendrinti prašymai dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, prie kurių buvo iš dalies pridėti tie patys priedai; 3) nukentėjusiojo atstovas rengė ir teikė skundą dėl neskundžiamos teismo nutarties. Šios aplinkybės negali turėti įtakos nukentėjusiajam priteistino išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo sumažinimui.

2.13. 2017 m. rugsėjo 18 d. pirminiu ieškiniu reikalavimai buvo pareikšti tik nuteistajam D. O., nes tuo metu įtarimai buvo pareikšti tik jam vienam. Galiausiai kaltinimai buvo pareikšti dviem nuteistiesiems, todėl atitinkamai atsirado poreikis teikti 2018 m. liepos 12 d. patikslintą ieškinį, reikalavimus pareiškiant abiem kaltinamiesiems. Tačiau patirta turtinė ir neturtinė žala buvo grindžiama tais pačiais dokumentais, juos keisti nebuvo objektyvaus pagrindo, todėl prie abiejų procesinių dokumentų buvo pateikti tie patys priedai. Už šio papildomo priedų paketo parengimą nukentėjusysis nepatyrė jokių papildomų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

2.14. Į bylą buvo pateikti keli apibendrinti prašymai dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, nes byla pirmosios instancijos teisme buvo baigta nagrinėti, po to atnaujinta ir vėl baigta nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis patyrė papildomų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, todėl objektyviai turėjo būti teikiami papildyti prašymai dėl šių išlaidų atlyginimo išieškojimo. Nukentėjusiojo atstovas, siekdamas aiškumo, visiems proceso dalyviams teikė apibendrintus prašymus dėl išlaidų atlyginimo išieškojimo, prie kurių buvo pridėti visi aktualūs išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Tačiau už šių prašymų parengimą nukentėjusysis papildomų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nepatyrė. Dėl advokato parengto skundo dėl neskundžiamos teismo nutarties nukentėjusysis taip pat nepatyrė jokių išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

2.15. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nukentėjusiojo atstovui neva nereikėjo daug laiko skirti posėdžių pasiruošimui. 2018–2021 m. laikotarpiu tarp iš viso įvykusių vienuolikos teisiamųjų posėdžių susidarydavo nuo dviejų mėnesių iki beveik vienerių metų laiko tarpai, todėl buvo objektyvus poreikis iš naujo vertinti bylos medžiagą, į bylą pateiktus naujus dokumentus, ruošti klausimus proceso dalyviams. Teismo nukentėjusiajam nustatyta išieškotina suma atitinka nepilnas 25 val. teisinių paslaugų (3000 Eur /121,00 Eur), kurių iš esmės neužtektų net ir grynajam teisiamųjų posėdžių laikui padengti, tuo labiau advokato pasiruošimui šiems posėdžiams, skundų, ieškinių rengimui ir kitiems proceso veiksmams atlikti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nors ir nusprendė, kad advokatas privalo ruoštis teismo posėdžiams, už tokių suteiktų paslaugų laiką nukentėjusiajam nepriteisė jokios išlaidų atlyginimo dalies.

2.16. Dėl nuteistojo Y. L. išvykimo iš Lietuvos abiejų nuteistųjų gynėjai siekė, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta Y. L. nedalyvaujant teismo posėdyje, nors į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad šis nuteistasis tikrai yra išvykęs iš Lietuvos į Ukrainą. Nukentėjusysis, jo atstovas ir kaltinimą palaikę prokurorai prieštaravo tokiam bylos nagrinėjimui, nes tai būtų neatitikę BPK nuostatų. Y. L. vengė ir dalyvavimo teisiajame posėdyje nuotoliniu būdu bei galiausiai sutiko tai padaryti tik po to, kai pirmosios instancijos teismas išreiškė būtinumą kreiptis į Ukrainą dėl pagalbos ieškant Y. L.. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje taip pat akcentuoja D. O. apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodytus argumentus, kad nukentėjusiajam turėjo būti priteista tik apie 2000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, tačiau pats nuteistasis tokių argumentų nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, pvz., kiek jis pats patyrė išlaidų advokatų paslaugoms šioje byloje apmokėti.

2.17. Teismai nusprendė nukentėjusiajam solidariai iš nuteistųjų priteisti atlyginti tik 1000 Eur neturtinės žalos ir tik 3700 Eur iš realiai patirtų 7873 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, iš esmės nukentėjusysis, kuris buvo sumuštas, patyrė skausmą, buvo priverstas gydytis, dėjo maksimalias pastangas, kad kalti asmenys būtų teisingai nubausti, buvo priverstas 2017–2018 m. dalyvauti ikiteisminio tyrimo proceso veiksmuose, 2018–2021 m. dalyvauti daugybėje teisiamųjų posėdžių, atsiprašinėti iš darbo, visa tai darė tik tam, kad patirtų bendrą net 3173,00 Eur nuostolį. Teismams laikantis tokios pozicijos, tikrasis teisingumas nebuvo įvykdytas, nebuvo patenkinti nukentėjusiojo teisėti lūkesčiai, taip pat nebuvo tinkamai užtikrinta asmens, nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos, teisė pasitelkti profesionalų teisinį atstovą. Tokio pobūdžio teismų sprendimai gali atbaidyti kitus asmenis siekti teisingumo įvykdymo panašiose situacijose, o tai nebūtų suderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu.

2.18. Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems skyrė švelniausią – laisvės apribojimo – bausmę, abu įpareigodamas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nuteistiesiems padengus nukentėjusiajam priteistą santykinai nedidelę turtinę (395,21 Eur) ir neturtinę (1000 Eur) žalą, tačiau nepadengus išieškotinos didesnės išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumos (5720 Eur), bus laikoma, jog nuteistieji įvykdė paskirtą bausmę, ir ji negalės būti pakeista griežtesne. Apeliaciniu skundu motyvuotai buvo prašoma pakeisti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir abu nuteistuosius įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti ir nukentėjusiajam priteistas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau, atmesdamas prašymą, apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai nurodė, jog toks prašymas akivaizdžiai nepagrįstas ir negalimas BK 48 straipsnio nuostatų kontekste.

2.19. Pagal BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktą teismas gali įpareigoti nuteistąjį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu. BK 48 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalių nurodytų draudimų ir įpareigojimų asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenurodytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Šios nuostatos reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu įpareigodamas nuteistuosius per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, rėmėsi ir BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, kuriame minima tik turtinė žala, ir BK 48 straipsnio 7 dalimi, kuri nustato galimybę taikyti bet kokius kitus įpareigojimus (įskaitant atlyginti priteistą neturtinę žalą). Šios nuostatos taip pat reiškia, kad nukentėjusysis turėjo procesinę teisę prašyti nustatyti nuteistiesiems įpareigojimą atlyginti išlaidas advokato paslaugos apmokėti, o apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę tokį įpareigojimą nustatyti, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas šį teisėtai pateiktą prašymą atmetė, iš esmės nevertinęs jo argumentų ir motyvų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.   Nukentėjusiojo R. I. atstovo advokato Š. Jazukevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl neturtinės žalos dydžio

4.   Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai iki 1000 Eur sumažino nukentėjusiajam iš nuteistųjų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį; dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, kuriems atlyginti prašo priteisti 5000 Eur.

5.   Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225-895/2016, 2K-155-511/2017, 2K-38-942/2017, 2K-168-511/2018, 2K-70-458/2020 ir kt.).‏‏‎ Taigi, skundo argumentai, kuriais iš esmės prašoma kasacinės instancijos teismo iš naujo įvertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir padaryti priešingas išvadas, nei dėl šios dalies padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

6.   Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

7.   Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012). Iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinio matyti, kad, nustatydami nukentėjusiajam R. I. priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai vertino visus šiam klausimui spręsti reikšmingus kriterijus, įskaitant tuos, kuriuos kasaciniame skunde akcentuoja nukentėjusiojo atstovas (nusikaltimo padarymo aplinkybes, smurtinių veiksmų trukmę ir intensyvumą, nuteistųjų kaltės rūšį, padarinius, kuriuos nukentėjusiajam sukėlė prieš jį padarytas nusikaltimas, ir kt.).

8.   Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Teismų praktikos analizė nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam priteista 1000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti reikšmingai skiriasi nuo įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamų sumų (pvz., Nr. 2K-291-942/2018 – 1200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 – 6000 Lt (1738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai). Didesnės sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos tais atvejais, kai konstatuojami ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, bendravimo galimybių sumažėjimas (pvz., dėl traumuoto, subjauroto veido), kai nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (pvz., byloje Nr. 2K-289-693/2019 asmeniui priteista 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, konstatavus, kad jis buvo ilgai gydomas stacionare, sumažėjo jo bendravimo galimybės, prireikė danties implantavimo (dėl sulaužyto žandikaulio); byloje Nr. 2K-105-222/2019 priteista 2200 Eur – spyriu į veidą asmeniui padarytas galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelta trečdalis aukščio šešių kandžių vainikų, dėl to nukentėjusiajam prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.).

9.   Taigi, didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) paprastai siejama su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokių sveikatos sutrikimų, atsiradusių po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam buvo rekomenduotas tausojantis režimas ir pagal poreikį paskirti skausmą malšinantys vaistai. Nukentėjusiajam neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo, sužalojimai padaryti ne gyvybiškai pavojingose kūno vietose, dėl jų nebuvo atliekamos operacijos, liekamųjų reiškinių neliko ir jie nebuvo vizualiai matomi. Taigi, bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, jis būtų buvęs atskirtas nuo artimųjų, kilę išgyvenimai būtų žymiai palietę socialinę, šeiminę ar profesinę sritis. Nekyla abejonių, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, prieš jį pavartoto smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus ir už tai turi būti teisingai atlyginta, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad teismų nustatytas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis šio reikalavimo neatitinka. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka nuoseklią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir teisės taikymo aspektu atitinka įstatymo reikalavimus.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

10. Kasaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu nukentėjusiajam iš nuteistųjų išieškoti 3000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 700 Eur apeliacinės instancijos teisme atlyginimo; prašo šias sumas didinti atitinkamai iki 6647 Eur ir 1226 Eur; taip pat nukentėjusiajam iš nuteistųjų solidariai išieškoti 1331 Eur išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

11. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2018, 2K-54-628/2021). ‏‏‎Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-48-495/2021, 2K-3-648/2021).

12. Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad, sumažindamas prašomas išieškoti sumas advokato pagalbai apmokėti, apeliacinės instancijos teismas savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad, mažindamas nukentėjusiojo atstovo prašomą išieškoti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumą, teismas išanalizavo šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes: bylos apimtį ir sudėtingumą, advokato atliktų procesinių veiksmų apimtį, proceso pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme trukmę ir to priežastis, patenkintą civilinio ieškinio dalį, apeliacinės instancijos teisme nagrinėtų klausimų dalį ir kt. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas nustatė tokią iš nuteistųjų išieškotiną nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo dalį, kokia, jo nuomone, proporcinga tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistųjų atžvilgiu.

13. Nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis R. I. už jam advokato suteiktas teisines paslaugas iš tiesų sumokėjo tokias sumas, kokios nurodomos kasaciniame skunde, tačiau pažymėtina, kad atlyginimo už advokato paslaugas dydis yra kliento ir advokato susitarimo (derybų) klausimas, – Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalis nustato, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Šio straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-133 paskelbto Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Iki sutarties su klientu pasirašymo advokatas privalo atskleisti klientui visas sutarties sąlygas ir informuoti klientą apie atlyginimo už teikiamas teisines paslaugas dydį, jo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, galimas kitas atlygintinas advokato teikiamų teisinių paslaugų išlaidas (10 straipsnio 6 dalis). Taigi, nors teisės aktai nenustato konkrečių advokato paslaugų įkainių ir advokatas iš esmės yra laisvas susitarti su klientu dėl jo pageidaujamų įkainių už teikiamas paslaugas, tačiau lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą elgtis sąžiningai, informuoti klientą apie visas reikšmingas sutarties sąlygas ir parinkti tokį įkainį, kuris atitinka bylos sudėtingumą, teikiamų teisinių paslaugų turinį ir apimtį, ir kt.

14. Pažymėtina ir tai, kad advokato ir jo kliento sutarta atlygio už teisines paslaugas suma negali sudaryti neproporcingai didelės finansinės naštos asmeniui, iš kurio ji išieškoma (šiuo atveju – nuteistiesiems); patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo baudžiamajame procese pavertimas dar vienu nubaudimo elementu prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamoje byloje nuteistiesiems paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant juos per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę (1000 Eur) ir turtinę (395,21 Eur) žalą. Advokato paslaugoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginti kasatorius prašo iš nuteistųjų išieškoti nukentėjusiajam iš viso 7837 Eur, t. y. sumą, kuri daugiau kaip 5 kartus viršija nukentėjusiajam priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas sumažinti nukentėjusiajam iš nuteistųjų išieškotiną atlyginimo už advokato paslaugas sumą, nepažeidė teisės aktų nuostatų, laikėsi proporcingumo ir teisingumo principų, todėl priimti kitokį sprendimą dėl šios dalies kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

15. Dėl kasatoriaus prašymo išieškoti iš nuteistųjų nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti (iš viso 1331 Eur) atlyginimą pažymėtina, kad joms taikomos bendros BPK 106 straipsnyje nustatytos taisyklės. Tačiau tokiais atvejais, vadovaujantis teismų praktika, priteisiant atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020).‏‏‎ Nagrinėjamoje byloje kasacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo R. I. atstovo advokato Š. Jazukevičiaus kasacinį skundą. Šia nutartimi nuspręsta kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Todėl, atsižvelgiant į tai, priteisti nukentėjusiojo R. I. turėtų išlaidų advokato paslaugoms, suteiktoms surašant kasacinį skundą ir atstovaujant kasacinės instancijos teismo posėdyje, apmokėti atlyginimą nėra teisinio pagrindo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-895/2018, 2K-48-495/2021, 2K-54-628/2021, 2K-70-942/2022, 2K-198-303/2022 ir kt.).

16. Kartu kasatorius prašo vadovaujantis BK 48 straipsniu įpareigoti nuteistuosius per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam ne tik nusikalstama veika padaryta turtinę ir neturtinę žalą, bet ir išieškotinas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Veikos padarymo metu galiojusi BK 48 straipsnio redakcija (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) numatė galimybę skirti įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu (6 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriskirtinos nusikalstama veika padarytai žalai.

17. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas turi diskreciją parinkti tokius draudimus ir įpareigojimus bei tokį jų kiekį, kurie, teismo nuomone, pagal konkrečios bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo socialinę aplinką ir kitus reikšmingus kriterijus yra labiausiai tinkami ir kuriais bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad skirdamas nuteistiesiems D. O. ir Y. L. atitinkamus įpareigojimus, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti šią teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo

18. Kasaciniam teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 18 d. pažymą kurioje apskaičiuota, kad už advokato A. Sokolovskio suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam Y. L., valstybės naudai iš jo priteistina 163,33 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

19. Ši kasacinė byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama pagal kasacinį skundą, kuris paduotas Y. L. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktais, 375 straipsnio 1 dalimi, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios sprendimu nuteistajam Y. L. buvo parinktas gynėjas advokatas A. S.. Kasacinio teismo praktikoje, kai asmuo jau pripažintas kaltu, vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021). Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo Y. L. atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nukentėjusiojo R. I. atstovo advokato Šarūno Jazukevičiaus kasacinį skundą. Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 18 d. prašymą dėl  valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo iš Y. L. priteisimo.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas           Olegas Fedosiukas           Alvydas Pikelis