eA-630-968/2024

Administracinė byla Nr. eA-630-968/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01762-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija 34.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 17 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akepus“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. kovo 31 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas UAB „Akepus“ pagal 2022 m. vasario 25 d. protokolą Nr. ATK2-015 už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-18(2022) (toliau – ir Nutarimas) ir bylą nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Nutarimu atsakovas paskyrė Bendrovei 578 Eur baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad pardavė alkoholinius gėrimus neblaiviam asmeniui. Faktinės pažeidimo aplinkybės fiksuotos neplaninio patikrinimo metu, Departamentui surašant 2022 m. vasario 8 d. faktų fiksavimo protokolą Nr. ATK2-014 (toliau – ir Faktų fiksavimo protokolas), kuriame nėra konstatuotas joks Įstatymo pažeidimas, o pateiktas tik faktinių aplinkybių aprašymas. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjui buvo surašytas protokolas Nr. ATK2-015, tačiau jo surašymo data nėra aiški – Nutarimo pavadinime nurodyta data – 2022 m. vasario 25 d., o pačiame Nutarime nurodyta kita data – 2022 m. vasario 23 d. Nutarime nėra remiamasi protokolu, kaip Įstatymo pažeidimą konstatuojančiu ar įrodančiu dokumentu.

2.2. Patikrinimo metu nebuvo užfiksuoti Bendrovės darbuotojos paaiškinimai, ji nebuvo informuota, kad kaltinama neteisėtai pardavusi alkoholinius gėrimus neblaiviam asmeniui. Patikrinimo metu pareiškėjui nebuvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą (Faktų fiksavimo protokole vieta dėl paaiškinimo pateikimo nėra užpildyta). Nagrinėjant bylą Departamente nei Bendrovės darbuotoja, nei pirkėjas, nei pareigūnai, dalyvavę patikrinime, nebuvo apklausti. Nors Faktų fiksavimo protokole nurodyta, kad prie jo pridedama „ANK protokolas Nr. 17-ANK_P-64-2022, 2 lapai, nuotraukos darytos patikrinimo metu“ – šie priedai nei patikrinimo metu, nei bet kada vėliau pareiškėjui nebuvo pateikti. Pareiškėjui nebuvo pateikta ir Nutarime nurodyta bylos medžiaga, jis nieko nežinojo apie Nutarime nurodytus 2022 m. vasario 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-3 „Dėl 2022 m. vasario 8 d. atlikto patikrinimo UAB „Akepus“ bare (duomenys neskelbtini), aplinkybių patikslinimo“ (toliau – ir Tarnybinis patikrinimas) ir protokolą pirkėjui iki Nutarimo pateikimo.

2.3. Departamento darbuotojai apie galimą pirkėjo neblaivumą, nusprendė iš elgesio iki šiam patenkant į barą. Faktų fiksavimo protokole konstatuota, kad „buvo pastebėti 2 asmenys, vienas iš jų nuėjo į vidų. Asmuo, nuėjęs į vidų, buvo akivaizdžiai neblaivus, buvo stebimi jo nekoordinuoti judesiai“. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo nustatyti kiti neblaivumo požymiai: nerišli kalba, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena. Faktų fiksavimo protokole neužsimenama, kad pirkėjo neblaivumas buvo tikrinamas techninėmis priemonėmis (alkotesteriu), nenurodyta, kad konstatuotas sunkus girtumo laipsnis. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pareigūnai, atlikę neplaninį patikrinimą, pasiūlė Bendrovės darbuotojai pateikti (priėmė iš jos) paaiškinimą dėl alaus pardavimo aplinkybių. Bendrovės darbuotoja nematė kaip pirkėjas elgėsi lauke, prieš patekdamas į barą. Pirkėjui įsigyjant alų bare, nebuvo jokių požymių dėl šio asmens neblaivumo – kalbėjo rišliai (pats pasirinko norimą gėrimą), nesvyravo, tinkamai atsiskaitė, alkoholio kvapo nuo jo nesijautė (Bendrovės darbuotoją nuo pirkėjų skiria langas). Tiek Faktų fiksavimo protokole, tiek Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pirkėjas, išėjęs iš baro, gėrė bare įsigytą alų (vartojo alkoholinius gėrimus prieš tikrinant jo neblaivumą techninėmis priemonėmis). Vien tai paneigia galimą jo neblaivumo požymį – sklindantį alkoholio kvapą, nes šis kvapas galėjo atsirasti nuo alaus vartojimo lauke, po jo įsigijimo bare. Nutarime pirkėjo neblaivumas konstatuotas ne alkotesteriu atliktų matavimų pagrindu, o pagal protokole pirkėjui bei Tarnybiniame pranešime nurodytas faktines aplinkybes t. y. remiamasi policijos pareigūnų atliktais veiksmais, kurie buvo atlikti visiškai kitoje byloje – pirkėjo administracinio nusižengimo byloje, apie kurią nei pareiškėjas, nei Bendrovės darbuotoja nieko nežinojo ir su jokiais šios bylos dokumentais nebuvo supažindinti. Policijos pareigūnams pirkėjo administracinio nusižengimo byloje atliekant asmens blaivumo patikrinimą buvo grubiai pažeista patikrinimo procedūra – asmens blaivumas buvo tikrintas iš karto po to, kai šis asmuo gėrė alų, išėjęs iš baro, todėl ir buvo konstatuotas toks didelis girtumas.

2.4. Departamentas Nutarime nepagrįstai konstatavo, jog Bendrovė padarė pažeidimą, nustatytą Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Bendrovės darbuotoja nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už alkoholinių gėrimų paradavimą neblaiviems asmenims. Departamentas nustatė tikėtiną Bendrovės darbuotojos aplaidumą vertinant asmens, pirkusio alų, blaivumą, konstatavęs, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtino akivaizdų šio asmens neblaivumą. Nei Bendrovės darbuotoja, nei pareiškėjas neturi galimybės (tokia teisė jiems nėra suteikta) patikrinti pirkėjo girtumą prietaisais ar reikalauti iš pirkėjo atlikti tam tikrus veiksmus. Į bylą nėra pateikti patikrinimo alkotesteriu rezultatai.

2.5. Priimant Nutarimą buvo akivaizdžiai pažeistos baudos parinkimo taisyklės. Departamentas taikė didesnę sankciją, nei nustatyta Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje ir to nemotyvavo. Negali būti laikoma, kad pareiškėjo Įstatymo pažeidimas ištirtas ir fiksuotas įstatymo reikalaujama forma ir tvarka, todėl vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas panaikinti baudą, paskirtą už netinkamai pradėtą ir fiksuotą Įstatymo pažeidimą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjui buvo surašytas 2022 m. vasario 23 d. protokolas Nr. ATK2-015 (toliau – ir Protokolas), Nutarime padarytas rašymo apsirikimas, nurodant minėto procesinio dokumento surašymo datą (vietoje 2022 m. vasario 23 d. nurodyta 2022 m. vasario 25 d.), tačiau šis rašymo apsirikimas niekaip nesutrukdė pareiškėjui gintis nuo pareikšto kaltinimo ir suprasti Nutarimo esmę. Protokolu, kaip procesiniu dokumentu, yra formuluojamas kaltinimas ir apibrėžiamos jo ribos, o ne konstatuojamas ar įrodomas Įstatymo pažeidimas (pažeidimas konstatuotas Nutarimu). Iš Nutarimo turinio matyti, kad jis priimtas būtent dėl Protokole suformuluoto kaltinimo, neišeinant iš jo ribų. Teisės aktai nenumato imperatyvios pareigos Departamento pareigūnams imti paaiškinimus iš pareiškėjo atstovų (jo darbuotojų) ūkio subjekto veiklos patikrinimo metu, nes, vadovaujantis Įstatymo 371 straipsnio 1 dalimi, teikti paaiškinimus yra atsakomybėn traukiamo asmens teisė. Teisė teikti paaiškinimus pareiškėjui buvo papildomai išaiškinta Protokole, tačiau jis nebuvo aktyvus proceso dalyvis ir nepasinaudojo teise susipažinti su bylos medžiaga.

3.2. Patikrinimo, vykusio pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje 2022 m. vasario 8 d., metu buvo surašytas Faktų fiksavimo protokolas. Atlikus papildomus veiksmus, siekiant surinkti patikslinančią ar papildomą informaciją (pvz., surašytas 2022 m. vasario 8 d. tarnybinis pranešimas Nr. TP-3 „Dėl 2022 m. vasario 8 d. atlikto patikrinimo UAB „Akepus“ bare (duomenys neskelbtini), aplinkybių patikslinimo“ (toliau – ir Tarnybinis patikrinimas), elektroniniu paštu rinkti ir vertinti papildomi duomenys iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Departamento turima informacija apie pareiškėjo patraukimą atsakomybėn už Įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. pažeidimus ir nutarimų įsiteisėjimą, valstybinių registrų ir (ar) informacinių sistemų duomenys) ir nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimus, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Bendrovei buvo surašytas Protokolas, kurio nuorašas 2022 m. vasario 23 d. (siunta Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu Bendrovės buveinės adresu ir Bendrovės viešojo maitinimo vietos adresu (siunta Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įteiktas pareiškėjui 2022 m. vasario 28 d. Pareiškėjas, teikdamas, kad nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, elgiasi nesąžiningai ir bando klaidinti teismą.

3.3. Įstatymo pažeidimo byla buvo išnagrinėta ir priimtas Nutarimas, kuriame aiškiai ir suprantamai išdėstyta, kokiame dokumente ir kokios apimties kaltinimas pareiškėjui inkriminuotas, nurodyti byloje esantys įrodymai, patvirtinantys pažeidimo faktą ir aplinkybes, nurodyta, kokiais motyvais vadovaujantis pripažįstama, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimus, motyvuotas skiriamos baudos dydis, nurodyta kokiomis teisės normomis vadovaujamasi priimant Nutarimą, nurodyta Nutarimo apskundimo tvarka ir kt.

3.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punktu, policijos pareigūnams suteikta teisė tikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, kurie įtariami esantys neblaivūs. Departamento pareigūnams tokie įgaliojimai nesuteikti. Departamentas nei ūkio subjekto veiklos patikrinimo metu, nei Įstatymo pažeidimo tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu neturėjo pagrindo abejoti alkoholinius gėrimus pirkusio ir draudžiamu laiku iš viešojo maitinimo vietos juos išsinešusio pirkėjo blaivumo patikrinimo objektyvumu, nes jį atliko įgalioti tikrinti blaivumą subjektai – Vilniaus AVPK pareigūnai. Vilniaus AVPK pareigūnų surinkti duomenys atitinka įrodymų leistinumo kriterijų ir gali būti naudojami byloje, kaip pareiškėjo kaltės įrodymai. Byloje yra pakankamai duomenų apie alkoholinius gėrimus pirkusio pirkėjo blaivumo nustatymo procedūrą (alkoholio kiekio matuoklio ekrano foto nuotrauka, pirkėjui surašyto administracinio nusižengimo protokolo nuorašas, suformuotas Administracinių nusižengimų registre, kuriame nurodytas prietaiso, kuriuo tikrintas asmens blaivumas markė ir modelis, metrologinės patikros liudijimo numeris). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad alkoholiniai gėrimai pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje buvo parduoti 21.35 val., o blaivumo tikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 7510“ atliktas 21.50 val., taigi, nuo galimo alkoholio vartojimo iki patikrinimo prietaisu praėjo 15 min. Pirktų alkoholinių gėrimų nedidelis kiekis, niekaip negalėjo daryti įtakos sunkiam (net 3,59 promilės) pirkėjo girtumo laipsniui, ypač kai pirkėjui jau įeinant į Bendrovės viešojo maitinimo vietą objektyvūs stebėtojai (patikrinimą atlikę pareigūnai) matė, kad asmuo yra akivaizdžiai neblaivus.

3.5. Kadangi Įstatyme yra nustatyta speciali protokolo surašymo tvarka juridiniams asmenims, Departamentas neturėjo pareigos Protokolui surašyti kviesti pareiškėjo atstovą.

3.6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta baudos vidurkio (578,5 Eur) neviršijanti 578 eurų dydžio bauda. Artimos vidurkiui baudos skyrimas, Departamento vertinimu, nesant nei pareiškėjo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, atitinka baudų skyrimo taisykles ir Nutarime yra tinkamai motyvuotas. Bendrovė yra ne kartą bausta už analogiškus pažeidimus, tačiau nesiima efektyvių priemonių užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimų laikymosi Pats pareiškėjas nurodė, kad viešojo maitinimo vieta įrengta tokiu būdu, kad, tikėtina, apsunkina jo darbuotojų galimybę stebėti pirkėjų elgesį, siekiant užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimų laikymąsi.

3.7. Departamentas neturi duomenų apie Bendrovės darbuotojos administracinio nusižengimo bylą ar joje vertintus įrodymus.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Akepus“ skundą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

5.1. Departamentas, vadovaudamasis Faktų fiksavimo protokolu, Tarnybiniu pranešimu ir kita surinkta medžiaga nustatė, kad Bendrovei priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), parduodami alkoholiniai gėrimai neblaiviems asmenims.

5.2. Departamentas Nutarimu skyrė pareiškėjui 578 Eur baudą už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą. Nutarimu konstatuota, kad pareiškėjo darbuotoja pardavėja-barmenė, veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, 2022 m. vasario 8 d. apie 21 val. 35 min. neblaiviam pirkėjui, kuriam alkotesteriu Drager 7510 Nr. 1540521 nustatytas 3,65 promilės (įvertinus alkotesterio paklaidą 3,59 promilės) girtumas, už 3,00 Eur pardavė 2 vienkartinius plastikinius 0,5 l talpos bokalus alaus „Šnekorių / Galingas / Nr. 75 Strong“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 6 procentai.

6. Teismas vadovavosi Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 2 punktu.

7. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Nutarime nurodytos Protokolo datos, priėjęs prie išvados, jog šis rašymo apsirikimas niekaip nesutrukdė pareiškėjui gintis nuo pareikšto kaltinimo ir suprasti Nutarimo esmę, dėl nesuteiktos galimybės teikti paaiškinimus, susipažinti su bylos medžiaga, nes Įstatymo pažeidimo byla buvo išnagrinėta ir Nutarimas priimtas Protokole suformuluoto kaltinimo ribose. Teismas vertino, jog Nutarime aiškiai ir suprantamai išdėstyta, kokiame dokumente ir kokios apimties kaltinimas pareiškėjui inkriminuotas, nurodyti byloje esantys įrodymai, patvirtinantys pažeidimo faktą ir aplinkybes, nurodyta, kokiais motyvais vadovaujantis pripažįstama, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimus, motyvuotas skiriamos baudos dydis, nurodyta kokiomis teisės normomis vadovaujamasi priimant Nutarimą, nurodyta Nutarimo apskundimo tvarka ir kt.

8. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pirkėjui nustatytas itin didelis girtumas (net 3,59 promilės įvertinus paklaidą), objektyviai situaciją stebėjusių pareigūnų užfiksuoti duomenys (nurodyti akivaizdūs neblaivumo požymiai – nekoordinuoti judesiai, svyravimas einant, vėliau bendraujant – alkoholio kvapas ir nerišli kalba) patvirtina, kad atsakingai ir protingai veiklą vykdančiam prekybininkui taip pat turėjo būti matomi šie požymiai, todėl, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog Departamento darbuotojai apie galimą pirkėjo neblaivumą nusprendė iš elgesio iki šiam patenkant į barą.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl galimybės patikrinti pirkėjo blaivumą, vadovavosi Metodikos 2 punktu ir nurodė, kad joje nustatytų požymių konstatavimas yra pakankamas pagrindas įtarti asmenį neblaiviu. Įstatymas nereikalauja, kad prekybos alkoholiu atveju turėtų būti atliekamas neblaivumo patikrinimas ar nustatomas neblaivumo sunkumas, todėl vien tik neblaivumo požymių nustatymas (nagrinėjamu atveju – nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) yra pakankamas pagrindas atsisakyti tokiam asmeniui parduoti alkoholinius gėrimus. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas yra ne kartą baustas už analogiškus pažeidimus, tačiau nesiima efektyvių priemonių užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimų laikymosi (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-358-261/2020, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-936-415/2021). Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, jog pareiškėjo viešojo maitinimo vieta įrengta tokiu būdu, kad, tikėtina, apsunkina jo darbuotojų galimybę stebėti pirkėjų elgesį, siekiant užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimų laikymąsi, tik patvirtina pareiškėjo, kaip juridinio asmens, atsakingo už tai, kad prekyba alkoholiniais gėrimais vyktų laikantis imperatyvių įstatymuose nustatytų reikalavimų, kaltę dėl viešojo maitinimo vietoje jo darbuotojos padaryto pažeidimo.

10. Teismas vadovavosi Įstatymo 34 straipsnio 4, 7–9 dalimis ir nustatė, kad pareiškėjui paskirta baudos vidurkio (578,5 Eur) neviršijanti 578 Eur dydžio bauda, kuri, nesant nei pareiškėjo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, atitinka baudų skyrimo taisykles ir Nutarime yra tinkamai motyvuotas.

11. Teismas nusprendė, kad Nutarimas yra teisėtas ir tinkamai motyvuotas, jame išsamiai išdėstytos pažeidimo tyrimo metu nustatytos ir pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės, pateiktas teisinis jų vertinimas, taikytos poveikio priemonės už nustatytą pažeidimą motyvuotos. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, nepasisakęs dėl kitų neesminių procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, o taip pat netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

12. Pareiškėjas UAB „Akepus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui argumentus, susijusius su Faktų fiksavimo protokole nekonstatuotu Įstatymo pažeidimu, neteiktais susipažinti dokumentais, neatlikta apklausa, išnagrinėta byla Departamente pareiškėjui nedalyvaujant, Bendrovės darbuotojos nepatraukimu administracinėn atsakomybėn, netinkamai atlikta pirkėjo girtumo nustatyto procedūra (spręsta iš elgesio prieš užeinant į barą, Departamento darbuotojai su juo nebendravo, pareiškėjas neturi galimybių patikrinti pirkėjo girtumą prietaisais, Bendrovės darbuotoja su pirkėju bendravo per langelį, nematė jo elgesio prieš užeinant į barą, nagrinėjant bylą Departamente nebuvo pateikti patikrinimo alkotesteriu rezultatai, pirkėjo neblaivumas konstatuotas įrodymais visiškai su pareiškėju nesusijusioje administracinio nusižengimo byloje, alkoholio kvapas galėjo atsirasti vien tik nuo alaus vartojimo lauke, po jo įsigijimo bare), ir akcentuoja šiuos argumentus:

13.1. Teismas skundžiamame sprendime nustatė Protokolo datą – 2022 m. vasario 23 d. Protokolas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pateiktas pareiškėjui, su juo jis susipažino nagrinėjant bylą teisme (pateiktas su atsakovo atsiliepimu į skundą).

13.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kad pareiškėjas neužtikrino Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos laikymosi. Bendrovės darbuotoja nematė pirkėjo neblaivumo požymių, nurodytų Metodikoje. Bendrovės darbuotoja ir patikrinimą atlikę pareigūnai skirtingu laiku vertino pirkėjo neblaivumo požymius. Pareigūnai vertino pirkėjo neblaivumą prieš jam patenkant į barą, surašant pirkėjui administracinio nusižengimo protokolą ir alkotesteriu nustatant jo neblaivumą, o pareiškėjo darbuotoja – tuo momentu, kai šis užėjo į barą ir įsigijo jame alų. Policijos pareigūnams pirkėjo administracinio nusižengimo byloje atliekant asmens blaivumo patikrinimą buvo grubiai pažeista patikrinimo procedūra – asmens blaivumas buvo tikrintas iš karto po to, kai šis asmuo gėrė alų, išėjęs iš baro, todėl ir buvo konstatuotas toks didelis girtumas. Nutarime surinkti įrodymai, tariamai patvirtinantys pirkėjo neblaivumą, buvo surinkti netinkamai, apie juos neinformavus nei pareiškėjo, nei jo darbuotojos ir jų vertinimas Nutarime prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytai tvarkai.

13.3. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl Departamento padarytų Įstatymo pažeidimų, kurie nebuvo konstatuoti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka, o atliekant galimą pareiškėjo pažeidimo tyrimą, bylos nagrinėjimą Departamente bei priimant Nutarimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Todėl paskirta ekonominė sankcija ir pats Nutarimas negali būti vertinami kaip pagrįsti ir teisėti. Įstatymo pažeidimas konstatuotas be pareiškėjo paaiškinimo, Protokolas surašytas jam nedalyvaujant, jis nebuvo įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjui išsiųstas (su apeliaciniu skundu teikiamas papildomas įrodymas – įteikimo pranešimas, iš kurio matyti, kad Protokolas buvo išsiųstas netinkamu adresu ((duomenys neskelbtini))), todėl negali būti laikomas įteiktu tinkamai). Faktas, jog vėliau byla buvo nagrinėjama jau laikantis įstatymų reikalavimų, nepaneigia fakto, jog ji pradėta (iškelta) neteisėtai ir negali būti vertinama, kaip užtikrinanti pareiškėjo teises bylos iškėlimo momentu.

13.4. Nei Departamentas, nei teismas skundžiamame sprendime nemotyvavo, kodėl buvo pasirinktas didesnės Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatytos sankcijos taikymas. Net jeigu Departamentas tinkamai konstatavo pareiškėjo padarytą Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą, nebuvo jokio pagrindo taikyti didesnę sankciją nei Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos vidurkis (360 Eur).

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, išsamiai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl visų pareiškėjo skundo argumentų, nenukrypo nuo administracinių teismų formuojamos praktikos, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti. Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kartoja skundo, teikto teismui, argumentus, Departamentas palaiko savo poziciją išdėstytą atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15. Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2022 m. kovo 31 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas UAB „Akepus“ pagal 2022 m. vasario 25 d. protokolą Nr. ATK2-015 už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-18(2022) pagrįstumo ir teisėtumo bei kitų su tuo susijusių pareiškėjo reikalavimų.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Nutarimu paskirta sankcija yra pagrįsta ir atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

17.  Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pradinis skundas, papildomai kvestionuojant pirmosios instancijos teismo atliktą byloje esančių aplinkybių (įrodymų) vertinimą.

18.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

19.  Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

20.  Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.

21.  Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies (2019 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2446 redakcija) 2 punkte įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims.

22.  LVAT praktikoje išaiškinta, jog Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigą įsitikinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1853-261/2020). Įstatymas nereikalauja, kad prekybos alkoholiu atveju turėtų būti atliekamas neblaivumo patikrinimas ar nustatomas neblaivumo sunkumas, todėl vien tik neblaivumo požymių nustatymas (pvz., iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) yra pakankamas pagrindas atsisakyti tokiam asmeniui parduoti alkoholinius gėrimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-243-143/2017).

23.  Ginčo atveju pareiškėjo darbuotoja pardavėja-barmenė, veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, 2022 m. vasario 8 d. apie 21 val. 35 min. neblaiviam pirkėjui, kuriam alkotesteriu Drager 7510 Nr. 1540521 nustatytas 3,65 promilės (įvertinus alkotesterio paklaidą 3,59 promilės) girtumas, už 3,00 Eur pardavė 2 vienkartinius plastikinius 0,5 l talpos bokalus alaus „Šnekorių / Galingas / Nr. 75 Strong“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 6 procentai. Administracinėje byloje iš esmės nėra ginčo dėl alkoholinių gėrimų pardavimo fakto neblaiviam asmeniui, tačiau ginčijama, ar pareiškėjo darbuotoja galėjo tinkamai įvertinti, ar alkoholinį gėrimą siekiantis įsigyti pirkėjas yra neblaivus.

24.  Šiuo atveju asmens, kuriam neteisėtai buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, elgesys iki įeinant į barą (judesiai nekoordinuoti, eidamas svyravo į šalis) akivaizdžiai liudijo jo girtumą, taigi jo būsena įėjus į vidų objektyviai negalėjo pasikeisti taip, kad kvalifikuotas (patyręs) subjektas – baro darbuotoja, būdama rūpestinga ir atidi negalėtų suprasti, kad parduodama alkoholinius gėrimus tokiam lankytojui daro pažeidimą. Tai patvirtina ir faktinės aplinkybės, nustatytos pirkėjui išėjus iš baro (kalba nerišli, alkotesteriu nustatytas 3,65 prom. girtumas, įvertinus paklaidą, konstatuotas 3,59 prom. girtumas). Todėl konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų visuma (Faktų fiksavimo protokolas, Tarnybinis pranešimas, pirkėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir kt.) lemia išvadą, jog pareiškėjo darbuotoja turėjo realią galimybę įvertinti pirkėjo būseną pagal jo elgseną. Pažymėtina ir tai, kad nėra jokio pagrindo abejoti pirkėjo girtumu ir visų girtumą apibūdinančių elgsenos ypatumų visuma, kurie yra fiksuoti leistinomis ir įrodymais tokio pobūdžio bylose esančiomis priemonėmis bei dokumentais, byloje taip pat nenustatyta, kad atliekant neblaivumo patikrinimą būtų pažeistos procedūros, dėl kurių iš esmės kistų pirkėjo girtumą patvirtinantys faktiniai duomenys. Tai, kad pareiškėjas interpretuoja alkoholio vartojimo (pirkėjas įsigytą alkoholį gėrė ant baro išorės laiptų), neblaivumo nustatymo (pareigūnai ir darbuotoja skirtingu laiku vertino pirkėjo neblaivumą) aplinkybes, pasigenda konkretumo neblaivumo nustatymo procese (pareiškėjas neturi teisės patikrinti pirkėjų girtumą prietaisais), nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjas (jo darbuotoja) pardavė alkoholinį gėrimą akivaizdžiai neblaiviam asmeniui.

25.  Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Įstatymo pažeidimas konstatuotas be pareiškėjo paaiškinimo, Protokolas surašytas jam nedalyvaujant, jis nebuvo įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjui išsiųstas, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio Įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą, prieina prie išvados, kad ANK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl pažeidėjo dalyvavimo ir jo procesinių teisių įgyvendinimo užtikrinimo surašant Protokolą nebuvo laikytasi. Tačiau toks pažeidimas būtų pagrindas panaikinti Nutarimą tik tuo atveju, jei būtų teisinis pagrindas konstatuoti, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjui nebuvo užtikrintos pagrindinės procesinės teisės: žinoti kaltinimų esmę, teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-936-415/2021). ANK 609 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad kai protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo pažeidimus (pateikiama šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodyto protokolo kopija), bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. Protokolo nuorašas, kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų, Bendrovei buvo išsiųstas (tą patvirtina ir pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įteikimo pranešimas, iš kurio matyti, kad Protokolas buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), t. y. Bendrovės viešojo maitinimo vietos adresu) ir įteiktas 2022 m. vasario 28 d. Šios aplinkybės nepatvirtina netinkamo Protokolo nuorašo išsiuntimo. Pareiškėjo atstovai neatvyko į bylos nagrinėjimą Departamente, pareiškėjo prašymų nebuvo gauta. Pareiškėjo darbuotoja pasirašė Faktų fiksavimo protokolą, jame nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo, taigi visa tai patvirtina, kad pažeidimai surašant Protokolą vertintini kaip neturintys esminės reikšmės pareiškėjo procesinėms teisėms įgyvendinti.

26.  Pritardama pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvams ir aplinkybių, susijusių su neva pažeistomis baudos parinkimo taisyklėmis, vertinimui (žr. Nutarties 10 p.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu.

27.  Kiti apeliacinio skundo argumentai (pvz., dėl Protokolo datos nustatymo) neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

28.  Apibendrindama išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamu Nutarimu pagrįstai nustatyti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimai, todėl atmetęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis