2AT-16-489/2023

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-16-489/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00234-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo advokato Tomo Bagdanskio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. vasario 10 d. nutarimu R. P. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 1000 Eur dydžio bauda už tai, kad nuo 2021 m. gruodžio 18 d. 10.00 val. iki 2021 m. gruodžio 18 d. 22.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes, esant darbo sutarties požymiams, Bendrovės prekybos saloje, esančioje (duomenys neskelbtini), leido dirbti Bendrovės naudai V. A. 2021 m. gruodžio 18 d. nesudarius rašytinės sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

2.   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu Institucijos nutarimas panaikintas ir administracinė teisena R. P. nutraukta, nes nepadaryta veika, turtinti administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3.   Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimas panaikintas ir paliktas galioti Institucijos 2022 m. vasario 10 d. nutarimas, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1000 Eur dydžio bauda.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. liepos 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo advokato T. Bagdanskio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena R. P. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priteisti R. P. naudai bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veiklos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

5.2. Nagrinėjamu atveju V. A. atvykimas 2021 m. gruodžio 18 d. į prekybos centre esančią prekybos salą buvo žinomas trims Bendrovės darbuotojoms – M. P., D. V. ir T. M., iš kurių nė viena apie tai neinformavo už naujų darbuotojų įdarbinimą atsakingų asmenų (Bendrovės direktoriaus, personalo vadovės ir (ar) įdarbinimo procese dalyvaujančios Bendrovės vadybininkės). Šios trys darbuotojos nėra priskirtos Bendrovės administracijos personalui, be kitų klausimų, sprendžiančiam ir asmenų atrankos ir įdarbinimo klausimus, taip pat galinčiam duoti nurodymus kitiems darbuotojams Bendrovės viduje. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas nepagrįstai susidariusią situaciją, kai apie V. A. buvimą prekybos saloje žinojo tik techninis personalas, bet ne Bendrovės administracija (kuri ir yra atsakinga už naujų asmenų įdarbinimo klausimus), prilygino sulygtam darbui pagal Bendrovės nustatytą tvarką. Toks apygardos teismo išaiškinimas nepagrįstai išplečia ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymo ribas, kai iš esmės bet kurie darbuotojai (visiškai nepriklausomai nuo jiems suteiktų įgaliojimų apimties) turėtų teisę be darbdavio (tų asmenų, per kuriuos darbdavys įgyvendina savo veiksnumą) žinios spręsti dėl darbo vietos naujiems asmenims suteikimo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes būtent apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad V. A. dėl darbo su reikiamus įgaliojimus turinčiais asmenimis nesulygo (nei žodžiu, nei raštu, nei jokia kitokia forma), todėl byloje nėra nustatytas nelegalaus darbo požymis – darbas darbuotojui (V. A.) ir darbdaviui (Bendrovei) susitarus.

5.3. Asmuo negali atsakyti pagal ANK už savo veiksmus ir kilusius padarinius be kaltės. Jeigu asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, nenumatė padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padarinių kyla. Teismų išvados dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turi būti motyvuotos ir pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis. Priimtoje skundžiamoje apygardos teismo nutartyje tai nebuvo padaryta. Apygardos teismo išvados dėl R. P. kaltės, tariamai pasireiškusios nerūpestingumu, yra nepagrįstos ir deklaratyvios. Tokios išvados padarytos neįvertinus, ar R. P. susiklosčiusioje situacijoje turėjo objektyvią galimybę tokią kontrolę užtikrinti ir (ar) numatyti nurodytų padarinių atsiradimo galimybę. Šiame kontekste atsižvelgtina į tai, kad nė viena iš prekybos saloje 2021 m. gruodžio 18 d. buvusių darbuotojų apie V. A. atvykimą atsakingų Bendrovės asmenų neinformavo, V. A., gavęs darbo anketą, jokių pasirašytų dokumentų 2021 m. gruodžio 17 d. Bendrovei neišsiuntė, taip neišreikšdamas savo valios įsidarbinti Bendrovėje. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad R. P. negalėjo numatyti, jog dėl darbo santykių nesusitaręs asmuo gali savo nuožiūra atvykti į prekybos salą bei, neinformuodamas apie tai už naujų darbuotojų įdarbinimą atsakingo personalo, pasinaudodamas prekybos saloje dirbančių darbuotojų nežinojimu, vidine diskomunikacija ar bet kokiomis kitomis nuo Bendrovės vadovo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, atlikti kokias nors darbo funkcijas. Vien tai, kad R. P. yra Bendrovės vienasmenis valdymo organas (direktorius), savaime nepatvirtina žinojimo ir (ar) turėjimo žinoti apie galimą nelegalaus darbo atvejį V. A. savavališkai (be Bendrovės administracijos žinios) pasirodžius prekybos saloje bei pasinaudojus diskomunikacija tarp dirbusių asmenų.

6.   Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas R. R. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo R. P. atstovo advokato T. Bagdanskio prašymą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį ir Institucijos 2022 m. vasario 10 d. nutarimą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Pareiškėjo teiginiai, kad byloje nenustatytas būtinasis nelegalaus darbo požymis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl darbo, yra nepagrįsti. V. A. bendravo ne tik su Bendrovės prekybos salos darbuotojomis, neturinčiomis įgaliojimų spręsti dėl asmens įdarbinimo. V. A. įdarbinimo procese dalyvavo ir personalo vadovė Ž. R. bei vadybininkė J. K.. Bendrovės direktorius R. P. nebuvo niekam pavedęs darbo sutarčių sudarymo funkcijos. Iš esmės nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai dėl vidinės komunikacijos trūkumo ar tinkamos tvarkos Bendrovėje nenustatymo prekybos salos darbuotojos neinformavo atsakingo asmens, t. y. vadovo, apie naujai atėjusį darbuotoją, kuris buvo prileistas prie darbo vietos. Būtent Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Nagrinėjamu atveju nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. R. P. administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl nerūpestingumo, nes būtent dėl R. P. neveikimo (nenustatymo aiškaus kontrolės mechanizmo, kuris užtikrintų, kad apie potencialių darbuotojų atvykimą būtų informuojama laiku) tapo įmanoma tai, kad V. A. atliko darbines funkcijas iki darbo sutarties pasirašymo su juo ir apie jo įdarbinimą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Atsižvelgiant į tai, R. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo advokato T. Bagdanskio prašymas atmestinas.

Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų

8.   Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-34-303/2019, 2AT-23-489/2020, 2AT-39-788/2021 ir kt.).

9.   Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno)) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui)) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jei teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

10. Remiantis pirmiau nurodytomis teismų normomis ir jų išaiškinimais teismų praktikoje, skundžiama apygardos teismo nutartis tikrinama pagal prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytus argumentus tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindais.

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymo

11. Pareiškėjo argumentai dėl skundžiamos apygardos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo grindžiami dviem aspektais: pirma, kad nebuvo susitarimo (nei žodžiu, nei raštu ar jokia kita forma) su V. A. dėl darbo Bendrovėje, antra, kad nėra nustatyta Bendrovės direktoriaus R. P. kaltė dėl nagrinėjamo nelegalaus darbo atvejo, todėl neva R. P. veikoje nėra nustatyti visi būtinieji jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

12. Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl byloje atlikto įrodymų tyrimo ir jų vertinimo esminių trūkumų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti skundžiamą apygardos teismo nutartį, nėra nustatyta. Tokių aplinkybių nenurodyta ir pareiškėjo prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Apygardos teismo padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas, spręsdamas kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo klausimą, teisės taikymo klaidų nepadarė. Vien tai, kad pareiškėjui yra nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių vertinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai.

13. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nelegalaus darbo turinys nenustatytas, ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipiančioji – nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties, požymiai atskleidžiami kituose teisės aktuose.

14. Nagrinėjamai bylai aktuali UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija) nuostata, pagal kurią nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai DK 42 straipsnio 2 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje.

15. Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal DK 34 straipsnį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar už darbo valandą (valandinį atlygį) ir jis negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.

16. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šie veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-27-942/2020).

17. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra ginčijamos. Iš esmės tas pačias faktines aplinkybes nustatė tiek Institucija, skyrusi nuobaudą R. P., ir apygardos teismas, panaikinęs apylinkės teismo nutarimą ir palikęs galioti Institucijos nutarimą, tiek apylinkės teismas, panaikinęs Institucijos nutarimą ir administracinę teiseną R. P. nutraukęs.

18. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 17 d. V. A. dėl galimybės įsidarbinti Bendrovėje telefonu kalbėjosi su Bendrovės personalo vadove Ž. R., taip pat su vadybininke J. K., atsakinga už prekybos centruose esančias Bendrovės prekybos vietas, ir su jomis sutarė, jog dar tą pačią dieną iki 18 val. nuvyks apžiūrėti Bendrovės prekybos salos, esančios viename iš prekybos centrų, kad įvertintų darbo sąlygas ir apsispręstų, ar nori dirbti. Po pokalbio telefonu 14.09 val. Ž. R. elektroniniu paštu atsiuntė V. A. dokumentus (prašymą priimti į darbą, darbuotojo anketą ir formą dėl NPD taikymo), kuriuos šis turės užpildyti norėdamas įsidarbinti Bendrovėje. Pagal susitarimą, V. A. 2021 m. gruodžio 17 d. vakare nuvyko į prekybos centre esančią Bendrovės prekybos salą, ten bendravo su tuo metu ten dirbusia pardavėja D. V.. Pastaroji aprodė V. A. darbo vietą (tiek pačią prekybos salą, tiek prekių sandėlį), trumpai supažindino su darbo funkcijomis. 2021 m. gruodžio 18 d. V. A. vėl atvyko į prekybos salą ir ten jau praleido visą darbo dieną, nuo 10 val. iki 22 val., kartu su tą dieną dirbusia pardavėja M. P.. Nustatyta, kad V. A. bendravo su klientais, pardavinėjo produkciją, ją pakavo, dirbo su kasa, atnešdavo prekes iš sandėlio, tvarkė darbo vietą. V. A. į prekybos salą atvyko ir 2021 m. gruodžio 19 d. iš ryto, bet tą dieną dirbusi D. V. susisiekė su Bendrovės administracija ir sužinojusi, jog V. A. nėra įdarbintas, jam dirbti neleido.

19. Pagal byloje nustatytas aplinkybes apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2021 m. gruodžio 18 d. Bendrovės prekybos saloje V. A. atliko konkrečias – pardavėjo – funkcijas, t. y. realiai dirbo Bendrovės naudai, laikydamasis nustatytos darbo tvarkos ir prižiūrimas pardavėjos M. P.. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Nors M. P. įvardijo V. A. buvimą prekybos saloje kaip apmokymą dirbti, bet apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju apmokymo procesas iš esmės sutapo su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu, todėl tokie veiksmai galėjo būti atlikti tik sudarius darbo sutartį, o siekiant įsitikinti, ar asmuo yra tinkamas darbo funkcijoms atlikti ir ar pačiam darbuotojui darbas yra tinkamas, pagal DK 36 straipsnio nuostatas darbo sutartyje galima susitarti dėl išbandymo. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dėl pareigų, kurių darbines funkcijas atliko, V. A. ir kreipėsi į Bendrovę pagal viešai paskelbtą darbo skelbimą. Apygardos teismas motyvuotai pagrindė ir tai, kad V. A. dirbo atlygintinai, priešingu atveju V. A. nebūtų pareiškęs pretenzijų dėl 2021 m. gruodžio 18 d. išdirbtos visos darbo dienos už tai negaunant atlyginimo. Taigi, tarp Bendrovės ir V. A. susiklostę santykiai Institucijos ir apygardos teismo pagrįstai įvertinti kaip turintys darbo sutarties požymių. Tačiau tarp Bendrovės ir V. A. rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, apie jo priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui nustatyta tvarka taip pat nebuvo pranešta.

20. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad tarp Bendrovės ir V. A. nebuvo susitarimo sukurti darbo teisinius santykius, nes V. A. 2021 m. gruodžio 18 d. į prekybos salą neva atvyko be Bendrovės įgaliotų asmenų žinios. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, 2021 m. gruodžio 17 d. V. A. bendravo su Bendrovės personalo vadove Ž. R., atsakinga už naujų darbuotojų atranką ir įdarbinimo procesą Bendrovėje, taip pat su vadybininke J. K., atsakinga už Bendrovės prekybos vietas. Šios Bendrovės darbuotojos nurodė V. A. nuvykti į prekybos centre esančią Bendrovės prekybos salą ir apžiūrėti, kokios yra darbo sąlygos. Be to, dar iki V. A. nuvykimo į prekybos salą Ž. R. elektroniniu paštu atsiuntė V. A. dokumentus, kuriuos šis turi užpildyti norėdamas įsidarbinti. Tarp atsiųstų dokumentų buvo ir prašymas dėl priėmimo į darbą, jame pagal Ž. R. nurodymus V. A. turėjo nurodyti, kad prašo priimti į darbą nuo 2021 m. gruodžio 18 d. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, dėl įsidarbinimo Bendrovėje V. A. bendravo su už tai atsakingais paskirtais asmenimis. Įvykdęs jų nurodymus, t. y. nuvykęs susipažinti su darbo vieta ir sąlygomis, V. A. priėmė sprendimą sutikti su darbo pasiūlymu, todėl į prekybos salą atvyko ir 2021 m. gruodžio 18 d., kurią kaip pirmą darbo dieną jam siųstame elektroniniame laiške nurodė Bendrovės personalo vadovė Ž. R.. Susitarimo dėl darbo tarp V. A. ir Bendrovės nepaneigia ir tai, kad V. A. jam prieš tai atsiųstus dokumentus užpildė ir Ž. R. nusiuntė tik 2021 m. gruodžio 18 d. Nagrinėjamu atveju tokį susitarimą patvirtina tiek Bendrovės atsakingų asmenų ir V. A. tarpusavio susirašinėjimas, tiek kiekvieno iš jų pirmiau aptarti veiksmai. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. A. nebuvo išaiškinta, kad, laiku neatsiuntęs užpildytų dokumentų, jis negalės pradėti dirbti 2021 m. gruodžio 18 d. Kaip teisingai nurodė apygardos teismas, nagrinėjamu atveju būtent Bendrovei, kaip darbdavei, kyla pareiga organizuoti įdarbinimo procesą taip, kad darbo sutartis su asmeniu būtų pasirašyta dar prieš asmeniui pradedant realiai dirbti ir apie tai nustatyta tvarka ir terminais būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.

21. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad V. A. 2021 m. gruodžio 18 d. Bendrovėje atliko darbo funkcijas ir dirbo Bendrovės naudai, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir darbdaviui prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie V. A. darbo pradžią, todėl R. P. veika teisingai pripažinta nelegaliu darbu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

22. Pagal ANK 95 straipsnį atsako specialusis subjektas – darbdavys, jo teisėtas atstovas ar įgaliotas asmuo. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, jis organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, taip pat, be kita ko, atsako ir už bendrovės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8 dalis, 12 dalies 1 punktas). Bendrovės direktorius R. P. darbo sutartis su įdarbinamais darbuotojais pasirašydavo pats ir kitiems asmenims to nebuvo pavedęs daryti, todėl apygardos teismas pagrįstai R. P. pripažino tinkamu subjektu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Asmeninės R. P. atsakomybės nešalina tai, kad su V. A. tiesiogiai bendravo už darbuotojų įdarbinimo procesą atsakinga Bendrovės personalo vadovė Ž. R..

23. Nepagrįsti pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai, kad R. P. negali atsakyti dėl nustatyto nelegalaus darbo atvejo, nes dėl susidariusios situacijos jis nėra kaltas. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek neatsargiai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes apygardos teismas padarė išvadą, kad R. P. nusižengimą padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nerūpestingumu. ANK 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). R. P., būdamas Bendrovės vadovas, galėjo ir turėjo numatyti įvairias rizikas, taip pat ir susijusias su naujų darbuotojų įdarbinimu, ir dėl to kilsiančius padarinius, todėl privalėjo taip organizuoti Bendrovės veiklą ir nustatyti tokią tvarką, kad tokia situacija, kai naujas darbuotojas pradeda atlikti darbines funkcijas Bendrovės naudai, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka apie jo darbo pradžią nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, objektyviai negalėtų susidaryti, bet to nepadarė. Pareiškėjo prašymo argumentai apie nepakankamą vidinę komunikaciją tarp prekybos salos darbuotojų ir asmenų, atsakingų už naujų darbuotojų įdarbinimą, tik patvirtina, kad R. P., kaip Bendrovės vadovas, tinkamai savo pareigos neatliko, dėl to prašyme akcentuojamas atskirų Bendrovės darbuotojų nesusikalbėjimas R. P. atsakomybės nešalina.

24. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. P. pagrįstai nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl nelegalaus darbo. Pagrindo abejoti R. P. paskirtos administracinės nuobaudos rūšimi ir dydžiu, kuris atitinka straipsnio sankcijos minimumą, nėra. Taip pat ANK 95 straipsnyje nustatytas nusižengimas nepatenka tarp ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų, kurių požymius atitinkančios veikos gali būti pripažintos mažiau pavojingomis, o tokias veikas padaręs asmuo netrauktinas administracinėn atsakomybėn.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas