eA-1104-662/2023

Administracinė byla Nr. eA-1104-662/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02459-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 19 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kelių policijos tarnybos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), solidariai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad policijos pareigūnams, kurie buvo tarnybiniame automobilyje, nurodė, kad šie pažeidžia Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), taip pat pasiūlė išvažiuoti, priešingu atveju nurodė, kad fotografuos pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, policininkai pažeidimo nepripažino, todėl jis įžengė į važiuojamąją dalį ir nufotografavo pažeidimą. Apie šį pažeidimą pranešė policijai, tačiau informacijos dėl nagrinėjimo rezultato negavo. Tarnyba 2020 m. balandžio 29 d. pareiškėjui surašė protokolą su administraciniu nurodymu sumokėti baudą. Pareiškėjui nurodymo neįvykdžius, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyba 2020 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) skirti pareiškėjui 11 Eur baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas šį Nutarimą panaikino kaip nepagrįstą ir teiseną nutraukė.

2.2. Pareiškėjo įsitikinimu, aplinkybė, kad buvo panaikintas Nutarimas, lemia, jog atsakovo atstovų sprendimai buvo neteisėti. Pareiškėjo teigimu, surašydami protokolą, administracinį nurodymą sumokėti 5 Eur baudą ir Nutarimu skirdami 11 Eur baudą, policijos pareigūnai persekiojo pareiškėją, kadangi jis jiems pasakė pastabą dėl elgesio kelyje. Pareiškėjo nuomone, tai buvo pareigūnų kerštas, nes jie nurodė, jog: „<...> šiaip galima už važiuojamąją dalį jam, dabar stovi, jei eina ant principo“. Pareiškėjas teigė, kad dėl skirtingų pareiškėjo atžvilgiu įvykdytų veiksmų Tarnyba ir Vilniaus AVPK turi atsakyti solidariai.

2.3. Dėl nepagrįsto administracinio persekiojimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją (už pilietinę iniciatyvą patyrė valdžios sankciją), nerimą (laukiant teismo sprendimo), pažeminimą (laikomas teisės pažeidėju), nepatogumą – turėjo rengti skundą, dalyvauti teismo posėdyje.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko. Atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir kad surinktų įrodymų neužteko pareiškėjo kaltei pagrįsti, tačiau teismo nutartyje nebuvo konstatuotas pareigūno, nagrinėjusio administracinio nusižengimo bylą, šališkumas ar kitoks jo suinteresuotumas bylos baigtimi, tendencingumas, nustatytų faktų ar kitų reikšmingų aplinkybių iškraipymas, nuslėpimas, piktnaudžiavimas įgaliojimais, ar kiti teisės aktų pažeidimai.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjo situacijos interpretavimas yra tik jo subjektyvi nuomonė, o įvykio faktinės aplinkybės lėmė Tarnybos darbuotojų įsitikinimą, kad pareiškėjas daro administracinį nusižengimą ir yra kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

4.2. Tarnyba nepriėmė galutinio procesinio sprendimo (Nutarimo), kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo vėliau buvo panaikintas, Tarnybos pareigūnai neatliko neteisėtų ar tyčinių veiksmų, jie tinkamai vykdė nustatytas pareigas.

4.3. Pareigūnams, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, gali būti taikoma tarnybinė, administracinė, materialinė ar baudžiamoji atsakomybė, tačiau nagrinėjamu atveju tokia atsakomybė nekilo, konkretaus skundo dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų gauta nebuvo. Pareiškėjo veiksmai – išėjimas į važiuojamąją gatvės dalį ir policijos pareigūnų tarnybinio automobilio fotografavimas vertintini kaip trukdantys policijos pareigūnams atlikti tarnybines funkcijas. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pareigūnai tuo metu atliko tarnybines funkcijas ir sustojus sustojimo ir stovėjimo taisyklių nepažeidė. Kadangi pareigūnai nepažeidė KET reikalavimų, administracinė teisena jų atžvilgių nebuvo pradėta. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, asmeniškumų nei vienas iš pareigūnų „veikti iš keršto“ neturėjo. Pareigūnai vykdė savo tarnybines funkcijas.

4.4. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos, rėmėsi bendro pobūdžio teiginiais, nenurodė konkrečių pareigūnų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio. Vien tai, kad buvo panaikintas Nutarimas ir nutraukta administracinio nusižengimo teisena, savaime negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip Tarnybos pareigūnų neteisėti veiksmai.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė šias aplinkybes:

6.1. Tarnyba 2020 m. balandžio 29 d. surašė pareiškėjui protokolą su administraciniu nurodymu sumokėti 5 Eur baudą, nurodant, kad pareiškėjas išėjo į važiuojamąją kelio dalį, delsė ir stoviniavo, rankose laikydamas mobiliojo ryšio priemonę, taip pažeisdamas KET 45 punktą.

6.2. Pareiškėjui nurodymo neįvykdžius, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyba 2020 m. liepos 3 d. Nutarimu skyrė pareiškėjui 11 Eur baudą už KET 45 punkto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 6 dalies pažeidimą.

6.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu minėtą Nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose nenustatytas subjektyvusis ANK 428 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties elementas – tyčia, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo išėjimą į važiuojamąją dalį lėmė jo subjektyviai suvoktas pilietinis atsakingumas, t. y., pareiškėjas, pagal savo supratimą vykdydamas pilietinę pareigą užfiksuoti galbūt padarytą nusižengimą ir apie tai pranešti atsakingoms institucijoms, į važiuojamąją dalį išėjo siekdamas užfiksuoti šį pažeidimą.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku yra aplinkybių, ar Tarnybos ir Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmai buvo susiję su akivaizdžiu, esminių teisės aktų pažeidimu, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui, vertinimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad jei policijos pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, negali suponuoti neteisėtų veiksmų.

8. Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarime nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjui nutraukta, įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visumą. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas nenustatė neteisėtų pareigūnų veiksmų, vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną, ar jų neteisėto neveikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas nekvestionavo, kad pareiškėjo veiksmai (išėjimas į važiuojamąją kelio dalį) buvo atlikti, tačiau nurodė negalintis vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjas važiuojamojoje dalyje stoviniavo ir delsė, taip pat nurodė, kad nebuvo nustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė – pareiškėjo kaltė. Vertindamas šias aplinkybes nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad vien aplinkybė, jog pareigūnai pareiškėjo buvimą važiuojamojoje kelio dalyje ir fotografavimą vertino kaip delsimą ir stoviniavimą, o teismas tokiam vertinimui nepritarė, savaime nėra pakankama pareigūno aplaidumui ar paviršutiniškumui konstatuoti.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad subjektyvioji nusižengimo pusė – pareiškėjo tyčia nagrinėjamu atveju taip pat turi būti vertinama aplinkybių kontekste. Teismas nustatė, kad pareigūnai, gavę pareiškėjo pastabą dėl netinkamai pastatyto policijos automobilio, atsakė, jog stovėjimo taisyklių jie nepažeidžia. Po to pareiškėjas išėjo į važiuojamąją kelio dalį, siekdamas užfiksuoti, jo manymu, policijos daromą pažeidimą, o policijos pareigūnai užfiksavo pareiškėjo daromą pažeidimą. Pareiškėjas nurodė, kad apie pažeidimą pranešė, tačiau apie jo rezultatus informuotas nebuvo. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareigūnams jokia atsakomybė pritaikyta nebuvo. Taigi, nagrinėjamu atveju abi pusės pagal savo supratimą fiksavo viena kitos daromą pažeidimą, tačiau atsakomybė nebuvo pritaikyta nei pareiškėjui, nei policijos pareigūnams. Tai reiškia, kad ir pareiškėjo nurodytas policijos pareigūnų pažeidimas padarytas nebuvo, o tai, vadovaujantis pareiškėjo logika, sudarytų pagrindą policijos pareigūnams reikalauti žalos atlyginimo iš pareiškėjo, kas neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo subjektyviosios pusės (kaltės, pasireiškusios tyčia) (ne)nustatymas yra vertinamojo pobūdžio ir negalima daryti vienareikšmės išvados, jog pareiškėjo tyčios nebuvimas buvo toks akivaizdus, jog pareigūnas, konstatavęs KET 45 punkto pažeidimą, veikė aplaidžiai ir paviršutiniškai. Vien tai, kad pareigūnai klydo įvertindami pareiškėjo tyčią, o teismas šią klaidą ištaisė, savaime nesuponuoja išvados, kad pareigūnų elgesys buvo akivaizdžiai neteisėtas ir kad buvo padarytas aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas, kuris gali būti laikomas neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų (pareigūnų neteisėtų veiksmų) viešajai atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas.

III.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pareiškėjas nebūtų inicijavęs teisminio ginčo, jei susiklosčiusios aplinkybės būtų buvusios pareigūnų klaida. Bylų, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi neaktualia praktika.

12.2. Aplinkybė, kad nutarimas buvo panaikintas, lemia, kad jis buvo neteisėtas.

12.3. Teismas neįvertino pareigūnų pokalbio, teiginio, kad „<....> šiaip galima už važiuojamąją dalį jam, dabar stovi, jei eina ant principo“, į šį argumentą taip pat neatsakė ir atsakovo atstovai. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas.

12.4. Policija teiseną pradėjo (protokolą surašė) nesant KET pažeidimo požymių, tačiau teismas dėl to nepasisakė.

12.5. Pareiškėjas pažymi, kad negalėjo skųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria nutraukta administracinio nusižengimo byla, motyvų. Tačiau šie motyvai nesaisto administracinio teismo.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Vilniaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Vilniaus AVPK sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, nenustatė neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareigūnų veiksmai neatitiko bendrųjų ANK reikalavimų.

14.2. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjo nuomonė dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo nelaikoma pakankamu pagrindu keisti ar panaikinti teismo sprendimą.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Tarnyba pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo argumentais, tačiau jų nepaneigia. Teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną ginčo šalių argumentą.

16.2. Atsakovo atstovas buvo pasisakęs dėl pareiškėjo nurodytos pareigūnų frazės – pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo persekiojamas, yra nepagrįsti. Nors pareiškėjo elgesys nagrinėjamu atveju ir buvo įžūlus bei amoralus, tačiau pareiškėjas buvo nubaustas ne dėl to, kad savo elgesiu žemino visos policijos autoritetą, o už tai, kad išėjo į važiuojamąją dalį ir joje stovėjo. Todėl, pareigūnų įsitikinimu, toks elgesys negalėjo būti pateisinamas teisės aktų.

16.3. Vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju įvykio faktinės aplinkybės lėmė pareigūnų įsitikinimą, kad pareiškėjas daro administracinį nusižengimą ir yra kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjui ir persiuntė administracinio nusižengimo medžiagą pagal pažeidimo padarymo vietą Vilniaus AVPK specializuotam kelių policijos padaliniui – Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybai procesiniam sprendimui priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo.

18. Pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą, kadangi jam Nutarimu buvo paskirta bauda, kuri vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, atmetė pareiškėjo skundą.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus ir ginčo šalių argumentus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais ir argumentais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

22. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019). Neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014).

23. Byloje nustatyta, kad Nutarimu pareiškėjui paskirta 11 Eur bauda, kadangi pareiškėjas, policijos pareigūnų vertinimu, pažeisdamas KET 45 punktą, „<...> išėjo į važiuojamąją dalį, delsė ir stoviniavo, rankose laikydamas mobiliojo ryšio priemonę“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą Nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo sudėties elemento – tyčios. Teismas neanalizavo policijos pareigūnų veiksmų dėl galimo KET pažeidimo, nes jie nebuvo bylos dalyku.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas anksčiau minėtų taisyklių laikėsi bei byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai.

26. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

27. Atsižvelgus į anksčiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, kad tai, jog Nutarimas buvo panaikintas, savaime sudaro pagrindą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo matyti, kad bendrosios kompetencijos teismas nurodė, jog iš pateiktos medžiagos negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjas, išėjęs į važiuojamąją dalį joje delsė ir stoviniavo, todėl konstatuota, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo tyčios, t. y. nenustatyta administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 428 straipsnio 6 dalyje, sudėties. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismas nenustatė, kad pareigūnai šiuo atveju nevykdė jiems įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba atliko veiksmus, kuriuos draudžia atlikti teisės aktai, arba, nors ir vykdė funkcijas pagal jiems suteiktą kompetenciją, tačiau veikė šališkai ar nepateisinamai aplaidžiai. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad policijos pareigūnai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė nesant administracinio nusižengimo sudėties, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti neteisėti pareigūnų veiksmai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta pareigūnų aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, akivaizdaus, t. y. aiškaus ir rimto valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, aptariami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

28. Atsižvelgus į tai, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovų pareigūnų veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam neturtinę žalą. Kaip minėta, viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų atsakovo atstovų pareigūnų veiksmų, konstatuotina, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai, be kita ko, ir kad teismas rėmėsi netinkama teismų praktika ar kad neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių, pareigūnų pokalbių, vertintini kritiškai ir atmestini.

29. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus (be kita ko dėl to, kad pareiškėjas nebūtų inicijavęs teisminio ginčo, jei susiklosčiusios aplinkybės būtų buvusios pareigūnų klaida, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

30. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, įvertino tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo veiksmus bei priėjo prie pagrįstų išvadų, kurių nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė