TA-752-261/2021

Administracinė byla Nr. TA-752-261/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00742-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas J. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.  Pareiškėjas nurodė, kad maršrutu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai – Kauno tardymo izoliatorius – Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai buvo konvojuojamas Marijampolės AVPK automobiliais, neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų. Konvojavimo metu pareiškėjui nebuvo užtikrintas saugumas, nes konvojavimui naudotuose automobiliuose nebuvo įrengti saugos diržai. Marijampolės AVPK pareigūnai nekreipė dėmesio į pareiškėjo žodžiu išsakytas pretenzijas dėl nesaugių konvojavimo sąlygų. Dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas jautėsi nesaugus, patyrė neigiamus išgyvenimus, sukrėtimus.

3.  Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės AVPK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.  Marijampolės AVPK, remdamasis Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) konvojaus grandies specialisto L. K. 2020 m. balandžio 21 d. tarnybinio pranešimo Nr. 64-PR2-2988 duomenimis, nurodė, kad iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus ir atgal pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. – 2020 m. vasario 11 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo konvojuojamas trylika kartų.

5.  Pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais, kurie atitiko Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko patvirtintų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Kiekvieną kartą prieš pradedant konvojavimą ir jį baigus, konvojaus pareigūnai patikrina konvojavimo automobilių būklę, o radus trūkumų jie nedelsiant šalinami. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai konvojuojamam asmeniui. Atsakovo atstovas teigė, kad Marijampolės AVPK naudojamas tarnybinis transportas, įskaitant ir specialųjį transportą, skirtą asmenų konvojavimui, naudojamas, remiantis teisiniais dokumentais – transporto priemonės registracijos liudijimais, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis. Transporto priemonėms, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės pažiūros atliktos, nustatyta, kad jos atitinka techninius reikalavimus. Pareiškėjas konvojavimo metu turėjo teisę teikti skundus dėl, jo nuomone, pažeistų Konvojavimo taisyklių, tačiau ginčo laikotarpiu nusiskundimų iš pareiškėjo nebuvo gauta. Marijampolės AVPK įvertino, kad pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo sąlygų pažeidimų, teisės pažeidimus grindė nuomone ir emocijomis, neindividualizavo padarytų teisės pažeidimų aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų.

II.

6.  Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7.  Teismas visų pirma nustatė, kad nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamo Marijampolės AVPK vykdyto konvojavimo, atlyginimo.

8.  Remiantis bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. – 2020 m. vasario 11 d. laikotarpiu buvo 13 kartų konvojuotas maršrutu Kaunas – Marijampolė – Kaunas; pareiškėjas buvo konvojuojamas Marijampolės AVPK specialiaisiais automobiliais.

9.  Teismas, įvertinęs Konvojavimo taisyklių 146 punktą, nusprendė, kad jame nėra nustatyta, jog specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, transporto priemonėse saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti gamintojo. Reikalavimas prisegti konvojuojamuosius saugos diržais numatytas Konvojavimo taisyklių 163 punkte, tačiau šio reikalavimo privaloma laikytis tais atvejais, kai konvojuojamieji į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas arba kitais išimtiniais atvejais pristatomi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone. Vadovaujantis į bylą pateiktais duomenimis, teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas policijos įstaigos specialiosiomis transporto priemonėmis.

10.  Remiantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Marijampolės techninės apžiūros centras“ išduotų konvojavimo automobilių Techninės apžiūros rezultatų kortelių (ataskaitų) Nr. 300-0485169 ir Nr. 010-0415084 ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ transporto priemonėms išduotų registracijos pažymėjimų duomenimis, teismas nusprendė, kad ginčo laikotarpiu konvojuojamas pareiškėjas buvo konvojuojamas Marijampolės AVPK specialiosiomis transporto priemonėmis, kurių atitiktį nustatytiems techniniams reikalavimams ir tinkamumą eksploatuoti juos pagal specialiąją paskirtį nustatyta tvarka patvirtino kompetentingi subjektai.

11.  Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog ginčo laikotarpiu iš pareiškėjo skundų ar prašymų nebuvo gauta. Pareiškėjas duomenų apie konkrečius jo teisių pažeidimų atvejus nepateikė, konkrečiai nenurodė, kurio konvojavimo metu ir kokiam pareigūnui reiškė pretenzijas, nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tokių duomenų teismas nenustatė ir išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus.

12.  Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie konvojavimą vykdantiems pareigūnams pareikštas pretenzijas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų bei pareigūnų veikas, pasireiškusias pareiškėjo skundų konvojavimą vykdantiems pareigūnams nefiksavimu ir nereagavimu į juos, yra abstraktaus pobūdžio, šias aplinkybes pareiškėjas apibūdino nekonkrečiai. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad jeigu pareiškėjas nepakankamai konkrečiai apibūdina galimai padarytą jo teisių pažeidimą, atsakovui nekyla pareiga pateikti įrodymus apie konvojavimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

13.  Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, atmetė kaip nepagrįstą.

III.

14.  Pareiškėjas pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

15.  Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad maršrutu Kauno tardymo izoliatorius – Marijampolės apylinkės teismas – Kauno tardymo izoliatorius (atstumas apie 100 km) buvo etapuotas 13 kartų. Pareiškėjas visus 13 kartų jautėsi nesaugiai, nes, priešingai nei policijos pareigūnams, pareiškėjui saugos diržai užtikrinti nebuvo. Dėl to, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinti saugos diržai, kiekvieno etapo metu kreipėsi į policijos pareigūnus žodžiu. Pažymi, kad pareiškėjui neteko matyti, jog ne policijos transportas būtų be saugos diržų.

16.  Etapai į Marijampolės apylinkės teismą pareiškėjui sukėlė dvasinius išgyvenimus, pradėjo kankinti baimės jausmas (baimė dėl mašinų, pareigūnų, nepasitikėjimas savimi), todėl teko lankytis pas psichologą. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo atstovo 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17.  Atsakovo atstovas Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

18.  Atsakovo atstovas pažymi, kad apeliaciniame skunde iš esmės nepateikta jokių papildomų duomenų ir argumentų, kurie nebūtų žinomi ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė pagal įrodymų vertinimo taisykles, sprendime pateikė išsamią ir aiškią teismo posėdyje ištirtų įrodymų (rašytinių įrodymų, bylos proceso dalyvių paaiškinimų) visumos analizę, teismo išvadas aiškiai ir motyvuotai pagrindė ištirtų įrodymų visumos analize ir teisės normomis, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui J. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų konvojavimo sąlygų.

20.  Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jo patirtos neturtinės žalos, kuri jam turi būti atlyginta pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nusprendė, kad nenustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nustatytų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, – valstybės institucijos (Marijampolės AVPK) ar jos darbuotojų neteisėta veika (neveikimas). Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą.

21.  ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

22.  Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl konvojavimo sąlygų, neužtikrinant saugos diržų.

23.  Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. – 2020 m. vasario 11 d. laikotarpiu buvo 13 kartų konvojuotas maršrutu Kaunas – Marijampolė – Kaunas. Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) konvojaus grandies specialisto 2020 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr.64-PR2-2988 „Dėl konvojaus automobilių“ nurodyta, kad pareiškėjo konvojavimas buvo vykdomas Marijampolės AVPK turimais dviem kaltinamųjų konvojavimui pritaikytais specialiaisiais automobiliais: „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš į bylą pateiktų techninės apžiūros rezultatų kortelių matyti, kad minėtos transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus (b. l. 70-71).

24.  Dėl saugos diržų automobiliuose, kuriais asmenys konvojuojami, atkreiptinas dėmesys, jog Konvojavimo taisyklės (146 p.) reikalavimo specialiuose automobiliuose įrengti saugos diržus nenustato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016, 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016, 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015), todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

25.  Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė, jog dėl saugos diržų nebuvimo jis buvo nukritęs, susižalojo ar patyrė kitokias realias neigiamas pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-556/2017). Pareiškėjo argumentai, kad etapai į Marijampolės apylinkės teismą sukėlė dvasinius išgyvenimus, pradėjo kankinti baimės jausmas (baimė dėl mašinų, pareigūnų, nepasitikėjimas savimi), todėl teko lankytis pas psichologą laikytini pernelyg abstrakčiais. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl konvojavimo sąlygų teko lankytis pas psichologą.

26.  Pažymėtina, kad į bylą pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 70-71) bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimai (b. l. 68-69) patvirtina naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Taigi, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, t. y. kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta.

27.  Pareiškėjas paaiškina, kad dėl to, jog jam nebuvo užtikrinti saugos diržai, kiekvieno etapo metu kreipėsi į policijos pareigūnus žodžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų raštu ar žodžiu būtų teikęs skundus, o pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl kreipimosi žodžiu į policijos pareigūnus kiekvieno etapo metu laikytini deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio.

28.  Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė