eA-287-463/2024

Administracinė byla Nr. eA-287-463/2024 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01402-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 53.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 31 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai ir Kauno rajono savivaldybei dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir pareiškėjas, Direkcija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. gegužės 27 d. raštą Nr. VŠĮ-26 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tvarkos ir švaros taisyklių pažeidimų“ (toliau – ir Raštas). Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1.    Administracija priėmė Raštą, kuriuo nepagrįstai reikalauja įvykdyti įpareigojimą, t. y. pašalinti statybines atliekas iš žemės sklypo, kuris ribojasi su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Rašte nurodyta, jog, jeigu šis įpareigojimas nebus įvykdytas, Direkcijos atsakingas asmuo bus patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 366 straipsnį, t. y. bus nubaustas įspėjimu arba bauda iki 600 Eur.

2.2.    Raštu pažeidžiamas tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygmeniu įtvirtintas principas „teršėjas moka“. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje principas „teršėjas moka“ reiškia, kad visa atsakomybė, įskaitant ir materialinę, tenka teršėjams. Šis principas suponuoja, jog ne visuomenė ir ne mokesčių mokėtojai yra atsakingi už padarytą žalą aplinkai, o tas, kuris yra už tai atsakingas. Administracijos Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų administraciniam aktui.

2.3.    Valstybinės reikšmės kelyje Nr. 232 (duomenys neskelbtini), kelio apsaugos zonoje, kuri ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sandėliuojamos statybinės atliekos. Asmuo, palikęs šias atliekas nėra nustatytas. Administracija Rašte neanalizavo ir nevertino, kas yra teršėjas, situacija išnagrinėta pakankamai formaliai, padarius nepagrįstą išvadą, kad už statybinių atliekų pašalinimą turi atsakyti Direkcija pagal Lietuvos Respublikos savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės) 10 ir 12 punktų nuostatas, kaip kelio apsaugos zonos naudotojas.

2.4.    Direkcija vykdo jai įstatymų pavestas funkcijas užtikrinti saugų eismą keliuose. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) nuostatas jai pavesta atlikti valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas, tačiau tokio pobūdžio atliekų sutvarkymas nėra priskirtas Direkcijos kompetencijai, nes tai yra susiję su išlaidomis ir prieštarauja principui „teršėjas moka“.

2.5.    Savivaldybė yra tas subjektas, kuris nagrinėjamu atveju privalo organizuoti bešeimininkų atliekų sutvarkymą, nes Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnyje numatyta, kad savivaldybės <...> organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą, todėl šias atliekas turi sutvarkyti savivaldybė, nes jai kyla pareiga organizuoti, kad tokios atliekos būtų perduotos atliekų tvarkytojui. Skundžiamame rašte neteisingai nurodoma, kad kelio ruožo, kuriame sandėliuojamos statybinės atliekos, naudotoja yra ne Kauno rajono savivaldybė, o Direkcija, nes valstybinių kelių naudotoja laikoma visuomenė, o Direkcija pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros įstatymo (toliau – ir Kelių priežiūros įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį juos valdo patikėjimo teise.

3.       Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Administracija atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1.    Administracijos skundžiamas raštas yra pagrįstas ir teisėtas. Direkcija pagal Kelių priežiūros įstatymą patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinės reikšmės kelius, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei. Direkcija organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas. Direkcija, be kita ko, yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelio Nr. 232 (duomenys neskelbtini) ir jo apsaugos zonų priežiūrą pagal Teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių 10 punktą, kuriame nustatyta, jog valstybinės reikšmės magistralinius, krašto ir rajoninius kelius, tiltus, viadukus, jų skiriamąsias juostas, pakeles, geležinkelių ir jų objektų sanitarines apsaugos zonas prižiūri ir tvarko šiuos objektus eksploatuojančios įmonės ar jų savininkai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta kelių priežiūros tvarka. Direkcijai atsakomybė sutvarkyti statybines atliekas tenka ir pagal paminėtų taisyklių 12 punktą, kuriame numatyta, jog šaligatvius, žaliąsias juostas, kelkraščius, vandens pralaidas, lietaus nutekamuosius griovius, gatves prižiūri teisės aktų nustatyta tvarka priskirtų teritorijų naudotojai.

3.2.    Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 88 punkte numatyta, kad statybinės atliekos – tai atliekos, susidarančios atliekant statybos darbus. Prie komunalinių atliekų nėra priskiriamos statybinės atliekos, todėl savivaldybė neprivalo sutvarkyti šias atliekas. Direkcijos patikėjimo teise valdomame sklype yra statybinių atliekų, asmuo, palikęs statybines atliekas, nėra nustatytas, todėl būtent pareiškėjas turi prievolę ginčo atliekas išrūšiuoti ir perduoti jas atliekų tvarkytojui, t. y. turi pareigą pašalinti šias atliekas.

3.3.    Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, nes šiuo atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl byloje taikytinų teisės aktų atitikties Europos Sąjungos teisės aktams. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neturi kompetencijos priimti prejudicinio sprendimo dėl nacionalinės teisės normų suderinamumo su Europos Sąjungos teise.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Direkcijos skundą.

5.       Teismas nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijoje 2022 m. balandžio 13 d. buvo gauta informacija, jog valstybinės reikšmės kelyje Nr. 232 (duomenys neskelbtini), kelio apsaugos zonoje, kuri ribojasi su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sandėliuojamos statybinės atliekos. Šis faktas pasitvirtino Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistui 2022 m. balandžio 19 d. patikrinus faktinę situaciją vietoje. Kauno rajono savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 5 d. raštu Nr. VŠĮ-21 nurodė Direkcijai iki 2022 m. gegužės 31 d. pašalinti statybines atliekas iš žemės sklypo, kuris ribojasi su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui 2022 m. gegužės 24 d. atsakymu atsisakius vykdyti nurodymą, Administracija skundžiamu raštu iš Direkcijos pareikalavo nedelsiant įvykdyti 2022 m. gegužės 5 d. rašte Nr. VŠĮ-21 nustatytą įpareigojimą, t. y. iki 2022 m. gegužės 31 d. pašalinti statybines atliekas iš ginčo teritorijos, apie tai raštu informuojant savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių. Pareiškėjas raštu buvo įspėtas, kad, jeigu šis įpareigojimas nebus įvykdytas, Direkcijos atsakingas asmuo bus patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnį, skiriant jam įspėjimą arba baudą iki 600 Eur.

6.       Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką, pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų taikymo ir jame pateiktų sąvokų išaiškinimo, todėl pareiškėjo skunde paminėta išplėstinės teisėjų kolegijos priimta nutartis negali būti taikoma neanalogiško pobūdžio bylose, nes skunde nurodytos ir nagrinėjamos bylos skundo pagrindas ir motyvai nėra identiški.

7.       Teismas konstatavo, jog asmens, palikusio ginčo atliekas nenustatymas nėra kliūtis Direkciją laikyti atliekų turėtoja pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 4.2 punktą, kuris prie atliekų turėtojų priskiria ne tik atliekų gamintojus, bet ir fizinius ar juridinius asmenis, turinčius atliekų. Direkcijai pagal Kelių įstatymo, Aprašo ir Tvarkymo bei švaros taisyklių nuostatas pavesta atlikti valstybinės reikšmės kelio priežiūros funkcijas. Todėl, vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu, darytina išvada, jog Administracija Raštu pagrįstai ir teisėtai įpareigojo Direkciją sutvarkyti ginčo atliekas, nes būtent ji yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelio Nr. 232 (duomenys neskelbtini) ir jo apsaugos zonų ir juostų priežiūrą.

8.       Administracijos priimtas Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, jame išdėstytos faktinės aplinkybės ir nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas raštas, todėl jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus keliamus administraciniam aktui.

9.       Teismas, konstatavęs, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nekelia abejonių, nusprendė, jog nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

10.     Pareiškėjas Direkcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti administracinę bylą ir pradėti Tvarkymo ir švaros taisyklių 10 ir 12 punktų teisėtumo tyrimą, t. y. ištirti, ar paminėtų taisyklių 10 ir 12 punktai neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniui ir 32 straipsnio 1 daliai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.     Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1.  Administracija ir pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nevertino, kas nagrinėjamu atveju yra teršėjas, formaliai konstatuodamas, kad statybines atliekas privalo pašalinti Direkcija. Direkcija nekaupė šių atleikų, o vien formalus nuostatos, kurioje numatyta, kad įmonės ir jų savininkai prižiūri ir tvarko šiuos objektus, taikymas šiuo atveju grubiai pažeidžia principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą.

11.2.  Direkcijos funkcijos nėra suderinamos su ginčo atveju paliktomis atliekomis, nes tokio pobūdžio atliekos nesusidaro ir susidaryti negali, kadangi kelių remonto darbai atliekami kitokiomis medžiagomis, šios atliekos susidaro statant ar rekonstruojant pastatus, bet ne kelius. Taigi, Direkcija negali būti atsakinga už kito asmens taršą. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, niekas neturi būti įpareigotas padengti išlaidas, susijusias su teršalų, prie kurių susidarymo jis neprisidėjo, šalinimu.

11.3.  Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo šioje byloje vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-1705-492/2021. Teismas, pasisakydamas, dėl kokių priežasčių jis nesivadovauja paminėtu sprendimu, pateikė prieštaringus motyvus. Viena vertus, teismas nurodė, kad atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris neegzistuoja, tvarkymo organizavimas yra priskirtas savivaldybių kompetencijai ir atsakomybei, tačiau kita vertus, teismas pateikė nemotyvuotą išvadą, kad ginčas šioje byloje nėra kilęs dėl Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų ir jame pateiktų sąvokų išaiškinimo, ir, kad nagrinėjamos bei paminėtos bylos skundo pagrindas bei motyvai nėra identiški. Tačiau teismas taip ir nepagrindė, kodėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos priimtu sprendimu negalima remtis nagrinėjamoje byloje kaip precedentu.

11.4.  Aplinkybė, kad valstybinės reikšmės kelių valdytoja yra Direkcija, nepaneigia to fakto, kad savivaldybių funkcijai priskirtinas komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas. Teismas nevertino bei nepasisakė ir dėl teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybėms numatyta pareiga sutvarkyti bešeimininkes atliekas.

11.5.  Teismas formaliai įvertino, kad skundžiamas raštas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Raštas nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl neatitinka jam keliamų reikalavimų.

11.6.  Tvarkos ir švaros taisyklių 10  ir 12 punktai prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio ir 32 straipsnio 1 daliai, todėl būtina kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus šioms norminio akto nuostatoms ištirti.

12.     Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Administracija taip pat prašo netenkinti pareiškėjo prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą bei pradėti tyrimą dėl Tvarkos ir švaros taisyklių 10 ir 12 punktų teisėtumo.

13.     Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1.  Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog ginčo atliekas turėtų pašalinti Administracija. Direkcijos patikėjimo teise valdomame sklype yra atliekų, asmuo, užteršęs žemės sklypą, nėra nustatytas, todėl Direkcija pagrįstai Atliekų tvarkymo įstatymo prasme pripažinta atliekų turėtoja. Direkcija privalo ginčo atliekas išrūšiuoti ir perduoti jas atliekų tvarkytojui. Aplinkybės, kad pareiškėjas, tvarkydamas paminėtas atliekas, patirs papildomą finansinę naštą, ir, kad bus pažeistas principas „teršėjas moka”, nepaneigia Direkcijos prievolės pašalinti statybines atliekas.

13.2.  Nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje vadovautis Direkcijos skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes nagrinėjamos ir paminėtos bylos motyvai bei pagrindai nėra tapatūs.

13.3.  Teismas pagrįstai pripažino skundžiamą raštą pagrįstu ir teisėtu, nes jis atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Todėl nėra pagrindo naikinti nei Administracijos skundžiamą raštą, nei pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patvirtintas Rašto pagrįstumas ir teisėtumas.

13.4.  Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti Tvarkos ir švaros taisyklių 10 ir 12 punktų atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams, todėl turėtų būti netenkinamas pareiškėjo prašymas pradėti tyrimą dėl nurodytų teisės normų teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.     Ginčas byloje kilo dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 27 d. rašto Nr. VŠĮ-26 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tvarkos ir švaros taisyklių pažeidimų“, kuriuo iš pareiškėjo reikalaujama nedelsiant įvykdyti Viešosios tvarkos skyriaus jam paskirtą įpareigojimą iki 2022 m. gegužės 31 d. pašalinti statybines atliekas iš žemės sklypo, kuris ribojasi su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.

15.     Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Administracijos Raštas, kuriuo reikalaujama pašalinti statybines atliekas, yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

16.     Remiantis bylos rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 13 d. gavo informaciją, jog valstybinės reikšmės kelio Nr. 232 (duomenys neskelbtini) apsaugos zonoje, kuri ribojasi su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), yra sandėliuojamos statybinės atliekos. Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas E. J. 2022 m. balandžio 19 d. apžiūrėjo pranešime nurodytą vietą ir nustatė, kad paminėtoje kelio dalyje sandėliuojamos statybinės atliekos. Kauno rajono savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 5 d. raštu Nr. VŠĮ-21 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tvarkos ir švarkos taisyklių pažeidimų“ paprašė Direkcijos iki 2022 m. gegužės 31 d. pašalinti statybines atliekas iš paminėto žemės sklypo ir apie tai informuoti Viešosios tvarkos skyrių. Direkcija Raštu buvo įspėta, kad, jeigu nepašalins statybinių atliekų, bus patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnį, skiriant jai įspėjimą arba baudą iki 600 Eur. Direkcija, atsakydama į Kauno rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 5 d. raštą, 2022 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 2-7645 nurodė, kad statybinės atliekos nėra susijusios su eismo dalyvių šiukšlėmis. Direkcija patikino, jog ji nėra išdavusi leidimų atlikti darbus arba sandėliuoti statybines medžiagas valstybinės reikšmės kelio Nr. 232 (duomenys neskelbtini) ruože, todėl 2022 m. gegužės 17 d. kreipėsi į policiją ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybą dėl neteisėtai vykdomų darbų ir statybinių medžiagų sandėliavimo kelio juostoje ir apsaugos zonoje. Direkcija pažymėjo, kad, jeigu nebus rasti statybines atliekas palikę asmenys, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, bešeimininkių atliekų išvežimu turėtų pasirūpinti savivaldybė. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas 2022 m. gegužės 31 d. raštu, atsakydamas į Direkcijos 2022 m. gegužės 18 d. pranešimą, nurodė, kad tyrimo metu atlikus visas įmanomas pažeidimą padariusio asmens paieškos priemones, nėra galimybės nustatyti pažeidimą padariusį asmenį. Todėl, pripažinus statybines atliekas bešeimininkėmis, jas turėtų sutvarkyti savivaldybė. Kauno rajono savivaldybės administracija skundžiamu 2022 m. gegužės 27 d. raštu pareikalavo iš pareiškėjo nedelsiant įvykdyti Viešosios tvarkos skyriaus jam paskirtą įpareigojimą pašalinti statybines atliekas. Administracija pareiškėją įspėjo, kad, jeigu šis įpareigojimas nebus įvykdytas, Direkcijos atsakingas asmuo bus patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnį, skiriant jam įspėjimą arba baudą iki 600 Eur.

17.     Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)                   5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ji nėra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.).

18.     Viešojo administravimo srityje yra priimamai įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Taigi, vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017).

19.     Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ir aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties, šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

20.     Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3060-575/2016 ir kt.).

21.     Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jis užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Tvarkymo ir švaros taisyklių 55 punkte numatyta, kad šių Taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracijos ir policijos pareigūnai, o               56 punkte, kad asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ANK 589 straipsnio 82 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų surašo savivaldybių administracijų pareigūnai.

22.     Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas Administracijos Raštą, kuris nelaikytinas administraciniu aktu pareiškėjui sukeliančiu savarankiškas teisines pasekmes. Šis Raštas pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių administracinių aktų, skųstinų administraciniam teismui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnį ir, kad jam būtų paskirtas įspėjimas arba bauda, t. y. priimtas galutinis sprendimas pareiškėjo atžvilgiu, kuris galėtų būti skundžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

23.     Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

24.     Tai reiškia, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos Raštu, kuriuo remiantis, be kita ko, bus priimamas galutinis sprendimas, nesutikimo argumentus galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą dėl jam paskirto įspėjimo arba baudos. Ginčo teisme objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui savarankiškas teisines pasekmes, todėl  pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą ir vertino jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams.

25.     ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjo skundas dėl Administracijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

26.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo sustabdyti administracinę bylą ir pradėti Taisyklių 10 ir 12 punktų teisėtumo tyrimą, t. y. ištirti, ar Taisyklių 10 ir 12 punktai neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniui ir 32 straipsnio 1 daliai.

27.     Pagal ABTĮ 113 straipsnio 3 dalį prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byla yra nutraukiama, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

28.     Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukus administracinės bylos nagrinėjimą, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nevertinami ir dėl jų nepasisakoma.

29.     Administracinės bylos nutraukimo atveju pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka tik tuo atveju, kai byla nutraukiama pareiškėjui atsisakius skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (ABTĮ 40 str. 2 d., 103 str. 4 p.). Nagrinėjamu atveju administracinė byla nutraukiama kitu pagrindu ir nėra pagrindo spręsti, kad procesinis sprendimas byloje priimtas pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-945-438/2020, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021).

30.     Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjui grąžinamas už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėtas žyminis mokestis – 23 Eur. Tuo pačiu pagrindu pareiškėjui grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą – 12 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti. Administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai ir Kauno rajono savivaldybei dėl rašto panaikinimo nutraukti. Grąžinti pareiškėjui akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai sumokėtą 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) žyminį mokestį. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė