eAS-9-492/2022

Administracinė byla Nr. eAS-9-492/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02703-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3 S

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 5 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo  uždarosios akcinės bendrovės „Merkevičius ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo  uždarosios akcinės bendrovės „Merkevičius ir partneriai“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės pieno konservai“, Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Merkevičius ir partneriai“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Inspekcija) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento  2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 2D-16731 „Dėl 2020-01-22 statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-42-200122-00002 tikrinimo rezultatų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Inspekcijos išduotą 2021 m. rugsėjo 2 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialių reikalavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-20-210902-00087 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Pareiškėjas paaiškino, kad pagal 2019 m. spalio 5 d. projektavimo užduotį, sudarytą su užsakovu Cryogas M&T Poland S. A., statytoju UAB „Marijampolės pieno konservai“ jam buvo pavesta parengti Inžinerinio statinio – aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) statybos projektą. Pagal užsakovo Cryogas M&T Poland S. A. pateiktus duomenis, UAB „Merkevičius ir partneriai“ turėjo suprojektuoti aikštelę technologiniams įrenginiams – vidutinio slėgio suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo stotelės įrangai, kurios paskirtis būtų tenkinti išskirtinai kliento technologinius ir šilumos poreikius. Pareiškėjas, turėdamas duomenis, kurie būtini projektavimo užduočiai vykdyti, bei turėdamas Inspekcijos, kaip atsakingos ir kontroliuojančios institucijos rašytinius išaiškinimus dėl tokio statinio statybos, bei šio statinio projektavimo metu priskiriamos statinio kategorijos, parengė Inžinerinio statinio – Aikštelės, (duomenys neskelbtini), Statybos projektą Nr. MP-19-09-25-TDP-BD (toliau – Statybos projektas). Šio Statybos projekto pagrindu Kalvarijos savivaldybės administracija 2020 m. sausio 22 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-42-200122-00002 (toliau – ir SLD). Pareiškėjas 2021 m. spalio 5 d. el. paštu iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ gavo Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Sprendimą, kuriuo buvo nurodyta, kad Inspekcija pakartotinai patikrino Kalvarijos savivaldybės administracijos SLD, leidžiančio statytojui UAB „Marijampolės pieno konservai“ statyti nesudėtingą statinį – aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad SLD buvo išduotas neteisėtai. Pasak pareiškėjo, šiuo Sprendimu Inspekcija inter alia persiuntė Patikrinimo aktą, kuris buvo surašytas, turint tikslą – nustatyti, ar SLD išdavimas atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas (toliau - STR 1.05.01:2017) ir statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) nuostatas. Pareiškėjo nuomone, nors nei Sprendimas, nei kartu su šiuo Sprendimu siunčiamas Patikrinimo aktas pareiškėjui taip ir nebuvo įteiktas, tačiau šie Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimti teisės aktai sukelia teisines pasekmes ir pareiškėjui, nes šiais teisės aktais Inspekcija expressis verbis konstatuota, kad pareiškėjo rengtame projekte, projektuojamos aikštelės kategorija turėjo būti nurodyta „ypatingas“ (statinys), o projektuotojas tuo pagrindu turėjo atlikti jo rengiamo projekto ekspertizę. Taip pat Inspekcija, Patikrinimo aktu nusprendusi, kad SLD išduotas neteisėtai, inter alia nurodė, kad šio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, už kuriuos projektuotojui / projekto vadovui gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Be to, šie administraciniai aktai tiesiogiai sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, nes jis, šių aktų nenuginčijus teisme, turėtų parengti kitą projektą, nurodant kitą statinio kategoriją.

II.

Regionų  apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi nutarė pareiškėjo UAB „Merkevičius ir partneriai“ skundą atsisakyti priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.) Aptaręs Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.)  (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, teismas konstatavo, kad Inspekcijai nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, ji per 5 dienas gali kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Taigi teismas darė išvadą, kad nei Sprendimas, nei Patikrinimo aktas nėra galutiniai administraciniai aktai, sukeliantys teisines pasekmės pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad atliekamų patikrinimų metu viešojo administravimo subjektai surašo daug įvairių aktų ir kitų dokumentų, kurie atspindi (patvirtina) tam tikro pažeidimo faktą. Tačiau tik tada, jeigu tokiame dokumente būtų formuluojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), šis dokumentas būtų privalomas vykdyti adresatui bei galėtų būti skundžiamas teismui. Nagrinėjamu atveju ginčijamu Patikrinimo aktu, kuriuo konstatuota, kad SLD buvo išduotas neteisėtai, nėra išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo pareiškėjui, jame konstatuoti faktai tiesiogiai nesukuria pareiškėjui ar kitiems asmenims jokių teisių ar pareigų, jais nėra pritaikytos poveikio priemonės. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai ginčijamas patikrinimo aktas, kuriame asmeniui nenustatyta jokių valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias pasekmes ar jį įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų. Teismas akcentavo, kad šis Patikrinimo aktas yra tik pagrindas įgaliotiems viešojo administravimo subjektams priimti atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Nagrinėjamu atveju teisines pasekmes sukeltų Inspekcijos veiksmai, numatyti Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte, t. y. Inspekcijos kreipimasis į teismą dėl SLD panaikinimo. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčijamu Sprendimu SLD išdavusi institucija (Kalvarijos savivaldybės administracija) ir statytojas (UAB „Marijampolės pieno konservai“) buvo informuoti apie atlikto patikrinimo rezultatus, pateikiant patikrinimo akto kopijas. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nes jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui ir šis raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Minėtu raštu statybą leidžiantį dokumentą išdavusi institucija (Kalvarijos savivaldybės administracija) ir statytojas (UAB „Marijampolės pieno konservai“) buvo tik informuoti apie Inspekcijos atlikto patikrinimo rezultatus, kartu pateikiant jiems Patikrinimo aktą. Pasak teismo, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, todėl taip pat negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas UAB „Merkevičius ir partneriai“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad jis skundė teismui valstybės institucijos priimtą sprendimą, kuriuo ši institucija padarė išvadą, kad SLD, išduotas pagal pareiškėjo parengtą projektą, buvo išduotas neteisėtai, t. y. šiuo savo sprendimu valstybės institucija išreiškė savo poziciją inter alia ir dėl pareiškėjo atliktų veiksmų, kuriuos laikė neteisėtais, bei inter alia ir dėl veiksmų, susijusių su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, kuriuos taip pat laikė neteisėtais. Pareiškėjo nuomone, vien tas faktas, kad institucija savo sprendimu išreiškė savo valią, požiūrį į asmenų atliktus veiksmus, ir dėl to priėmė rašytinį sprendimą, suponuoja išvadą, kad asmenys, kurių atžvilgiu toks sprendimas buvo priimtas, de facto patyrė neigiamas pasekmes, net jei toks sprendimas nesukuria vienokių ar kitokių materialių pasekmių. Pareiškėjo nuomone, esant tokiai situacijai, pareiškėjas turi turėti galimybę teikti skundą teismui, kad teismas įvertintų valstybės institucijos priimto sprendimo pagrįstumą, net jei toks sprendimas, kaip, kad nurodo teismas, jokių pasekmių niekam nesukelia. Pareiškėjo teigimu, laikantis tokios pozicijos, kad ad hoc byloje atsakovo priimtas sprendimas yra tik informacinio pobūdžio, ir teismui jo neperžiūrėjus, susidaro situacija, kai toks sprendimas egzistuoja atsakovo valdomų dokumentų sistemoje, ir atsakovas šiuo sprendimu gali vadovautis priimdamas kitus sprendimus, kaip pvz. spręsdamas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, kreipdamasis į asociacijas dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir t.t. ir pan. Tai, kad toks sprendimas gali būti skundžiamas teismui, pažymima ir pačios institucijos sprendime, kuri nurodo, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Merkevičius ir partneriai“ skundą, kadangi skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo ir Patikrinimo akto panaikinimo, teigdamas, kad skundas nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad Patikrinimo akte konstatuojami faktai tiesiogiai nesukuria pareiškėjui ar kitiems asmenims jokių teisių ar pareigų, jais nėra pritaikytos poveikio priemonės, o Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir atskirame skunde nurodo, kad Patikrinimo akte Inspekcija išreiškė savo poziciją dėl pareiškėjo atliktų veiksmų, kuriuos laikė neteisėtais, bei dėl veiksmų, susijusių su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, kuriuos taip pat laikė neteisėtais. Pareiškėjo nuomone, vien Inspekcijos valios išreiškimas suponuoja išvadą, kad asmenys, kurių atžvilgiu tokia valia išreikšta, patyrė neigiamas pasekmes, net jei toks sprendimas nesukuria vienokių ar kitokių materialių pasekmių. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas Sprendimu gali vadovautis priimdamas kitus sprendimus, kaip pvz. spręsdamas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, kreipdamasis į asociacijas dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir t.t. ir pan. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad pačiame sprendime yra nurodyta apskundimo tvarka. Pirmiausia pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas, kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra įtakojami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2453-525/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).  Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos valstybinė priežiūrą atlieka Inspekcija. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statybos valstybinę priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus. Įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta Inspekcijos atliekamo patikrinimo tvarka, kai tikrinamas SLD išdavimo teisėtumas. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs Inspekcijos pareigūnas. Patikrinimo akto kopija pateikiama statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam viešojo administravimo subjektui. Apie atliktą patikrinimą skundo ar pranešimo pateikėjas informuojamas raštu per 5 darbo dienas nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos, pridedant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą patikrinimo akto kopiją (Įstatymo 10 str. 6 d.). Įstatymo 10 straipsnio 7 dalis nustato, kad Inspekcijos pareigūnas ne vėliau kaip po 5 darbo dienų nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos priima sprendimą: 1) jeigu nustatyti techninio pobūdžio ar mažareikšmiai procedūriniai pažeidimai, taip pat jeigu nustatyti kiti trūkumai, kuriuos galima pašalinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų, – pateikti statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam ar kitam viešojo administravimo subjektui ar statytojui privalomąjį nurodymą per jame nurodytą, bet ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminą pašalinti nustatytus pažeidimus ar trūkumus; 2) jeigu nustatyta, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo sumokėta Statybos įstatymo 1 priede nustatyta įmoka (ar jos dalis) už savavališkos statybos įteisinimą, kai teisės aktų nustatyta tvarka ši įmoka privaloma, – pateikti Statybos įstatymo 1 priedo 10 punkte nurodytiems kaltiems asmenims privalomąjį nurodymą per jame nurodytą, bet ne ilgesnį nei 4 mėnesių terminą sumokėti įmoką (ar trūkstamą jos dalį); neįvykdžius privalomojo nurodymo, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo jį įvykdyti; 3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, – kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo. Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Taip pat Inspekcija turi teisę dėl neteisėtai priimtų su statyba susijusių administracinių sprendimų panaikinimo šiuos sprendimus priėmusiems subjektams teikti privalomuosius nurodymus. Per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo ar dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą (Įstatymo 23 str. 1 d. 4 p.). Inspekcija įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę vykdyti su administracinės nuobaudos skyrimu susijusius veiksmus (Įstatymo 23 str. 1 d. 7 p.). Vadovaujantis Planavimo sąlygų, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašo, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 (toliau – ir Aprašas), 26.1 – 26.6 punktai nustato, kokių veiksmų Inspekcijos pareigūnas gali imtis nustatęs pažeidimus. Inspekcija dėl neteisėtai išduoto SLD galiojimo panaikinimo gali kreiptis į teismą (26.1 p.). Jeigu Inspekcija nustato pažeidimus, kuriuos galima pašalinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų – pateikiama SLD išdavusiam ar kitam viešojo administravimo subjektui ar statytojui privalomasis nurodymas per jame nurodytą terminą, bet ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminą pašalinti nustatytus pažeidimus ar trūkumus (26.2 p.). Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, teisės aktų nustatyta tvarka Inspekcijos pareigūnas pateikia išvadą dėl kreipimosi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti  privalomąjį nurodymą (26.2.2 p.). Jeigu su prašymu išduoti SLD nepateikta statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija, Inspekcijos pareigūnas pateikia projektuotojui privalomąjį nurodymą, o jeigu privalomasis nurodymas neįvykdomas, teisės aktų nustatyta tvarka pateikia išvadą dėl kreipimosi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomą nurodymą (26.3, 26.3.2 p.). Jeigu išduodant SLD nebuvo sumokėta Statybos įstatymo 1 priede nustatyta įmoka (ar jos dalis) už savavališkos statybos įteisinimą, kai teisės aktų nustatyta tvarka ši įmoka privaloma, – pateikia Statybos įstatymo 1 priedo 10 punkte nurodytiems kaltiems asmenims privalomą nurodymą per jame nurodytą, bet ne ilgesnį nei 4 mėnesių terminą sumokėti įmoką (ar trūkstamą jos dalį), o neįvykdžius privalomojo nurodymo teisės aktų nustatyta tvarka pateikia išvadą dėl kreipimosi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. (26.4, 26.4.2 p.). Jeigu nustatyta kitų pažeidimų (trūkumų), nurodytų Akto 5.4 ir 8.6 papunkčiuose, kurie negali būti pašalinti Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytu būdu, privalomasis nurodymas nesurašomas, bet teisės aktų nustatyta tvarka taikoma administracinė atsakomybė (26.5 p.). Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, matyti, kad Inspekcijos parengtas patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas ir konkrečių teisių ir pareigų nesukuria, o tam, kad būtų sukurtos tam tikros prievolės tretiesiems asmenims, Inspekcijos pareigūnai turi atlikti papildomus veiksmus (išduoti privalomą nurodymą, inicijuoti kreipimąsi į teismą, inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinės nuobaudos skyrimo). Kaip matyti iš Patikrinimo akto turinio, nagrinėjamu atveju Inspekcijos pareigūnas, atlikęs patikrinimą, konstatavo tam tikras aplinkybes dėl nustatytų pažeidimų, tačiau Patikrinimo aktu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas joks konkretus sprendimas, jam nebuvo nustatytos jokios teisės ar pareigos, t. y. pareiškėjui nesukuriamos jokios teisinės pasekmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, konstatuoja, kad šis Sprendimas adresuotas ne pareiškėjui, o Kalvarijos savivaldybės administracijai, UAB „Marijampolės pieno konservai“ bei Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai. Taigi Inspekcija minėtu Sprendimu informaciją apie nustatytus pažeidimus, Patikrinimo akto kopijas pateikiama konkretiems subjektams (ne pareiškėjui).  Inspekcija Sprendimu prašo savivaldybės administracijos direktorių iki 2021 m. spalio 8 d. nurodyti įgaliotą (-us) savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją (-us), kurie atsakingi už prašymo išduoti SLD su prie jo pridėtais privalomais dokumentais (įskaitant projektą) tikrinimą, pateikiant šio asmens (-ų) pareigybės (-ių) aprašymus. Inspekcija šiuo Sprendimu informavo, kad nurodytam (-iems) asmeniui (-ims) bus pradėta administracinio nusižengimo teisena, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 362 straipsnio 1 dalyje už teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimus. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimas yra tarpinio pobūdžio dokumentas, skirtas pasirengti administracinės nuobaudos skyrimui, kuris konkretiems subjektams sukurs teisines pasekmes. Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad Sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio akto kvalifikavimą ir teisinį vertinimą negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl Patikrinimo akto ir Sprendimo gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Apibendrindama teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Patikrinimo aktas ir jo pagrindu priimtas Sprendimas yra konstatuojamojo, informacinio pobūdžio dokumentai ir konkrečiai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukuria. Nei Patikrinimo akte, nei Sprendime nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) pareiškėjui, jais nėra keičiamas pareiškėjo teisių ir pareigų turinys. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjo nurodymas, kad Sprendimo ir Patikrinimo akto pagrindu Inspekcija gali imtis priemonių taikyti administracinę atsakomybę, kreiptis į asociacijos dėl drausminių nuobaudų skyrimo, kaip tik parodo, jog savaime minėti dokumentai, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ar poveikio priemonių nesukuria, o jos gali atsirasti tik Inspekcijai atlikus papildomus veiksmus. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad nepanaikinus Patikrinimo akto ir Sprendimo, jis bus įpareigotas rengti kitą projektą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas šių teiginių nepagrindžia teisiniais argumentais.  Pareiškėjo keliamas ginčas dėl Patikrinimo akto ir Sprendimo, kaip konstatuojamojo ir informacinio pobūdžio aktų, negali būti bylos nagrinėjimo dalykais, o argumentai dėl šių administracinių aktų gali būti panaudoti ginčijant teisines pasekmes, kurios atsirastų jų pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Merkevičius ir partneriai“ atskirąjį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė