A-1372-1047/2026

Administracinė byla Nr. A-1372-1047/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03527-2025-9 Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 21 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tigruva“ apeliacinį skundą ir pareiškėjo B. T. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tigruva“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.  Pareiškėjas B. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. birželio 10 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui 2023 m. liepos 12 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus leidimo galiojimo laikui (toliau – ir Sprendimas).

2.  Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2025 m. birželio 26 d. imtinai (toliau – ir LLG). Pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. pagal sudarytą darbo sutartį pradėjo dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Tigruva“ (toliau – ir Bendrovė, darbdavys) suvirintojo pareigose. Baigiantis LLG, pareiškėjas 2025 m. balandžio 24 d. el. ryšio priemonėmis kreipėsi į Migracijos departamentą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS), norėdamas pakeisti LLG, kadangi ir toliau siekė gyventi ir dirbti Lietuvoje pas tą patį darbdavį. Tuo tikslu atsakovui buvo įteiktas naujas darbdavio tarpininkavimo raštas Nr. 20250424-063750, kuriuo darbdavys patvirtino pareiškėjo pateiktą informaciją apie pastarojo ketinimus ir toliau darbuotis darbdavio naudai.

2.2. Atsakovas priėmė Sprendimą, kad neva pareiškėjas neatitiko sąlygų, kurios nustatytos asmenims leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytu pagrindu. Esminė Sprendimo priėmimo priežastis – Bendrovės, kurioje asmuo ketina ir toliau dirbti suvirintoju, vadovui Ž. G. (toliau – ir vadovas) skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, nuo kurios įvykdymo dienos turi būti parėję ne mažiau kaip vieneri metai, ir nuobauda nėra įvykdyta. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu.

2.3. Darbdavio vadovui 2025 m. gegužės 22 d. atsakovas surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį (toliau – ir Protokolas) už tai, kad vadovas nepranešė atsakovui apie užsieniečius, kurie neatvyko pas darbdavį pasirašyti darbo sutarties nustatytu laiku. Už minėtą nusižengimą Bendrovės vadovui buvo pasiūlyta sumokėti 70 Eur dydžio baudą pagal ANK 610 straipsnio reikalavimus iki 2025 m. birželio 21 d. Baudą vadovas sumokėjo 2025 m. birželio 10 d. Nuo 2025 m. birželio 16 d. darbdavio direktoriumi yra paskirtas naujas asmuo – G. K..

2.4. Atsakovo Sprendimas akivaizdžiai suvaržo jo teises, todėl jis negali būti paliktas galioti. Atsakovas nenustatė jokių duomenų, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų, leidžiančių keisti pareiškėjo turimą LLG. Atsakovas pripažino, jog darbdaviui yra taikyta administracinė nuobauda, kuri 2025 m. birželio 10 d. nėra apmokėta, todėl sprendė, kad pareiškėjui negali būti keičiamas LLG, nes darbdavys nebetenkina Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų, kas neleidžia pareiškėjui keisti LLG Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu. Atsakovas, svarstydamas pareiškėjo 2025 m. balandžio 24 d. prašymą, turėjo pareigą vertinti tik tas sąlygas, kurios lietė išimtinai pareiškėją ir darbdavį (Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p.; 44 str. 8 d. 2 p.).

2.5. Pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį su UAB „Tigruva“, todėl būtent UAB „Tigruva“ atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 21 straipsnio 3 dalyje numatytą darbdavio sąvokos apibrėžimą. Atsakovas turėjo pareigą įvertinti būtent UAB „Tigruva“ atitikimą Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punktui. Pareiškėjo turimi duomenys patvirtina faktą, kad UAB „Tigruva“ niekada nėra bausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį. Protokolas yra surašytas fizinio asmens – Ž. G. – vardu, kas leidžia teigti, kad Protokolu atsakovas nubaudė ne UAB „Tigruva“, kaip pareiškėjo darbdavį, o fizinį asmenį Ž. G., tuo metu ėjusį UAB „Tigruva“ vadovo pareigas.

2.6. Sprendimas, kuris nėra grindžiamas tinkamais įstatyminiais pagrindais, negali būti laikomas teisėtai priimtu, kas suponuoja būtinybę jį panaikinti. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnį. Tuo metu, kai pareiškėjas įteikė atsakovui savo prašymą, nei darbdavys, nei darbdavio įgaliotas asmuo nebuvo bausti pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas turėjo teisėtus lūkesčius, kad jo prašymas pakeisti LLG bus patenkintas. Sprendimas priimtas formaliai įvertinus susiklosčiusią situaciją, kas prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

3.  Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.  Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu dirbti UAB „Tigruva“. Migracijos departamentas Protokolu Bendrovės įgaliotam asmeniui skyrė 70 Eur baudą, kuri 2025 m. birželio 10 d. nesumokėta. Skundas nebuvo gautas. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis bei vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (35 str. 1 d. 14 p.), priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

4.2. Aptaręs Įstatymo 44 straipsnio 8 dalį, Migracijos departamentas teigė, kad būtent siekiant užtikrinti tinkamą Migracijos departamento informavimą dėl užsienio piliečių darbo teisinių santykių pagrindu gavusių nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi darbo teisinių santykių pokyčių, ANK yra nustatyta sankcija už netinkamą šios darbdavio pareigos atlikimą. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį sankcija gali būti nustatyta alternatyviems subjektams, t. y. pačiam darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį fiziniai asmenys (darbdavio įgaliotiniai) atsako už nevykdytą pareigą informuoti Migracijos departamentą. Sankcija pritaikyta darbdavio įgaliotam asmeniui, kuris prilyginamas darbdaviui, todėl pagrįstai nustatyta, kad yra Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės, dėl ko, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Migracijos departamento Sprendimas priimtas teisėtai.

4.3. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti pakeistas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Pareiškėjas prašymą per MIGRIS užpildė 2025 m. balandžio 24 d., prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi MIGRIS užregistruotas 2025 m. gegužės 8 d., o Sprendimas priimtas 2025 m. birželio 10 d. Nuo 2025 m. gegužės 8 d. yra skaičiuojamas prašymo nagrinėjimo terminas. Tiek pareiškėjas, tiek Bendrovė 2025 m. gegužės 12 d. buvo informuoti apie tai, kad jo prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas dėl to, kad Bendrovė nepateikė reikiamų dokumentų. Migracijos departamentas vykdo jam pavestas funkcijas laikantis teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo lūkestis, kad jo prašymas bus patenkintas neįsitikinus, ar prašymas atitinka Įstatymo reikalavimus, yra nepagrįstas. Nustatyta faktinė aplinkybė, kad Bendrovės įgaliotas asmuo yra baustas, sudaro imperatyvų Įstatymo pagrindą Sprendimui priimti.

5.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė prašė pareiškėjo skundą patenkinti.

6.  Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, jog visiškai sutinka su pareiškėjo skundo argumentais ir papildomai akcentavo, kad atsakovo atsisakymas pakeisti pareiškėjui LLG yra grindžiamas vienintele faktine aplinkybe, t. y. buvusio tuometinio UAB „Tigruva“ vadovo nubaudimu administracine tvarka pagal ANK 542 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kas suponuoja ir paties pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio reikalavimams. Iš atsakovo surašyto Protokolo formuluočių akivaizdžiai matyti, kad buvęs Bendrovės vadovas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip konkretus fizinis asmuo, turėjęs pareigą sumokėti paskirtą administracinę baudą asmeniškai, o ne iš UAB „Tigruva“ finansinių lėšų. Dėl šios priežasties Sprendimas negali būti paliktas galioti, nes jis apriboja ne tik pareiškėjo teises, bet ir sukuria neigiamas teisines pasekmes UAB „Tigruva“.

II.

7.  Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

8.  Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jam Lietuvos Respublikoje buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2023 m. liepos 12 d. iki 2025 m. birželio 26 d. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dirbti UAB „Tigruva“.

8.2. Migracijos departamento 2025 m. gegužės 22 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) Bendrovės vadovui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 542 straipsnio 2 dalyje, 541 straipsnio 1 dalyje buvo paskirta 70 Eur bauda, kuri buvo sumokėta 2025 m. birželio 10 d.

8.3. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 10 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

9.  Teismas vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 44 straipsnio 8 dalimi. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo 2025 m. gegužės 8 d., Sprendimas priimtas 2025 m. birželio 10 d., todėl sprendė, jog nepažeistos Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, nes prašymas dėl leidimo gyventi keitimo buvo išnagrinėtas nepažeidžiant 2 mėn. termino nuo prašymo pateikimo dienos (prašymas per MIGRIS užpildytas 2025 m. balandžio 24 d., į Migracijos departamentą atvykta 2025 m. gegužės 8 d.). Teismas nustatė, kad tiek pareiškėjas, tiek Bendrovė 2025 m. gegužės 12 d. buvo informuoti, kad prašymo nagrinėjimas sustabdytas dėl to, jog Bendrovė nepateikė reikiamų dokumentų.

10.  Teismas nurodė, jog ANK yra nustatyta sankcija už netinkamą darbdavio pareigos atlikimą. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį sankcija gali būti nustatyta alternatyviems subjektams – pačiam darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. Teismas pažymėjo, jog sankcija šiuo atveju skirta darbdavio įgaliotam asmeniui – Bendrovės vadovui, kuris prilyginamas darbdaviui, todėl sprendė, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog yra Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės, todėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu grindžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai.

11.  Teismas vertino, jog aplinkybės, kad UAB „Tigruva“ pakeitė direktorių ir vadovas sumokėjo jam skirtą baudą, nesudaro pagrindo teigti, kad Migracijos departamento Sprendimas yra formalus, nepagrįstas bei neteisėtas. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas vertino tas aplinkybes, kurios egzistavo Sprendimo priėmimo metu.

12.  Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, taikomos priemonės motyvuotos (Sprendimo motyvai išdėstyti pačiame Sprendime). Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

13.  Teismas atmetė pareiškėjo skundą, nevertino kitų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, pripažinęs juos neesminiais sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičiančiais šiame teismo sprendime padarytos išvados.

III.

14.  Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tigruva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.

15.  Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes, susijusias su LLG gavimu, jo pakeitimo iniciavimu, priimtu Sprendimu, Protokolo surašymu darbdavio vadovui, atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su pareiškėjo darbdaviu (UAB „Tigruva“), jo sąvoka pagal DK 21 straipsnio 3 dalį, Bendrovės nebaustumu pagal ANK 542 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir nurodo, jog:

15.1.  Teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Lingvistinis šios teisės normos aiškinimo metodas suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad įstatymo leidėjo valia Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punktas yra taikomas specifiniam teisės subjektui – užsieniečio darbdaviui. Be to, nurodyta teisės norma savyje numato ir šio teisės subjekto veiklos ribojimus, todėl galioja bendrasis imperatyvas, kad minėtoje teisės normoje įvardinto specialaus teisės subjekto – užsieniečio darbdavio – sąvoka negali būti aiškinama plečiamai. Taigi, ir atsakovas, ir teismas, siekdami taikyti pareiškėjui Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies nuostatas, visų pirma privalėjo įsitikinti, kas yra tikrasis pareiškėjo darbdavys. Taip pat atsakovas turėjo pareigą išsiaiškinti, ar būtent pareiškėjo darbdaviui (Bendrovei) nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieneri metai.

15.2.  Byloje yra aiškiai nustatyta, kad Protokolas yra surašytas fizinio asmens Ž. G. vardu. Atsakovui pasinaudojus savo diskrecijos teise ir administracinę nuobaudą pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį paskyrus tik vienam iš šioje teisės  normoje numatytų alternatyvių teisės subjektų – fiziniam darbdavio įgaliotam asmeniui, kitas alternatyvus teisės subjektas – darbdavys (Bendrovė), kaip juridinis asmuo – pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį lieka nebaustas, kadangi to neleidžia minėto straipsnio dalies sankcijos formuluotėje įtvirtintas imperatyvas. Tiek atsakovo Sprendime, tiek teismo skundžiamame sprendime atliktas Protokolu baustino fizinio asmens Ž. G. sutapatinimas su Bendrove, kaip juridiniu asmeniui, laikytinas itin grubiu ANK 542 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimu, kas lemia būtinybę atsakovo ir teismo procesinius dokumentus panaikinti, netinkamai pritaikius ir išaiškinus nurodytas materialiosios teisės normas. Nors teismas pripažino alternatyvius teisės subjektus, kuriems gali būti taikomos sankcijos, numatytos ANK 542 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismas be jokių motyvų minėtus teisės subjektus tarpusavyje sutapatino, o toks teismo aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja ANK 32 straipsnio 3–4 dalių nuostatoms. Neteisingai pasirinkęs baustinus alternatyvius teisės subjektus, teismas susidūrė su administracinės nuobaudos individualizavimo problema, neigiamų teisinių pasekmių kilimo baustino asmens atžvilgiu problema, administracinių nusižengimų pakartotinumo (ANK 40 str.), dalykinės reputacijos klausimų sprendimo, nekaltumo prezumpcijos taikymo problemomis. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, sukūrė teisinę situaciją, kai iš Bendrovės buvo atimtos visos administracinės procesinės teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Bendrovės teisę skųsti atsakovo atstovų neteisėtus veiksmus dar Protokolo surašymo metu ir gintis nuo nepagrįstų atsakovo kaltinimų.

15.3.  Teismas atsisakė vertinti didžiąją dalį tiek pareiškėjo, tiek Bendrovės argumentų, susijusių su Bendrovės kalte, nuobaudos skyrimo ir administracinės atsakomybės atsiradimo momento nustatymu, nekaltumo prezumpcijos ir kitų bendrųjų gero viešojo administravimo principų taikymo bei laikymosi, kurie pagrindė atsakovo Sprendimo neteisėtumą. Teismas nustatė, kad Bendrovė yra kalta dėl Protokole atsakovo fiksuotų veiksmų atlikimo, tačiau tokia išvada nėra pagrindžiama byloje sukaupta medžiaga. Teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo ir Bendrovės prašymus apklausti tiesiogiai byloje liudytoju buvusį darbdavio vadovą Ž. G., kuris būtų paaiškinęs faktines aplinkybes dėl jam Protokolu taikytos administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybių bei pastarojo veikimo Bendrovės naudai minėtoje situacijoje.

15.4.  Atsakovui ir teismui teko pareiga nurodyti, nuo kada buvęs darbdavio vadovas yra pripažįstamas baustas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį. Toks reikalavimas yra privalomas, kadangi pagal Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, neigiamos teisinės pasekmės darbdavio atžvilgiu gali kilti tik esant galiojančiai administracinei nuobaudai. Atsakovas, priimamas Sprendimą, neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti esant Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimą Ž. G., ir tuo labiau Bendrovės veiksmuose, 2025 m. birželio 10 d. 15:23:54 val. būklei, t. y. tuo metu, kada buvo priimtas Sprendimas. Aptarus VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pažymima, kad tiek atsakovas, tiek teismas nesilaikė bendrųjų teisės ir specialiųjų viešojo administravimo teisės principų.

16.  Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

17.  Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

17.1.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2628-662/2025 jau išnagrinėjo analogiškus Bendrovės argumentus dėl kito šio darbdavio darbuotojo ir nurodė, kad UAB „Tigruva“ nepagrįstai atsieja Bendrovės įgalioto asmens, vadovo veiksmus nuo pačios Bendrovės veiksmų ir subjektyviai vertina teisės normas. Teismas konstatavo, kad vienasmenio valdymo organo veiksmai (neveikimas) suponuoja darbdavio veiksmų neteisėtumą, atsižvelgiant į DK 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.

17.2.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su DK 21 straipsnio 5 dalies nuostata, konstatuotina, kad UAB „Tigruva“ teisėto atstovo, veikiančio darbdavio vardu ir interesais, nubaudimas už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai, leidimo dirbti pakeitimo teisinių pasekmių Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo taikymo kontekste atskyrimas subjektų – teisėto UAB „Tigruva“ atstovo ir UAB „Tigruva“, kaip juridinio asmens, būtų visiškai formalus ir neatitiktų teisėtumo reikalavimų, inter alia (be kita ko) keliamų užsieniečiams, įgyvendinantiems teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėta ir tai, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK yra tik fiziniai asmenys. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį UAB „Tigruva“ direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį subjektas ir yra UAB „Tigruva“ direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose. Toks dualistinis situacijos teisinis vertinimas tuo pačiu suponuoja ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimą.

17.3.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašios pozicijos laikėsi ir 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-903-552/2022.

18.  Pareiškėjas prašyme prisidėti prie apeliacinio skundo nurodo prisidedantis prie trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo, sutinka su apeliacinio skundo motyvais ir argumentais, kuriais kvestionuojamas Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

19.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 25S134694, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui B. T. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

20.  Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, tinkamai įvertinęs surinktų juridinių faktų visetą.

21.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė apeliaciniame skunde ir pareiškėjas prisidėjime prie apeliacinio skundo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas priimtas akivaizdžiai pažeidžiant tiek materialiosios (Įstatymo 44 str. 8 d. 2 p. dėl teisės subjekto teisingo identifikavimo), tiek proceso teisės normas, ANK reikalavimus (542 str. 2 d., 32 str. 3–4 d., 577 str. 1–2 d., 7 str.), o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.

22.  Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23.  Sprendimas byloje priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, numatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

24.  Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

25.  Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis: yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje (Įstatymo 44 str. 1 d. 1 p.); atitinka šias sąlygas: be kita ko, pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą (Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. a p.); pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties (Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. b p.). Įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas.

26.  Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti sąlygą, jog jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai. Įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos.

27.  Byloje nustatyta, jog pareiškėjui buvo išduotas LLG, kuris galiojo iki 2025 m. birželio 26 d. Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi per Migris užpildė 2025 m. balandžio 24 d., nes ketino ir toliau Bendrovėje dirbti suvirintoju. Pareiškėjo prašymas Migris sistemoje užregistruotas 2025 m. gegužės 8 d. pareiškėjui atvykus į skyrių. Migracijos departamentas, nustatęs, kad Bendrovės vadovui 2025 m. gegužės 22 d. Protokolu skirta 70 Eur administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 542 straipsnio 2 dalyje (už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis), Sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

28.  Taigi, nagrinėjamu atveju Bendrovei neatitinkant Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto pagrindo leidimui laikinai gyventi gauti, todėl Migracijos departamentas turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Tokia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šiuo aspektu (žr., pvz., 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2628-662/2025).

29.  Vertindama trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; ir kt.).

30.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 26 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eA-2628-662/2025 pagal trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Tigruva“ apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Migracijos departamento dėl 2025 m. birželio 10 d. sprendimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinu teisiniu reguliavimu yra itin panaši (analogiška) į kilusį ginčą nagrinėjamoje byloje, t. y. Migracijos departamento 2025 m. birželio 10 d. sprendimu atsisakyta pakeisti tos bylos pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nustačius, jog Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 22 d. Protokolu UAB „Tigruva“ įgaliotam asmeniui Ž. G. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 542 straipsnio 2 dalyje, 541 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 70 Eur baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-2628-662/2025 pateikė tokius išaiškinimus:

30.1.  Vienasmenio valdymo organo veiksmai (neveikimas) šiuo atveju suponuoja darbdavio veiksmų neteisėtumą atsižvelgiant į Darbo kodekso 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatantį, kad darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.

30.2.  Aiškinant Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą kartu su DK 21 straipsnio 5 dalies nuostata, konstatuotina, kad Bendrovės teisėto atstovo, veikiančio darbdavio vardu ir interesais, nubaudimas už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieneri metai, leidimo dirbti pakeitimo teisinių pasekmių Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo taikymo kontekste atskyrimas subjektų – teisėto Bendrovės atstovo ir Bendrovės, kaip juridinio asmens, būtų visiškai formalus ir neatitiktų teisėtumo reikalavimų, inter alia (be kita ko) keliamų užsieniečiams, įgyvendinantiems teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį Bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį subjektas ir yra Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose. Toks dualistinis situacijos teisinis vertinimas tuo pačiu suponuoja ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintos sąlygos, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, kai darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, egzistavimą.

30.3.  Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata nėra savitikslė. Įstatymo leidėjas ja papildė Įstatymą, atsižvelgęs į praktikoje pastebėtus darbdavių, įdarbinančių užsieniečius, kuriems išduodami leidimai laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio pagrindu, piktnaudžiavimo atvejus, kai darbdaviai užsieniečiams nemoka darbo užmokesčio, kurį įsipareigojo mokėti, užsienietis dirba kelias valandas per dieną, darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, užsieniečius dirbti kviečiasi tokie darbdaviai, kurie nesilaiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pvz., neturi reikiamų licencijų ir (ar) leidimų veiklai vykdyti).

31.  Įvertinus tai, kad byloje nenustatyta pagrindų nesivadovauti šios nutarties 30 punkte pateiktomis byloje taikytinos teisės aiškinimo taisyklėmis, atmestini trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto, ANK 542 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimu ir taikymu. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su neteisingai pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį atribojus baustinus teisės subjektus, kylančiomis problemomis (dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, neigiamų teisinių pasekmių kilimo baustino asmens atžvilgiu, kaltės (ANK 7 str.), administracinių nusižengimų pakartotinumo (ANK 40 str.), dalykinės reputacijos klausimų, nekaltumo prezumpcijos taikymo), nes šie trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai nepaneigia konkrečiai šiam ginčui (UAB „Tigruva“ vadovas buvo nubaustas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį už tai, kad vadovas nepranešė atsakovui apie užsieniečius, kurie neatvyko pas darbdavį pasirašyti darbo sutarties nustatytu laiku) aktualių teisės normų aiškinimo, sprendžiant dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

32.  Teisėjų kolegija atmeta Bendrovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovui ir pirmosios instancijos teismui teko pareiga nurodyti, nuo kada darbdavio vadovas yra pripažįstamas baustas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį. Šiuo aspektu pažymėtina, jog kaip matyti iš Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto ir 44 straipsnio 9 dalies normų konstrukcijos, įstatymo leidėjo valia darbdavys turi atitikti sąlygą, kad jam (darbdaviui) nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis <...> arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai, o neatitinkant, be kita ko, šios sąlygos, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos. Taigi Sprendimo priėmimo momentu darbdavio neatitiktis įstatyme nustatytoms sąlygoms (darbdaviui skirta administracinė nuobauda pagal ANK 542 str. 2 d.) konstatuota pagrįstai, remiantis byloje esančiu Protokolu, kuris surašytas 2025 m. gegužės 22 d., o taip pat Paysera 2025 m. birželio 10 d. pervedimo išrašu, kuris patvirtina, jog 2025 m. birželio 10 d. buvo sumokėta bauda.

33.  Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad iš Bendrovės buvo atimtos visos administracinės procesinės teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje, įskaitant teisę skųsti atsakovo atstovų neteisėtus veiksmus dar Protokolo surašymo metu ir gintis nuo nepagrįstų atsakovo kaltinimų, nes byloje esantis Protokolas yra su administraciniu nurodymu, t. y. į administracinio nusižengimo protokolą įrašytu pasiūlymu asmeniui (Bendrovės vadovui Ž. G.) iki 2025 m. birželio 21 d. savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos (70 Eur.), o administracinis nurodymas yra neskundžiamas (ANK 610 str. 4 d.). Bendrovės vadovui 2025 m. birželio 10 d. baudą sumokėjus, t. y. įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigė (ANK 610 str. 5 d.).

34.  Pasisakydama dėl Bendrovės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo ir UAB „Tigruva“ prašymus apklausti byloje liudytoju buvusį Bendrovės vadovą Ž. G., kuris būtų paaiškinęs faktines aplinkybes dėl jam Protokolu taikytos administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybių bei pastarojo veikimo Bendrovės naudai, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-753-415/2021). Nagrinėjamu atveju, susipažinus su 2025 m. rugpjūčio 26 d. ir 2025 m. spalio 21 d. teismo posėdžių garso įrašais, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas posėdžių metu nutarė pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymų dėl liudytojo apklausos netenkinti įvertinęs tai, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį procesinį prašymą.

35.  Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti trečiojo suinteresuoto asmens argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

36.  Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą Bendrovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei tinkamai vertino įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas ir pareiškėjo prisidėjimas prie apeliacinio skundo atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tigruva“ apeliacinį skundą ir pareiškėjo B. T. prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                          Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis