2AT-15-788/2024

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-15-788/2024 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00747-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.11; 1.5.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 2 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje priimti tokie procesiniai sprendimai:

1.1. V. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2023 m. gegužės 1 d. 13.09 val. vairavo automobilį neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,19 promilės. Už šio nusižengimo padarymą jam paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartimi netenkintas V. B. skundas ir skundžiamas Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

1.3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi V. B. apeliacinis skundas netenkintas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartis palikta nepakeista.

1.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Pareiškėjas prašo pakeisti teismų priimtas nutartis ir už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą skirti dvi administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatyti trumpesniam terminui, nei imperatyviai nustatyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyti minimalūs terminai. Pareiškėjas prašyme nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami pareiškėjo skundus, pažeidė materialiosios ir proceso teisės reikalavimus – netinkamai taikė ANK 422 straipsnio 6 dalį, nes be pagrindo ir neteisėtai pripažino, kad pareiškėjui negali būti paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; skirdami pareiškėjui administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių, teismai padarė esminį ANK 34 straipsnio dalies pažeidimą, nukrypo nuo teismų praktikos.

2.2. ANK 422 straipsnio 6 dalies nuostatos, leidžiančios taikyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą ir papildomą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra alternatyvios ir savaime nešvelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties. Nors įstatymo leidėjas nenustatė konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši papildoma administracinio poveikio priemonė, tačiau ir jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nebūtų galima skirti šios administracinio poveikio priemonės, įstatymas taip pat nenustatė. Vadinasi, ši administracinio poveikio priemonė gali būti taikoma ne išimtiniais atvejais, o bendraisiais administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės parinkimo bei taikymo pagrindais (ANK 32 straipsnis, 34 straipsnio 1 dalis). Todėl, sprendžiant klausimą dėl minimos administracinio poveikio priemonės taikymo, jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurias būtina nustatyti tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, taikymo, šiuo atveju nustatyti nereikia.

2.3. Nuo 2020 m. sausio 1 d. ANK ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) įtvirtinta galimybė naudoti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. SEAKĮ 2 ir 24 straipsnių pakeitimo bei su juo susijusių atitinkamų ANK straipsnių pakeitimo ir papildymo projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomas teisinis reguliavimas nustatys galimybę neblaiviems vairuotojams taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones. Įstatymų leidėjas nustatytu reglamentavimu nustatė, kad aptariama administracinio poveikio priemonė galės būti taikoma gana plačiai (1000–1500 asmenų kasmet). Iš to išplaukia, kad įstatymų leidėjas neturėjo tikslo, kad draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymas būtų tik išskirtiniais atvejais.

2.4. ANK 31(1) straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu. Taigi, ANK 422 straipsnio 6 dalis ir ANK 311 straipsnis įpareigoja tiek teismą, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) spręsti šios administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą. Kadangi ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik asmens sutikimu, tiek teismas, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi imtis aktyvių veiksmų aiškindamiesi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valią dėl šios administracinio poveikio priemonės jam paskyrimo, nes tik tokiu atveju nebus pažeidžiami ANK 566 straipsnyje įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai.

2.5. Nagrinėjamoje byloje Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nesusisiekė su pareiškėju, nepasiūlė, nepaklausė, ar jis sutinka su administracinės poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skyrimu, t. y. Institucija nesilaikė administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos. Pareiškėjas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes policijos pareigūnas jam pranešė, kad į bylos nagrinėjimą važiuoti nereikia, kadangi atvykęs jis vis tiek nieko nepakeis, o sprendimas jam bus atsiųstas. Pareiškėjas abiejų instancijų teismų prašė skirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau teismai šios priemonės neskyrė ir šių savo sprendimų visiškai nemotyvavo, nors ANK nustato institucijoms ir teismui pareigą spręsti alternatyvios priemonės skyrimo klausimą ir priimtą sprendimą motyvuoti. Institucija ir teismai jokiais argumentais nepagrindė, kokios pareiškėjo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ar bylos medžiaga neleido spręsti, kad jam taikant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti bendrieji ir prevenciniai tikslai. Teismai neįvykdė savo pareigos atidžiai ir iki galo išnagrinėti bylą, vykdyti teisingumą ir priėmė neteisingą sprendimą.

2.6. Pareiškėjas, darydamas nuorodas į konkrečias bylas, teigia, kad teismų praktikoje galima rasti pakankamai daug atvejų, kai, esant lengvam neblaivumo laipsniui, panašioms nusižengimo padarymo ir asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms (kaip ir šioje byloje), taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisė vairuoti neatimama. Taigi, šią bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika; teismų motyvas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų vien dėl to, kad padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytas pažeidimas, yra nepagrįstas. Net baudžiamosiose bylose teismai dažnai taiko uždraudimo naudotis specialiąja teise (BK 68 straipsnio 2 dalis) sutrumpintus terminus. Kadangi administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra švelnesnė nei baudžiamoji, todėl ir taikomi ribojimai turi būti proporcingai švelnesni.

2.7. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių neigiamai pareiškėją charakterizuojančių duomenų: per visą 30 metų vairavimo stažą jis nebuvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus; iki tol nebuvo padaręs panašaus ar analogiško administracinio nusižengimo; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; pareiškėjas alkoholį vartojo balandžio 30 d. vakare, o gegužės 1 d. vairavo automobilį, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui; vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų; paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo; administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė mieste, automobilį vairavo nedideliu, leistinu greičiu, trumpą atstumą, šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje, automobiliu važiavo vienas; policijos pareigūnams pateikė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Dėl piniginės nuobaudos paskyrimo pareiškėjas patyrė finansinę naštą, nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą. Pareiškėjas yra visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis visu etatu, besirūpinantis šeima, sergančiu vaiku, savo darbine, namų bendrijos aplinka, darbovietės ir asociacijos (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai. Alkoholio vartojimas nėra kasdienio pareiškėjo gyvenimo būdo išraiška.

2.8. Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga darbo funkcijoms atlikti – vizituojant įvairias įmones, esančias visoje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Netekęs teisės vairuoti pareiškėjas netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, o dėl sveikatos būklės kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Tai apsunkintų pareiškėjo turimų finansinių įsipareigojimų (su AB SEB banku sudarytos paskolos sutarties) vykdymą ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir jo artimiesiems. Taip pat teisė vairuoti pareiškėjui reikalinga rūpinantis artimaisiais. Pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, kur viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išplėtota kaip mieste, šalia gyvenamosios vietos susisiekimo viešuoju transportu nėra. Kartu gyvena pareiškėjo visiškai finansiškai išlaikomas sūnus V. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Dėl šio sutrikimo sūnus negali vairuoti, jo savarankiškas judėjimas yra sudėtingas ir apribotas – jis vienas negali nuvykti į gydymo įstaigą, vaistinę, įsigyti vaistų pagal receptą. Lankytis pas gydytoją (duomenys neskelbtini) jam privalu nuolat. Be to, pareiškėjo sūnus negali vienas likti namuose, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl pareiškėjui dažnai tenka dirbti iš namų; gydanti gydytoja pažymoje teigia, kad „būtiną aplinkinių pagalbą teikia tėtis nuveždamas pacientą į jam būtinas vietas“. Šiam tikslui pareiškėjui būtina teisė vairuoti.

2.9. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti garbaus pensinio amžiaus uošve N. J. (gim. (duomenys neskelbtini)). Dėl suprastėjusio mobilumo jai reikalinga pagalba lankantis pas gydytojus, privalomai vykstant į gydymo įstaigas. Uošvė automobilio neturi. Taip pat pareiškėjui svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę savo sveikatos priežiūros tikslais – jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl jis privalo lankytis gydymo įstaigose, sekti ligos eigą. Netekus teisės vairuoti pareiškėjui kyla padidėjusio krūvio širdžiai ir kraujotakos sistemai rizika, tai apsunkintų jo sveikatos būklę – fizinis aktyvumas sukelia galvos svaigimą, bendrą silpnumą. Neturėdamas teisės vairuoti, pareiškėjas neturi kaip užtikrinti artimųjų, savo sveikatos gerovės ir išlaikyti šeimos.

2.10. Remiantis praktika panašaus pobūdžio bylose, nustačius transporto priemonių vairavimą esant panašiam neblaivumui, taip pat įvertinus šioje byloje pateiktų teigiamų aplinkybių visumą, teisės vairuoti transporto priemones turėjimo poreikį, minėti ir kiti administracinės nuobaudos bei taikomos atsakomybės tikslai šioje konkrečioje situacijoje tikrai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisę vairuoti transporto priemones atimant 2–3 mėnesiams, t. y. tokiam pat terminui, koks buvo nustatytas ir kitose jau minėtose bylose. Priešingu atveju lieka neaišku, kodėl vieniems pažeidėjams, kai nustatomas panašus ar netgi didesnis neblaivumo laipsnis, esant panašioms asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, o pareiškėjui – ne.

2.11. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK nurodytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos nusižengimus, įvertina tipinį (rūšinį) nusižengimo pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-3-2014). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gytis Vaitkevičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, palikęs nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pareiškėjo skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną ir keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. prašymas atmestinas.

Dėl ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytos administracinio poveikio priemonės taikymo

5. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už šių administracinių nusižengimų padarymą privaloma skirti vieną iš ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodytų administracinio poveikio priemonių: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

6. ANK 31(1) straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tais atvejais, kai konkrečioje byloje yra svarstoma galimybė skirti šią administracinio poveikio priemonę, teismas ar institucija, nagrinėjantys administracinio nusižengimo bylą, privalo išsiaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją šiuo klausimu. Tačiau, priešingai nei nurodo pareiškėjas, ši nuostata neįpareigoja teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos imtis iniciatyvos ir svarstyti galimybę skirti šią administracinio poveikio priemonę visais atvejais, kai ji nurodyta ANK straipsnio, pagal kurį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, sankcijoje. Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 31(1) straipsnio taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas. Įstatymas taip pat nenustato reikalavimo atsiklausti atsakomybėn traukiamo asmens dėl šios priemonės taikymo vien dėl to, kad tokia galimybė alternatyviai nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-511/2021). Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą nesilaikė administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, nes nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nesusisiekė su pareiškėju, nepasiūlė, nepaklausė, ar jis sutinka su administracinės poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra nepagrįsti.

7. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšį iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių parenka administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) arba teismas, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taigi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija turi diskreciją nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Šiame procese administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis), taip pat atsižvelgti į ANK 34 straipsnyje nurodytas ir kitas reikšmingas aplinkybes.

8. Nagrinėjamoje byloje V. B. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta nuobauda ir to paties straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinio poveikio priemonė paskirtos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu. Šios institucijos parinktos administracinio poveikio priemonės rūšies tinkamumas, proporcingumas ir pagrįstumas pagal pareiškėjo pateiktus skundus buvo patikrinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Abiejų instancijų teismai padarė išvadą, kad administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių) V. B. buvo paskirta tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo pobūdį ir aplinkybes, pareiškėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat kitus reikšmingus bylos duomenis.

9. Pareiškime nurodoma, kad V. B., tiek skųsdamas Institucijos sprendimą pirmosios instancijos teismui, tiek paduotame apeliaciniame skunde, prašė teismų vietoj Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės taikyti jam alternatyvią priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau teismai dėl šio prašymo nepasisakė. Tokie pareiškėjo teiginiai atmestini.

10. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl Institucijos priimto nutarimo, taip pat apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pareiškėjas V. B. prašė skirti jam alternatyvią ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodytą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tačiau pažymėtina, kad šis draudimas nėra ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta alternatyva administracinio poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Alternatyva šiai priemonei yra draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trumpesniam terminui (nuo šešių mėnesių iki vienerių metų). Prašymo skirti tokią administracinio poveikio priemonę pareiškėjas nenurodė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui pateiktuose skunduose. Toks prašymas nurodytas tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktame prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

11. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pateiktų skundų turinio bei juose suformuluotų pareiškėjo prašymų matyti, kad prašymas V. B. Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) pakeisti į draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, siejamas ne su ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta alternatyvia administracinio poveikio priemone, o su ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymu. Būtent dėl tokio pareiškėjo prašymo teismai priimtose nutartyse ir pasisakė, aptardami jį kaip prašymą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei nurodyta ANK 422 straipsnio 5–6 dalyse. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išnagrinėjo šią bylą pagal pateiktus skundus, pasisakydami dėl skunduose nurodytų argumentų ir pateiktų prašymų.

12. Pasisakant dėl pareiškėjo prašymo skirti jam alternatyvią ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodytą administracinio poveikio priemonę, primintina, kad ANK 662 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų nerenka ir nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo nevertina ir aplinkybių, reikšmingų skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Kaip minėta, prašymas skirti alternatyvią įstatyme nurodytą administracinio poveikio priemonę naujai suformuluotas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktame prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams toks prašymas pateiktas nebuvo, o V. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės tinkamumas patikrintas pagal pateiktus skundus. Įvertinę pažeidimo pobūdį (padarytas šiurkštus pažeidimas) ir jo padarymo aplinkybes, nustatytą neblaivumą (1,19 prom.), pareiškėjo skunduose išdėstytas jo gyvenimiškas aplinkybes ir jį teigiamai apibūdinančius duomenis, teismai padarė išvadą, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – minimaliam įstatyme nustatytam terminui už tokio pobūdžio pažeidimą yra proporcinga, nevaržo pareiškėjo labiau, nei tai būtina nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) tikslams pasiekti. Taigi, paskirta administracinio poveikio priemonė tinkamai individualizuota. Teisėjų kolegija faktinių bylos aplinkybių iš naujo nevertina, o įvertinus teismų priimtas nutartis teisės taikymo aspektu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, skiriant V. B. administracinio poveikio priemonę, buvo padaryta teisės taikymo klaidų.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo tinkamai, nepažeisdami procesinių ir materialiosios teisės nuostatų.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

14. Pareiškėjo prašymas švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę sutrumpinant jos terminą arba visai jos neskirti netenkintinas.

15. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšį iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių parenka bylą nagrinėjantis teismas arba institucija. Parenkant nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, turi būti atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) ir vadovaujamasi administracinės nuobaudos paskirtimi (ANK 22 straipsnis).

16. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Kita vertus, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

17. Pareiškėjo teigimu, jo prašyme atnaujinti bylą išdėstytos aplinkybės (jo asmenybės teigiamas apibūdinimas; tai, kad jis turi ilgą vairavimo stažą ir tokio pažeidimo iki tol nebuvo padaręs; tai, kad teisė vairuoti jam būtina dėl darbo ir dėl to, kad jis galėtų pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata) sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba jos apskritai neskirti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pačias aplinkybes pareiškėjas nurodė ir teikdamas skundus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams ir abiejų instancijų teismai šias aplinkybes įvertino, tačiau motyvuotai nepripažino jų išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

18. Pažymėtina, kad, pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Kaip jau minėta, pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu ir yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų ir ar tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2022 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 2AT-75-495/2022). Taigi, ANK įtvirtinto administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo instituto paskirtis yra patikrinti, ar byloje nebuvo padaryta teisės taikymo klaidų, ir jas ištaisyti. Šis institutas nėra galimybė dar kartą ginčyti faktines aplinkybes ir įrodymų vertinimą, pareiškėjui nesutinkant su žemesnės instancijos teismų priimtais procesiniais sprendimais.

19. Pareiškime nepateikta argumentų, patvirtinančių, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminių proceso teisės pažeidimų ar netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas. Iš teismui pateikto prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turinio matyti, kad juo siekiama pakartotinio bylos duomenų (pareiškėjo nurodomų aplinkybių) vertinimo, padarant dėl jų kitokias išvadas, nei padarė abiejų instancijų teismai. Tai, kaip minėta, nėra atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, palikdami galioti Institucijos priimtą nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, nepadarė esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                                                Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas