eA-350-492/2026

Administracinė byla Nr. eA-350-492/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09993-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 25 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.    Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) 2023 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 10-S-21805(11.10E-10) „Dėl prašymo priimti į policijos rėmėjus“ (toliau – ir Vilniaus AVPK sprendimas); 2) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Policijos departamentas) Viešosios tvarkos biuro 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 5-S-28211 „Dėl atmesto prašymo tapti policijos rėmėju“ (toliau – ir Policijos departamento sprendimas) (toliau kartu – ir skundžiami sprendimai); 3) grąžinti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymą priimti į policijos rėmėjus svarstyti iš naujo; 4) įpareigoti Vilniaus AVPK vertinant prašymą nesivadovauti kelių eismo pažeidimais ir tuo, kad 2013 m. birželio 7d. pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos.

2.    Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.    Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatyme (toliau – ir Policijos rėmėjų įstatymas, Įstatymas) nėra jokių nuostatų, kad jis (pareiškėjas) galėtų neatitikti reikalavimų tapti policijos rėmėju. Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai apibrėžta, kas negali tapti policijos rėmėju, t. y. asmuo policijos rėmėju negali tapti už tyčinį nusikaltimą nuteistas asmuo, kol nepraėjo 5 metai nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo, už neatsargų nusikaltimą nuteistas asmuo, kol teistumas neišnyko arba nebuvo panaikintas, už baudžiamąjį nusižengimą nuteistas asmuo, jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai, taip pat asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai. Pareiškėjo teistumas, kuris nurodomas kaip argumentas, yra daugiau kaip 10 metų senumo. Pareiškėjas daugiau nenusikalto, todėl šis Įstatymo punktas jam neužkerta kelio tapti policijos rėmėju. Pareiškėjas niekada nėra dirbęs statutiniu valstybės tarnautoju ar kitose Įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte išvardytose pareigose / specialybėse, taip pat nėra ir niekada nebuvo jokios organizacijos, kuri įstatymų nustatyta tvarka yra uždrausta, narys. Todėl, remiantis Įstatymu, nėra kliūčių, kurios užkerta pareiškėjui kelią tapti policijos rėmėju.

2.2.    Nuo 2013 m. birželio 7 d., kai pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, praėjo daugiau kaip 10 metų ir jokių panašių ar pasikartojančių nusikaltimų jis nėra padaręs, sukūrė šeimą, verslą, yra atsakingas žmogus, besistengiantis dėl gražesnės šalies, todėl ir nori prisidėti prie policijos rėmėjų, pirmiausiai savo pavyzdžiu rodydamas, kad geresni dalykai prasideda nuo pačių elgesio. Prie skundo pridėtoje 2022 m. gegužės 5 d. pažymoje nurodoma, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2022 m. gegužės 5 d. duomenimis jis (pareiškėjas) yra neteistas. Taigi tiek Įstatymo nuostatos, tiek įrašas pareiškėjo istorijoje niekaip neužkerta kelio jam tapti policijos rėmėju.

2.3.    Visi kelių eismo pažeidimai, kuriais Vilniaus AVPK remiasi pateiktame atsakyme, yra senesni nei vieneri metai ir tarpusavyje nesusiję, todėl nėra pakartotinumo. Pareiškėjas niekada nėra padaręs jokių su morale susijusių pažeidimų, viešosios tvarkos pažeidimų, pažeidimų, kurie žeistų ar žemintų žmones ir panašiai. Pareiškėjas padarė išvadas ir nusižengimų nekartoja, tačiau moralė ir pagarba jam yra labai svarbūs dalykai. Moralė yra subjektyvus vertinimo kriterijus, tačiau niekur teismų praktikoje nepasisakoma, kad moralė yra žema todėl, kad asmuo turi 2 metų senumo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) pažeidimų. Kadangi darbo reikalais pareiškėjas daug važinėja, pats policijai dažnai pateikia Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidėjų filmuotą medžiagą, nes jam, kaip piliečiui, tėvui ir žmogui, yra svarbu, kad visuomenė paisytų taisyklių, o jas pažeidusi už tai atsakytų.

3.    Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4.    Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.    Siekiant proceso efektyvumo ir ekonomiškumo bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovo Vilniaus AVPK ir trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento pozicijos šiame procese visiškai sutampa, juos atstovaus vienas asmuo – Policijos departamento Teisės skyriaus darbuotojas, pateikęs atitinkamus įgaliojimus, ir šis procesinis dokumentas – atsiliepimas į skundą, yra teikiamas nuo abiejų proceso dalyvių.

4.2.    2023 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus AVPK gautas pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymas tapti policijos rėmėju (reg. Nr. 10-IL-21036). Pareiškėjo sutikimu siekiant patikrinti, ar kandidatūra atitinka policijos rėmėjams keliamus reikalavimus, policijos įstaigoje buvo tikrinami pareiškėjo asmens duomenys. Įvertinus turimus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas dėl moralinių ir asmeninių savybių neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje policijos rėmėjams nustatytų reikalavimų, todėl buvo priimtas sprendimas atsisakyti priimti pareiškėją į policijos rėmėjus. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas Vilniaus AVPK sprendimu. Pareiškėjas dėl Vilniaus AVPK sprendimo pateikė 2023 m. spalio 24 d. skundą (reg. Nr. 5-AP-1604) Policijos departamentui. Susipažinęs su 2023 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjo prašymo netenkinimą grindžiančiomis aplinkybėmis ir pakartotinai jas įvertinęs, Policijos departamentas sprendė, kad pareiškėjo prašymas priimti pareiškėją į policijos rėmėjus buvo netenkintas pagrįstai. Policijos departamentas apie tai informavo pareiškėją 2023 m. lapkričio 20 d. raštu (reg. Nr. 5-S-28211), palikdamas galioti anksčiau priimtą sprendimą dėl pareiškėjo netinkamumo būti policijos rėmėju. Pareiškėjui buvo labai išsamiai išdėstyti tokio sprendimo pagrįstumo motyvai, išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka.

4.3.    Tapęs policijos rėmėju, asmuo turi galimybę susipažinti su policijos darbo metodais bei specifika, policijos rėmėjo veikla yra nukreipta į darbą su žmonėmis, pagalbą visuomenei ir policijos pareigūnams vykdant teisės aktuose įtvirtintus uždavinius, taip pat ir reikalaujant iš asmenų teisėto elgesio, t. y. policijos rėmėjas turi teisę reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeistų įstatymų. Visa ši policijos rėmėjui suteikta kompetencija tiesiogiai suponuoja jo pareigą atitikti Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą – pagal asmenines ir moralines savybes tikti būti policijos rėmėju, nes teisėto elgesio iš aplinkinių reikalauti moralinę teisę gali turėti tik asmuo, gerbiantis Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, jų paisantis asmeniniame gyvenime. Taip pat ir supažindinti su policijos darbo metodais nederėtų asmens, sistemingai ignoruojančio visuomenėje nustatytas tvarkas ir taisykles, visuomenės bendro gyvenimo normas. Lietuvos policijoje į pareigūnų padarytus teisės pažeidimus yra reaguojama labai griežtai ir principingai, todėl negalimas toks variantas, kad su policijos pareigūnu dirbantis policijos rėmėjas turėtų į teisėtumą kitokį požiūrį. Pareiškėjas ir šiuo metu yra linkęs sumenkinti padarytų administracinių teisės pažeidimų svarbą, nesuvokia jų pavojingumo visuomenei ir vertina juos kaip mažareikšmius (skirtas nuobaudas laiko nepagrįstomis ir formaliomis). Su tokiomis asmeninėmis nuostatomis asmuo nėra tinkamas tapti policijos rėmėju.

4.4.    Nors pareiškėjo teistumas prašymo priimti į policijos rėmėjus momentu yra išnykęs, o nuo 2022 m. įvykdytų administracinių nusižengimų praėjo daugiau nei vieneri metai, tačiau vertinant asmens asmenines ir moralines savybes, pareiškėjo praeityje padarytas nusikaltimas, minėti administraciniai nusižengimai yra pareiškėjo poelgiai, kurie charakterizuoja jo asmenybę. Net jei nesigilinti į Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-107-495/2013 metu nustatytas aplinkybes, pareiškėjo sistemingas visuomenės nustatytų elgesio taisyklių dalyvaujant eisme – KET, ignoravimas, apibūdina pareiškėją kaip linkusį nesilaikyti teisės normų. Toks asmuo pagal asmenines ir moralines savybes netinka būti policijos rėmėju. Būtent Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi ir buvo motyvuoti pareiškėjo skundžiami Vilniaus AVPK ir Policijos departamento sprendimai.

4.5.    Pareiškėjo prašymas – įpareigoti Vilniaus AVPK vertinant prašymą nesivadovauti KET pažeidimais ir tuo, kad 2013 m. birželio 7 d. pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, išeina iš bylą nagrinėjančio teismo kompetencijos ribų, juo labiau, kad atsakovas minėtas aplinkybes vertino kaip asmenį charakterizuojančius duomenis, o ne kaip Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus pagrindus.

II.

5.    Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. J. skundą.

6.    Teismas nurodė, kas policijos rėmėjų veiklos teisinius pagrindus, jų teises, pareigas, socialines garantijas ir atsakomybę, be kita ko, ir priėmimo  į policijos rėmėjus pagrindus nustato Policijos rėmėjų įstatymas. Teismas aptarė šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio, 7 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas.

7.    Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjo teistumas yra išnykęs, be kito ko, nėra ir ginčo, kad nuo 2022 m. pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų bei pareiškėjo pateikto prašymo priimti į policijos rėmėjus (2023 m. rugsėjo 7 d.) praėjo daugiau nei vieneri metai, kas taip pat laikytina, jog pareiškėjas minėto prašymo pateikimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo.

8.    Teismas akcentavo, kad Policijos rėmėjų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, jog policijos rėmėju gali būti asmuo, kuris, be kita ko, būtų tinkamas pagal savo asmenines ir moralines savybes. Teismas vertino, kad nors pareiškėjo teistumas yra išnykęs ir jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau duomenys, jog asmuo anksčiau darė nusikaltimus ir yra teistas bei nevengė daryti administracinius pažeidimus, neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai skundžiamuose sprendimuose nurodė, jog pareiškėjas dėl moralinių ir asmeninių savybių neatitinka policijos rėmėjui keliamų reikalavimų.

9.    Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, informuodamas teisėsaugos institucijas apie galbūt kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas ar administracinius pažeidimus, vykdo pilietines pareigas, o tai jis gali daryti ir nebūdamas policijos rėmėju.

10.     Teismas konstatavo, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo priėmė teisėtus ir pagrįstus administracinius aktus, todėl skundžiamų sprendimų naikinti nėra pagrindo. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo.

III.

11.     Pareiškėjas D. J. apeliaciniame skunde prašo pripažinti, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas yra neteisėtas ir nemotyvuotas, jį panaikinti ir grąžinti bylą naujam nagrinėjimui, užtikrinant objektyvų ir proporcingą moralės vertinimą.

12.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1.    Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnį, teismas privalo pagrįsti priimtą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas nepateikė aiškių argumentų, kodėl pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu moralės požiūriu, nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų apie jo dabartinį elgesį, reputaciją ir visuomeninę veiklą, ignoravo faktą, kad teistumas ir administraciniai nusižengimai yra išnykę arba nebegaliojantys.

12.2.    Teismas nesilaikė moralės vertinimo principų, nustatytų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. ESTT ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžę, kad moralės vertinimas privalo remtis objektyviais ir aiškiai suprantamais kriterijais, o ne subjektyviais nuomonės vertinimais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika rodo, kad moralės ir reputacijos vertinimas turi remtis dabartiniu asmens elgesiu, o ne senais faktais, kurie nebeturi teisinės reikšmės. ESTT taip pat savo praktikoje pabrėžia, kad teisės aktų taikymas turi būti proporcingas ir objektyvus. Pavyzdžiui, ESTT byloje Omega Spielhallen (C-36/02) nagrinėjo moralės sąvokos subjektyvumo klausimą ir nurodė, jog moralės vertinimas negali būti grindžiamas vien valstybės ar institucijos subjektyviais įsitikinimais. Moralės pagrindai turi būti susieti su aiškiais ir proporcingais teisės normų taikymo kriterijais. Moralė turi būti vertinama proporcingai ir pagrįsta konkrečiomis aplinkybėmis, kad būtų išvengta diskriminacijos. Teisinėje doktrinoje moralės ir teisės santykis taip pat aptariamas kaip svarbus teisės normų taikymo kontekstas.

12.3.    Teismo sprendime nebuvo pateikti aiškūs kriterijai, kuriais remiantis buvo vertinamos pareiškėjo moralinės savybės. Moralė buvo vertinama vien pagal praeityje padarytus teisės pažeidimus, kurie seniai neteko teisinės reikšmės (išnykęs teistumas ir pasenę administraciniai nusižengimai). Nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo dabartinius veiksmus, įskaitant jo aktyvią visuomeninę veiklą, siekį prisidėti prie policijos darbo ir stiprinti viešąją tvarką. Pareiškėjas pateikė konkrečius įrodymus, rodančius, kad jo moralė ir asmeninis gyvenimas atitinka policijos rėmėjams keliamus reikalavimus, tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir nepateikė motyvų, kodėl jie buvo atmesti. Teismas netaikė proporcingumo principo, sprendime nepagrįsta, kodėl daugiau nei 10 metų senumo teistumas ar administraciniai nusižengimai, kurie neturi jokio pakartotinumo ar sisteminio pobūdžio, laikomi pakankamu pagrindu neigiamai charakterizuoti asmenį.

12.4.    Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad policijos rėmėju gali tapti asmuo, kuris pagal asmenines ir moralines savybes yra tinkamas eiti šias pareigas. Ši nuostata yra vertybinė ir subjektyvi, nes ji neapibrėžia konkrečių moralinių savybių vertinimo kriterijų; moraliniai kriterijai nėra susieti su objektyviai nustatomais faktais ar elgesio normomis; moralės sąvoka yra kultūriškai ir socialiai subjektyvi, dėl ko gali būti vertinama skirtingai, priklausomai nuo vertintojo asmeninių požiūrių. Teismas sprendime vadovavosi vien šia subjektyvia sąvoka, tačiau nepateikė įrodymų ar objektyvių duomenų, kodėl pareiškėjas neatitinka šių reikalavimų. Toks požiūris prieštarauja Įstatymo struktūrai, pagal kurią 7 straipsnio 4 dalis turi viršenybę kaip aiškiai apibrėžta ir imperatyvi, leidžia sprendimus grįsti asmeninėmis nuomonėmis, o ne teisės aktais. Teismas ir institucijos, rėmęsi subjektyvia moralės sąvoka pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė įstatymą ir neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę tapti policijos rėmėju.

12.5.    Advokatų, teisėjų ir prokurorų etikos kodeksai aiškiai apibrėžia moralės ir elgesio standartus profesinėje veikloje, tačiau nenumato, kad asmuo, turėjęs administracinių nusižengimų ar išnykusį teistumą, automatiškai prarastų teisę užimti šias pareigas. Tai rodo, kad moralės vertinimas grindžiamas ne vien praeities įvykiais, o dabartiniu asmens elgesiu ir jo gebėjimu laikytis profesinių standartų. Analogiškas yra politinių pareigų reglamentavimas – Lietuvoje aukštas politines pareigas užimantys asmenys, nepaisant praeityje padarytų klaidų, turi galimybę dalyvauti viešajame gyvenime. Tokios praktikos atspindi, kad administraciniai nusižengimai ar teistumo faktai, kurie yra išnykę arba neturi teisinės galios, negali būti pagrindas riboti asmens galimybes užimti tam tikras pareigas. Tačiau nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo tinkamumą tapti policijos rėmėju, subjektyvūs moralės argumentai buvo panaudoti nepaisant to, kad pagal Įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nėra jokių objektyvių teisinių kliūčių pareiškėjui tapti policijos rėmėju.

12.6.    Sprendžiant dėl pareiškėjo tinkamumo tapti policijos rėmėju, buvo pažeistas proporcingumo principas, nes pareiškėjo praeityje padarytos klaidos neturi pakankamos reikšmės, kad būtų pagrįstas toks teisės apribojimas kaip draudimas tapti policijos rėmėju. Taip pat buvo pažeistas teisinio tikrumo principas, nes sprendimas grindžiamas subjektyviais kriterijais, o ne aiškiai apibrėžtais įstatyme numatytais objektyviais reikalavimais.

13.     Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14.     Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai pažymi, kad pareiškėjas subjektyviai interpretuoja esamą teisinį ginčo santykio reguliavimą, tokiu būdu siekdamas priversti atsakovą priimti jį policijos rėmėju, nors skundžiamuose sprendimuose yra labai aiškiai motyvuota, kodėl jo prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjo argumentai dėl neva nepakankamos ginčijamo teismo sprendimo motyvacijos, neatitinka tikrovės – sprendimas yra tinkamai, pakankamai ir išsamiai motyvuotas, o pareigos pasisakyti dėl absoliučiai visų, nesusijusių su ginčo esme ir bylos baigtimi, šalių argumentų, teismas neturi pareigos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 10-S-21805(11.10E-10) „Dėl prašymo priimti į policijos rėmėjus“ ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 5-S-28211 „Dėl atmesto prašymo tapti policijos rėmėju“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (grąžinti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymą priimti į policijos rėmėjus svarstyti iš naujo; įpareigoti Vilniaus AVPK vertinant prašymą nesivadovauti kelių eismo pažeidimais ir tuo, kad 2013 m. birželio 7 d. pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos).

16.     Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo atmetė, padaręs išvadą, kad pareiškėjas dėl moralinių ir asmeninių savybių neatitinka policijos rėmėjui keliamų reikalavimų.

17.     Pareiškėjas, apeliaciniame skunde, nesutikdamas su teismo sprendimu, akcentavo, kad teismo sprendime nėra aiškių argumentų, kodėl jis laikytinas netinkamu moralės požiūriu; moralės ir reputacijos vertinimas turi remtis dabartiniu asmens elgesiu, o ne senais faktais; teismas netaikė proporcingumo principo.

18.     Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19.     Byloje ginčijamu Vilniaus AVPK sprendimu buvo atsisakyta pareiškėją priimti į policijos rėmėjus, nes jis neatitinka Policijos rėmėjų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, nurodyta, kad 2013 m. birželio 7 d. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, per dvejus metus administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas 4 kartus: 2022 m. sausio 18 d., 2022 m. vasario 22 d., 2022 m. balandžio 1 d., 2022 m. spalio 3 d. Policijos departamento sprendimu buvo paliktas galioti Vilniaus AVPK sprendimas; Policijos departamento sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į per vienerius metus padarytų keturių administracinių nusižengimų visumą, kurių vienas buvo galiojantis, dalis priskirtini prie pavojingiausių (kitos transporto priemonės lenkimas pėsčiųjų perėjoje, vairavimas naudojantis mobiliaisiais įrenginiais), pareiškėjo situacija įvertinta individualiai. Atsižvelgus į nustatytų nusižengimų visumą ir pobūdį, policijos sistemai keliamas užduotis, pareiškėjo visuotinai priimtinų taisyklių nesilaikymas įvertintas kaip nesuderinamas su policijos veiklos principais, veiksmai nesuderinami su policijos rėmėjo elgesio standartams keliamais reikalavimais.

20.     Teisėjų kolegija, vertindama, ar teismo sprendime pagrįstai padaryta išvada, jog duomenys, kad asmuo anksčiau darė nusikaltimus ir yra teistas bei darė administracinius pažeidimus, neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę, todėl pareiškėjas neatitinka Policijos rėmėjų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, pažymi, kad turi būti atsižvelgiama tiek į policijos rėmėjams įstatyme numatytus reikalavimus, pavedamas funkcijas ir suteikiamus įgalinimus,  tiek į atsakovui įstatymu suteikiamą diskreciją spręsti dėl asmens elgesio atitikties moralės reikalavimams, tiek į tokio sprendimo – taikomos priemonės proporcingumą įvertinant situacijos individualias aplinkybes.

21.     Nagrinėjamu atveju yra reikšmingi Policijos rėmėjų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai, kurie numato, kad policijos rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų mokantis lietuvių kalbą Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, pagal asmenines ir moralines savybes tinkantis būti policijos rėmėju, ir vertinimas, ar pareiškėjas pagal asmenines ir moralines savybes tinka būti policijos rėmėju. Policijos rėmėjų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyti imperatyvūs kriterijai, kurių neatitinkantys asmenys policijos rėmėjais negali būti; ginčo, kad jie nėra taikytini pareiškėjui, byloje nėra.

22.     Policijos rėmėjų įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtintos policijos rėmėjų funkcijos: policijos rėmėjai, neviršydami šiame įstatyme nustatytų įgaliojimų, padeda policijai užtikrinti žmogaus teises ir laisves; saugoti viešąją tvarką; prižiūrėti eismo saugumą; užkirsti kelią nusikaltimams, kitiems teisės pažeidimams ir juos atskleisti; įgyvendinti teisės pažeidimų prevencijos priemones; teikti visokeriopą pagalbą nuo nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų ar nelaimingų atsitikimų nukentėjusiems asmenims arba tiems, kurių būklė bejėgiška; gelbėti žmones ir turtą stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, atveju; kartu su policijos pareigūnais, savivaldybių institucijų atsakingais darbuotojais lankytis socialinės rizikos šeimose nepilnamečių teisių užtikrinimo, jų nusikalstamumo prevencijos klausimais.

23.     Policijos rėmėjų teisės yra įtvirtintos Policijos rėmėjų įstatymo 5 straipsnyje: jie turi teisę reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeistų įstatymų; kartu su policijos pareigūnais saugodami viešąją tvarką, policijos rėmėjai turi šias teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka panaudoti specialiąsias priemones; nustatyti pažeidėjo asmens tapatybę, padėti policijos pareigūnams sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą įstatymų numatytais atvejais; įstatymų nustatyta tvarka įeiti į gyvenamąsias ir kitas patalpas, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamai veikai ar būtų sulaikytas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką ar įtariamas jos padarymu, stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, atveju; kai įtariama, kad yra padaryta nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas, stabdyti transporto priemones. Policijos rėmėjai turi teisę vadovaujami policijos pareigūno patruliuoti savarankiškai (ne mažiau kaip po 2 asmenis); šiuo atveju policijos rėmėjai viešojo administravimo įgaliojimų neįgyja.

24.     Policijos rėmėjams keliami asmeninių ir moralinių savybių reikalavimai betarpiškai sietini su tuo pasitikėjimu asmenimis, kuris būtinas įgyvendinant numatytas policijos rėmėjų funkcijas ir realizuojant jiems suteiktas teises. Tai savo ruožtu reiškia, kad subjektui, kuris sprendžia dėl asmens tinkamumo atlikti policijos rėmėjo pareigas, įstatymo leidėjas suteikia diskreciją – tam tikrą sprendimo priėmimo laisvę vertinant asmenines ir moralines savybes, nes tai svarbu veiksmingiausiu būdu užtikrinant viešąjį interesą.

25.     Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Taigi diskrecija neturi būti suprantama kaip subjektyvus, nemotyvuotas pasirinkimas, sprendimą priimantis subjektas turi nurodyti objektyvius duomenis bei priežastis, nulėmusius konkretaus sprendimo priėmimą.

26.     Nagrinėjamu atveju atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimai grindžiami aplinkybėmis apie praeityje buvusį pareiškėjo teistumą bei per paskutinius dvejus metus padarytus administracinius nusižengimus, kas ir buvo įvertinta kaip pareiškėją neigiamai charakterizuojantis elgesys, neatitikimas moralės reikalavimų.

27.     Moralė yra vertinamasis kriterijus. Teisės teorijoje pateikiamas sąvokos apibūdinimas, kad „Moralė – tai vidinis žmogaus įsitikinimas gerbti kito asmens interesus (teises) ir kartu savanoriškas tokios pagarbos reiškimas. Moraliu laikomas toks elgesys, kuris naudingas ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei, < ... >. < ...> Moralė neturi savarankiškos raiškos formos. Ji reiškiasi papročių, tradicijų, religinių apeigų, įstatymų formuluojamomis elgesio taisyklėmis“ (žr. A. Vaišvila, „Teisės teorija“, 2009, Vilnius, Justitia, 259 psl.).

28.     Kai vertinamas asmens elgesio, veiksmų atitiktis moralės kriterijams aktualiu metu, neturėtų būti vertinami visi jo praeityje buvę poelgiai kaip besąlygiškai nulemiantys konkretaus sprendimo priėmimą; turėtų būti atsižvelgiama į praėjusį laiko tarpą, asmens požiūrį į buvusius veiksmus ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas 2013 m. birželio 7 d. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalyje, BK 291 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nagrinėjamu atveju neturėtų būti vertinama kaip neigiamai charakterizuojanti asmenį šiuo metu, nes teistumas yra išnykęs, o ir patys veiksmai, dėl kurių asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, buvo padaryti labai seniai, daugiau nesikartojo, taigi negali būti vertinami kaip turintys reikšmės asmens charakteristikai aktualiu metu. Neterminuotas negatyvus asmens vertinimas būtų neatitinkantis nei atsakomybės taikymo tikslų, tarp jų – atgrasyti nuo neteisėtų poelgių ateityje, nei asmens teisėtų lūkesčių vėl būti vertinamu pozityviai ateityje, jei neteisėti veiksmai nebesikartos. Atsakovo ir trečiojo asmens sprendimuose nėra kokių nors reikšmingų argumentų, kuriais galėtų būti pagrindžiamas neigiamas asmenį charakterizuojančių savybių vertinimas dėl jo buvusio teistumo, taigi šiuo aspektu ginčijami sprendimai nepagrįsti.

29.  Pareiškėjo asmeninės ir moralinės savybės, kaip neatitinkančios reikalavimų, kurie keliami policijos rėmėjams, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimuose buvo grindžiamos ir aplinkybėmis apie pareiškėjo per paskutinius dvejus metus padarytus administracinius nusižengimus – nurodyta, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybės buvo patrauktas 4 kartus: 2022 m. sausio 18 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, 2022 m. vasario 22 d. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 2022 m. balandžio 1 d. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 2022 m. spalio 3 d. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Policijos departamento sprendime yra pateikta padarytų nusižengimų analizė, įvertintas veiksmų pavojingumas: vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilės atsakomybės draudimu; vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis; lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje – pastarasis pripažįstamas kaip vienas iš pavojingiausių, skirta ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas trims mėnesiams, Vilniaus AVPK sprendimo priėmimo metu buvo galiojantis. Policijos departamento sprendime padaryta išvada, kad atsižvelgiant į nustatytų teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) pobūdį, jų visumą, policijos sistemai keliamas užduotis, pareiškėjo visuotinai priimtinų elgesio taisyklių nesilaikymas yra nesuderinamas su policijos rėmėjo elgesio standartams keliamais reikalavimais.

30.     Teisėjų kolegija, pripažindama pagrįstomis Policijos departamento sprendime padarytas išvadas, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo asmeninių ir moralinių savybių vertinimas nepagrįstai buvo grindžiamas administracinių nusižengimų padarymu praeityje, buvę veiksmai neturi būti laikomi reikšmingais šiuo metu, kad ginčijami sprendimai priimti neatsižvelgiant į proporcingumo reikalavimus. Asmens moralės vertinimas neatsiejamas, be kita ko, ir nuo asmens požiūrio į įstatymų formuluojamas elgesio taisyklėmis, bei jo atitinkamų veiksmų. Sprendžiant nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo teisės būti priimtam į policijos rėmėjus, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina ne patys buvę pažeidimų faktai savaime, nusižengimų galiojimas, bet jų santykinai didelis skaičius per ne itin didelį laiko tarpą, nusižengimų pavojingumas, patvirtinantis, kad asmens veiksmai reiškia nepagarbą kitų asmenų ir visuomenės interesams, todėl jo elgesys yra nesuderinamas su policijos rėmėjo elgesio standartams keliamais reikalavimais. Nuo padarytų administracinių nusižengimų iki pareiškėjo kreipimosi į atsakovą buvo praėję nedaug laiko, vėliausiai padarytas nusižengimas buvo galiojantis, todėl atsakovo priimtas sprendimas atmesti pareiškėjo prašymą tapti policijos rėmėju laikytinas proporcinga priemone. Atsižvelgiant į policijos rėmėjams numatytų funkcijų reikšmingumą visuomenei ir jiems suteikiamų teisių apimtį, yra itin svarbus tiek pačios policijos, tiek visos visuomenės pasitikėjimas jais, todėl pareiškėjui pritaikytas atsakomybės standartas nėra pernelyg aukštas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ateityje pareiškėjui nėra užkertamas kelias siekti būti priimtam į policijos rėmėjus, nes po tam tikro laiko tarpo jo asmeninių ir moralinių savybių vertinimas, priklausomai nuo aplinkybių, gali pasikeisti.

31.     Apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendime nėra pakankamų motyvų, savaime nesudaro pagrindo teismo sprendimą naikinti. Motyvų teismo sprendime paskirtis – įvertinti esmines pareiškėjo skundo pagrindą sudarančias faktines ir teisines aplinkybes ir tuo pagrįsti padarytas išvadas. Teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną pareiškėjo skundo argumentą, jei tai iš esmės nepatenka į skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, kurios turi būti įvertintos, ir neturi reikšmės teisiniam ginčo išsprendimo rezultatui. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyti teisės aktai, kurie reglamentuoja ginčo teisinius santykius, aptarti faktai, kurie lėmė atsakovo sprendimą atsisakyti priimti pareiškėją į policijos rėmėjus, teismas, pripažindamas ginčijamus sprendimus teisėtais ir pagrįstais, iš esmės savo išvadas motyvavo tinkamai. Pažymėtina, kad išsamūs argumentai dėl atsisakymo priimti pareiškėją į policijos rėmėjus buvo nurodyti Policijos departamento sprendime, kuriems teismas pritarė, jie pareiškėjui yra žinomi.

32.     Pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas dėl motyvų (ne)pakankamumo teismo sprendime iš esmės grindžiamas nesutikimu su teismo padarytomis išvadomis, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes byloje, apeliacinio skundo esminius argumentus, nenustatė pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė