eA-854-624/2023

Administracinė byla Nr. eA-854-624/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00689-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė: I.

1.    Pareiškėjas V. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK, ir atsakovas) Veiklos skyriaus 2022 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 64-IL-2287 neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą ir išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

2.    Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamas Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, t. y. atsakovas teigia, jog pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokią išvadą atsakovas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas yra baustas pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnį (nustatyto greičio viršijimas), 424 straipsnį (vairavimas transporto priemonės, neturint teisės vairuoti). Jokių kitų neigiamų pareiškėją charakterizuojančių duomenų atsakovas nenurodė. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo nurodyti administraciniai nusižengimai buvo padaryti prieš ilgą laiko tarpą, paskirtos sankcijos buvo įvykdytos, paskirtos administracinės baudos – apmokėtos, nuo didžiosios dalies administracinių nusižengimų padarymo ir / ar nuobaudų įvykdymo yra praėję daugiau nei 1 metai, todėl pareiškėjas laikytinas nebaustu ANK prasme (ANK 40 str.). Pareiškėjas taip pat nėra teistas už jokias nusikalstamas veikas, nėra padaręs jokių nusikaltimų, administracinių nusižengimų ar kitų pažeidimų, susijusių su ginklų ir šaudmenų laikymu, naudojimu ir pan.

3.    Pareiškėjas manė, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jį charakterizuojančius duomenis įvertino formaliai ir neobjektyviai.

4.    Pareiškėjas nurodė, kad jau ankščiau jis turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kuris buvo panaikintas dėl prasidėjusio ikiteisminio tyrimo (pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 219 str. (mokesčių nesumokėjimas)), tačiau šiame tyrime ir teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje 2018 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1-514-503/2018 pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Per visą leidimo ginklui ir ginklo turėjimo laikotarpį nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas su asmeniniu šaunamuoju ginklu būtų sukėlęs grėsmę visuomenei ir viešajai tvarkai. Jis pažymėjo, kad pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su transporto priemonės vairavimu, greičio viršijimu ir nėra laikytini sunkiausiais administraciniais nusižengimais (pavyzdžiui, nėra susiję su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio ar pan.). Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės savaime neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveiktai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui bei kitoms Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintoms saugomoms vertybėms.

5.    Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, kurios numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Sprendimu taip pat netinkamai pritaikyta Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas atsisakymo išduoti leidimą pagrindas.

6.    Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7.    Atsakovas nurodė, kad 2022 m. sausio 26 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Prašymo nagrinėjimo metu, atliekant privalomus patikrinimus apie asmenį, buvo patikrinti duomenys apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už paskutinius 3 metus ir nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 26 d. pareiškėjas 15 kartų padarė ANK 416 straipsnio 2-5 dalyse numatytus pažeidimus, iš jų – 12 pažeidimų viršijant nustatytą greitį, neturint teisės vairuoti. Nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. padaryti 6 pažeidimai, nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 5 pažeidimai, numatyti ANK 416 straipsnio 3 - 5 dalyse. Laikotarpiu nuo 2019 metų sausio mėnesio pareiškėjui buvo surašyti 26 administracinių nusižengimų protokolai pagal ANK 416 straipsnio 2-5 dalis (nustatyto greičio viršijimas) bei 424 straipsnio 2-3 dalis (vairavimas transporto priemonės, neturint teisės vairuoti). Visais atvejais buvo priimti nutarimai administracinių nusižengimų bylose ir pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos. Atsakovas pažymėjo, kad už nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnyje (nustatyto greičio viršijimas), pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. spalio 9 d., kurią pareiškėjas susigrąžino tik 2020 m. sausio 9 d. Atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, atsakovas priėmė sprendimą neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

8.    Atsakovo teigimu, aptartos aplinkybės pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, parodo jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams ir moralės normoms ir keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

9.    Atsakovo nuomone, vertinant pareiškėjo veiksmus, galima teigti, kad pateikti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, jog asmuo linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, kad jam teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės saugumą. Taip pat šie faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, spręsti apie jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, apie netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką. Turimų duomenų pakanka vertinti pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

II.

10.  Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11.  Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei bylos faktines aplinkybes, atsižvelgęs į pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Teismas akcentavo, kad transporto priemonių vairavimas, viršijant leistiną greitį, yra vienas iš pavojingiausių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

12.  Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti, pareiškėjas 2019 – 2021 metų laikotarpiu buvo nubaustas 26 kartus už administracinius nusižengimus (2021 metais penkis kartus), todėl negalima teigti, kad visi padaryti teisės pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Teismo vertinimu, praėjo per mažai laiko po paskutinių teisės pažeidimų padarymo, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas savo elgesiu jau nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

13.  Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomi argumentai, jog šaunamasis ginklas jam reikalingas medžioklei, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, nėra padaręs nusikaltimų, nėra svarbūs bylos nagrinėjimui, nes Įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti apribojimai taikomi fiziniams asmenims, norintiems įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, neskirstant jų pagal paskirtį, ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo Įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti Įstatyme įtvirtintų teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų.

14.  Teismas taip pat pažymėjo, kad likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

III.

15.  Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.  Pareiškėjas pažymi, kad jo padaryti administraciniai nusižengimai buvo padaryti prieš ilgą laiko tarpą, paskirtos sankcijos buvo įvykdytos, visos paskirtos administracinės baudos – apmokėtos, nuo didžiosios dalies administracinių nusižengimo padarymo ir / ar nuobaudų įvykdymo yra praėję daugiau nei 1 metai, todėl pareiškėjas laikytinas nebaustu ANK prasme (ANK 40 str.).

17.  Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad pareiškėjas neturi teistumo, taip pat pareiškėjas nėra padaręs jokių nusikaltimų, administracinių nusižengimų ar kitų pažeidimų, susijusių su ginklų ir šaudmenų laikymu, naudojimu ir pan. Pareiškėjas jau ankščiau turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kuris buvo panaikintas dėl prasidėjusio ikiteisminio tyrimo (pagal BK 219 str. (mokesčių nesumokėjimas)), tačiau šiame tyrime ir teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje 2018 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1-514-503/2018 pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Per visą leidimo ginklui ir ginklo turėjimo laikotarpį nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas su asmeniniu šaunamuoju ginklu būtų sukėlęs grėsmę visuomenei ir viešajai tvarkai.

18.  Pareiškėjas pakartoja argumentus, kad nustatyti administraciniai nusižengimai nėra sunkiausi, todėl savaime neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveiktai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui bei kitoms Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintoms saugomoms vertybėms.

19.  Pareiškėjas pastebi, kad atsakovas, atsisakydamas išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. eA-136-1062/2018, kurioje buvo nustatytos visai kitos, su konkrečiu asmeniu susijusios, aplinkybės, kurios nėra tapačios nagrinėjamai bylai, todėl bylos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla.

20.  Pareiškėjas pakartoja argumentus, kad atsakovo Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies bei tai, kad netinkamai pritaikytas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas atsisakymo išduoti leidimą pagrindas.

21.  Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22.  Atsakovas pabrėžia, kad priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėją charakterizuojantys duomenys įvertinti tinkamai ir objektyviai. Atsakovas pažymi, kad nustatytos aplinkybės pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, parodo jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams ir moralės normoms ir keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

23.  Atsakovo įsitikinimu, pateikti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad asmuo yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, kad jam teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės saugumą. Taip pat šie faktai patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs nesilaikyti teisinio reguliavimo. Turimi duomenys yra pakankami vertinti pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šios aplinkybės yra pakankamos neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

24.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Marijampolės AVPK Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo prašymą ir išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagrįstumo.

25.  Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

26.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu, pabrėžia, kad administraciniai nusižengimai, kurie vertinti neišduodant leidimo, nebuvo sunkūs, buvo padaryti prieš ilgą laiko tarpą, paskirtos sankcijos buvo įvykdytos, administracinės baudos – apmokėtos.

27.  Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

28.  Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacijai, kurią papildo, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

29.  Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija, kuri galiojo pareiškėjo prašymo pateikimo metu) tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.

30.  Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenys turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, be kita ko, nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimus).

31.  Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. vasario 9 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kad esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai).

32.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Taip pat akcentuojama, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

33.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija), savo turiniu iš esmės analogišką taikytinam Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui, yra pažymėjęs, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-143-974-14).

34.  Nagrinėjamo ginčo kontekste akcentuotina, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

35.  Byloje 2023 m. gegužės 11 d. gautas išrašas iš Administracinių nusižengimų registro patvirtina atsakovo nurodytas ir pirmosios instancijos teismo vertintas aplinkybes, kad 2019 – 2021 metų laikotarpiu pareiškėjas 26 kartus buvo nubaustas už administracinių nusižengimų padarymą: nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 26 d. – 15 kartų buvo už ANK 416 straipsnio 2-5 dalyse (nustatyto greičio viršijimas) numatytus pažeidimus, kurių net 12 kartų padaryti neturint teisės vairuoti (ANK 424 straipsnio 2 – 3 dalis); nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. – 6 kartus, o nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 5 kartus už pažeidimų, numatytų ANK 416 straipsnio 3-5 dalyse (nustatyto greičio viršijimas), padarymą.

36.  Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų kiekį, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, išvada, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, kas patvirtina jo atsainumą teisės aktais nustatytai tvarkai, moralės normoms, yra pagrįsta. Taip pat pritartina, kad transporto priemonių vairavimas, viršijant leistiną greitį, yra vienas iš pavojingiausių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nustatyti duomenys neleidžia abejoti nei pažeidimo aktualumu, nei jo reikšmingumu „kokybiniu“ aspektu. Pažymėtina ir tai, kad nuo paskutinio pažeidimo padarymo (2021 m. rugpjūčio 30 d.) iki prašymo pateikimo dienos (2022 m. sausio 26 d.) yra praėjęs per mažas laiko tarpas, kad būtų galima daryti išvadą, kad padaryti pažeidimai prarado savo aktualumą, vertinant asmens galimą elgesį ateityje, juo labiau, kad net 12 padarytų pažeidimų – ne tik vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, bet viršijo nustatytą saugų greitį – kolegijos vertinimu, itin neigiamai charakterizuoja asmenį ginčui reikšmingais aspektais, t. y. kelia / nekelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

37.  Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Įstatymu nustatyta, kad asmenų, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus. Be to, kaip jau minėta, priimant sprendimą dėl galimybės asmeniui gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pakanka nustatyti grėsmę, kurią asmuo kelia ar dėl tam tikrų objektyvių apie jį esančių duomenų buvimą, gali kelti, ir šiuo atveju įstatymo leidėjas nereikalauja padarinių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Surinkti duomenys apie pareiškėją, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, dėl ko nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas priimti sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu.

38.  Dėl skundžiamo sprendimo atitikties VAĮ reikalavimams teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir konstatuoti jo absoliutų negaliojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019). Skundžiamame sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su šiam klausimui išspręsti aktualiomis Įstatymo nuostatomis, todėl pareiškėjui turėjo būti žinoma ir suprantama atsakovo Sprendimo argumentacija.

39.  Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Audrius Bakaveckas

              Arūnas Dirvonas

              Milda Vainienė