AS-8-492/2022

Administracinė byla Nr. AS-8-492/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03389-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1, 43.5.1.2, 43.5.1.3 S

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 5 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja A. K. T. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, kuriame prašoma pripažinti atsakovų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apygardos prokuratūros veiksmus, neatliekant pagal pareiškėjos skundus tyrimų, nuslepiant eilę metų nusikaltimus, nusikalstamų veikų organizavimą, neteisėtais ir įpareigoti atsakovus iš naujo tirti jos nurodytas nusikalstamas veikas.

II.

Vilniaus  apygardos administracinis teismas  2021 m. spalio 14 d. nutartimi nutarė pareiškėjos A. K. T. skundą atsisakyti priimti, nes keliamo ginčo pobūdis nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.) Teismas nustatė, kad iš prie skundo pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja siekia apskųsti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2021 m. rugsėjo 24 d. informacinio pobūdžio raštą. Įvertinęs pareiškėjos skundo reikalavimą ir nurodytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos keliamas ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o būtent su ikiteisminių institucijų veiksmais, atliekamais Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, kurie nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

III.

Pareiškėja A. K. T. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį, skundą priimti ir jį nagrinėti paskirti kitą teisėją. Pareiškėja nurodo, kad teismas nenustatė ir netyrė tinkamai nurodytų pareiškime aplinkybių sąžiningumo požiūriu ir todėl tokios nutarties priimti negalėjo. Pareiškėja nurodo, kad jai nebuvo sudaryta tinkama teisė pateikti papildomus įrodymus, kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos.  Pasak pareiškėjos, teismas nebuvo aktyvus ir nesiekė, kad šalys išspręstų ginčą taikiai. Pareiškėja teigia, kad teismas pasielgė formaliai ir šališkai, neduodamas eigos pareiškėjos skundui, nevykdė savo pareigos teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos A. K. T. skundą, kadangi skundas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Vis tik teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde reikalavo pripažinti atsakovų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apygardos prokuratūros veiksmus, neatliekant pagal pareiškėjos skundus tyrimų, nuslepiant nusikaltimus, nusikalstamų veikų organizavimą, neteisėtais ir įpareigoti atsakovus iš naujo tirti jos nurodytas nusikalstamas veikas. Iš skunde išdėstytų argumentų bei pareikštų reikalavimų matyti, jog pareiškėja iš esmės siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, jos manymu, daromų nusikaltimų. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, nes konstatavo, jog pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas, susijęs su nepradėtu ikiteisminiu tyrimu ir ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais, negali būti sprendžiamas administraciniame teisme. Pareiškėja su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad tokiu būdu jai užkertama teisė į teisminę gynybą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylai aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog visas baudžiamasis persekiojimas, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka yra reguliuojami išimtinai BPK normų, todėl ir visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai atitinkamai sprendžiami remiantis BPK nuostatomis (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-489-520/2020; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-31-552/2021) Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pati pareiškėja suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, taip pat pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, t. y. pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais atliekant tyrimą dėl nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jos keliamas ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – BPK (BPK 63 str. 1 d., 64 str. 2 d., 168 str. 5 d.) . Visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai BPK normomis, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo motyvus susijusius su skundo nepriimtinumu dėl to, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, mini ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau, nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodo atsisakymo priimti skundą pagrindą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą – pagrindą atsisakyti priimti skundą, kai skundas paduodamas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas). Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors iš neteisingai nurodęs atsisakymo priimti skundą pagrindą rezoliucinėje dalyje, iš esmės teisingai išsprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, t. y. pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti skundą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos skundas dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų turėjo būti priimtas nagrinėti, todėl atskirasis skundas netenkinamas. Kadangi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, nurodė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindą, nors turėjo būti nurodytas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista, tačiau patikslinama nutarties rezoliucinė dalis, nurodant, kad pareiškėjo skundą atsisakoma priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad pareiškėjos A. K. T. skundą atsisakoma priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė