eA-1020-525/2023

Administracinė byla Nr. eA-1020-525/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01019-2022-0 Procesinio sprendimo kategorija 34.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 20 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.  Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Akepus“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. ATK2-4(2022) (toliau – ir Nutarimas). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.  Ginčijamu Nutarimu pareiškėjui nepagrįstai skirta sankcija už tai, jog jis pardavė alkoholinius gėrimus išsinešti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (toliau – ir Įstatymas) draudžiamu laiku ir neužtikrino parduotų alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje (Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p.) bei pardavė alkoholinius gėrimus neblaiviam asmeniui (Įstatymo 18 str. 4 d. 2 p.). Nutarimas buvo priimtas pagal 2021 m. gruodžio 29 d. protokolą ATK2-119 (toliau – ir Protokolas), kuris surašytas nedalyvaujant pareiškėjui ir nepranešus apie jo surašymą, persiuntus pareiškėjui jį surašius 2021 m. gruodžio 29 d. el. laišku. Šiuo atveju byla Departamente išnagrinėta ir Nutarimas surašytas nedalyvaujant pareiškėjui.

2.  Pareiškėjo darbuotoja R. G. (toliau – ir Darbuotoja) Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-110-2022 (ROIK:21150308191) (toliau – ir Policijos nutarimas) pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 168 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą parduodant degtinės butelį ir jai paskirta 30 eurų dydžio bauda, kurį Darbuotoja ginčija Vilniaus miesto apylinkės teisme administracinio nusižengimo byloje Nr. II-204-827/2022. Darbuotoja už alaus bokalų pardavimą bei degtinės butelio pardavimą neblaiviam asmeniui administracinėn atsakomybėn nėra patraukta.

3.  Nutarime netinkamai suformuluotas Įstatymo pažeidimas – konstatuotas ne Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, o 18 straipsnio 13 dalies 3 punkto pažeidimas. Šiuo atveju iš esmės buvo du pardavimai – 0,7 l degtinės butelio „Absolut Citron“ (alk. 40 % tūrio) ir dviejų plastikinių 0,5 l talpos bokalų alaus „Volfas Engelman, vertinant kiekvieną iš jų atskirai daromas apibendrinimas dėl abiejų pardavimo operacijų. Vertinant epizodą dėl alaus bokalų pardavimo nėra konstatuota, kad pareiškėjas alaus bokalus pardavė išsinešimui – apsiribota konstatavimu, kad „Pirkėjas alų iš Baro patalpų išsinešė“, todėl tai reiškia, kad Nutarimu konstatuotas ne pareiškėjo, o šio pirkėjo nusižengimas. Pareiškėjas ėmėsi proporcingų atsargos priemonių, jog Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų būtų laikomasi.

4.  Šiuo atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti vartoti vietoje, prekybos vietoje buvo iškabinti informaciniai pranešimai, pranešimas papildomai nurodytas ant kasos kvito, kuris atiduodamas pirkėjams įsigyjant alkoholinius gėrimus, pirkėjai papildomai žodžiu įspėjami, kad alkoholiniai gėrimai gali būti vartojami tik įsigijimo vietoje, įsigyti alkoholiniai gėrimai parduodami tik pilnai juos išpylus (degtinę – į grafiną, alų – į vienkartinius plastikinius bokalus), todėl Darbuotojos (tuo pačiu ir pareiškėjo) veiksmai parduodant alkoholinius gėrimus visiškai atitiko proporcingumo principą. Nesant konkretaus teisinio reglamentavimo, kokios priemonės pripažintinos tinkamu Įstatymo reikalavimų įgyvendinimu, negali būti konstatuojama, kad pareiškėjas nesiėmė pakankamų veiksmų užtikrinti, jog Įstatyme nustatytu draudžiamu laiku parduodami tik pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje.

5.  Nutarime padarytos prieštaringos išvados – jei pareiškėjas prieš parduodamas degtinę išpylė ją į daugkartinio naudojimo grafiną, pažeidimas padarytas dėl to, kad patogu išsinešti, o jei prieš parduodamas alų išpylė jį į vienkartinius plastikinius bokalus, pirkėjas nėra įpareigotas jų grąžinti, todėl laikoma, kad pareiškėjas toleruoja išsinešimą. Šiuo atveju nebuvo įrodyta, jog pažeistas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas.

6.  Darbuotoja, parduodama degtinės butelį, nemanė, kad pirkėjas buvo neblaivus, jai nekilo jokių abejonių dėl jo neblaivumo, ji neužuodė alkoholio kvapo, pirkėjas nesvyravo, nedarė nekoordinuotų judesių, jo kalba buvo rišli, jis ėjo tiesiai. Darbuotoja nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už alkoholinių gėrimų pardavimą neblaiviems asmenims pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį. Nei Darbuotoja, nei pareiškėjas neturi galimybės patikrinti pirkėjo blaivumo prietaisais ar reikalauti pirkėjo atlikti tam tikrus veiksmus. Darbuotojai nebuvo pranešta apie pirkėjo neblaivumo patikrinimą, jos nebuvo prašoma paaiškinti dėl galimo alkoholinio gėrimo pardavimo neblaiviam asmeniui pažeidimo, fiksuotas neblaivumo lygis techninėmis priemonėmis nėra akivaizdus (nėra nustatytas sunkus girtumo laipsnis). Patikrinimo metu 5 pareigūnams surašant tarnybinį pranešimą, nėra net užuominos, kad degtinės butelis buvo parduotas neblaiviam asmeniui. Neaišku, kodėl, praėjus beveik mėnesiui po patikrinimo ir 2021 m. lapkričio 25 d. tarnybinio pranešimo, vienas iš pareigūnų staiga nurodė, kad pirkėjas buvo akivaizdžiai neblaivus. Faktinės aplinkybės yra konstatuojamos surašant Protokolą, o ne Nutarimą. Priimant Nutarimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros nuostatos, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl paskirta ekonominė sankcija ir pats Nutarimas negali būti vertinami kaip pagrįsti ir teisėti.

7.  Protokolas negali būti laikomas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nurodytu „Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) nustatyto turinio protokolu“ ir todėl Protokolas negali būti laikomas tinkamu dokumentu, įforminančiu galimą pareiškėjo padarytą Įstatymo pažeidimą.

8.  Departamentas nemotyvavo, kodėl taikė didesnę Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatytą sankciją. Departamentas nepagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažino faktą, kad „Įmonė yra informuota apie jos vykdomus neteisėtus veiksmus, tačiau jų ir toliau nenutraukia, neteisėtą veiklą tęsia, kas laikytina sunkinančia aplinkybe“. Tokia išvada padaryta konstatavus, kad pareiškėjas už analogiškus pažeidimus, padarytus 2020 m. lapkričio 4 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir 2018 m. sausio 11 d., baustas ne vieną kartą.

9.  Atsakovas nepagrįstai neskiria pažeidimų pakartotinumo su Įstatyme numatytomis sunkinančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjui jokie rašytiniai reikalavimai nutraukti neteisėtus veiksmus nebuvo teikiami.

2.  Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.  Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo padaryto Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo sudėtį, o Protokolo turinys atitinka esminius ANK 608 ir 609 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus protokolo turiniui. Protokole suformuluojamas kaltinimas ir pažeidimo esmė, o Nutarime dėl ekonominių sankcijų skyrimo pažeidimo kvalifikacija detalizuojama.

2.  Pareiškėjo atstovai į bylos nagrinėjimą Departamente neatvyko, prašymų neteikė. Departamentas 2021 m. gruodžio 29 d., kaip numatyta Įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje, išsiuntė pareiškėjui Protokolą Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu ir žinomu el. paštu info@chief.pizza.lt, kas laikytina tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Protokole nurodyta visa turima bylos medžiaga, taip pat prašoma pateikti bare įrengto kasos aparato 2021 m. lapkričio 25 d. kontrolinės kasos juostos apie 21 val. 40 min. kasos kvito, patvirtinančio dviejų alaus „Volfas Engelman“ skardinių pardavimą, kopiją. Pareiškėjui pareiškus prašymą būti išklausytai žodžiu, bus užtikrinamas bylos nagrinėjimas nuotoliniu būdu. Į el. paštu info@chief.pizza.lt išsiųstą laišką su pridėtu Protokolu, gautas 2022 m. sausio 31 d. pareiškėjo atsakymas su pridėta kasos kvito kopija, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo 2021 m. lapkričio 25 d. 21 val. 35 min. parduotas alus “V. E. Balta pint” 2X25 su 2X0.10 užstatu už 4,70 Eur. Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir Įstatymo pažeidimus žinojo, tačiau paaiškinimo nepateikė, prašymo susipažinti su pažeidimo medžiaga ir dalyvauti bylos nagrinėjime nepareiškė, todėl byla išnagrinėta pagal byloje esančius įrodymus.

3.  Darbuotojos veiksmų teisinis vertinimas nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti atsakomybę juridiniam asmeniui už atitinkamų Įstatymo nustatytų reikalavimų pažeidimą. Departamentas Nutarime konstatavo pareiškėją neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kad nustatytas sudėtinis Įstatymo pažeidimas, pareiškėjas nesuvokia savo veiksmais daromos žalos, anksčiau ne kartą bausta už analogišką veiklą ir jau yra suformuota šiuo klausimu teismų praktika.. Vadovaujantis Įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi baudos dydžio mažinimas ar didinimas yra Departamento diskrecija. Departamentas skyrė 868 Eur baudą ne už pažeidimų pakartotinumą, o už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimą.

II.

3.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Nutarimo dalį, kuria pareiškėjui skirta 868 Eur bauda ir skyrė pareiškėjui 579 Eur baudą, likusią skundo dalį atmetė.

4.  Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina ir ginčo byloje nėra dėl to, jog pareiškėjas turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba; dėl alkoholinių gėrimų draudžiamu metu (po 20 val.) pardavimo fakto pareiškėjui priklausančioje viešojo maitinimo vietoje ar jų kiekio; dėl to, jog neblaiviam pirkėjui alkoholinis gėrimas (degtinė „Absolut Citron“ 0,7 l talpos) buvo parduotas išsinešimui, išpylusi degtinę iš gamyklinio butelio į 1 l talpos butelio formos stiklinį indą (1 epizodas), parduoti du plastikiniai 0,5 l talpos bokalai alaus „Volfas Engelman“; dėl to, kad pirkėjai gėrimus išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos: pirkėjas R. G. stikliniame inde (indo kaklelyje padarytas sriegis), o pirkėjas R. T. – vienkartinėse stiklinėse.

5.  Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Darbuotoja, prieš parduodama alkoholinį gėrimą pirkėjui R. G., supylė alkoholinį gėrimą į 1 l talpos grafiną ir davė vienkartinę stiklinę. Nepaisant to, kad grafinas yra nevienkartinio naudojimo stiklinė tara, už kurią šiuo atveju iš pirkėjo buvo paimtas 2 Eur užstatas, iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad jis gali būti uždengtas užsukamu dangteliu. Todėl teismas nurodė, jog nekyla abejonių, kad jį galima išsinešti, ką retrospektyviai vertinant pirkėjas R. G. ir padarė. Taip pat teismas nurodė, jog parduodama alkoholinį gėrimą pirkėjui R. T., Darbuotoja išpilstė jį į du plastikinius 0,5 l talpos bokalus kuriuos paprasta išsinešti, kas buvo padaryta. Dėl to teismas darė išvadą, jog Departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas sudarė tinkamas sąlygas išsinešti alkoholinius gėrimus, t. y. alkoholiniai gėrimai buvo parduoti tokiu būdu, kuris neužtikrino viso alkoholio suvartojimo vietoje. Nors baro matomoje vietoje ir kasos kvituose buvo aiškiai pateikta informacija apie nustatytą draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus, taip pat Darbuotoja įspėjo pirkėjus apie alkoholio vartojimą vietoje, tai nepatvirtina fakto, jog buvo imtasi tinkamų priemonių dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viduje, nes pareiškėjas akivaizdžiai sudarė sąlygas baro klientams alkoholinius gėrimus išsinešti, o ne priešingai – juos vartoti vietoje. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog jis bei jo darbuotojai negali taikyti pirkėjams prievartos priemonių siekiant užtikrinti, kad jie neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje, tačiau pareiškėjas, turėdamas teisę prekiauti alkoholiu, šias Įstatymo nuostatas privalo vykdyti be prievartos priemonių – nesudarydamas palankų sąlygų išsinešti gėrimus. Todėl teismas konstatavo, jog bet kuriuo atveju pirkėjų savavališki veiksmai neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės.

6.  Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo, konstatavo, jog pirkėjo R G. neblaivumo faktą patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. antrojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 10-S-35465(1.46E-10) nurodytas 2021 m. lapkričio 25 d. administracinio nusižengimo protokolo ROIK 21150308167. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-110-2022 konstatuojama, kad pirkėjo R. G. patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja M. K., kuri pirkėjui R. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą ir ši liudytoja teigė, jog buvo matyti, kad pirkėjas buvo neblaivus, dėl ko jo atsakymai į liudytojos klausimus keitėsi. Nors pareiškėjas nurodė, kad tik 2021 m. gruodžio 23 d. M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta apie pirkėjo R. G. neblaivumą, priešingai nei nurodo pareiškėjas, ši aplinkybė nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. atrojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 10-S-35465(1.46E-10) (nurodytas pirkėjui R. G. surašytas 2021 m. lapkričio 25 d. administracinio nusižengimo protokolas ROIK 21150308167). Pirkėjo R. G. neblaivumas prilyginamas vidutiniam girtumo laipsniui. Nors Darbuotoja dėl šio pažeidimo liko neapklausta, teismo vertinimu, tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad pirkėjas R. G. buvo blaivus. Todėl pareiškėjo argumentai, jog Darbuotojai nekilo abejonių dėl šio pirkėjo neblaivumo, teismo teigimu, atmestini. Nors Įstatyme nereikalaujama, kad prekybos alkoholiu atveju turi būti atliekamas neblaivumo patikrinimas ar nustatomas neblaivumo sunkumas, tačiau byloje ši aplinkybė nustatyta. Pirkėjo R. G. elgesyje Darbuotoja turėjo įžvelgto neblaivumo požymių, todėl ši aplinkybė buvo pakankamas pagrindas atsisakyti tokiam asmeniui parduoti alkoholinius gėrimus.

7.  Teismas taip pat dėl Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto pažeidimo nurodė, jog pareiškėjo akcentuota aplinkybė, kad pirkėjas R. G. neprisipažino, jog degtinę pirko picerijoje, nėra svarbi nagrinėjamu atveju, nes tai nurodė pati Darbuotoja. Pareiškėjo argumentai dėl administracinių nusižengimų fiziniams asmenims surašymo aplinkybių, patikrinimo eigos (niekur nėra fiksuota ar, įsigijęs degtinę, pirkėjas R. G. ją vartojo, nėra nurodyta, ar jo buvo teiraujamasi apie jo išgertą alkoholio kiekį iki to momento, kai jis pirko degtinę ir (ar) buvo fiksuotas jo neblaivumas), teismo nuomone, nėra svarbūs nagrinėjamu atveju, nes jie neturi įtakos nustatytam faktui apie pirkėjo R. G. neblaivumą, kuris buvo nustatytas šiam asmeniui išėjus iš baro ir ši aplinkybė negalėjo pasikeisti taip, kad Darbuotoja nebūtų galėjusi to pamatyti. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors vaizdinėje medžiagoje, kurią pateikė atsakovas, nėra matyti pirkėjo R. G., jo neblaivumą pastebėjo policijos pareigūnė M. K., todėl akivaizdu, jog tai galėjo pastebėti ir Darbuotoja. Nors iš vaizdinės medžiagos matyti, kad ji su pirkėjais bendrauja pro langelį, teismo vertinimu, Darbuotoja turėjo pajusti nuo šio pirkėjo sklindantį alkoholio kvapą, kaip tai nurodyta 2021 m. gruodžio 23 d. tarnybiniame pranešime. Nutarime nurodyta, kad byloje surinkti įrodymai (2021 m. gruodžio 29 d. patikrinimo protokolas Nr. ATK2-119, 2021 lapkričio 25 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr.13- ANR_P-4624-2021), patvirtina, kad R. G., kuriam policijos pareigūnai nustatė 1,53 promilių girtumą, buvo akivaizdžiai neblaivus (požymiai – stipus alkoholio kvapas, nerišli kalba, nesiorientavimas aplinkoje). Ši aplinkybė liko nepaneigta, todėl šiuo atveju vien tai, kad Darbuotoja nepastebėjo pirkėjo girtumo požymio, nors turėjo galimybę tai pastebėti, teismo vertinimu, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės.

8.  Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų, nurodė, jog Protokolo pateikimas pareiškėjui atitinka Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl laikytinas tinkamu. Pagal Įstatymą atsakovas neturi pareigos pranešti pareiškėjui apie Protokolo surašymą, o teigdamas priešingai pareiškėjas šio teiginio nepagrindė. Protokole nurodytas bylos nagrinėjimo laikas (2022 m. vasario 3 d. 8.15 val.) ir vieta, pasiūlyta per 14 darbo dienų pateikti rašytinį paaiškinimą, pareiškėjas įpareigotas pateikti bare įrengto kasos aparato 2021 m. lapkričio 25 d. kontrolinės kasos juostos apie 21.40 val. įvesto kasos kvito, patvirtinančio dviejų alaus „Volfas Engelman“ skardinių pardavimą, kopiją, nurodyta, kad pareiškėjui prašant būti išklausytam žodžiu, bus užtikrinamas bylos nagrinėjimas nuotoliniu būdu, pareiškėjas paprašytas apie tai pranešti iki 2022 m. sausio 31 d. 15 val. el. paštu ntakd@ntakd.lt, nurodyta, kur pareiškėjas turi kreiptis, norėdama susipažinti su bylos medžiaga.

9.  Teismas, vertindamas skirtos sankcijos (baudos) dydį, pažymėjo, jog sankcija už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus nustatyta Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje, o tiek Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje, tiek šio straipsnio 4 dalyje numatytos baudos už tą patį Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą. Teismas sutiko su pareiškėju, kad šiuo aspektu atsakovas Nutarime nenurodė argumentų, kodėl buvo skirta būtent Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje, bet ne šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinto dydžio bauda. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas pakeisti Nutarimą, skiriant pareiškėjui Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje sankciją, kuri apima tiek 18 straipsnio 3 dalyje, tiek 4 dalies 2 punkte nurodytus pažeidimus (Įstatymo 41 str. 3 d.). Teismas akcentavo, jog byloje jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjui Departamento 2018 m. kovo 1 d. nutarimu skirta sankcija už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą pažeidimą, 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu – sankcija už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte ir Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintus pažeidimus, 2018 m. spalio 11 d. nutarimu – už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą pažeidimą, 2019 m. gegužės 2 d. nutarimu – už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą pažeidimą, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad anksčiau padaryti pažeidimai buvo kitokio pobūdžio. Dėl to teismas darė išvadą, jog nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui Departamentas buvo nurodęs nutraukti neteisėtus veiksmus, iš anksčiau Departamento priimtų ir teismo patikrintų nutarimų matyti, kad pareiškėjas žino apie Įstatymo reikalavimus ir nuolatos juos pažeidinėja, be to, Nutarime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padarė 2 pažeidimus, todėl, teismo vertinimu, skirtina maksimali Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija – 579 Eur bauda.

III.

10.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Teismas nemotyvavo, kodėl jis degtinės pardavimo aplinkybes vertino visiškai kitaip nei tai padarė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutarime, nors sprendime remiamasi ir asmenų, apklaustų administracinio nusižengimo byloje, parodymais. Taigi teismas nepagrindė, kodėl bendrosios kompetencijos teismui konstatavus, kad Darbuotoja nepadarė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, vertindamas pareiškėjo veiksmus, kurie pasireiškė tais pačiais Darbuotojos veiksmais, teismas vertino juos kitaip ir konstatavo, kad jei buvo pažeisti Įstatymo reikalavimai. Nei Departamentas, nei teismas, konstatavę šį Įstatymo pažeidimą, nenurodė, kokių veiksmų neatliko pareiškėjas, iš esmės apsiribodami vien konstatavimu, kad pareiškėjo parduoti gėrimai pirkėjų buvo išsinešti iš picerijos ir vien tai jau sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas neužtikrino, kad jie būtų vartojami vietoje, tačiau pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, jei šį veiksmų neteisėtumą sąlygoja išimtinai neteisėtas alkoholinių gėrimų pirkėjų veiksmai, nes sprendimą nusipirktą gėrimą išsinešti priėmė pirkėjai.

2.  Pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad pareiškėjas sudarė tinkamas sąlygas išsinešti iš picerijos parduotus alkoholinius gėrimus vien atsižvelgdamas į tai, į kokią tarą jie buvo išpilti, t. y. degtinė buvo išpilta į daugkartinio naudojimo stiklinį grafiną (už jį paimtas 2 Eur užstatas), kuris „gali būti uždengtas užsukamu dangteliu“. Priešingai nei konstatavo teismas, nėra jokio pagrindo teigti, kad grafinas gali būti uždengtas užsukamu dangteliu. Nei teismas, nei Departamentas nekonstatavo, kad pirkėjams yra prieinami dangteliai, tinkami užsukti grafiną (nėra jokių duomenų apie tai, kad grafinui tinka kokie nors dangteliai). Teismas taip pat nurodė, jog alus buvo išpiltas „į du plastikinius 0,5 l talpos bokalus, kuriuos taipogi paprasta išsinešti, kas taip pat buvo padaryta.“ Tačiau vertinant šį epizodą Nutarime nebuvo konstatuota, kad pareiškėjas alaus bokalus pardavė išsinešimui – apsiribota konstatavimu, kad „Pirkėjas alų iš Baro patalpų išsinešė“. Tai iš esmės reiškia, kad Nutarimu konstatuotas ne pareiškėjo padarytas Įstatymo pažeidimas, o pirkėjo padarytas administracinis nusižengimas. Teismo išvada, kad pareiškėjas akivaizdžiai sudarė sąlygas picerijos klientams alkoholinius gėrimus išsinešti, nėra pakankami motyvuota ir pagrįsta.

3.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad degtinė buvo parduota neblaiviam asmeniui ir tokiu būdu pareiškėjas neužtikrino Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto laikymosi. Sprendime visiškai pagrįstai konstatuota, kad nei Darbuotoja, nei pareiškėjas, prieš surašant Protokolą net nebuvo paprašyti pateikti paaiškinimą dėl alkoholinių gėrimų pardavimo neblaiviam asmeniui. Darbuotoja parduodama Degtinės butelį nemanė, kad pirkėjas buvo neblaivus ir nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių ji galėjo padaryti priešingą išvadą. Objektyvių aplinkybių, įrodančių, jog Darbuotoja aptariamoje situacijoje turėjo galimybę konstatuoti, kad pirkėjas yra neblaivus ir todėl jam alkoholinio gėrimo neparduoti, nenustatyta.

4.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad Departamento nurodyti pareiškėjo padaryti Įstatymo pažeidimai nebuvo konstatuoti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka, o atliekant galimą pareiškėjo pažeidimo tyrimą bylos nagrinėjimą Departamente bei priimant Nutarimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Todėl skirta ekonominė sankcija ir pats Nutarimas negali būti vertinami kaip pagrįsti ir teisėti. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui su Protokolu buvo pateikti Protokole nurodyti dokumentų priedai.

5.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė maksimalią Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytą sankciją, teismui nekonstatavus, kad yra pareiškėjo atsakomybę už Įstatymo pažeidimą sunkinančių aplinkybių, nurodytų Įstatymo 34 straipsnio 9 punkte. Byloje nebuvo jokio pagrindo taikyti didesnę sankciją nei Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos vidurkis (360 Eur), todėl skiriant baudą už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto bei 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimus buvo pažeista Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudos dydžio parinkimo tvarka.

11.  Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmeti pareiškėjo apeliacinį skundą.

12.  Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ginčo faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl skunde nurodytų argumentų ir teisingai taikė teises normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

13.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2022 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. ATK2-4(2022) pagrįstumo ir teisėtumo.

14.  Ginčijamu Nutarimu pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Akepus“ skirta 868 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 4 dalies 2 punkto pažeidimus.

15.  Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, konstatavo, jog pareiškėjas sudarė tinkamas sąlygas išsinešti alkoholinius gėrimus draudžiamu metu (Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p.) bei pardavė alkoholinius gėrimus neblaiviam asmeniui (Įstatymo 18 str. 4 d. 2 p.), todėl Nutarimas iš esmės pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, tačiau pareiškėjui skirta sankcija yra mažintina ir skirtina 579 Eur bauda.

16.  Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjo atžvilgiu nustatytų Įstatymo reikalavimo pažeidimų.

17.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

18.  Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. A425-97(2.17.2.20-TR3) turintis juridinis asmuo, 2021 m. lapkričio 25 d. pareiškėjui priklausančiame bare, adresu Dzūkų g. 38A, Vilnius, apie 20 val. 52 min. neblaiviam pirkėjui R. G. pardavė 0,7 l talpos degtinės „Absolut Citron“ (40 proc. alk. tūrio), išpylus degtinę iš gamyklinio butelio į 1 l talpos stiklinį indą (grafiną), kurį pirkėjas R. G. iš baro patalpų išsinešė bei apie 21 val. 40 min. pirkėjui R. T. pardavė du plastikinius 0,5 l talpos bokalus alaus „Volgas Engelman“, kuriuos pirkėjas R. T. iš baro patalpų išsinešė.

19.  Šios faktinės aplinkybės nustatytos Departamento 2021 m. gruodžio 29 d. protokole Nr. ATK2-119 bei išdėstytos ginčijamame Nutarime ir dėl jų byloje ginčo nėra. Tačiau pareiškėjas, nesutikdamas su šių aplinkybių teisiniu vertinimu, siekia įrodyti, jog nagrinėjamu atveju parduoti alkoholiniai gėrimai nebuvo vartojami vietoje dėl pirkėjų kaltės, jiems nusipirkus gėrimus ir savavališkai išsinešus iš baro, nors pareiškėjas ėmėsi tinkamų priemonių užtikrinti Įstatymo reikalavimus, be to, parduodant degtinės butelį nebuvo objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog gėrimų pirkėjas buvo neblaivus.

20.  Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte (2020 m. lapkričio 1 d.–2022 m. balandžio 30 d. redakcija) įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

21.  Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje nepaneigto fakto, jog šiuo atveju alkoholiniai gėrimai buvo išsinešti iš viešojo maitinimo vietos (baro) patalpų draudžiamu metu (po 20 val.), šių parduotų pilstomų alkoholinių gėrimų nevartojus vietoje, spręstina, kad pareiškėjas nesiėmė pakankamai tinkamų priemonių, kurios būtų veiksmingai užkirtusios kelią Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punkto pažeidimui.

22.  Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog, kaip nurodė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, pirkėjui R. G. 0,7 l kiekis degtinės buvo išpiltas į stiklinį indą (grafiną), kuris gali būti užsukamas dangteliu, taigi gali būti išneštas iš viešojo maitinimo vietos patalpų, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Dėl to ši aplinkybė leidžia sutikti su atsakovo argumentais, kad tokio pobūdžio gėrimo išpilstymas į išsinešamus indus sukuria prielaidas pažeisti Įstatymą, pareiškėjui neužtikrinus, jog alkoholinis gėrimas būtų vartojamas vietoje.

23.  Be to, nors ši aplinkybė nebuvo nurodyta ginčijamame Nutarime ir skundžiamame teismo sprendime, pažymėtina, jog vien iš pirkėjui R. G. parduoto alkoholinio gėrimo (degtinės) ir jo kiekio (0,7 l) galima spręsti, jog šio pirkėjo, kuris jau pirkimo metu buvo neblaivus (1,56, su paklaida 1,53 promilių girtumas), tikslas nebuvo šį gėrimą suvartoti vietoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, jog nurodytos fiziologinės būklės asmeniui suvartoti 0,7 l kiekio 40 proc. tūrio alkoholio ginčo vietoje yra faktiškai netikėtinas, pripažintinas visuotinai žinoma aplinkybe, kurios įrodinėti nereikia (ABTĮ 57 str. 1 d.).

24.  Vertinant epizodą, susijusį su plastikinių bokalų išdavimu, pažymėtina tai, jog šiuo atveju darytina analogiška išvada, kad pareiškėjas neužtikrino, jog alkoholinis gėrimas būtų vartojamas vietoje ir tai patvirtinančiomis aplinkybėmis pripažintinas faktas, jog šie gėrimai buvo pilstomi į vienkartinę tarą išsinešti, kurios, kaip teisingai pastebėta Nutarime, pirkėjas nebuvo įpareigotas grąžinti, nes šiai tarai nebuvo taikoma depozito (užstato) sistema.

25.  Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustatytas pagrindas pripažinti pagrįsta ginčijamo Nutarimo ir skundžiamo teismo sprendimo išvadą, kad pareiškėjas sudarė tinkamas sąlygas išsinešti alkoholinius gėrimus ir nesiėmė veiksmingų priemonių, jog alkoholinių gėrimų vartojimui ne viešojo maitinimo vietoje būtų užkirstas kelias ir būtų užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimai.

26.  Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte (2020 m. lapkričio 1 d.–2022 m. balandžio 30 d. redakcija) įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims.

27.  Ginčo atveju 0,7 l kiekis degtinės buvo parduotas neblaiviam pirkėjui R. G., kuriam, kaip minėta, buvo nustatytas 1,56, su paklaida 1,53 promilių girtumas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų nurodyto pažeidimo klausimu (žr. šios nutarties 6–7 p.), konstatuoja, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pardavė alkoholinį gėrimą neblaiviam asmeniui ir ši aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, jog buvo pažeisti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimai.

28.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių, kurios turi būti veiksmingos, tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012).

29.  Nors šiuo atveju pareiškėjas nurodė, jog ginčo vietoje (prie įėjimo ir baro viduje) buvo nurodyti reikalavimai vartoti alkoholinius gėrimus viduje, o pirkėjai buvo žodžiu įspėti apie atitinkamus reikalavimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti šias priemones veiksmingomis, nes pareiškėjo veiksmais, kaip minėta, buvo sudarytos prielaidos pažeisti Įstatymo reikalavimus, o taikytos priemonės šių reikalavimų pažeidimams neužkirto kelio.

30.  Be to, nepagrįstais pripažintini apeliacinio skundo argumentai dėl juridiniam asmeniui (pareiškėjui) taikomos atsakomybės ryšio su Darbuotojai taikyta administracine atsakomybe, nes ekonominės sankcijos įmonėms (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014). Įmonės darbuotojui pritaikyta atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą ir įmonei pritaikyta ekonominė sankcija yra skirtingos atsakomybės rūšys, taikomos skirtingiems subjektams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-415/2022).

31.  Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų atskirai nepasisako.

32.  Apibendrindama išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamu Nutarimu pagrįstai nustatyti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 4 dalies 3 punkto pažeidimai, dėl to atmesdamas pareiškėjo skundą dėl šio sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Laimutis Alechnavičius

                                    Artūras Drigotas

                                    Milda Vainienė