A-2637-624/2021

Administracinė byla Nr. A-2637-624/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01600-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.  Pareiškėjas P. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 20-IL-20-01175-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2.  Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu buvo panaikintas jam Kauno AVPK išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, iš jo turinio spręstina, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas neigiamai, kaip negerbiantis įstatymų, ir tai sudaro pagrindą manyti, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, jam paskirtas 6 mėn. laisvės apribojimas, taip pat pareiškėjas nuo 2001 iki 2020 m. buvo baustas administracine tvarka 5 kartus, iš jų 3 kartus – dėl leistino greičio viršijimo, 2 kartus – dėl kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (eismo įvykis, saugos diržai). 2020 m. kovo 12 d. pareiškėjas padarė pažeidimą būdamas neblaivus, atsisakė būti patikrintas alkoholio matuokliu, keikė policijos pareigūnus. Sprendimas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto reikalavimo nurodyti leidimo galiojimo panaikinimo motyvus, taip pat netinkamai pritaikytas Įstatymo 18 straipsnis, kadangi nepakankamai įvertinta esama faktinė padėtis, pažeidimų laikotarpis.

3.  Pareiškėjas teigė, kad atsakovas 2019 m. sausio 18 d. pareiškėjui išdavė neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, todėl šio leidimo išdavimo dieną pareiškėjas buvo įvertintas kaip atitinkantis įstatymo reikalavimus leidimui gauti, nors tuo metu aplinkybės, nurodytos sprendime dėl 2005 metais buvusio teistumo, kuris yra seniai išnykęs, ir taikytų kelių administracinių nuobaudų per itin ilgą laikotarpį už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, egzistavo. Atsakovas privalėjo pateikti motyvuotus argumentus, kuo remdamasis padarė išvadą, kad pareiškėjas, laikydamas šaunamuosius ginklus gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

4.  Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime nėra nuorodos į atitinkamą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies punktą ar 17 straipsnį, jį galima nuspėti remiantis Sprendime nurodytu teiginiu, kad P. S. kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai iš esmės atitinka Įstatymo 17 straipsnio l dalies 10 punktą. Išvada, kad pareiškėjas, laikydamas šaunamuosius ginklus gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nepagrįsta. Vertinant pareiškėjo reputaciją, turi būti taikomas Įstatymo 18 straipsnis, kuriame nurodyta, kad šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Pareiškėjui negali būti taikomos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos, kadangi tam nėra jokio faktinio pagrindo, nes pareiškėjas buvo pripažintas kaltu 2005 m. liepos 14 d. teismo nuosprendžiu, teistumas yra išnykęs, nuo įvykio praėjo 15 metų, be to, jis buvo baustas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo padaryta veika nepatenka į minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų apibrėžimą, kadangi jame imperatyviai nurodyta, kad turi būti padaryta veika, už kurią Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjui netaikytina ir Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata, kadangi Sprendimas buvo priimtas dėl veikos, už kurią BK numatyta didžiausia bausmė neviršija 1 metų laisvės atėmimo. Aktualus Įstatymo 17 straipsnio l dalies 10 punkto taikymo laiko atžvilgiu aspektas. Ši teisės norma pradėjo galioti nuo 2011 m. kovo 1 d., anksčiau galiojusiame Įstatymo 17 straipsnyje analogo aptariamam 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui nebuvo. Šiuo atveju reikšmingos faktinės aplinkybės dėl patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn atsirado galiojant Įstatymo 17 straipsnio redakcijai, kurioje tokio pagrindo taikyti teisės įsigyti ir turėti ginklus apribojimą nebuvo. Tokio ribojimo atsiradimas vertintinas kaip sugriežtinimas, o įstatymas grįžtamosios galios neturi. 2020 m. kovo 12 d. pažeidimas buvo padarytas praėjus žymiai daugiau laiko nei metai, pakartotinumo požymio nėra, visos baudos yra sumokėtos. Įstatyme nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, atitinkantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punktą, t. y. kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą. Įstatymo leidėjas išskyrė asmenybės vertinimą padarius administracinį nusižengimą, tačiau pareiškėjui šis punktas netaikytinas. Pareiškėjas yra ilgametis vidaus reikalų sistemos darbuotojas, daug kartų skatintas ir apdovanotas, jo charakteristika teigiama.

5.  Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.  Atsakovas paaiškino, kad Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 59–62 punktais, panaikintas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas P. S. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje 2019 m. sausio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pareiškėjas už įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nubaustas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2020 m. kovo 12 d. pareiškėjas, būdamas akivaizdžiai neblaivus, o tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, keikė uniformuotus policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tokiais veiksmais pažeminęs policijos pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nežeminti policijos pareigūnų garbės ir orumo, taip pat teisėtų policijos pareigūno reikalavimų ištraukti rankas iš kišenių, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, kai uniformuoti policijos pareigūnai vykdė viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, aktyviais veiksmais priešinosi uždedant antrankius ant rankų, atsisakė būti patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ir tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos bauda sumokėta. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas 2018 m., 2005 m., 2002 m. baustas už leistino greičio viršijimą, 2003 m. – už avarijos sukėlimą, 2001 m. – už saugos diržų nesegėjimą.

7.  Atsakovas nurodė, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, jog leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo chuliganiškas elgesys, nukreiptas prieš policijos pareigūnus, suponuoja išvadą, jog pareiškėjas yra agresyvaus būdo, negerbiantis įstatymų, būdamas vidaus reikalų sistemos darbuotoju, elgėsi neadekvačiai ir visa tai jį neigiamai charakterizuoja. Atsakovo nuomone, visi nustatyti pareiškėjo biografijos faktai taip pat jį neigiamai charakterizuoja, be to, pareiškėjas linkęs daryti teisės pažeidimus, keliančius grėsmę kitų asmenų sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai. Nuo 2005 m. įvykdyto smurtinio nusikaltimo iki šiurkščių administracinių nusižengimų prieš policijos pareigūnus praėjo 15 metų. Šis faktas patvirtina, jog pareiškėjas yra ūmaus būdo, vis dar linkęs agresyviai spręsti susidariusias situacijas, todėl spręstina, kad pareiškėjas kelia ir gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II.

8.    Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo P. S. skundą atmetė.

9.    Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išduotas Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2019 m. sausio 18 d. neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). 2005 m. gegužės 3 d. Kauno miesto apylinkės teisme prieš P. S. buvo pradėta privataus kaltinimo byla Nr. 1-1084/2005 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2004 m. spalio 16 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) vaiko akivaizdoje puolė mušti I. S., tyčia kumščiu trenkė I. S. į nosį ir ją sulaužė. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 14 d. nuosprendžiu P. S. pripažino kaltu ir skyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. 2020 m. kovo 12 d. P. S., apie 0.23 val., gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus, atsisakė būti patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, o tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, keikė uniformuotus policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tokiais veiksmais pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nežeminti policijos pareigūnų garbės ir orumo, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų ištraukti rankas iš kišenių, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, uniformuotiems policijos pareigūnams vykdant viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, bei aktyviais veiksmais priešinosi uždedant antrankius ant rankų. P. S. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, P. S. nuo 2001 m. iki 2020 m. baustas administracine tvarka 5 kartus, iš jų 3 kartus – dėl leistino greičio viršijimo, 2 kartus – dėl kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (eismo įvykis, diržai).

10.  Teismas nurodė, kad nustačius tokias aplinkybes, ginčijamu Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 20-IL-20-01175-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, vadovaujantis Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Aprašo 59–62 punktais, pareiškėjui panaikintas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0010253.

11.  Teismas aptarė aktualias Įstatymo nuostatas ir nurodė, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus, bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nepaisant to, pareiškėjui taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti. Minėti bylos duomenys, charakterizuojantys pareiškėją, yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.

12.  Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjo teistumas už atitinkamą BK numatytą veiką, nors ir yra išnykęs, baudžiamosios justicijos požiūriu yra asmens biografijos faktas, kuris Įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant jo keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (2017 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1689-525/2017).

13.  Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjui 2019 m. sausio 18 d. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nors Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas patvirtina, kad pareiškėjas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 14 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį nusikaltimą, ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo bei nekonfliktuoti su buvusia sutuoktine, t. y. 2005 m. liepos 14 d. teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu.

14.  Teismas vertino, kad įvardytos aplinkybės atsakovui gavus duomenų apie pareiškėjo naujai padarytą nusižengimą, t. y. 2020 m. kovo 12 d. jo chuliganišką elgesį prieš uniformuotus policijos pareigūnus, taip pat įvertinus ir pareiškėjo teistumą už atitinkamą BK numatytą veiką bei tai, kad pareiškėjas, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, 2001–2020 m. baustas administracine tvarka 5 kartus, t. y. 2002 m., 2005 m., 2018 m. baustas už leistino greičio viršijimą, 2 kartus – už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2003 m. – už avarijos sukėlimą, 2001 m. – už diržų nesegėjimą), atsakovui nesuteikė pagrindo netaikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo panaikinimo.

15.  Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas praeityje teistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, ne kartą yra pažeidęs Kelių eismo taisykles ir baustas administracine tvarka. Teismas, vertindamas pareiškėjo keliamą grėsmę, atsižvelgė į nuosprendyje nurodytas nusikaltimo faktines aplinkybes, nors, teismo nuomone, atsakovas tai turėjo vertinti ir išduodamas pareiškėjui neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p.), taip pat į 2020 m. kovo 12 d. padarytų nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje bei 508 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes, kurios leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas minėtą nusikaltimą bei nusižengimus įvykdė pašalinių žmonių akivaizdoje, agresyviai nusiteikęs, 2020 m. kovo 12 d. nusižengimus įvykdė būdamas neblaivus ir atsisakydamas tikrintis blaivumą, vartodamas necenzūrinius žodžius, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, žemindamas uniformuotus policijos pareigūnus. Pareiškėjo nusikaltimo bei nusižengimų pobūdis suponuoja išvadą, kad pareiškėjas linkęs konfliktuoti, problemas spręsti smurtu, nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų moralės normų, elgesio taisyklių, o tai, teismo vertinimu, kelia akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo padaryti administracinės teisės pažeidimai patvirtina, kad jis linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, nes yra baustas už greičio viršijimą, už diržų nesegėjimą, taip pat linkęs ne tik nevykdyti policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų, bet ir žeminti policijos pareigūnų garbę ir orumą (chuliganiškas elgesys nukreiptas net prieš policijos pareigūnus), o visa tai neabejotinai charakterizuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir tai atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas. Pareiškėjo noras turėti ginklą negali būti iškeltas aukščiau visuomenės saugumo tikslo, todėl leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimas asmeniui, kuris kelia grėsmę Įstatymo įtvirtintoms visuotinėms vertybėms, yra proporcinga poveikio priemonė.

16.  Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, bei pateikė tarnybos lapą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas tarnybą vykdo nuo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) yra vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini) ir per visą tarnybos laiką yra ne kartą skatintas bei apdovanotas, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad dėl valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinio imperatyvo valstybės tarnybai yra keliami ypatingi reikalavimai (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai) ir pareigūnai bei kariai privalo savo tarnybą atlikti nepriekaištingai, nepiktnaudžiauti jiems įstatymuose nustatytais įgaliojimais, savo elgesiu nežeminti pareigūno ar kario vardo, garbės ir orumo tarnyboje ar ne jos metu, tačiau pareiškėjas, būdamas vidaus reikalų sistemos darbuotoju, elgėsi nepaisydamas teisės aktų reikalavimų ir reguliariai daro teisės pažeidimus, keliančius grėsmę kitų asmenų sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai.

17.  Teismas vertino, kad Sprendime yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodyta, jog pagal surinktus faktinius duomenis (pareiškėjo teistumą, padarytus administracinius nusižengimus) nuspręsta, kad pareiškėjo elgesys yra tyčinis, sąmoningas, teisei priešingas veikimas, o tai apibūdina pareiškėją kaip linkusį nusižengti ir liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms, bei konstatuota, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendime taip pat aiškiai nurodytas Įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas, teismų praktika.

18.  Teismas sprendė, kad Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, ir proporcingumo požiūriu pareiškėjui paskirta sankcija negali būti pripažinta neteisinga, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III.

19.  Pareiškėjas P. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

20.  Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, skundo argumentai nėra paneigti ir nesutinka su išvada, kad atsakovo sprendimas yra motyvuotas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuris savo turiniu analogiškas įstatymo 17 straipsnio 1 dalis 10 punktui, nustato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus (Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.). Atsakovas Sprendime nemotyvavo, kuo skiriasi jo 2019 m. sausio 18 d. priimant sprendimą turėtų duomenų visuma nuo 2020 m. gegužės 28 d. turėtos, nenurodė Įstatymo bei jį įgyvendinančių Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, nuostatų, leidžiančių iš naujo (antrame etape) vertinti tokius duomenis. Teismas nepateikė jokių motyvų dėl skundo argumento, kad atsakovo sprendimas tiksliai nemotyvuotas, nėra aiškus, nėra nuorodų į konkrečius Įstatymo straipsnius, dėl to nėra aiškus pagrindas. Asmens patraukimo baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn faktai gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik Įstatymo 18 straipsnio taikymo kontekste (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.), tačiau Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi. Jos gali turėti tik papildomą, kartu su kitomis aplinkybėmis, įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte (10 p.) nurodytą grėsmę.

21.  Pareiškėjas nesutinka su argumentu, kad savo elgesiu kelia grėsmę savo ir kitų asmens gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, su kuo yra siejamas leidimo nešiotis ir laikyti ginklą panaikinimas. Teismas neatsižvelgė į skundo argumentus, kad kiekvienu konkrečiu atveju atsakovas privalo vertinti asmenį „kokybiniu“ požiūriu, t. y., kad duomenys neturi prarasti savo aktualumo, reikšmingas duomenų atsiradimo laike aspektas. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme nuo nusikaltimo padarymo yra praėję 15 metų, pagal 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai neturi įtakos nepriekaištingos reputacijos prasme. 2020 m. kovo 12 d. pažeidimas buvo padarytas praėjus daugiau laiko, nei metai, pakartotinumo požymio nėra, todėl netaikytinas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punktas. Visų pažeidimų visetas nesuponuoja išvados, kad apeliantui taikytinas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Atvejai vertinti kaip pavieniai ir atsitiktiniai. 2020 m. kovo 12 d. pažeidimo metu niekas nenukentėjo, pašalinių žmonių, skirtingai nei nurodo teismas, nebuvo, apie smurto naudojimo pažymius nėra jokių duomenų. Kelių eismo taisyklių pažeidimai vertintini tik kaip mažareikšmiai. Išvada, kad apeliantas yra linkęs konfliktuoti ir problemas spręsti smurtu, nelinkęs laikytis taisyklių, nepagrįsta. Teismas, vertindamas duomenis, juos nepakankamai individualizavo, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

22.  Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23.  Kauno AVPK nurodo, kad teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Pareiškėjo elgesys pakartotinai įvertintas, gavus duomenų apie jo naujai padarytus administracinius nusižengimus, t. y. 2020 m. kovo 12 d. chuliganišką elgesį prieš uniformuotus policijos pareigūnus. Nagrinėjamoje byloje Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nebuvo taikomas ir klausimas, ar apeliantas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nebuvo sprendžiamas. Pareiškėjo elgesys buvo įvertintas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo srityje. Teistumo išnykimas už padarytą nusikaltimą nėra reikšmingas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Pareiškėjas reguliariai daro teisės pažeidimus, keliančius grėsmę kitų asmenų sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai (buvusios sutuoktinės sužalojimas, nustatyto greičio viršijimai, chuliganiškas elgesys prieš policijos pareigūnus). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas yra ūmaus būdo, linkęs agresyviai spręsti susidariusias situacijas, nesilaiko visuomenėje priimtinų moralės normų, elgesio taisyklių, todėl darytina pagrįsta išvada, kad apeliantas kelia ir gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 20-IL-20-01175-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo panaikintas pareiškėjui P. S. išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

25.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovo surinktų duomenų visuma charakterizuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir tai atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas, o Sprendime aiškiai išdėstytas faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas.

26.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad: Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, jame nėra nuorodų į teisės aktus; asmens patraukimo baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn faktai Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu reikšmės neturi; atsakovas, turėdamas duomenis apie ankstesnį pareiškėjo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn bei padarytus administracinius nusižengimus, jam išdavė neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus; pareiškėjas nesutinka su išvada, kad jis savo elgesiu kelia grėsmę savo ir kitų asmens gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

27.  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28.  Bylos duomenimis, neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduotas 2019 m. sausio 18 d. 2020 m. kovo 12 d. P. S., apie 0.23 val., gatvėje adresu (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus, atsisakė būti patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, o tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, keikė uniformuotus policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tokiais veiksmais pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nežeminti policijos pareigūnų garbės ir orumo, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų ištraukti rankas iš kišenių, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, uniformuotiems policijos pareigūnams vykdant viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, bei aktyviais veiksmais priešinosi uždedant antrankius ant rankų. P. S. padarė pažeidimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas, gavęs duomenis apie šiuos administracinius nusižengimus, įvertinęs, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, taip pat nuo 2001 m. iki 2020 m. 5 kartus patrauktas atsakomybėn už administracinių nusižengimų (administracinių teisės pažeidimų) padarymą, iš jų 3 kartus – už leistino greičio viršijimą, 2 kartus – už kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimus (eismo įvykis, diržai), nurodė, kad šios aplinkybės apibūdina pareiškėją kaip linkusį nusižengti ir liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms, dėl ko konstatuotina, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Aprašo 59–62 punktais, priėmė ginčijamą Sprendimą.

29.  Teisėjų kolegija, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyto reguliavimo kontekste įvertinusi ginčijamame Sprendime nurodytų aplinkybių visumą, nemano atsakovo išvadą, kad minėta aplinkybių visuma sudaro pagrindą priimti sprendimą panaikinti leidimą nešiotis (laikyti) ginklus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, esant nepagrįstą: kaip konstatavo Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime, ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

30.  Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus. Taigi, leidimų nešiotis ir leidimų laikyti aptartus ginklus galiojimas panaikinamas kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo ne tik kelia, bet ir gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

31.  Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo turėti ir ginčijame Sprendime nurodyti duomenys apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus tikrai yra pakankami išvadai, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir viešajai tvarkai, kas jau buvo pagrindas ginčijamam Sprendimui priimti, todėl vien ginčijamo Sprendimo išvadų kategoriškumas („<...> pareiškėjo elgesys – tai tyčinis, sąmoningas, teisei, priešingas veikimas. Šios aplinkybės apibūdina pareiškėją kaip linkusį nusižengti ir liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normos <...>“), kuris sprendžiamo klausimo pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, yra perviršinis, nebuvo ir nėra pagrindas jį naikinti. Pažymėtina, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais iš esmės siekiama kiekvienos iš nurodytų aplinkybių vertinimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas kontekste atskirai, nėra pagrįstas, kadangi atsakovas turėjo ir privalėjo vertinti aplinkybių, buvusių Sprendimo metu, visumą, o klausimas, ar neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0010253 pareiškėjui 2019 m. sausio 18 d. buvo išduotas pagrįstai, nėra nagrinėjamo ginčo dalykas.

32.  Taip pat nėra reikšmingi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Įstatymo 18 straipsnio, nustatančio, koks asmuo yra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Įstatymo prasme, aiškinimu ir taikymu, kadangi aplinkybė, kad asmuo nėra (nebėra) laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ar jį panaikinti (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 40 str. 1 d. 5 p.).

33.  Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. S. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė