eA-228-552/2024

Administracinė byla Nr. eA-228-552/2024 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01077-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija 22.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 24 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. skundą atsakovui Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja S. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktorės 2022 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. K-502 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo konstatuotas tarnybinis pažeidimas ir pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2021 m. gegužės 25 d. A. B. kreipėsi į Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Skyrius) pranešdamas apie tai, kad A. G. neužtikrino A. B. bendravimo su tėvu, taip pažeisdama vaiko teises, ir prašė ją nubausti dėl padaryto nusižengimo. 2021 m. birželio 10 d. Skyrius nutarimu nutraukė administracinės teisenos bylą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi panaikino šį nutarimą ir grąžino bylą tyrimui atlikti. Pareiškėja, eidama Skyriaus vyresniosios patarėjos pareigas, 2021 m. rugpjūčio 20 d. nukreipė vyriausiajam specialistui – V. A. (toliau – ir vyr. specialistas) susipažinti su teismo nutartimi, sukurdama užduotį „atnaujinti administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą“. Nustatytas užduoties įvykdymo terminas – 2021 m. rugsėjo 19 d. Ši užduotis buvo įvykdyta, administracinio nusižengimo tyrimo procedūra buvo tęsiama.

2.2. 2021 m. gruodžio 23 d. Tarnyboje buvo registruotas A. B. skundas dėl vilkinimo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o Tarnyba 2022 m. vasario 4 d. sprendimu, išdėstytu rašte Nr. S-451, nustatė, kad skundas yra pagrįstas, t. y. Skyrius nepagrįstai delsė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį. Atsižvelgiant į nustatytus Skyriaus veiklos trūkumus, Tarnybos direktoriaus rezoliucija pavesta išspręsti administracinės atsakomybės (ne)taikymo klausimą ir įvykdyti Kauno apylinkės teismo nutartį kitam Tarnybos teritoriniam padaliniui – Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Panevėžio skyrius).

2.3. 2022 m. vasario 11 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-53 buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija). 2022 m. kovo 25 d. Komisija pateikė Išvadą Nr. 6-205 (toliau – ir Išvada), kuria siūlė pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja nesiėmė aktyvių, veiksmingų ir efektyvių kontrolės veiksmų dėl delsiamo (beveik 5 mėn.) tyrimo atlikimo ir sprendimo priėmimo, neužtikrino, kad būtų atliktas greitas, operatyvus ir objektyvus administracinio nusižengimo tyrimas ir priimtas sprendimas dėl administracinės atsakomybės (ne)taikymo. Įsakymu, kuris, pareiškėjos manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą ir jai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2.4. Išvadoje nenurodytas konkretus pažeistas teisės aktas, neįvertinta, kad pareiškėja pareigą kontroliuoti vyr. specialisto veiksmus turėjo tik nuo 2021 m. lapkričio 1 d., o asmens skundas dėl vilkinimo buvo gautas 2021 m. gruodžio 23 d. Be to, pareiškėjos deleguotos užduotys buvo įvykdytos tinkamai ir laiku.

2.5. Administracinių nusižengimų tyrimo atlikimo, protokolų surašymo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas buvo patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. BV-357 (toliau – ir Aprašas). Taigi, Aprašo nuostatos negalėjo būti taikomos 2021 m. rugsėjo 14 d. atnaujintam tyrimui. Tačiau net ir laikant, kad Aprašo nuostatos galėjo būti taikomos, akivaizdu, jog jos galėjo būti taikomos tik nuo paties Aprašo įsigaliojimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 2 d. Tyrimo atlikimas kitam skyriui buvo perduotas 2022 m. vasario 4 d, t. y. praėjus 2 mėn. nuo Aprašo įsigaliojimo. Tuo tarpu Apraše yra nurodyta, kad maksimalus administracinio nusižengimo tyrimas negali trukti ilgiau nei tris mėnesius. Taigi, pareiškėja negalėjo pažeisti Apraše nurodyto maksimalaus tyrimo nagrinėjimo termino. Tačiau Komisija bei Tarnybos direktorius šių aplinkybių nevertino, todėl buvo pažeisti non reformatio in peius ir lex retro non agit principai.

2.6. Nors Išvadoje pažymėta, kad po tyrimo atnaujinimo nebuvo atlikti jokie Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) bei Apraše numatyti tyrimo veiksmai, tačiau tai neįrodo, jog nebuvo renkama ir analizuojama tyrimo medžiaga (tyrimo proceso sudėtine dalis). Todėl nebuvo pagrindo konstatuoti tyrimo vilkinimo. Išvadoje taip pat neįvertinta, kad tyrimo medžiaga buvo didelės apimties.

2.7. Nenustačius valstybės tarnautojo kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Šiuo atveju pareiškėjos kaltė nenustatyta, nes Išvadoje cituojamos teisės normos, kurios yra arba blanketinės, arba bendro pobūdžio (Išvadoje nenurodytos pažeistos jos pareigybės aprašymo normos). Pareiškėja, turėdama pareigą kontroliuoti pavaldų darbuotoją nuo 2021 m. lapkričio 1 d., jokių kaltų tyčinių ar netyčinių veiksmų neatliko ir jokių teisės nuostatų, reglamentuojančių administracinių bylų nagrinėjimo terminus, nepažeidė.

2.8. Pareiškėja nesutiko su Komisijos išvada dėl „reputacinės žalos“, kadangi jokios viešosios nuomonės apie Tarnybą ar Skyrių nebuvo suformuota. Taip pat nėra jokių duomenų, kad Tarnybai ar Skyriui būtų padaryta reali žala, o asmens nepasitenkinimas Skyriaus veikla, kreipimasis į įvairias institucijas dėl jam priimtų nepalankių sprendimų, nėra Skyriaus menkinimas.

2.9. Net ir konstatavus, kad pažeidimas buvo padarytas, jis turi būti pripažintas formaliu, mažareikšmiu, už tokio pobūdžio pažeidimą tarnybinės atsakomybės taikymas neatitiktų nuobaudos skyrimo tikslų.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė papildomai akcentavo, kad iki 2021 m. lapkričio 1 d. vyr. specialisto veiklą kontroliuoti turėjo vyresnioji patarėja, kuri jokių tyrimo terminų specialistui nenustatė. Po 2021 m. lapkričio 1 d. pareiškėja kontroliavo vyr. specialisto darbą ir jis atsiskaitydavo jai, rodė tyrimo planą, kada pabaigs tyrimą. Aprašas buvo taikomas tik po jo įsigaliojimo pradėtiems tyrimams, o šis buvo pradėtas iki Aprašo įsigaliojimo, todėl termino po 2021 m. gruodžio 2 d. pareiškėja specialistui nenustatė. ANK numatyto termino nuobaudai paskirti vyr. specialistas nepraleido ir nebūtų praleidęs, nes tyrimą planavo užbaigti 2022 vasario mėnesį. Išvadoje nurodyti pažeisti teisės aktai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs, todėl neaišku, ko tiksliai pareiškėja neįvykdė.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, pakartojo ginčui aktualias faktines aplinkybes bei rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Vyriausiasis specialistas nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. (atnaujinus administracinio nusižengimo bylą) iki 2022 m. vasario 9 d. (kai byla buvo perduota administracinio nusižengimo tyrimui atlikti kitam Tarnybos teritoriniam padaliniui), neatliko jokių administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų, nors tęstiniai vaiko teisių ir interesų pažeidimai, nevykdant tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, daugelį kartų buvo konstatuoti teismų ir, pagal DVS duomenis, vyr. specialistas su šiais teismų sprendimais buvo susipažinęs. Apie tai, kad nebuvo atlikti ANK 593 straipsnyje nurodyti tyrimo veiksmai, savo paaiškinime pripažino ir pats vyr. specialistas. Taip pat pareiškėja patvirtino, kad konkretus terminas, per kurį vyr. specialistas turi susipažinti ir išanalizuoti administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nebuvo aptartas.

4.2. Aplinkybė, kad vyr. specialistas tapo pavaldžiu pareiškėjos darbuotoju nuo 2021 m. lapkričio 1 d., Išvadoje buvo vertinta ir aptarta. Pareiškėja dar nebūdama vyr. specialisto tiesiogine vadove, 2021 m. rugpjūčio 20 d. ir 2021 m. rugsėjo 17 d. suformavo šiam užduotis „atnaujinti administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą“. Taigi, pareiškėja žinojo, nuo kada minėtam asmeniui buvo pavestas administracinio nusižengimo tyrimas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, tapusi tiesiogine vyr. specialisto vadove, pareiškėja, matydama, kad dokumentų analizei yra išnaudojamas per ilgas laiko tarpas, galėjo ir turėjo imtis aktyvesnių ir efektyvesnių kontrolės veiksmų, pvz. galėjo nukreipti dokumentus, reikalingus administracinio nusižengimo tyrimui DVS, uždedant vykdymo kontrolę ir nustatant konkretų susipažinimo terminą. Nors pareiškėja savo paaiškinime nurodė, kad ji kas 2 savaites bendravo su vyr. specialistu, klausė, kokios pagalbos reikia, domėjosi, kokie dokumentai yra išanalizuoti, tačiau vyr. specialistas beveik 5 mėnesius tik vertino ir analizavo informaciją, esančią Skyriuje. Todėl konstatuota, kad pareiškėjos nuo 2021 m. lapkričio 1 d. vykdyta pavaldaus darbuotojo kontrolė buvo neveiksminga ir neefektyvi.

4.3. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjai nebuvo inkriminuojamas Aprašo nuostatų pažeidimas. Komisija tik atkreipė dėmesį į Aprašo 10.2 papunktį dėl tyrimo terminų. Išvadoje pastebėta, kad pareiškėja buvo susipažinusi su Aprašo nuostatomis dėl administracinių nusižengimų tyrimo terminų, tačiau taip pat pasyviai reagavo į tai, kad jai pavaldus asmuo nesiima aktyvių veiksmų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Išvadoje aiškiai nurodyta, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė pareiškėja.

4.4. Pareiga nepagrįstai nevilkinti atliekamo administracinio nusižengimo tyrimo ir imtis aktyvių tyrimo veiksmų kyla iš imperatyvių ANK nuostatų. Nors ANK nėra nustatytas tikslus terminas, kiek gali trukti administracinio nusižengimo tyrimas, atliekant šį tyrimą turi būti vadovaujamasi ANK įtvirtintu operatyvumo ir greito ištyrimo principu. Pareiškėja buvo atsakinga už vyr. specialisto atliekamų darbų planavimą ir kontrolę, turėjo užtikrinti, kad administracinio nusižengimo tyrimas būtų atliktas objektyviai ir operatyviai.

4.5. Tarnyba šią administracinio nusižengimo bylą 2022 m. vasario 9 d. perdavė nagrinėti kitam padaliniui – Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Panevėžio VTAS), kuris nutarimą priėmė 2022 m. balandžio 11 d., t. y. per beveik 2 mėnesius. Tuo tarpu vyr. specialistas turėjo pakankamai laiko ne tik susipažinti su reikiama medžiaga Skyriuje, bet ir tikslingai, argumentuotai priimti sprendimą dėl administracinės atsakomybės taikymo ar netaikymo. Todėl padaryta išvada, kad beveik 5 mėn. terminas rinkti, susipažinti ir išanalizuoti informaciją yra nepagrįstas ir neproporcingai per ilgas, o pareiškėja veikė pasyviai, t. y. net neaptarė ir nenustatė konkretaus termino, per kurį turi būti išnagrinėti Skyriuje turimi dokumentai, atlikti kiti aktyvūs tyrimo veiksmai ir priimtas sprendimas dėl administracinės atsakomybės (ne)taikymo, tačiau leido asmeniui pačiam nuspręsti, koks jam bus priimtinas ir patogus terminas, per kurį jis susipažins su Skyriuje turima medžiaga.

4.6. Padarytas tarnybinis nusižengimas buvo kruopščiai ištirtas ir įvertintas, o pareiškėjos kaltė įrodyta. Komisijos nuomone, per beveik 5 mėnesius tik renkant ir analizuojant informaciją, buvo paneigtas greito ir operatyvaus tyrimo principas. Pareiškėja nevykdė veiksmingos ir efektyvios pavaldaus darbuotojo atliekamo administracinio nusižengimo tyrimo kontrolės ir nereikalavo, arba nepakankamai reikalavo, kad šis darbuotojas atliktų aktyvius tyrimo veiksmus ir priimtų sprendimą administracinio nusižengimo byloje. Komisija konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. Komisijos įsitikinimu, valstybės tarnautoja turėjo ir galėjo suvokti bei numatyti savo netinkamų veiksmų (neveikimo) pobūdį bei padarinius. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta priežasčių, nepriklausančių nuo pačios pareiškėjos valios. Tiek Skyriaus nuostatuose, tiek pareiškėjos pareigybės aprašyme įtvirtinta pavaldžių darbuotojų atliekamų darbų organizavimas, planavimas ir kontrolė, kurią pareiškėja atliko netinkamai. Išvadoje aiškiai nurodyta, kad minėtą funkciją, t. y. konkretaus darbuotojo darbų kontrolę, pareiškėja turėjo vykdyti nuo 2021 m. lapkričio 1 d., todėl atsakovas nesutiko, kad pareiškėja buvo nubausta už bendro pobūdžio normų pažeidimą.

4.7. Pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmiu, kadangi jam nepriskirtinas nei vienas tarnybinių nusižengimų mažareikšmiškumo požymis. Išvadoje taip pat nurodytos kilusios pasekmės: pagrindinė pasekmė – nebuvo įvykdyta Skyriui bei jos pavaldžiam darbuotojui priskirta funkcija – ANK nustatytais atvejais ir tvarka tirti administracinius nusižengimus, nors pagal teisės aktų reikalavimus, Skyriaus nuostatus ir vyr. specialisto pareigybės aprašymą, ji privalo būti vykdoma tinkamai ir laiku; papildoma pasekmė – Tarnyba patyrė reputacinę žalą. Dėl Tarnybos neveikimo nebuvo įgyvendinti asmens teisėti interesai ir jis dėl to kreipėsi į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaigą, taigi, Informacija apie Tarnybos neveikimą buvo paviešinta kitai institucijai. Pareiškėjai skirta nuobauda yra proporcinga ir adekvati.

5. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė papildomai pažymėjo, kad pareiškėja buvo atsakinga už teisės klausimus ir privalėjo kontroliuoti vyr. specialistui pavestą užduotį, nes vyr. specialistas pagal pareigas tyrė administracinius nusižengimus. Pareiškėja turėjo teisę duoti užduotį teisės klausimu ir turėjo pareigą kontroliuoti jos vykdymą. Pareiškėjos teiginiai, kad ji „domėjosi“ tyrimo eiga nėra įforminti, nebuvo jokio plano ir jokių terminų vyr. specialistui, per kuriuos jis turėjo tyrimą užbaigti. Medžiagos tyrimui pakako, nes teismai pažeidimą faktiškai jau buvo konstatavę, o rinkti perteklinę informacija nebuvo būtina. Tą nustatė Panevėžio apygardos teismas, palikęs galioti nutarimą, kuriuo vaiko motina buvo nubausta. Kadangi dėl vyr. specialisto tyrimo trukmės artėjo ANK numatytas patraukimo atsakomybėn terminas, Tarnyba turėjo „įsikišti“ ir perduoti tyrimą kitam Skyriui.

II.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji, turėdama informaciją apie konkretaus asmens sudaromas kliūtis vykdyti teismo patvirtintą vaiko bendravimo su tėvu tvarką, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ir paskyrusi vyr. specialistui užduotį atnaujinti administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė aktyvių, veiksmingų ir efektyvių kontrolės veiksmų dėl vyr. specialisto delsiamo (beveik 5 mėn.) tyrimo atlikimo ir sprendimo priėmimo, neužtikrino, kad konkretaus asmens atžvilgiu būtų atliktas greitas, operatyvus ir objektyvus administracinio nusižengimo tyrimas ir priimtas sprendimas dėl administracinės atsakomybės (ne) taikymo. Komisija Išvadoje konstatavo, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą bei pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą; 2) ANK 563 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad „administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn <...>“; 3) ANK 566 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad „tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas vadovaujamasi <...> teisingo proceso, operatyvumo principais; 4) Skyriaus nuostatų 7.12 punktą; 5) Skyriaus nuostatų 13 punktą; 6) Skyriaus nuostatų 16 punktą; 7) pareiškėjos pareigybės aprašymo 7 punktą (Planuoja, organizuoja ir kontroliuoja tiesiogiai pavaldžių asmenų darbą).

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, ANK ir VTĮ nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad su skundžiamu Įsakymu pareiškėja iš esmės nesutiko dėl skirtingo Išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, tačiau pareiškėja neteisingai traktavo pačią Išvadą ir tarnybinio nusižengimo, už kurį jai skirta nuobauda, sudėties objektyvųjį požymį – padarymo laiką (nusižengimo apimtį), taip pat jo esmę.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad pareigą kontroliuoti vyr. specialistą jai atsirado nuo 2021 m. lapkričio 1 d., kadangi Išvadoje nurodyta, jog tarnybinė atsakomybė pareiškėjai taikoma už darbuotojo (ne)kontroliavimą tik nuo 2021 m. lapkričio 1 d., o ne nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. Išvados argumentai dėl visos tyrimo trukmės skaičiavimo nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d., kai vyr. specialistui buvo pavesta užduotis, susiję tik su tuo, kiek truko jo atliekamas tyrimas dar iki asmeniui tampant tiesiogiai pavaldžiu pareiškėjai. Teismas sprendė, kad Išvadoje pagrįstai atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiškėja, žinodama, nuo kada vyr. specialistui buvo paskirta užduotis atnaujinti administracinio nusižengimo tyrimą (nes pati jam šią užduotį ir paskyrė) ir matydama, kad dokumentų analizei yra išnaudojamas per ilgas laiko tarpas, galėjo ir turėjo imtis aktyvesnių ir efektyvesnių kontrolės veiksmų nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Pareiškėjai tapus tiesiogine vyr. specialisto vadove jau buvo praėję beveik du su puse mėnesio nuo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atnaujinto tyrimo pradžios, šis laikas buvo pakankamas išanalizuoti ankstesnius teismų sprendimus ir kitą medžiagą, kuria remiantis pareiškėja galėjo ir turėjo reikalauti iš pavaldaus darbuotojo atlikti konkrečius tyrimo veiksmus ir priimti sprendimą per aiškiai apibrėžtą terminą, o ne pasyviai stebėti tyrimą vien tik domėtis jo eiga ir konsultuojantis su tyrėju dėl jo eigos. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentai dėl to, jog už vyr. specialisto nekontroliavimą iki 2021 m. lapkričio 1 d. buvo atsakinga kita vyr. patarėja, ir abejonės, kodėl kitai vyr. patarėjai atsakomybė netaikoma, nesusiję su šios bylos ginčo dalyku.

10. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos argumentus, kad jos pareiga kontroliuoti pavaldaus darbuotojo darbą gali būti vertinama tik 1 mėnesio ir 23 dienų laikotarpiu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pareiga kontroliuoti tiesiogiai pavaldaus asmens atliekamą tyrimą pasibaigė ne tada, kai buvo gautas skundas dėl vilkinimo, o kai Tarnyba tyrimą 2022 m. vasario 9 d. perdavė kitam teritoriniam skyriui. Tai reiškia, kad Išvadoje pagrįstai vertinta, jog pareiškėja asmens atliekamą tyrimą kontroliavo 3 mėnesius ir 8 dienas, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 9 d., ir per šį laiką nesiėmė efektyvių kontrolės priemonių. Tuo tarpu beveik 5 mėnesių delsimas priimti sprendimą Išvadoje buvo konstatuotas ne vertinant, kad pareiškėja visus 5 mėnesius nekontroliavo vyr. specialisto nuo pat 2021 m. rugpjūčio 20 d. užduoties jam paskyrimo, o tik kad pareiškėjai 2021 m. lapkričio 1 d. tapus tiesiogine vyr. specialisto vadove ji žinojo, jog pastarasis jau daugiau kaip du mėnesius iki tol tyrė šį administracinį nusižengimą.

11. Nepagrįstu teismas pripažino ir pareiškėjos argumentą, kad Išvadoje neįvertinta, jog nebuvo nustatytas teisės aktas, kurio nuostatos buvo pažeistos dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos termino. Remiantis Išvados turiniu, teismas nurodė, kad pareiškėja nebuvo nubausta už administracinio nusižengimo bylos teisenos konkrečių terminų pažeidimą, todėl tai, kad Išvadoje nėra konstatuota, kad ji būtų pažeidusi kokį nors teisės aktą, nustatantį administracinio nusižengimo bylos teisenos konkretų terminą, nėra nei Išvados trūkumas, nei jos nepagrįstumą ir neteisėtumą galintis lemti argumentas. Išvadoje teisingai konstatuota, kad ANK nėra nustatytas tikslus terminas, kiek gali trukti administracinio nusižengimo tyrimas, todėl turi būti vadovaujamasi ANK įtvirtintu operatyvumo principu. Teismas pabrėžė, kad ANK administracinio nusižengimo tyrimo trukmę reglamentuoja ne konkrečių tyrimo terminų nustatymu pačiame kodekse, o tik imperatyviu įpareigojimu laikytis operatyvumo principo (ANK 566 str.) ir tyrimą atlikti greitai (ANK 563 str.), kiek įmanoma per trumpesnį laiką (ANK 567 str. 1d.). Išvadoje būtent ir konstatuota, kad pareiškėja pažeidė ANK 563 ir 566 straipsnių nuostatas. Tai reiškia, kad vertinant pareiškėjos pareigų atlikimo tinkamumą buvo vertinta ne tai, ar ji pažeidė kokį nors konkretų ir aiškiai apibrėžtą tyrimo terminą, o tai, ar ji tinkamai, jog pavaldus darbuotojas laikytųsi operatyvumo principo ir tyrimą atliktų kiek įmanoma per trumpesnį laiką, o ne savo nuožiūra spręstų, per kiek laiko galima priimti sprendimą.

12. Teismas, įvertinęs Išvados konstatuojamosios dalies 19, 23, 27 ir 29 punktus pažymėjo, kad jie atskleidžia tarnybinio nusižengimo esmę – pareiškėja netinkamai vykdė pareigą kontroliuoti tiesiogiai pavaldžių asmenų darbą ir jiems paskirtų užduočių įvykdymą. Teismas pripažino, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja, nevykdydama tinkamos ir efektyvios kontrolės, pažeidė tyrimo operatyvumo principą, kadangi nenustatė jokių terminų nei atskiroms tyrimo dalims ar veiksmams, nei visam tyrimui užbaigti. ANK įtvirtintos administracinių nusižengimų bylų tyrimo ir nagrinėjimo taisyklės nustato aiškias pareigas tyrėjams ir sprendimus priimantiems subjektams. Terminas, per kurį tyrimas turi būti atliktas, nesutampa ir negali sutapti su ANK 39 straipsnyje įtvirtintu dviejų metų administracinių nuobaudų skyrimo terminu, nes pastarasis apibrėžia maksimalų nuobaudos paskyrimo terminą, į kurį įeina tiek administracinio nusižengimo ištyrimas, tiek bylos nagrinėjimas pagal surašytą administracinio nusižengimo protokolą. Pastarajai proceso stadijai taip pat reikalingas laikas, todėl išnaudojus visą ar beveik visą dviejų metų terminą vien tik administracinio nusižengimo ištyrimui susidarytų situacija, kai asmuo galėtų išvengti atsakomybės, nesuspėjus per ANK 39 straipsnyje įtvirtintą terminą paskirti jam nuobaudos. Būtent todėl ANK ir įpareigoja laikytis operatyvumo principo ir tyrimą atlikti greitai, kiek įmanoma per trumpesnį laiką, o ne per maksimalų dviejų metų nuobaudos paskyrimo terminą, į kurį pareiškėja nepagrįstai orientuojasi, ginčydama atsakovo teisę reikalauti operatyvesnio ir greitesnio nusižengimo ištyrimo.

13. Teismas konstatavo, kad Išvadoje teisingai ir tinkamai nurodytos ANK nuostatos, apibrėžiančios administracinio nusižengimo tyrimo trukmę operatyvumo principo aspektu, todėl tai, kad Išvadoje nenurodyta, kokius tyrimo terminus pareiškėja pažeidė, negali būti pagrindas pripažinti Išvadą nepagrįsta.

14. Nors pareiškėja akcentavo, kad ji kontroliavo vyr. specialisto darbą ir nuolat domėjosi jo atliekamu tyrimu bei konsultavosi dėl jo eigos, tačiau ji buvo nubausta ne dėl to, kad iš vis nekontroliavo tyrimo, o dėl to, kad tai darė neefektyviai ir neveiksmingai. Teismas pripažino, kad dėl pareiškėjos neveikimo (terminų nenustatymo) jai pagrįstai konstatuotas tarnybinis nusižengimas, nes imperatyvus ANK reikalavimas laikytis tyrimo operatyvumo principo, kuris ANK detalizuojamas kaip pareiga tyrimą atlikti greitai, kiek įmanoma per trumpesnį laiką, iš esmės gali būti kontroliuojamas tik įpareigojant tyrimą atliekantį asmenį sprendimus priimti per tam tikrus terminus, o ne leidžiant dėl tyrimo trukmės spręsti tik pačiam tyrėjui. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nereikalaujant iš vyr. specialisto jokių tyrimo rezultatų (nei tarpinių, nei galutinių) per aiškiai apibrėžtus terminus jis ir neturėjo paskatos bei intereso tyrimą atlikti greičiau, medžiagą vertinti ir atitinkamus sprendimus priimti sparčiau. Teismas sprendė, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog būtent terminų nenustatymas nulėmė, kad tyrimas užsitęsė ilgiau nei buvo būtina. Tai patvirtino ir faktas, kad kitas Tarnybos skyrius tyrimą užbaigė ir nutarimą priėmė per du mėnesius. Taip pat Panevėžio apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei penkiems mėnesiams nuo tyrimo perdavimo kitam Tarnybos skyriui, priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį byloje. Tai reiškia, kad pareiškėja nepagrįstai toleravo vyr. specialisto neveikimą ir aplaidžiai nenustatė jam jokių terminų, nors kitiems Tarnybos darbuotojams ir teismams tokio paties 5 mėnesių termino pakako visam procesui užbaigti, įskaitant ir administracinio nusižengimo ištyrimą, ir nutarimo priėmimą, ir jo teisėtumo patikrinimą dviejų instancijų teismuose. Todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad jos „domėjimasis“ tyrimu, turimos medžiagos „aptarimas“, „patarimas“, kaip medžiagą vertinti ir į ką atkreipti dėmesį, yra pakankama pavaldaus darbuotojo kontrolė. Teismas sprendė, kad kontroliuoti pavaldžius darbuotojus ir užkirsti kelią operatyvumo principo nesilaikymui yra pareiškėjos tiesioginė pareiga.

15. Argumentas, kad Išvadoje nevertina aplinkybė, jog tyrimo medžiaga buvo didelės apimties, teismo vertinimu, negali būti pagrindas pripažinti Išvadą ir Įsakymą neteisėtais, nes tarnybinį nusižengimą lėmė ne tai, kad tyrimas tęsėsi tam tikrą laiką, ir ne tai, kas būtent turėjo būti daroma ir vertinama jo metu, tačiau tai, kad medžiagos vertinimui ir sprendimo priėmimui iš esmės pareiškėja nenustatė jokio termino ir nesudarė organizacinių prielaidų vyr. specialisto medžiagą vertinti operatyviai.

16. Pareiškėjos argumentas, kad jokie teisės aktai neįpareigojo jos kontroliuoti kokius nors konkrečius administracinių nusižengimų teisenos terminus, o Aprašas, numatantis apibrėžtus tyrimo terminus, įsigaliojo nuo 2021 m. gruodžio 2 d., todėl iki tol pradėtam tyrimui netaikomas, teismo teigimu, nesudaro pagrindo pareiškėjai išvengti tarnybinės atsakomybės už pavaldaus darbuotojo nekontroliavimą. Vien tai, kad iki 2021 m. gruodžio 2 d. jokiame teisės akte nebuvo tiesiogiai įtvirtinti aiškios trukmės tyrimo terminai, nereiškia, kad pareiškėja, vykdydama pareigą kontroliuoti, kaip pavaldus darbuotojas laikosi ANK įtvirtinto tyrimo operatyvumo principo, negalėjo ir neturėjo nustatyti tokiam darbuotojui tiksliai apibrėžtų tyrimo terminų.

17. Pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja, yra saistoma taip pat ir gero administravimo principo imperatyvų. Valstybės institucijos ir jų darbuotojai, priimdami administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų ir bendrųjų teisės principų. Todėl vien tai, kad ANK nebuvo konkrečios teisės normos, numatančios pareigą tyrimą atlikti per konkretų terminą, nereiškia, kad kontroliuojant operatyvumo principo laikymąsi tokie terminai tyrimą atliekantiems darbuotojams negali būti ir neturi būti nustatomi. Pareiškėjai jos pareigybės aprašymo 7 punkte numatyta pareiga kontroliuoti pavaldžius darbuotojus nėra detalizuota konkrečiais kontrolės būdais, todėl, vadovaujantis gero administravimo principu, šią pareigą vykdyti ji turi teisę visais būtinais ir nedraudžiamais būdais, kurie nors ir nenumatyti tiesiogiai teisės aktuose, tačiau yra būtini ir išplaukia iš pareigos užtikrinti pagrindinių teisės principų įgyvendinimą. Tai reiškia, kad nustatyti aiškiai apibrėžtą tyrimo terminą, nors to tiesiogiai ir neįpareigoja ANK, pareiškėja nuo 2021 m. lapkričio 1 d. turėjo teisę remiantis savo pareigybės aprašymu, Skyriaus nuostatais, ANK įvirtintu operatyvumo principu ir reikalavimu tyrimą atlikti kuo greičiau bei vadovaujantis gero administravimo principu. Argumentas, kad formaliai ANK neįpareigojo tyrimo atlikti per konkrečius terminus ir tokių terminų nenustatymas šiuo pagrindu tik pažeidžia gero administravimo principą ir laikytinas netinkamu tarnybinių pareigų vykdymu. Be to, nuo 2021 m. gruodžio 2 d. Tarnyboje įsigaliojo Aprašas, kurio 10.2 papunktyje nustatyta, kad įgaliotam darbuotojui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą nustatomas ne trumpesnis nei 1 mėn., bet ne ilgesnis nei 2 mėn. terminas tyrimui atlikti; Šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas 1 mėn., užtikrinant, kad bendra tyrimo atlikimo trukmė nebūtų ilgesnė nei 3 mėn. Taigi, nuo 2021 m. gruodžio 1 d. pareiškėja turėjo jau ir formalų teisinį pagrindą, kuris expresis verbis (tiesiogiai, pažodžiui) suteikė jai teisę ir galimybę nustatyti tiesiogiai pavaldžiam asmeniui aiškiai apibrėžtą terminą tyrimui atlikti (užbaigti), tačiau ji to nepadarė ir tai laikytina netinkamu tarnybinės pareigos atlikimu.

18. Pareiškėjos argumentas, kad Aprašo nuostatos gali būti taikomos tik tyrimams, kurie pradėti po Aprašo įsigaliojimo, nėra teisiškai pagrįstas. Apraše nenustatyta, kad jis taikomas tik po jo įsigaliojimo pradėtiems tyrimams. Tai reiškia, kad jis galioja visiems tyrimams, kurie atliekami ir nėra baigti įsigaliojus Aprašui. Aprašo tikslas, teismo teigimu, ir yra aiškiai ir formalizuotai užtikrinti tyrimo operatyvumo principo įgyvendinimą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad po Aprašo įsigaliojimo pradėti tyrimai gali būti ir turi būti atliekami operatyviai, t. y. per Apraše nurodytus terminus, o iki Aprašo įsigaliojimo pradėtų tyrimų negalima įpareigoti užbaigti per nustatytus terminus ir galima nesilaikyti operatyvumo principo. Toks aiškinimas paneigtų šio teisės akto tikslą ir teisinę logiką.

19. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą teismas konstatavo, kad pareiškėja turėjo ir pareigą, ir teisinę galimybę nustatyti vyr. specialistui terminus tyrimui atlikti ir nesudaryti jam prielaidų tyrimo trukmę vertinti vien tik savo nuožiūra. Todėl Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad nenustatydama jokių tyrimo terminų pareiškėja neužtikrino tinkamos vyr. specialisto darbo kontrolės.

20. Teismas sutiko, kad tam, jog valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai. Tačiau teismas atmetė kaip nepagrįstą su tuo susijusį pareiškėjos teiginį, kad Išvadoje nurodytos tik blanketinės arba išimtinai bendro pobūdžio teisės normos ir neatskleista, kokių funkcijų ji neatliko. Teismas sprendė, kad Išvadoje yra aiškiai nurodyta, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos netinkamu atlikimu pareiškėja pažeidė nurodytas bendro pobūdžio normas, įtvirtintas VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei ANK 563, 566 straipsniuose. Taigi, kaltinimas padarius tarnybinį nusižengimą nėra grindžiamas vien tik bendro pobūdžio blanketinėmis normomis.

21. Teismas pripažino, kad Išvados 33 punkte nurodyti Skyriaus nuostatų 7.12 punktas (Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka tiria administracinius nusižengimus) bei Skyriaus nuostatų 13 punktas (Skyriaus vedėjui planuoti, organizuoti ir kontroliuoti Skyriaus veiklą padeda Skyriaus vyresnieji patarėjai) nesusiję su pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo esme, nes ji nėra kaltinama ir nubausta už tai, kad Skyrius iš viso nevykdė funkcijos tirti administracinį nusižengimą, o ji Skyriaus vedėjui nepadėjo planuoti, organizuoti ir kontroliuoti Skyriaus veiklą (pareiškėja nubausta už tai, kad tą darė netinkamai ir neefektyviai). Nepaisant to, teismo teigimu, perteklinis šių teisės aktų nurodymas nepaneigia, kad pareiškėja pažeidė kitus Išvadoje nurodytus teisės aktus ir tai pagrįstai buvo traktuota kaip netinkamas jos funkcijų ir pareigų vykdymas. Todėl aplinkybė, kad Išvadoje be pakankamo pagrindo buvo nurodyti du teisės aktai, kurie nėra susiję su tarnybinio nusižengimo esme, nepaneigia, jog pareiškėja pažeidė kitus penkis Išvadoje nurodytus teisės aktus.

22. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad jos kaltė tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo analizuojama. Komisija kaltės klausimą nustatinėjo ir iš esmės pareiškėjos kaltę konstatavo teisingai. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja, pagal jos pareigybės aprašymo 22.1 ir 22.2 punktus, privalo turėti, ir patvirtino, jog turi, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl ji privalėjo ir galėjo suvokti, kad pareiga kontroliuoti, jog pavaldus darbuotojas laikytųsi tyrimo operatyvumo principo efektyviai gali būti įgyvendinama nustatant pavaldžiam darbuotojui aiškius terminus tyrimui vykdyti ir užbaigti. Kadangi nėra įrodymų, kad pareiškėja sąmoningai siekė vilkinti jos kontroliuojamą tyrimą, todėl ir tyčinė jos kaltė nebuvo nustatyta, tačiau neatsargumas dėl nerūpestingo pareigų vykdymo, neefektyviai kontroliuojant vyr. specialisto darbą, Išvadoje konstatuotas teisingai. Pareiškėja turėjo ir galėjo suvokti, kad dėl neefektyvios jos kontrolės operatyvumo principo nebus paisoma, nes vyr. specialisto nesaistys pareiga sprendimus priiminėti iki tam tikro termino(ų), todėl tarnybinį nusižengimą ji padarė neatsargia kaltės forma.

23. Teismas kritiškai vertino argumentus, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas yra mažareikšmis. Teismas pripažino, kad Išvadoje pagrįstai konstatuotos tarnybinio nusižengimo neigiamos pasekmės, kurios neleidžia šio nusižengimo laikyti mažareikšmiu. Išvadoje nurodyta, kad dėl neveiksmingos ir neefektyvios kontrolės nebuvo įvykdyta Skyriui bei jos pavaldžiam darbuotojui priskirta funkcija – ištirti administracinius nusižengimus, taip pat Tarnyba patyrė reputacinę žalą, nes pasikreipęs asmuo piktinosi Skyriaus atliekamu darbu ir skundu kreipėsi ne tik į Tarnybą, bet ir į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaigą, todėl buvo menkinama Skyriaus ir visos Tarnybos reputacija, susijusi su nepateisintais lūkesčiais, kad valstybės institucijos tarnauja žmonėms. Pareiškėjos argumentas, kad asmens nepasitenkinimas Skyriaus veikla, kreipimasis į įvairias institucijas dėl jam priimtų nepalankių sprendimų nėra Skyriaus menkinimas, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo pripažinti tarnybinio nusižengimo mažareikšmiškumą. Teismas pažymėjo, kad konkretus asmuo skundu išreiškė ne nepasitenkinimą dėl jam nepalankaus Skyriaus sprendimo, o nepasitenkinimą, kad joks sprendimas ilgą laiką iš viso nėra priimamas, o tyrimas vilkinamas. Tiek asmens, kuris kreipėsi į valstybės instituciją, įgaliotą tirti galimus administracinius nusižengimus, nepasitenkinimas ir nusivylimas tos institucijos neveiklumu ir sprendimų priėmimo vilkinimu, tiek šios informacijos pateikimas kitai kontroliuojančiai valstybinei institucijai neabejotinai daro reputacinę žalą Tarnybai. Be to, dėl pareiškėjos kaltės vienas Tarnybos skyrius taip ir neatliko savo tiesioginės funkcijos tinkamai ir operatyviai ištirti administracinį nusižengimą, o kitas skyrius turėjo šią funkciją įvykdyti ir dirbti papildomą darbą, nors pagal teritorinį priklausomumą to nebūtų turėjęs daryti.

24. Priežastinis ryšys taip pat buvo nustatytas pagrįstai, nes, jei pareiškėja būtų nustačiusi vyr. specialistui konkrečius tyrimo terminus, pastarasis būtų buvęs priverstas tyrimą atlikti operatyviau ir Skyriui priskirta funkcija būtų įvykdyta, o pasikreipęs asmuo nebūtų patyręs nusivylimo Skyriaus veikla ir neturėtų pagrindo skųsti Tarnybai ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaigai Skyriaus neveikimo.

25. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Išvadoje pagrįstai nurodyta, jog pareiškėja netinkamai vykdė pareigybės aprašyme jai deleguotą funkciją kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbą, nesilaikė VTĮ įtvirtintų valstybės tarnautojų pareigų bei neužtikrino ANK įtvirtinto tyrimo operatyvumo principo įgyvendinimo. Šiuo atveju buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo požymiai, todėl egzistavo pagrindas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą.

26. Teismas taip pat nenustatė procedūrinių pažeidimų nuobaudos tyrimo ir skyrimo procese, nors ir atkreipė dėmesį, kad tai, jog keli komisijos nariai pateikė atskirąsias nuomones dėl Išvados, kurios nesutampa su išvada dėl tarnybinio nusižengimo konstatavimo, nėra pagrindas panaikinti Įsakymą, nes Komisija sudaroma tam, kad sprendimus priimtų balsų dauguma, kuri ir lemia teisiškai reikšmingą ir privalomą Išvados turinį. Atitinkamai konstatuota, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas išsamiai, laikantis visų teisės aktuose numatytų terminų ir tvarkos, užtikrinant pareiškėjo teises, proceso metu pagrįstai buvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis bei teisingai parinkta tarnybinės nuobaudos rūšis.

III.

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjos skundą patenkinti. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Paskirta tarnybinė nuobauda apima laikotarpį, kai pareiškėja neturėjo pareigos kontroliuoti vyr. specialistą (dėl kurio nuobaudos ginčas taip pat vyksta teisme) ar nustatyti užduoties įvykdymo termino. Išvadoje buvo vertinamas laikotarpis nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. vasario 9 d., nepaisant to, kad aptariama pareiga pareiškėjai kilo tik nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Teismas šiuos argumentus nepagrįstai atmetė.

28.2. Tarnyboje iki 2021 m. gruodžio 2 d. joks teisės aktas nenustatė administracinių nusižengimo bylų tyrimų, protokolų surašymo terminų. Pareiškėja negalėjo veikti, nesant nustatyto teisinio reguliavimo. Teismas turėjo į tai atsižvelgti, o ne perkelti pareigą („galėjo suvokti“) darbuotojui. Visi neaiškumai turėjo būti vertinami pareiškėjos naudai.

28.3. Teismas nevertino argumentų, kad du Komisijos nariai kategoriškai prieštaravo dėl nuobaudos skyrimo, pateikė atskirąsias nuomones. Teismas nevertino ir kitų aktualių duomenų, be kita ko, pareiškėjos ir vyr. specialisto tiesioginės vadovės paaiškinimų, kad buvo tyrimo metu buvo nuolat vykdomi pokalbiai, duomenų aptarimai, keitimasis informacija, taip pat kad bylos apimtis buvo itin didelė. Teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjos kaltę.

28.4. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byla 2021 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, nagrinėjamu atveju bylos operatyvumo principai turėjo būti derinami su teisingo ir nešališko nagrinėjimo administracinėje teisenoje principu, nes teismas įpareigojo tyrimą atlikti išsamiai už 3 metų laikotarpį.

28.5. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių kontrolės veiksmų. Pareiškėja pabrėžia, kad Skyriuje ginčo bylos tyrimo kontrolė vyko nuolat, DVS įkelta tik dalis dokumentų, vyr. specialistas pagal jam skirtą krūvį ir bylos medžiagą atliko visus tyrimo veiksmus, o operatyvumo principo pažeidimas yra vertinamojo pobūdžio. Tarnyba ginčui aktualių bylų tyrimo terminų nebuvo nustačiusi.

28.6. Pareiškėja kritiškai vertina teismo argumentus dėl Aprašo taikymo, kadangi valstybės tarnautojas negali būti traukiamas atsakomybės pagal teisės aktą, kuris negaliojo, ar kai aplinkybės dėl jo galiojimo yra neaiškios. Ginčo atveju pareiškėja privalėjo vadovautis ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu.

28.7. Teismas neįvertino, kad Komisija tikslingai neapklausė administracinio nusižengimo tyrimo kontroliuojančių subjektų (be kita ko, pareiškėjos ir vyr. specialisto tiesioginės vadovės). Pareiškėjos manymu, būtent jos ir vyr. specialisto tiesioginė vadovė buvo nustačiusi jam terminus administracinės bylos išnagrinėjimui. Teismas šiuos argumentus įvertino netinkamai. Nagrinėjamu atveju buvo būtina apklausti minėtą asmenį, todėl išvada, kad tyrimo metu nebuvo padaryti procedūriniai pažeidimai, yra nepagrįsta.

28.8. Pareiškėjai buvo nepagrįstai taikyta tarnybinė atsakomybė, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neišsamus, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

29. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį bei reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentu bei papildomai pažymi:

29.1. Pareiškėja klaidingai nurodė, kad jai buvo paskirta ne pastaba, o papeikimas. Teismas taip pat jau išnagrinėjo vyr. specialisto (kuris buvo pavaldus pareiškėjai) skundą dėl Tarnybos direktoriaus įsakymo, kuriuo konstatuotas minėto asmens tarnybinis pažeidimas ir paskirta nuobauda, teisėtumo bei jo skundą atmetė.

29.2. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos teiginys, jog Išvadoje nebuvo įvertinta, kad pareigą kontroliuoti vyr. specialisto veiksmus ji turėjo tik nuo 2021 m. lapkričio 1 d. yra nepagrįstas, nes ši aplinkybė ne kartą akcentuota Išvadoje ir būtent nuo minėtos datos laikoma, kad ji netinkamai vykdė tarnybines pareigas kontroliuojant atliekamą tyrimą. Beveik 5 mėnesių delsimas priimti sprendimą Išvadoje buvo konstatuotas įvertinus tai, kad pareiškėjai tapus tiesiogine vyr. specialisto vadove ji žinojo, jog pastarasis jau daugiau kaip du mėnesius iki tol tyrė šį administracinį nusižengimą.

29.3. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus ir sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos argumentas, jog Išvadoje nebuvo įvertinta, kad nebuvo nustatytas joks teisės aktas, kurio nuostatos buvo pažeistos dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos termino, laikytinas nepagrįstu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ANK įtvirtintos taisyklės yra pakankamas teisinis pagrindas greitai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir be specialaus Tarnybos vidaus teisės akto. Savo ruožtu vien tai, kad iki 2021 m. gruodžio 2 d. jokiame teisės akte nebuvo tiesiogiai įtvirtinti aiškios trukmės tyrimo terminai nereiškia, kad pareiškėja, vykdydama pareigą kontroliuoti, kaip pavaldus darbuotojas laikosi ANK įtvirtinto tyrimo operatyvumo principo, negalėjo ir neturėjo nustatyti tokiam darbuotojui tiksliai apibrėžtų tyrimo terminų. Atsakovas taip pat sutiko su teismo argumentais dėl gero viešojo administravimo pažeidimo, dėl Aprašo taikymo ir galiojimo bei konkrečių Komisijos narių atskirųjų nuomonių.

29.4. Atsakovas nesutinka su argumentais, kad šiuo atveju turėjo būti papildomai apklausta pareiškėjos ir vyr. specialisto vadovė. Atsakovas šiuo aspektu pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pabrėžia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėja pateikė paaiškinimą ir atsakymus į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos papildomus klausimus ir nurodė, kad DVS skirdama administracinio nusižengimo tyrimą atlikti vyriausiajam specialistui („atnaujinti administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą“), ji atsižvelgė į tą aplinkybę ir faktą, kad pagal darbų pasiskirstymą Skyriuje minėtas asmuo yra pagrindinis, kuris atlieka administracinio nusižengimo tyrimą, surašo protokolą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad vyr. specialistas buvo įsigilinęs į konkrečios šeimos situaciją, vieną aktualų administracinio nusižengimo epizodą buvo išnagrinėjęs, buvo susipažinęs su didesne dalimi bylos medžiagos. Pareiškėja patvirtino, kad ji vykdė pakartotinio administracinio nusižengimo tyrimo bylos kontrolę, 2 kartus per mėnesį žodžiu aptariant tyrimą su vyriausiuoju specialistu (aptardavo situaciją, domėjosi, su kokiais dokumentais susipažinta, kokios pagalbos reikia). Atsakovas pažymi, kad tiek vyr. specialistas, tiek pareiškėja patvirtino, kad atliekamo administracinio nusižengimo tyrimo kontrolę vykdė pareiškėja, todėl šiuo klausimu ginčo nebuvo. Atitinkamai Komisijai nebuvo poreikio išklausyti buvusią vyr. specialisto vadovę, be to, tarnybinė atsakomybė taikyta pareiškėjai nuo momento, kai ji tapo tiesiogine vyr. specialisto vadove.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

30. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės įsakymo, kuriuo pareiškėjai, šios tarnybos valstybės tarnautojai, buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

31.  Pareiškėja, manydama, kad ji yra nubausta nepagrįstai bei pažeidžiant esmines tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras, kreipėsi į administracinį teismą.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, pripažinęs, jog ji netinkamai vykdė pareigą kontroliuoti tiesiogiai pavaldžių asmenų darbą ir jiems paskirtų užduočių įvykdymą. Teismas taip pat konstatavo, jog nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procese, paskirtoji tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytai veikai.

33. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo aspektu bei nurodo, kad teismo sprendimas neišsamus ir nepagrįstas.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

35.  Byloje nustatyta, jog pareiškėja dirbo Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniąja patarėja, kuri kuravo vyresniųjų specialistų (teisininkų) darbą, o nuo 2021 m. lapkričio 1 d. šie darbuotojai buvo jai tiesiogiai pavaldūs. Skyriuje gavus Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria buvo panaikintas ankstesnis Skyriaus nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 20 d. ir rugsėjo 17 d. suformavo užduotis vyr. specialistui atnaujinti administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą, tačiau vėliau tinkamai nekontroliavo jai pavaldaus tarnautojo, kuris kelis mėnesius neatliko jokių tyrimo veiksmų, po suinteresuoto asmens skundo administracinio nusižengimo tyrimas 2022 m. vasario 9 d. buvo perduotas kitam Tarnybos teritoriniam skyriui, šiame skyriuje 2022 m. balandžio 11 d. administracinio nusižengimo tyrimas buvo baigtas, priimtas nutarimas, kuriuo kaltam asmeniui paskirtas įspėjimas.

36. Taip pat byloje nustatyta, jog šio administracinio nusižengimo tyrimą turėjusiam atlikti Tarnybos Kauno skyriaus vyriausiajam specialistui už netinkamą veikimą buvo skirta tarnybinė nuobauda, kurios teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimas.

37. Pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad pareiškėjai pagal jos Pareigybės aprašymo 7 punktą buvo privalu planuoti, organizuoti ir kontroliuoti tiesiogiai pavaldžių asmenų darbą, o viena iš Skyriaus funkcijų, numatytų Skyriaus nuostatų 7.12 punkte yra ta, kad Skyrius Administracinių nusižengimo kodekso numatytais atvejais ir tvarka tiria administracinius nusižengimus.

38. Apibendrinant pripažintina, kad jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog 2021 m. gegužės 25 d. vienam iš vaiko tėvų pranešus apie tai, jog kitas vaiko tėvas nevykdo savo pareigų, Tarnybos Kauno miesto skyrius iki 2022 m. vasario 9 d. nesugebėjo išspręsti kito vaiko tėvo administracinės atsakomybės klausimo. Įvertinus šias aplinkybes Administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsnyje nurodytos administracinių nusižengimų teisenos paskirties aspektu bei atsižvelgus į viešojoje teisėje galiojantį gero administravimo (atsakingo valdymo) principą, akivaizdu, jog Skyriaus valstybės tarnautojai neveikė taip, kaip turėjo veikti.

39.  Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog pareiškėjai suformuluoti kaltinimai nėra konkretūs, o teisės aktai, reglamentuojantys jos veiklą, nenumatė konkrečių terminų atskiriems veiksmams atlikti, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijios teismas teisingai nurodė, jog nuo 2021 m. gruodžio 2 d. įsigaliojęs Aprašas turėjo būti taikomas visiems tuo metu Skyriuje atliekamiems tyrimams, šis teisės aktas numatė konkrečius įtariamo administracinio nusižengimo tyrimo terminus, todėl pareiškėja, žinodama šio konkretaus tyrimo detales, jo pradžios momentą ir kitas aplinkybes, privalėjo stengtis, kad jai pavaldus tarnautojas užbaigtų tyrimą kuo operatyviau, tačiau to nepadarė. Be kita ko, pažymėtina, jog pareiškėja, praėjus dviems mėnesiams po Aprašo įsigaliojimo, privalėjo spręsti dėl šio administracinio nusižengimo tyrimo termino pratęsimo, tačiau to padaryta nebuvo Pareiškėja teigia, jog jai pavaldus darbuotojas buvo pastoviai periodiškai kontroliuojamas ir atlikinėjo visus reikalingus veiksmus, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad šis darbuotojas 2021 m. lapkričio – 2022 m. sausio mėnesiais būtų atlikęs bent vieną tyrimo veiksmą.

40. Nors apeliantė teigia, jog negali būti kaltinama pareigų atlikimu 2021 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, jog pareiškėja kaltinama netinkamu pareigų atlikimu 2021 m. lapkričio 1 d.- 2022 m. vasario 9 d. laikotarpiu. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjos veiksmais bei tyrimo atlikimu 2021 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais Išvadoje bei pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytos tik faktinės situacijos atskleidimui.

41. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto (ne) buvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais minėtu aspektu. Priešingai, nei teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą atliko tinkamai: nustatė bylos faktines aplinkybes, atskleidė ginčo esmę, pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remiantis buvo grindžiamos galutinės teismo išvados, ir vertinimo nuostatų nepažeidė, todėl turėjo pagrindą pripažinti atsakovo Įsakymą teisėtu bei pagrįstu. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjos argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Pasisakydama dėl apeliantės argumentų, susijųsių su pirmosios instancijos teismo sprendimo neišsamumu, teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.).

44. Taigi įstatymas nereikalauja, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, atsakytų į visus procesiniuose dokumentuose ginčo šalių išsakytus argumentus. Svarbu, kad teismas nustatytų visas aplinkybes, būtinas ir reikšmingas ginčui išspręsti bei atsakytų į pagrindinius pareikštus reikalavimus. Pareiškėjos netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų ar nustatytų aplinkybių.

45. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

46.  Atitinkamai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

47.  Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. P. apeliacinį skundą atmesti . Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė