A-360-1188/2023

Administracinė byla Nr. A-360-1188/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00805-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.    Pareiškėjas D. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės AVPK), 9 287,40 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl pareiškėjo teigimu, neteisėtų Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo) bei bylinėjimosi išlaidas.

2.    Pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. 2020 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-954-2020 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėją pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, 2020 m. vasario 29 d., 9 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,71 promilių girtumas. Už tai pareiškėjui buvo paskirta 950 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 15 mėnesių.

3.    Pareiškėjas Nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2020 m. birželio 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-85-416/2020 netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant nusižengimo sudėties. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį pareiškėjas apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-356-485/2020 patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikino Nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį bei nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

4.    Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės AVPK pareigūnas, surašęs pareiškėjui 2020 m. vasario 29 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 64-ANR_P-2683-2020 (toliau – ir Administracinio nusižengimo protokolas) nepagrįstai pareiškėjui taikė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) 15 mėnesiui. Marijampolės AVPK pareigūnas, priėmęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje neįvykdė jam teisės aktais nustatytų pareigų, nesurinko būtinų įrodymų, galinčių pagrįsti arba paneigti padarytą nusižengimą. Pareiškėjo nuomone, Marijampolės AVPK administracinio nusižengimo bylos tyrimą vykdė atmestinai, visapusiškai bei objektyviai nesiaiškindamas visų bylai reikšmingų aplinkybių, šališkai vertindamas byloje esančius įrodymus.

5.    Pareiškėjas teigė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos viešosios atsakomybės sąlygos. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir neveikimo, t. y. dėl nepagrįstai surašyto administracinio nusižengimo protokolo, kuris buvo surašytas nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl pareiškėjo kaltės, jam nepagrįstai sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, vėliau priimtų nutarimo ir nutarties, pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, o tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

6.    Pareiškėjas nurodė, kad patyrė 9 287,40 Eur ir 1 000 Eur neturtinę žalą. Turtinę žalą pareiškėjas grindžia tuo, kad nuo 2019 m. liepos 15 d. jis dirbo G. G. įmonėje „Sūdavija“ vairuotoju – kroviku. Pareiškėjui buvo mokamas vidutinis darbo užmokestis, kuris atskaičius mokesčius sudarė 961,74 Eur. Dėl to, kad 2020 m. vasario 29 d. nepagrįstai buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, pareiškėjas negalėjo vykdyti savo tiesioginių funkcijų minėtoje įmonėje, todėl nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 23 d. buvo išleistas nemokamų atostogų, o nuo 2020 m. balandžio 10 d. atleistas iš darbo. Pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 23 d. ir nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. negavo darbo užmokesčio, kurį būtų gavęs, jeigu jam nepagrįstai nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. jis apsigyveno (duomenys neskelbtini) dėl nepagrįstai surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir sustabdytos teisės vairuoti transporto priemones, patyrė išlaidas būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams. Bendra būsto nuomos ir komunalinių mokesčių suma yra 2 686,96 Eur, kurią padalinus per pusę, nes gyvena su drauge, gaunasi 1 343,48 Eur. Pareiškėjas, be kita ko, turtinės žalos atsiradimą sieja su 250 Eur dydžio išlaidomis, patirtomis už teisinę pagalbą.

7.    Pareiškėjas tvirtino, kad dėl Marijampolės AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Pareiškėją kankino nerimas ir netikrumas (teisinis neapibrėžtumas) dėl savo padėties, prarasto darbo, kuris buvo vienintelis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis. Neigiamus išgyvenimus ir psichologinę įtampą pareiškėjui teko patirti beveik pusę metų, nes jam teko lankytis tiek policijoje, tiek teisme, siekiant teisybės. Dėl šių aplinkybių, pareiškėjas teigė patyręs 1 000 Eur neturtinę žalą.

8.    Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9.    Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai - tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti - prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

10.  Atsakovo atstovas paaiškino, jog pareiškėjas neteisėtus veiksmus iš esmės grindžia viena aplinkybe – įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN-2-356-485/2020, kuriuo administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta ne dėl neteisėtų Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmų, o dėl įrodymų nepakankamumo. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovo atstovas nurodė, kad administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio nusižengimo bylos nutraukimo aplinkybės. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog Kauno apygardos teismas nekonstatavo nagrinėjamu atveju Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumo ir nenustatė, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taigi, Marijampolės AVPK pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

11.  Atsakovo atstovas patikino, jog administracinio nusižengimo byloje buvo surinkti visi reikiami duomenys, reikšmingi administracinio nusižengimo pažeidimui išsiaiškinti, t. y. policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašas, pareiškėjo parodymai ir kt. Taigi, atsakovo atstovo nuomone, vien ta aplinkybė, jog bylą nagrinėjantis Marijampolės AVPK pareigūnas surinktus įrodymus vertino kitaip, nei Kauno apygardos teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti policijos pareigūno neteisėtus veiksmus. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje pažymima, jog, jeigu pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtus veiksmus. Atsakovo atstovo nuomone, nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo surašytas vykdant pareigūnui patikėtas funkcijas ir nėra jokio pagrindo šiuo atveju spręsti, jog pareigūnas šioje situacijoje veikė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

12.  Atsakovo atstovas, pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, jog, pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu arba neveikimu), nulėmusiais atsakovo civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo prašomas priteisti turtinės žalos dydis nesusijęs priežastiniu ryšiu su Marijampolės AVPK pareigūno veiksmais. Tai, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas byloje surinktus įrodymus įvertino kitaip, nei teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti pareigūno neteisėtus veiksmus, ir, kad šie veiksmai nulėmė turtinės žalos atsiradimą. Atsakovo atstovas akcentavo, jog pagal teismų praktiką, neturtine žala gali būti laikomi tik gana stiprūs, intensyvūs ir dideli išgyvenimai ir nepatogumai.

II.

13.  Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 25 d. sprendimu patenkino iš dalies pareiškėjo D. T. skundą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, 4 541,07 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14.  Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

14.1.    Marijampolės AVPK pareigūnas 2020 m. vasario 29 d. surašė pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2020 m. vasario 29 d., 9 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Pareiškėjui nustatytas lengvas – 0,71 promilės girtumo laipsnis, sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2020 m. vasario 29 d.

14.2.  Marijampolės AVPK pareigūnas 2020 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-954/2020, kuriuo pareiškėją pripažino kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, vairavo transporto priemonę neblaivus. Pareiškėjui už tai paskirta 950 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 15 mėn. laikotarpiui. Pareiškėjas šį nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismui.

14.3.  Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-85-416/2020, atmetė pareiškėjo skundą, o Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-356-485/2020, patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį bei Marijampolės AVPK 2020 m. kovo 5 d. nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas yra įsiteisėjęs.

15.     Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalaujamo žalos atlyginimo, kurį pareiškėjas kildina iš Marijampolės AVPK pareigūno veiksmų surašant administracinio nusižengimo protokolą bei priimant 2020 m. kovo 5 d. nutarimą, dėl kurių pareiškėjas neturėjo teisės vairuoti nuo 2020 m. vasario 29 d., ir dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą, išaiškino, jog pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkintas tik nustačius neteisėtus Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmus (neveikimą), žalos padarymo pareiškėjui faktą ir priežastinį ryšį tarp šios institucijos veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos.

16.     Pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatavo, kad būtent įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarime, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjo administracinio nusižengimo byla, pripažinta, kad pareigūnai nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė administracinio nusižengimo aplinkybes. Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo kaltė nutarime buvo grindžiama tik policijos pareigūnų parodymais bei vaizdo įrašas, kurių šiuo atveju nepakanka pareiškėjo kaltei pagrįsti. Teismas nurodė, kad nepaisant to, kad Marijampolės AVPK pareigūnai turėjo savo vidinį įsitikinimą dėl nagrinėjamos situacijos aplinkybių, jie neturėjo pagrindo surašyti pareiškėjui protokolą vien dėl tokio savo įsitikinimo, kai savo kaltę pareiškėjas ir kartu su juo važiavusi draugė neigė dar įvykio vietoje. Teismas vertino, kad Marijampolės AVPK pareigūnai turėjo pareigą surinkti papildomus įrodymus, kad pašalintų abejones tarp jų įsitikinimo ir pareiškėjo bei jo draugės paaiškinimų, o ne surašyti protokolą remiantis vien tik savo įsitikinimu, tačiau be pakankamų įrodymų šiam įsitikinimui pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Marijampolės AVPK pareigūnai nagrinėjamu atveju elgėsi aplaidžiai, paviršutiniškai ir nepaisė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17.     Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti jam dėl policijos pareigūnų veiksmų patirtą žalą, t. y. 250 Eur dydžio išlaidas už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas administracinio nusižengimo byloje, konstatavo, kad administracinio nusižengimo byloje patirtos išlaidos už teisinę pagalbą negali būti priteisiamos kaip žala atskiroje administracinėje byloje pagal CK 6.271 straipsnį. Teismas išaiškino, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti sprendžiamas administracinio nusižengimo teisenos metu, o ne inicijuojant naują bylą administraciniame teisme dėl turtinės žalos priteisimo. Taigi vadovaudamasis ANK 666 straipsniu, pareiškėjo prašymą priteisti 250 Eur turtinę žalą už advokato teisines paslaugas, teismas atmetė.

18.     Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo darbu, pripažino, kad dėl neteisėto teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo surašius minėtą protokolą ir dėl šios teisės atėmimo priėmus minėtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pareiškėjas neteko galimybės dirbti ir neteko pajamų dėl negauto darbo užmokesčio, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų pareigūnų veiksmų. Teismas pripažino, kad pareiškėjo nurodytas laikotarpis, už kurį jis negavo prarastų pajamų dėl netekto darbo užmokesčio didžiąja dalimi yra pagrįstas ir sudaro pagrindą turtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, nes per šį laikotarpį pareiškėjas iš tiesų negavo darbo užmokesčio per nemokamų atostogų laikotarpį, o atleidus iš darbo turėjo objektyvią ir svarią kliūtį susirasti kitą darbą, nes neturėjo teisės vairuoti, kuri šiuolaikinėje darbo rinkoje yra itin svarbi norint įsidarbinti. Tačiau patikrinęs VSDFV Sodros duomenų bazės duomenis, teismas patikslino laikotarpį, per kurį pareiškėjas negalėjo dirbti dėl prarastos teisės vairuoti ir skaičiavo jį ne iki 2020 m. lapkričio 6 d., kaip skunde nurodė pareiškėjas, o iki 2020 m. spalio 7 d., kai pareiškėjas įsidarbino kitoje darbovietėje ir atgavo teisę vairuoti transporto priemones. Teismas, be kita ko, įskaičiavo laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. spalio 7 d. į turtinės žalos apskaičiavimo laiką, per kurį pareiškėjas neturėjo darbo pajamų. Teismas konstatavo, jog visas laikotarpis, per kurį pareiškėjas negavo darbo užmokesčio, sudaro 6 mėnesius ir 12 dienų, todėl turtinę žalą skaičiavo kaip negautą darbo užmokestį už 6 mėnesius ir 1/3 mėnesio (12 dienų iš esmės sudaro 1/3 mėnesio).

19.       Teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl būsto nuomos ir komunalinių mokesčių patirtų išlaidų, konstatuodamas, kad šios išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su byloje konstatuotais neteisėtais Marijampolės AVPK veiksmais.

20.     Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti pareiškėju, kad jis patyrė negatyvius išgyvenimus dėl nepagrįsto jo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Teismas pripažino, kad be pakankamų įrodymų apkaltintą grubaus nusižengimo padarymu pareiškėją kamavo nerimas ir netikrumas dėl savo ateities ir padėties kol vyko teisinis procesas. Pareiškėjas, praradęs darbą ir pragyvenimo šaltinį, neabejotinai patyrė sumenkusį savivertės jausmą, nes praradęs pajamas iš dalies tapo priklausomas nuo kitų asmenų paramos. Jis išgyveno dėl to, kad neturėjo kasdieninio prasmingo ir naudingo užsiėmimo darbe, patyrė nusivylimo ir bejėgiškumo jausmą, kai jo parodymai nebuvo vertinami kaip lygiaverčiai įrodymai sprendžiant jo kaltės klausimą. Be to, pareiškėjui teko dalyvauti daugelyje procesinių veiksmų, tiek policijoje, tiek teismuose, kurie kelia įtampą žmogui, kurio likimas sprendžiamas tokiame procese. Pažymėtina, kad tokius išgyvenimus pareiškėjas patyrė beveik pusę metų, kol buvo panaikintos visos teisinės pasekmės dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl teismas sprendė, kad ši situacija sukėlė ne trumpalaikius ir ne mažareikšmius išgyvenimus ir neigiamas emocijas, o nuolatinę stresinę būseną. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes ir pareiškėjo patirtus išgyvenimus bei kitas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo prašoma priteisti 1 000 Eur neturtinė žala nėra didelė ir tai yra teisinga ir adekvati kompensacija už pareiškėjo išgyvenimus, todėl šią sumą priteisė pareiškėjui.

III.

21.  Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

22.  Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

23.  Atsakovo atstovas nesutinka, kad remiantis Kauno apygardos teismo nutarimu buvo konstatuoti Marijampolės AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai, kadangi administracinio nusižengimo bylos nutraukimą iš esmės lėmė skirtingas tų pačių įrodymų vertinimas. Jokių kitų naujų argumentų, pagrindžiančių, kad Marijampolės AVPK pareigūnai prieš pareiškėją atliko neteisėtus veiksmus, pareiškėjas nenurodo. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos duomenys ir joje nustatytos aplinkybės nulėmė bylą nagrinėjusio pareigūno vidinį įsitikimą, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė, tuo tarpu Kauno apygardos teismas nustatė, kad toks įsitikinimas buvo klaidingas, tačiau tai buvo siejama ne su atitinkamais neteisėtais pareigūnų veiksmais, bet kitaip vertinant tuos pačius įrodymus. Atsakovo atstovo nuomone, Marijampolės AVPK pareigūnai neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme neatliko, dėl šios priežasties, nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, nekyla civilinė atsakomybė atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.

24.  Pareiškėjas D. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

25.  Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, mano, kad apeliacinis skundas yra parengtas tik tam, kad atidėti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą.

26.  Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, išvados grindžiamos objektyviais ir leistinais byloje įrodymais. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir motyvais, kad Marijampolės AVPK pareigūnai turėjo pareigą surinkti papildomus įrodymus, kad pašalintų abejones tarp savo įsitikinimų ir pareiškėjo bei jo draugės paaiškinimų, o ne surašyti administracinio nusižengimo protokolą remdamiesi vien tik savo įsitikinimais, tačiau be pakankamų įrodymų šiems įsitikinimams pagrįsti. Nustačius ANK pažeidimus, yra teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti turtinę ir neturtinę žalą, todėl atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

27.     Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 9 287,40 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmų surašant pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą ir nubaudžiant pareiškėją už administracinio nusižengimo padarymą.

28.     Pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir, konstatavęs Marijampolės AVPK pareigūnų neteisėtus veiksmus, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, 4 541,07 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

29.     Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir išvada, kad Marijampolės AVPK pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

30.     Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31.     Byloje nustatyta, kad Marijampolės AVPK pareigūnas M. A. P. 2020 m. vasario 29 d. surašė pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 29 d., 9 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (pareiškėjui nustatytas 0,71 promilės girtumo laipsnis). Pareiškėjui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2020 m. vasario 29 d. Marijampolės AVPK pareigūnas M. M. 2020 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-954/2020, kuriuo pareiškėją pripažino kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, 2020 m. vasario 29 d., 9 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Už tai pareiškėjui paskirta 950 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių.

32.     Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-85-416/2020 netenkino pareiškėjo skundo, paliko nepakeistą Nutarimą. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-356-485/2020 patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikino Nutarimą bei Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje pripažino, kad Marijampolės AVPK pareigūnai nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė administracinio nusižengimo aplinkybes. Teismas vertino, kad pareiškėjo kaltė iš esmės grindžiama vien tik policijos pareigūnų parodymais bei vaizdo įrašu, kurių nepakanka pareiškėjo kaltei pagrįsti. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nepaisant to, kad Marijampolės AVPK pareigūnas, turėjęs vidinį įsitikinimą, pripažino, jog automobilį vairavo pareiškėjas, tačiau nesant pakankamai duomenų šiai aplinkybei pagrįsti, jis neturėjo pakankamo pagrindo surašyti pareiškėjui protokolą vien dėl tokio savo įsitikinimo, kai savo kaltę pareiškėjas ir kartu su juo važiavusi keleivė – jo draugė, kategoriškai neigė dar įvykio vietoje, bei aiškiai nurodė, kad transporto priemonę vairavo ji.

33.     Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė pareiškėjui 4 541,07 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, patirtą dėl Marijampolės AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) neteisėtai surašant pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą ir Nutarimą, pripažįstant pareiškėją padariusiu administracinį nusižengimą.

34.     Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, jog, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsnį, administracinių nusižengimų paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltus asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

35.     ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės; nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

36.     Pagal ANK 590 straipsnį, pareigūnai administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Šio kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, kurie privalo būti nurodyti administracinio nusižengimo protokole. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, kurie privalo būti nurodyti nutarime.

37.     Taigi iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad ANK yra įtvirtintos aiškios pareigos pareigūnams, nagrinėjantiems administracinių nusižengimų bylas.

38.     Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Be to, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

39.     Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-356-485/2020, panaikindamas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, konstatavo, kad Marijampolės AVPK pareigūnai nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė administracinio nusižengimo aplinkybes. Teismas vertino, kad pareiškėjo kaltė iš esmės grindžiama tik policijos pareigūnų parodymais bei vaizdo įrašu, kurių nepakanka pareiškėjo kaltei pagrįsti. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nepaisant to, kad Marijampolės AVPK pareigūnas, turėjęs vidinį įsitikinimą, pripažino, jog automobilį vairavo pareiškėjas, tačiau nesant pakankamai duomenų šiai aplinkybei pagrįsti, jis neturėjo pakankamo pagrindo surašyti pareiškėjui protokolą vien dėl tokio savo įsitikinimo, kai savo kaltę pareiškėjas ir kartu su juo važiavusi keleivė – jo draugė, kategoriškai neigė dar įvykio vietoje, bei aiškiai nurodė, kad transporto priemonę vairavo ji. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą paliko galioti ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-648/2021.

40.     Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Vertindamas ir priteisdamas pareiškėjui priteistą turtinę žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl neteisėto teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo surašius administracinio nusižengimo protokolą ir dėl šios teisės atėmimo priėmus Nutarimą administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas neteko galimybės dirbti ir atitinkamai neteko pajamų dėl negauto darbo užmokesčio, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę Marijampolės AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų.

41.     Iš byloje pateikto įmonės, kurioje dirbo pareiškėjas, pranešimo dėl darbo sutarties nutraukimo turinio matyti, kad pareiškėjas pranešimu buvo informuotas apie tai, kad darbo santykiai su juo nutraukiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 60 straipsniu, t. y., kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas. Todėl atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas neteko darbo bei pajamų, dėl to, kad buvo sustabdyta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, pagrįstai konstatuota, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp Marijampolės AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos. Teismas pagrįstai atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį dėl būsto nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidų atlyginimo, įvertinęs, kad šios išlaidos nėra susietos priežastiniu ryšiu su Marijampolės AVPK pareigūnų neteisėtais veiksmais.

42.     Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus dėl nepagrįsto jo nubaudimo ir patraukimo administracinėn atsakomybėn, pagrįstai sprendė, kad Marijampolės AVPK pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Tai, kad Marijampolės AVPK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas dėl neteisėtų Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmų galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, ir šie išgyvenimai truko daugiau nei pusę metų, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ši situacija sukėlė pareiškėjui nemažareikšmius ir netrumpalaikius išgyvenimus, dėl ko pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

43.     Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

44.     Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

45.     CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

46.     Neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014).

47.     Teisėjų kolegija, atlikusi pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos viešajai atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai iš atsakovo atstovo priteista turtinė ir neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai tinkamai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis