eA-939-492/2020

Administracinė byla Nr. eA-939-492/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02795-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 21.3.8

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 7 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini)  skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, vidaus tarnybos stažo įskaitymo.

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2019 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 30-TE-1031 „Dėl (duomenys neskelbtini)  atleidimo iš vidaus tarnybos” (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Klaipėdos AVPK Skuodo rajono policijos komisariato (toliau – ir PK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos nuo 2019 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą įskaityti laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2019 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriuje pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32149-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 2 dalį dėl galimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo. Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje – name ir šalia esančiame ūkiniame pastate, kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini), – 2019 m. spalio 10 d. buvo atlikta krata. Kratos atlikimo metu aptikti įvairūs statybos įrankiai, robotai žoliapjovės, didelis kiekis statybinių įrankių ir kt. Pareiškėjui 2019 m. spalio 10 pareikšti įtarimai pagal minėtą BK 189 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad tyrimo metu surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad jis sąmoningai įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, aiškiai žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu, bei tokiais veiksmais pažeisdamas teisėtų savininkų nuosavybės teises ir teisėtus interesus. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje 2019 m. spalio 11 d. pradėtas tarnybinis tyrimas dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo. Tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl to, kad pareiškėjas savo namuose laikė 27 vnt. šovinių ir 1 300 l žymėto dyzelinio kuro, kuriam taikoma akcizų lengvata. Klaipėdos AVPK viršininko 2019 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 30-TE-905 „Dėl (duomenys neskelbtini) nušalinimo nuo pareigų” pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų patikrinimo atlikimo laikui, sustabdant jam darbo užmokesčio mokėjimą. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdyba pateikė 2019 m. gruodžio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-57 „Dėl pareigūno (duomenys neskelbtini)  veiksmų” (toliau – ir Išvada). Klaipėdos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir Išvada, Įsakymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Tuo pačiu Įsakymu nurodė nemokėti darbo užmokesčio nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d.

1.2. Įsakymas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos yra visiškai nepagrįstas, priimtas tinkamai nemotyvuotos, šališkos ir neobjektyvios Išvados pagrindu, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintinas, o pareiškėjas grąžintas į eitas pareigas. Išvada pagrįsta netiksliai ir nenuosekliai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, netinkamai aiškinant teisės aktų nuostatas, dėl ko yra nepagrįsta ir neteisėta. Išvadoje nurodytos tik bendros „skambios“ frazės, kurių turinys visiškai neatitinka nagrinėjamos situacijos. Išvadoje detaliai išdėstytos teisės normos ir pacituotas jų turinys, tačiau vien teisės normų nurodymas ir jų turinio aprašymas, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pareigūno vardo pažeminimo sudėties elementų, sudaro pagrindą konstatuoti, kad Išvada yra tinkamai nepagrįsta, neobjektyvi ir nemotyvuota.

1.3. Tarnybinį patikrinimą atlikusi institucija surašė ne Išvadą, o apkaltinamąjį nuosprendį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, atkartotas Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK). Nurodytos nuostatos įtvirtina du vienas su kitu susijusius reikalavimus: pirma, kad kaltės nustatymas privalo vykti pagal tam tikrą proceso tvarką, numatytą įstatyme, antra, jog tai gali padaryti tik teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Asmens kaltumo nustatymas turi būti galutinis bylos nagrinėjimo rezultatas, bet ne išankstinė prielaida. Išvadoje nesilaikant jokių BPK normų, numatančių ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarką, įrodymų rinkimo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą, konstatuota, jog pareiškėjas neteisėtai laikė savo namuose 27 šaudmenis ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Buvo padaryta išvada dėl aplinkybių, dėl kurių net pranešimas apie įtarimą nėra pateiktas, o tuo pagrindu statutinis pareigūnas buvo atleistas iš tarnybos.

1.4. Išvadoje taip pat nurodyta, kad net ne pats pareiškėjas, o jo sutuoktinė, nebūdama žemės ūkio subjektu, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo dyzeliniam kurui įsigyti, laikė dvejose 1 000 1 kilnojamose talpyklose, kurios nebuvo įregistruotos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, 1 250 1 dyzelinio kuro, kuris yra žymėtas medžiagomis, kuriomis žymimi „gazoliai“, skirti naudoti žemės ūkio subjektams, žemės ūkio produktų gamybai, akvakultūros ir veislinę žvejybą vidaus vandenyse vykdančioms įmonėms, ir laivų degalai. Tokiais veiksmais buvo padarytas teisės pažeidimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 174 straipsnio 1 dalyje. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje nėra priimtas, o protokolas surašytas ne atleistam pareigūnui (pareiškėjui), o kitam asmeniui.

1.5. Pareigūno vardo pažeminimas Išvadoje siejamas ir su tuo, jog pareiškėjas nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui – neteisėtam žymėto kuro laikymui. Vis dėlto pareiškėjo kalti veiksmai nebuvo nustatyti ir už jokį pažeidimą, priešingą teisei veikimą ar neveikimą jis nebuvo nubaustas. Veiksmai, kurių pareiškėjas nepadarė, Išvadoje visiškai nepagrįstai įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Išvadoje nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip tokio pobūdžio ir sukėlusios tokias pasekmes, kad būtų akivaizdžiai paneigtos visuomenėje galiojančios moralės nuostatos, visuomenės teisėti lūkesčiai ir pan.

1.6. Pareiškėjas ne tik nepadarė administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, tačiau neatliko ir jokių kitų veiksmų, kuriais būtų šiurkščiai pažeidžiamos įstatymų nuostatos ir rodoma akivaizdi nepagarba visuomenei ir valstybės institucijoms bei nesukėlė tokių pasekmių, kurios yra būtinos pareigūno vardo pažeminimui konstatuoti. Išvadoje net neatskleista, koks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai žemina institucijos autoritetą bei prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji turi dėl statutinių pareigūnų elgesio. Nagrinėjamu atveju nėra būtinojo pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojančio požymio – akivaizdaus institucijos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo ja griovimo arba jos kompromitavimo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų nesant teisinio pagrindo – pareigūno vardo pažeminimo. Vadovaujantis Statuto 79 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas turi būti grąžinamas į pareigas, iš kurių buvo atleistas neteisėtai ir jam turi būti atlyginama už priverstinę pravaikšta.

2.  Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas 2019 m. spalio 11 d., vadovaujantis Tvarkos aprašo 6 punktu. 2019 m. spalio 11 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimas) Nr. 30-PR1-53 nurodyta, kad pareiškėjas gali pateikti paaiškinimą per 5 darbo dienas nuo pranešimo įteikimo dienos, tačiau savo teise į gynybą pareiškėjas nepasinaudojo ir jokio paaiškinimo nepateikė iki pat tarnybinio patikrinimo pabaigos.

2.2. Pareiškėjas skunde painioja ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio atlikimo procedūrą. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl pareigūno vardo pažeminimo, o ne dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo BK saugomų vertybių prasme. Kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturi. Atliekant tarnybinį patikrinimą, gavus ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimą panaudoti ikiteisminio tyrimo duomenis, tarnybinio patikrinimo medžiagoje buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32149-19 medžiagoje esančiais duomenimis, kurie buvo naudojami atliekant tarnybinį patikrinimą. Išvada buvo grindžiama faktiniais duomenimis: pranešimu apie įtarimą, specialisto išvada dėl šaudmenų, tarnybiniais pranešimais bei kita informacija. Šie faktiniai duomenys įrodo, kad 2019 m. spalio 10 d. atliktos kratos pareiškėjo gyvenamojoje vietoje metu pats pareiškėjas nurodė, kad rasti šaudmenys priklauso jam, galbūt gauti tarnybos kariuomenėje ir (arba) policijoje metu.

2.3. Pareiškėjas, naudodamasis savo ūkiniu pastatu, negalėjo nežinoti apie jame paliktą dyzelinį kurą (dvi 1 000 l dydžio talpyklas, kuriose buvo 1 250 l dyzelinio kuro). Pareiškėjas, turėdamas pareigą gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), matė daromą teisės pažeidimą bei norėdamas jį užmaskuoti, neužkirto jam kelio, nepranešė apie tai policijos komisariato vadovams, nors tokią pareigą turėjo, todėl prisidėjo prie teisės pažeidimo padarymo, kuris pasireiškė teisės pažeidimo slėpimu, nesudraudimu, t. y. nekliudymu padaryti teisės pažeidimą, kai buvo galima tai padaryti.

2.4. Policijos pareigūno vardą žeminančiais veiksmais buvo pripažinti pareiškėjo neteisėtas šaudmenų laikymas, kuris yra sudėtinė šaudmenų apyvartos dalis, savo namuose, taip pat nesiėmimas neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui jo namuose (neteisėtam žymėto kuro laikymui). Pareiškėjas tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, kuo pažemino pareigūno vardą ir sulaužė Statuto 17 straipsnyje numatytą duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

2.5. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas ne dėl to, kad asmens veikoje yra nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, jog pareiškėjo veiksmai, priešingi teisei, yra tyčiniai ir juos padarė valstybės tarnautojas, kurio tarnyba pagrįsta statutiniais santykiais, kuris davė priesaiką šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui. Pareiškėjas padarė veiksmus, kuriais akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ir kurie sudarė atskirą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą. Pareiškėjo veikos vertinimą, kaip akivaizdžiai žeminantį vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantį pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, lėmė jo atliktų veiksmų visuma.

II.

3.  Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. liepos 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

4.  Teismas nurodė, kad ginčas kilęs dėl Klaipėdos AVPK viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat kelia išvestinius reikalavimus, prašydamas įpareigoti atsakovą grąžinti jį į eitas pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, į vidaus tarnybos stažą įskaityti laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį.

5.  Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 5 d. buvo surašyta Išvada, kurioje, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, konstatuota, kad pareiškėjas savo tyčine veika, t. y. savo gyvenamojoje patalpoje neteisėtai laikė 27 vnt. šaudmenis, taip pat nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui (neteisėtam žymėto kuro laikymui), pažeidė Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, todėl pažemino pareigūno vardą bei sulaužė Statuto 17 straipsnyje numatytą duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Išvadoje pasiūlyta tarnybinį patikrinimą baigti; pripažinti, kad pareiškėjas, eidamas pareigas, savo veika akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, kuo pažemino pareigūno vardą bei sulaužė duotą priesaiką, ir atleisti iš vidaus tarnybos pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą. Įsakymu pareiškėjas, vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir Išvada, buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Tuo pačiu Įsakymu nurodyta nemokėti pareiškėjui darbo užmokesčio nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d.

6.  Teismas, vadovaudamasis Statuto 2 straipsnio 4 dalimi, darė išvadą, jog pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo Įsakymo ir Išvados matyti, kad pareiškėjo atleidimo iš pareigų faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su jo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Teismo vertinimu, pareiškėjo padarytas jo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali būti vertinamas nepriklausomai nuo baudžiamosios ar administracinės teisės pažeidimo fakto ir tam neturi reikšmės aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie būtų nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo metu. Be kita ko, toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip pareiškėjo nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės, o buvo išspręstas tik jo padaryto pareiškėjo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo įvertinimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad skiriasi baudžiamojo nusikaltimo ir tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvioji pusė ir pažeidimo objektas, nebuvo pagrindo stabdyti pareiškėjo atžvilgiu atliekamo tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl galimo ikiteisminio tyrimo atlikimo ir baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, nes ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos) baigtis neturėtų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai.

7.  Teismas pažymėjo, kad Išvadoje, atsižvelgiant į joje išdėstytą bei tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, konstatuota, kad pareiškėjas tyčine veika, t. y. savo gyvenamojoje patalpoje neteisėtai laikė 27 vnt. šaudmenis, taip pat nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui (neteisėtam žymėto kuro laikymui), todėl pažeidė Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, todėl pažemino pareigūno vardą bei sulaužė Statuto 17 straipsnyje numatytą duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

8.  Teismas nurodė, kad iš Klaipėdos AVPK viršininko 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 30-V-200 patvirtinto Klaipėdos AVPK Skuodo rajono Policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 6.3 punkto matyti, kad šias pareigas einantis pareigūnas vykdo vieną iš funkcijų, t. y. vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardo ir atskleidžia nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, apsaugo įvykio vietas.

9.  Teismas, vertindamas liudytojos (duomenys neskelbtini)  ir pareiškėjo parodymus teismo posėdžio metu nuoseklumo, logiškumo, pakankamumo, patikimumo aspektais, konstatavo, jog byloje nepateikta objektyvių bei patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad šaudmenis pirko ir namuose, kaip statybinius šaudmenis, padėjo bei apie tai pareiškėjui nepasakė liudytoja (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo sutuoktinė). Tokius liudytojos (duomenys neskelbtini)  ir pareiškėjo argumentus iš esmės paneigia prie bylos pridėti kompaktiniai diskai su vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota 2019 m. spalio 10 d. pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vykusi krata. Įvertinus vaizdo medžiagą, darytina išvada, kad teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių apie šaudmenų įsigijimą liudytoja (duomenys neskelbtini) kratos metu kratą atlikusiems pareigūnams neteikė. Įvertinus kompaktinių diskų turinį, sutiktina su atsakovu, kad, kratos metu radus šovinis, pareiškėjas pripažino, kad jie yra jo gauti anksčiau iš armijos ar tarnybos. Taigi pareiškėjo ir liudytojos (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodytus teiginius apie šovinių atsiradimą jų gyvenamojoje vietoje teismas vertino kaip niekuo nepagrįstus, prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems ir teismo paminėtiems įrodymams.

10.  Teismas taip pat sutiko su Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, turėdamas pareigą gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), matė daromą teisės pažeidimą bei, norėdamas jį užmaskuoti, neužkirto jam kelio, nepranešė apie tai policijos komisariato vadovams, nors tokią pareigą turėjo. Taigi pareiškėjas prisidėjo prie teisės pažeidimo padarymo, kuris pasireiškė teisės pažeidimo slėpimu, nesudraudimu, t. y. nekliudymu padaryti teisės pažeidimą, kai buvo galima tai padaryti.

11.  Teismas darė išvadą, kad iš liudytojos (duomenys neskelbtini) paaiškinimų bei byloje esančių įrodymų galima konstatuoti, jog ji, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, laikė jai priklausančiame statinyje esančiose talpose žymėtą dyzelinį kurą. Šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2019 m. lapkričio 20 d. protokolas Nr. 30-ANR_P-61847-2019, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo sutuoktinė buvo nubausta administracine nuobauda pagal ANK 174 straipsnio 1 dalį. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-23-1054/2020 iš dalies tenkintas (duomenys neskelbtini) skundas ir pakeistas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-14743-2019, t. y jo dalis dėl naftos produktų konfiskavimo, tačiau ne dėl nuobaudos skyrimo. Teismo vertinimu, pačios pareiškėjo sutuoktinės (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) protokolo su administraciniu nurodymu surašymo metu pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) yra sumokėjusi paskirtą baudą už administracinį nusižengimą. Darytina išvada, kad iš esmės liudytoja (duomenys neskelbtini) neginčija, kad jos namuose, ūkiniame pastate, buvo laikoma 1 250 litrų žymėto dyzelinio kuro. Iš pareiškėjo bei liudytojos (duomenys neskelbtini) paaiškinimų spręstina, kad jie nesutinka su tuo, jog kuras buvo įgytas neteisėtai, tačiau pripažįsta aplinkybę, kad kilnojamos talpyklos, kuriose buvo laikomas žymėtas dyzelinis kuras, nebuvo įregistruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Tai, kad administracinė nuobauda buvo skirta ne pareiškėjui, o kitam asmeniui, t. y. pareiškėjo sutuoktinei, nereiškia, kad pareiškėjas neturėjo pareigos elgtis pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo 2019 m. lapkričio 20 d. paaiškinimai patvirtina, kad jis žinojo aplinkybę, jog rastas dyzelinis kuras buvo atgabentas pirmą kartą apie 2017 metus (tikslios datos nepamena). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog nežinojo, kad yra teisės aktų reikalavimas kilnojamas talpyklas, kuriose laikomas žymėtas dyzelinis kuras, įregistruoti VMI. Šiuo atveju pareiškėjui, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, keliami aukšti reikalavimai, jis, būdamas policijos pareigūnu, privalo gerai išmanyti teisės aktus ir juos taikyti savo tarnyboje, todėl teismas vertino, kad teisės aktų reikalavimų nežinojimas nėra ta priežastis, dėl kurios galėtų būti laikoma, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas nesant pareiškėjo kaltės ar dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo pareiškėjo valios.

12.  Teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, sprendė, kad jie patvirtina aplinkybes, jog: i) pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name (gyvenamojoje vietoje) 2019 m. spalio 10 d. atliktos kratos metu rasti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo laikomi 27 šaudmenys, skirti pistoletams, automatams, kulkosvaidžiams ir kitiems ginklams; ii) gyvenamosios patalpos ūkiniame pastate dvejose 1 000 l kilnojamose talpyklose, kurios nebuvo įregistruotos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, rasta 1 250 l dyzelinio kuro, kuris žymėtas medžiagomis, kuriomis žymimi „gazoliai”, skirti naudoti žemės ūkio subjektams, žemės ūkio produktų gamybai, akvakultūros ir veislinę žvejybą vidaus vandenyse vykdančioms įmonėms, ir laivų degalai, už ką pareiškėjo sutuoktinei skirta nuobauda pagal ANK 174 straipsnio 1 dalį. Todėl pritartina Išvadoje nurodytiems argumentams, kad pareiškėjas savo tyčine veika, t. y. savo gyvenamojoje patalpoje neteisėtai laikė 27 šaudmenis, taip pat nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui (neteisėtam žymėto kuro laikymui), pažeidė Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju Išvadoje tarnybinis nusižengimas įrodytas, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai.

13.  Teismo vertinimu, pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, vykdančio tarnybines pareigas, prieštaraujantis teisės aktams elgesys yra visiškai įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra tinkamai apibendrinti Išvadoje. Dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės veiksmų, nustatytų kratos metu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, administracinio nusižengimo teisena. Įvertinęs nagrinėjamos administracinės bylos duomenis, teismas visiškai sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Akivaizdu, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą tinkamai atlikti tarnybą ir tinkamai vykdyti tiesiogines savo funkcijas, nagrinėjamu atveju nesivadovavo jam žinomais ir suprantamais teisės aktų reikalavimais. Vertinant Išvadoje, taip pat teismo nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais ir elgesiu, akivaizdu, kad pareiškėjas tokiu elgesiu pažemino pareigūno vardą.

14.  Teismas pažymėjo, kad, asmeniui pažeminus pareigūno vardą, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Todėl teismas darė išvadą, kad Klaipėdos AVPK Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo atmestinas. Pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą grąžinti jį į eitas pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, į vidaus tarnybos stažą įskaityti laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį yra išvestiniai iš reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, todėl konstatavus, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jie yra atmestini. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

15.  Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad:

15.1.  Teismo sprendimas yra formalus, priimtas ne įvertinus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, o tiesiog teismui perrašius įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų atitinkamas nuostatas. Teismas padarė deklaratyvias išvadas apie priesaikos sulaužymą ir pareigūno vardo pažeminimą. Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje aptarė policijos pareigūnui ir tarnybinei atsakomybei keliamus reikalavimus, tačiau neaišku, kodėl teismas padarė išvadas, kad pareiškėjo padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, o pareiškėjas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, nes tokie atlikti pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su teisės aktų reikalavimais bei pareigūno etika. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjamu atveju šioje byloje viskas vyko priešingai, t. y. pareiškėjas turėjo įrodinėti, kad pažeidimo nepadarė, o atsakovą atstovavę asmenys teismo posėdžio metu neatsakė nei į vieną pareiškėjo ir jo atstovo pateiktą klausimą, susijusį su Išvada ir atleidimu. Šališkas ir neobjektyvus teismas šių aplinkybių ir faktų priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino.

15.2.  Kaip galima suprasti iš Išvados ir teismo sprendimo, pareiškėjo atleidimą iš tarnybos nulėmė du neva padaryti pažeidimai: pirma – 27 šovinių laikymas; antra – neužkirtimas kelio daromam teisės pažeidimui (neteisėtam žymėto kuro laikymui). Nors nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas nesusijęs su ikiteisminiu tyrimu ir jo rezultatu, tačiau, kaip matyti, tiek iš Išvados, tiek iš Įsakymo apie atleidimą minėti aktai grindžiami būtent ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie nėra patikrinti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. dėl minėtų faktinių aplinkybių nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Todėl tiek Išvados, tiek teismo sprendimo dalys dėl šovinių laikymo yra visiškai nepagrįstos ir neteisėtos. Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, kaltinamasis aktas nėra surašytas, o byla nėra perduota teismui, t. y. akivaizdu, kad pareiškėjas nėra pripažintas kaltu dėl neteisėto šovinių laikymo. Teismas privalėjo įvertinti, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos vyriausiajai tyrėjai A. N. nesuteikta teisė pripažinti asmenį padarius kokią nors nusikalstamą veiką. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo nustatyti, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių patikimų, tinkamų ir leistinų įrodymų, kad pareiškėjas būtų laikęs neteisėtai šaudmenis ir padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

15.3.  Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas pareiškėjas ir jo sutuoktinė. Ji paaiškino, kad Rietavo turguje nusipirko didelę dėžę statybinių įrankių. Taip pat nurodė, kad iškrausčiusi dėžę rado joje statybinius šovinius, kuriuos sudėjo į plastikinę dėžutę. Teigė, kad vyro namuose nebuvo – jis buvo išvykęs, todėl apie rastus statybinius šovinius vėliau jam pamiršo pasakyti. Teismas liudytojos parodymus vertino kaip nepatikimus, nes paaiškinimų apie šaudmenų įsigijimą kratos metu kratą atlikusiems pareigūnams (duomenys neskelbtini) neteikė. Tačiau bylą nagrinėjusiai teisėjai turėtų būti žinoma, kad asmenys (įtariamieji, liudytojai ir kiti proceso dalyviai) parodymus teikia procesinio veiksmo – apklausos metu. Toks procesinis veiksmas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas, dėl to ir parodymai dėl tų aplinkybių nebuvo teikti. Jokių parodymų ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) apskritai neteikė, nes dėl minėtų aplinkybių ji nebuvo kviečiama apklausai. Todėl teismas turėjo padaryti išvadą, kad šiuo metu nenustatyta, jog yra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas neteisėtai laikė šovinius. Priešingai, jei teismas nebūtų turėjęs išankstinės nuomonės apie pareiškėją ir būtų susipažinęs su visų įrodymų visuma, tai būtų nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) parodymai yra teisingi, neprieštaringi, nes jie atitinka ir filmuotą medžiagą, t. y. kratos metu radus šovinius užfiksuota, kad plastikinėje dėžutėje yra įvairūs šoviniai. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji manė jog tai yra statybiniai šoviniai, nes buvo kartu su statybiniai įrankiais. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, kad ji apie šovinius nieko nesupranta bei jų neskiria, jai jie visi vienodi. Tuo labiau, kad ir policijos pareigūnai iš rastų šovinių atsirinko tik kai kuriuos šovinius, o kitus paliko, t. y. iš statybinių šovinių dėžutės atsirinko keletą šovinių ir juos išėmė. Šis faktas būtent ir patvirtina, kad rastieji šoviniai buvo su kitais šoviniais (statybiniais) plastikinėje dėžutėje, kurią (duomenys neskelbtini) ir rado su turguje nusipirktais dėvėtais statybiniais įrankiais. Papildomai reikia pažymėti, kad (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą, t. y. prekiauja dėvėtais statybiniais įrankiais. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo pripažinti, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra jokių duomenų išvadai, kad pareiškėjas savo namuose neteisėtai laikė 27 šaudmenis, kurie skirti pistoletams, automatams, kulkosvaidžiams ir kitiems ginklams, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, dėl to nebuvo pagrindo atleisti pareiškėją iš tarnybos, nes jis priesaikos nesulaužė, pareigūno vardo nepažemino. Akivaizdu, kad pareiškėjas jokių šovinių nelaikė, t. y. jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio sudėtyje, požymių.

15.4.  Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė pažeidimą – neužkirto kelio daromam teisės pažeidimui (žymėtam dyzelinio kuro laikymui). (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2019 m. spalio 10 d. kratos metu rastą dyzelinį kurą atvežė vyro brolis (duomenys neskelbtini). Ji leido vyro broliui kurą padėti savo sodyboje. Pareiškėjas paaiškinime ir apklausiamas teisme nurodė, kad rastas dyzelinis kuras buvo atgabentas apie 2017 m., kas atgabeno kurą, jis negalėjo pasakyti, nes nematė,bet tikriausiai tai buvo pareiškėjo brolis (duomenys neskelbtini), kuris paprašė pareiškėjo žmonos laikyti minėtą kurą pastogėje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nežino, kokia yra kuro laikymo tvarka. Pareigūnai, tyrę šį pažeidimą, pareiškėjo veiksmuose kaltės neįžvelgė, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jo sutuoktinei. Pabrėžtina, kad degalai įsigyti turint reikiamą leidimą, apie pirkimą informuota VMI, t. y. degalai įsigyti teisėtai. Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-14743-2019 (duomenys neskelbtini)buvo nubausta administracine nuobauda pagal ANK 174 straipsnio 1 dalį. Tačiau (duomenys neskelbtini) pateikė skundą teismui. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2020 m. birželio 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-23-1054/2020 iš dalies tenkino (duomenys neskelbtini) skundą. Teismas netyrė ir nevertino, ar pareiškėjui pagal tarnybos funkcijas buvo privaloma žinoti dyzelinio kuro laikymo sąlygas ir tvarką, kokiais atvejais yra daromas pažeidimas ir kt. Šiuo atveju teismas formaliai nurodė, kad pareiškėjas turėjo žinoti minėta tvarką, tačiau aplinkybės, ar buvo apmokytas, ar dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose, nenustatė. Taip pat nenustatinėjo, ar pagal pareigines instrukcijas pareiškėjas privalėjo būti susipažinęs su minėta tvarka. Nors teismas nurodė, kad pareiškėjas privalo išmanyti visus teisės aktus, tačiau, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, atsakovo atstovai – Imuniteto valdybos viršininkas ir vyriausioji tyrėja, kurie atlikdami tarnybinį patikrinimą privalėjo būti susipažinę su teisės aktais, reglamentuojančiais dyzelinio kuro laikymo tvarką, – nesugebėjo teismo posėdžio metu atsakyti į pateiktus klausimus, susijusius su tarnybinio patikrinimo atlikimu ta apimti, kiek tai susiję su dyzelinio kuro laikymo ir saugojimo tvarka. Taigi, teismo nuomone, žemiausios grandies pareigūnas turi žinoti visus teisės aktus, nes jam keliami aukšti reikalavimai, o vadovaujantys asmenys gali ir nieko nežinoti. Teismas privalėjo nustatyti, ar tariamo administracinio nusižengimo neužkardinimas susijęs su pareiškėjo pareiginėmis funkcijomis, ar darbdavys jį buvo instruktavęs ir apmokinęs minėtoje srityje. Tačiau teismas byloje įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių netyrė ir nevertino. Jei teismas būtų susipažinęs su pareiškėjo tarnybinėmis pareiginėmis instrukcijomis, būtų nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo nustatytas reikalavimas būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1-253/1V-884 patvirtintu Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 667 patvirtintomis Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklėmis bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintomis Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklėmis. Jei teismas būtų vertinęs, kokie mokymai buvo organizuoti ir kuriuose dalyvavo pareiškėjas, būtų nustatęs, kad per ilgametį darbą policijos įstaigoje pareiškėjas nedalyvavo jokiuose mokymuose, kursuose, kurie būtų susiję su naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklėmis bei jų taikymu. Tuo labiau, kad minėtų teisės aktų taikymas tiesiogiai nesusijęs su policijos veikla. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dyzelinis kuras yra įsigytas teisėtai, kurį pareiškėjo artimas giminaitis saugumo tikslais (kad nebūtų pavogtas iš sodybos) buvo padėjęs pastogėje. Pareiškėjo brolis pastoge naudojasi panaudos pagrindais. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad galbūt yra daromas administracinis nusižengimas. Akivaizdu, kad pareiškėjas negali būti laikomas nei pažeminusiu pareigūno vardą, nei sulaužiusiu priesaiką. Teismas privalėjo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bei įvertinti atsakovo nurodytus faktus bei pareiškėjo argumentus ir nurodomas aplinkybes ir tik tada padaryti išvadas. Tačiau yra akivaizdu, kad šiuo atveju teismas buvo šališkas, neobjektyvus, pateiktų įrodymų visumos nevertino, o besąlygiškai rėmėsi tik neteisėta Išvada.

15.5.  Teismo sprendime nenurodytos tarnybinio nusižengimo sukeltos realios pasekmės, lėmusios pareiškėjo atleidimą iš tarnybos. Pareiškėjo veiksmais nebuvo pakenkta Klaipėdos AVPK, Lietuvos policijos autoritetui, sutrikdytas įstaigos ir jos padalinio darbas, įstaigai ir jos darbuotojams sukliudyta atlikti funkcijas, nebuvo padaryta turtinė ar neturtinė žala jokiam asmeniui. Pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nesiekė jokių tikslų, kurie būtų priešingi ar nesuderinami su uždaviniais, nustatytais policijos veiklai. Nei Išvadoje, nei skundžiamame teismo sprendime nėra neginčijamai nustatytas pažeidimo faktas. Pareiškėjo kaltės įrodymų nėra. Pareiškėjas jokios žalos nei visuomenei, nei konstitucinėms vertybėms (kaip teigiama sprendime) nepadarė. Teismas apie tariamai dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų atsiradusias pasekmes sprendime jokių motyvų nepateikė. taip pat neatskleidė ir priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių. Nagrinėjamu atveju iš esmės jokios neteisėta veikla nenustatyta, nenustatytos pasekmės ir joks priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju atleidimas negali būti laikomas proporcinga (adekvačia) priemone.

16.  Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17.  Atsakovas nurodo, kad pritaria skundžiamame teismo sprendime padarytoms išvadoms. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.  Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo, statutinio valstybės tarnautojo, atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą teisėtumas ir pagrįstumas.

19.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 30-TE-1031 „Dėl (duomenys neskelbtini) atleidimo iš vidaus tarnybos” panaikinimo atmetė. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name (gyvenamojoje vietoje) 2019 m. spalio 10 d. atliktos kratos metu rasti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo laikomi 27 šaudmenys, skirti pistoletams, automatams, kulkosvaidžiams ir kitiems ginklams; be to, gyvenamosios patalpos ūkiniame pastate dvejose 1 000 l kilnojamose talpyklose, kurios nebuvo įregistruotos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, rasta 1 250 l dyzelinio kuro, kuris žymėtas medžiagomis, kuriomis žymimi „gazoliai”, skirti naudoti žemės ūkio subjektams, žemės ūkio produktų gamybai, akvakultūros ir veislinę žvejybą vidaus vandenyse vykdančioms įmonėms, ir laivų degalai, už ką pareiškėjo sutuoktinei skirta nuobauda pagal ANK 174 straipsnio 1 dalį. Teismas Išvadoje nurodytus argumentus, kad pareiškėjas savo tyčine veika, t. y. savo gyvenamojoje patalpoje neteisėtai laikydamas 27 šaudmenis, taip pat nesiimdamas neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui (neteisėtam žymėto kuro laikymui), pažeidė Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, vertino kaip pagrįstus. Konstatavo, kad pareiškėjo padaryti sąmoningi ir tyčiniai veiksmai akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, savo elgesiu pažemino pareigūno vardą.

20.  Pareiškėjas, apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas padarė deklaratyvias išvadas apie priesaikos sulaužymą ir pareigūno vardo pažeminimą, nepagrįstai pareiškėjui nustatė pareigą įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl padarytų pažeidimų. Ikiteisminio tyrimo duomenys nėra pagrindas daryti išvadas dėl BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo – neteisėto šaudmenų laikymo – padarymo. Teismas be pagrindo nesirėmė liudytos (duomenys neskelbtini) parodymais apie šaudmenų įsigijimo ir laikymo aplinkybes, kuri nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Teigia, kad jis jokių šovinių nelaikė ir jo veiksmuose nėra veikos, numatytos BK 253 straipsnio sudėtyje, požymių. Nesutikdamas su teismo išvada, kad pareiškėjas neužkirto kelio teisės pažeidimui (žymėtam dyzelinio kuro laikymui), argumentavo, kad teismas nesiaiškino, ar pareiškėjas buvo supažindintas tarnyboje su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1-253/1V-884 patvirtintu Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 667 patvirtintomis Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklėmis bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintomis Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklėmis, ar dalyvavo kokiuose nors kursuose, mokymuose. Teismas nevertino aplinkybės, kad dyzelinis kuras buvo įsigytas teisėtai, kurį pareiškėjo artimas giminaitis buvo padėjęs pastogėje, kuria naudojasi panaudos pagrindais. Akcentavo, kad nėra nustatyti tokio pobūdžio pažeidimai, kad atleidimą iš tarnybos galima būtų vertinti kaip proporcingą (adekvačią) priemonę.

21.  Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

22.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (Statuto  72 straipsnio 1 dalies 7 punktas), yra konstatuota, jog pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje eA-4742-520/2020; kt.).

23.  Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.).

24.  Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-941/2014; kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.

25.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas byloje, nagrinėjamoje baudžiamąja tvarka, ikiteisminio proceso Nr. 01-1-32149-19 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pareiškėjui ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto šaudmenų laikymo buvo atliktas dėl to, kad jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name (gyvenamojoje vietoje) 2019 m. spalio 10 d. atliktos kratos metu rasti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo laikomi 27 šaudmenys, skirti pistoletams, automatams, kulkosvaidžiams ir kitiems ginklams. Šie faktai sudaro tiek nusikaltimo, tiek tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviąją pusę – neteisėtą veiką. Todėl baudžiamajame procese nustatytos aplinkybės, patvirtinančios (ar) paneigiančios patį neteisėtos veikos faktą, jos subjektą, turi prejudicinę reikšmę šioje administracinėje byloje sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui (ABTĮ 57 str. 2 d.).

26.  Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui baudžiamojoje byloje teisminio proceso Nr. 1-01-1-32149-2019-4, administracinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi. Įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio namo patalpose, spintelėje, neturėdamas leidimo, laikė 27 vienetus šovinių (2 vnt. 7,62 mm kalibro karinių šovinių, 4 vnt. 5,45 mm kalibro karinių šovinių, 6 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir 15 vnt. 9 mm kalibro „Makarov“ šovinių), skirtų A, B ir C kategorijų šaunamiesiems ginklams ir skirtų šaudyti atitinkamo kalibro pistoletais, pistoletais kulkosvaidžiais, šautuvais, automatais, kulkosvaidžiais ir kitais ginklais, iki 2019 m. spalio 10 d. 8.15 val., kai kratos metu šiuos šaudmenis surado ir paėmė policijos pareigūnai.

27.  Teisėjų kolegija, remdamasi nuosprendyje nustatytais faktais apie pareiškėjo neteisėtą, neturint leidimo 27 vienetų šovinių (2 vnt. 7,62 mm kalibro karinių šovinių, 4 vnt. 5,45 mm kalibro karinių šovinių, 6 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir 15 vnt. 9 mm kalibro „Makarov“ šovinių), laikymą, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad Išvadoje ir teismo sprendime nepagrįstai konstatuotas minėtas faktas. Nustatytais pareiškėjo neteisėtais kaltais veiksmais akivaizdžiai žeminamas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, toks elgesys neatitinka galiojančių teisės normų reikalavimų, kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš statutinių pareigūnų, todėl atsakovas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir Įsakymu jį atleido iš vidaus tarnybos.

28.  Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kitą Išvadoje nurodytą epizodą apie neteisėtą žymėto kuro laikymą pareiškėjui priklausančiame pastate, rėmėsi pareiškėjo 2019 m. lapkričio 20 d. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad rastas dyzelinis kuras buvo atgabentas pirmą kartą apie 2017 metus, tikslios datos nepamena; kas atgabeno kurą, negali pasakyti, nes nematė, tikriausiai tai buvo pareiškėjo brolis (duomenys neskelbtini), kuris paprašė pareiškėjo žmonos laikyti minėtą kurą ūkiniame pastate. Šias aplinkybes teismas pagrįstai vertino kaip patvirtinančias, kad pareiškėjui buvo žinomas dyzelinio kuro laikymo jam priklausančiame pastate faktas. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų įsiteisėjusia 2020 m. birželio 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-23-1054/2020 iš dalies tenkintas (duomenys neskelbtini) skundas ir pakeistas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-14743-2019, dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 174 straipsnio 1 dalyje padarymo, dalyje dėl naftos produktų konfiskavimo, tačiau ne dėl nuobaudos skyrimo. Pareiškėjo sutuoktinės (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) protokolo su administraciniu nurodymu surašymo metu pripažino padariusi administracinį nusižengimą, neginčijo, kad namuose ūkiniame pastate buvo laikoma 1250 litrų žymėto dyzelinio kuro. Nepaisant aplinkybės, kad pareiškėjas įrodinėjo, jog kurą teisėtai įgijo jo brolis, ūkininkas, teisinis reglamentavimas numato naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų laikymo reikalavimus ne tik žemės ūkio subjektams, bet ir kitiems asmenims, kurie gali saugoti kitų ūkio subjektų, ūkininkų ir kitų fizinių asmenų naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus, tačiau tokiu atveju turi būti laikomasi minėtuose teisės aktuose numatytų laikymo taisyklių. Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad kilnojamos talpyklos, kuriose buvo laikomas žymėtas dyzelinis kuras, nebuvo įregistruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gruodžio 27 d. viršininko įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 8 punkte.

29.  Atsakovas pagrįstai nurodo, kad pareiškėjas, naudodamasis savo ūkiniu pastatu, negalėjo nežinoti apie jame paliktą dyzelinį kurą (dvi 1 000 l dydžio talpyklas, kuriose buvo 1 250 l dyzelinio kuro), ir turėjo pareigą imtis priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovas jo nebuvo supažindinęs su teisės aktų reikalavimais (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1-253/1V-884 patvirtintu Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 667 patvirtintomis Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklėmis bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintomis Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklėmis), nesudaro pagrindo netaikyti jam atsakomybės, nes teisės aktų reikalavimų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

30.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad byloje jam buvo perkelta įrodinėjimo našta ir teko pareiga įrodinėti, kad nėra padaręs tokių pažeidimų, kuriais būtų akivaizdžiai pažemintas pareigūno vardas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovas Išvadoje nurodė faktus ir pateikė juos patvirtinančius duomenis apie pareiškėjui inkriminuojamus pažeidimus, gi pareiškėjas nepateikė duomenų, kuriais galėtų būti paneigti Išvadoje nurodyti nustatyti faktai apie neteisėtą šaudmenų ir dyzelino laikymą jam priklausančiose patalpose. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas subjektyviai nesutiko su byloje pateikiamu įrodymų vertinimu, teigė, kad turėjo būti teikiamas prioritetas kitiems duomenims, kuriais jo manymu būtų paneigiama jo kaltė (kad šaudmenis įgijo sutuoktinė kartu su statybinėmis medžiagomis, kad dyzeliną teisėtai įgijo jo brolis, kad jam nebuvo žinomi reikalavimai dyzelino laikymui), nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, būtų pažeidęs ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

31.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai vertinama (žr. pvz., 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje eA-4937-520/2017, 2014 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4715-552/2017, kt.), kad toks pareigūno elgesys, kuriais pažeidžiami teisės normų imperatyvūs reikalavimai, laikytinas nesiderinančiu su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš statutinių pareigūnų pareigūno elgesio, sukelia neigiamas pasekmės institucijos reputacijai, mažina visuomenės pasitikėjimą ja, todėl pritaikyta atsakomybė už pareigūno vardo pažeminimą – atleidimas iš vidaus tarnybos – laikytina adekvačia ir proporcinga priemone.

32.  Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, patirtos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteisiamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė