eA-1931-575/2025

Administracinė byla Nr. eA-1931-575/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06747-2023-4 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimo pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.    Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic foods“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, VMVT, Tarnyba) 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. MĮPN-158, priimtą byloje „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 700 Eur bauda (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.    Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Bendrovė nepadarė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Maisto įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Atsakovas nenustatė Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje nustatytos administracinės atsakomybės taikymo sąlygų, neįrodė administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės elementų. Iš Nutarimo ir pareiškėjui surašyto protokolo nėra aišku, kada ir kur padarytas pažeidimas, kaip tas pažeidimas padarytas (pasireiškė), t. y. dėl kokių veiksmų pareiškėjas patrauktas atsakomybėn. Patikrinimo metu atsakovas netyrė Bendrovėje buvusios vištienos, nepaėmė mėginių. Iš UAB „Abela“ paimtų penkių mėginių Salmonella nustatyta tik viename mėginyje. Ši aplinkybė, anot pareiškėjo, patvirtina, kad ne visa partija buvo užkrėsta Salmonella bakterija. Todėl nepagrįsta atsakovo išvada, kad ištirtas produktas buvo užkrėstas Salmonella dar iki jo pardavimo UAB „Abela“ ir buvo užkrėsti ne tik pas UAB „Abela“, bet ir pas pareiškėją buvę tos pačios partijos produktai, kurių atsakovas netyrė.

2.2. Bendrovė nepagamino Nutarime nurodyto produkto, nepažeidė produkto transportavimo ir sandėliavimo sąlygų. Bendrovė Nutarime nurodytą produktą nusipirko iš sertifikuoto Europos Sąjungos (toliau – ir ES) gamintojo, kuris pirmasis ir pateikė Nutarime nurodytą produktą į ES rinką. Nagrinėjamu atveju atsakomybė kyla nesaugaus produkto gamintojui. Pareiškėjas nesutiko su VMVT išvada, kad Bendrovė yra pirminė nesaugaus produkto platintoja, nes, jo nuomone, nesaugaus produkto platintojas yra šio produkto gamintojas.

2.3. Pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, (toliau – ir Reglamentas, Reglamento (EB) Nr. 178/2002) 3 straipsnio 8 dalies, 3 straipsnio 17 dalies bei Maisto įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostatas administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas ne tik nesaugų produktą pagaminęs ir pirmasis į rinką pateikęs asmuo, bet ir to produkto distributoriai, taip pat produktą įsigijusios parduotuvės, kavinės, valgyklos ir bet kuris kitas maisto tvarkymo operatorius, kurių veiksmuose taip pat nėra jokios kaltės dėl nesaugaus produkto pateikimo į rinką ir kurie patys yra nukentėję asmenys dėl tokio produkto pateikimo į rinką, kurie atitinkamai objektyviai negalėjo atlikti jokių veiksmų, kurie užkirstų kelią nesaugaus produkto pateikimui į rinką. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl nagrinėjamu atveju Bendrovė, nukentėjusi nuo kitų asmenų veikos, yra traukiama administracinėn atsakomybėn dėl kito asmens padaryto pažeidimo, t. y. nesaugaus produkto pateikimo į rinką, kai pati Bendrovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir objektyviai negalėjo užkirsti kelio nesaugaus produkto pateikimui į rinką.

2.4. Bendrovės veika pagal Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalį pasireiškė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu su ES gamintoju, tos sutarties dalyku esančio maisto sandėliavimu savo sandėlyje ir pardavimu Lietuvos Respublikos įmonėmis. Pareiškėjas neatliko jokių kitų veiksmų. Galiojantys teisės aktai nenumato Lietuvos Respublikos piliečiams ir Lietuvos Respublikoje registruotiems asmenims draudimo sudaryti maisto produktų pirkimo–pardavimo sutartis su kitose ES valstybėse registruotomis ir ten veikiančiomis įmonėmis, transportuoti kitų ES valstybių narių gamintojų į bendrą ES rinką pateiktus maisto produktus ir tuos produktus parduoti Lietuvos Respublikos įmonėms. Tačiau, nepaisant to, Bendrovė yra nubausta už tai, kad su ES gamintoju sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir sutarties pagrindu įsigytus maisto produktus pardavė UAB „Abela“. Bendrovei nuobauda paskirta nepagrįstai už teisėtų ir nedraudžiamų veiksmų atlikimą, nesant Bendrovės kaltės dėl jokių neteisėtų veiksmų atlikimo.

2.5. Tarnyba nepagrįstai Bendrovės veiksmus kvalifikavo kaip pakartotinius. Nuo Nutarime nurodyto 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-73 ir skundžiamo Nutarimo priėmimo yra praėję daugiau kaip 12 mėnesių. Ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti Nutarimą.

2.6. Tarnyba, bausdama Bendrovę už kitų ES gamintojų veiksmus, siekia, kad Bendrovė produkciją įsigytų iš Lietuvos Respublikos gamintojų. Atsakovo taikomos priemonės dėl Bendrovės riboja konkurenciją, pažeidžia Reglamento preambulės nuostatas ir yra neteisėtos. Nacionalinė priemonė, priklausanti Bendrijos lygiu išsamiai suderintai sričiai, turi būti vertinama atsižvelgiant į šios suderinimo priemonės, o ne į pirminės teisės nuostatas. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką bet kuri priemonė, galinti tiesiogiai ar netiesiogiai iš tikrųjų ar potencialiai trukdyti Bendrijos vidaus prekybai, yra laikoma kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemone ir todėl uždrausta.

3.    Atsakovas VMVT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas. Ar maistas saugus nustatoma vadovaujantis Reglamento 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus. Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai privalo pateikti į rinką saugų maistą. Maisto įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad valstybinę maisto kontrolę atlieka Tarnyba. Maisto tvarkymo subjektai, pažeidę Maisto įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Maisto įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Maisto įstatymo 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi Maisto įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto sauga, maisto tvarkymo subjektui skiria įspėjimus arba baudas.

3.2. Maisto tvarkymo subjekto sąvoka vartojama ta pačia reikšme kaip apibrėžta Reglamente, t. y. „maisto verslo operatorius“ – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „maisto verslas“ – tai pelno siekianti arba nesiekianti viešoji ar privati įmonė, vykdanti bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą. Reglamento 3 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad „gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai“ – tai bet kuris etapas, įskaitant importą, nuo pirminio maisto pagaminimo imtinai iki jo saugojimo, vežimo, pardavimo arba pateikimo galutiniam vartotojui imtinai. Maisto įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžiama pateikimo į rinką sąvoka ir nurodoma, kad „pateikimas į rinką“ – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje. Reglamento 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „pateikimas į rinką“– tai maisto laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos. Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje maisto tvarkymo subjektams nustatyta pareiga visuose su jų kontroliuojamu maisto verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrinti, kad maistas atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Tiek Maisto įstatymas, tiek visi kiti maisto tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi ne tik maisto gamintojams, tačiau visiems maisto tvarkymo subjektams ir visuose jų maisto tvarkymo etapuose. Pareiškėjas yra maisto tvarkymo subjektas, vykdantis mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą, perpakavimą, kuris produktus perka ir sandėliuoja dideliais kiekiais ir toliau parduoda juos įvairių dydžių partijomis kitiems asmenims, todėl jam yra taikomi teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai ir gali būti taikoma atsakomybė už pažeidimus.

3.3. UAB „Baltic foods“, kaip maisto tvarkymo subjektui, yra privaloma laikytis maisto srities teisės aktų reikalavimų ir tiekti rinkai tik saugų maistą. Reglamento 19 straipsnio 1 dalis nustato pareigą pareiškėjui pašalinti iš rinkos maisto produktą, kuris neatitinka maisto saugos reikalavimų. Pagal Reglamento 19 straipsnį pašalinimas iš rinkos gali būti atliekamas bet kuriame maisto grandinės etape. Pareiškėjas, kaip maisto tvarkymo subjektas, vadovaujantis Reglamento 18 straipsnio 3 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi, turi turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias jam galimybę nustatyti kitas įmones, į kurias yra pateikti jo produktai bei pašalinti iš rinkos pateiktą produktą, turi vykdyti įtvirtintas pareigas. Pirminis nesaugių produktų Lietuvos Respublikos rinkai platintojas turi įvertinti tiekėjus ir, atsižvelgęs į gautus neigiamus tyrimų rezultatus, turi imtis papildomų priemonių pirminių tiekėjų atrankai ir jų įvertinimui, kad užkirstų kelią reikalavimų nesilaikymo atvejų pasikartojimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįgyvendino savikontrolės priemonių, rinkai pateikė paukštieną, kurioje nustatyti mikroorganizmai Salmonella Enteritidis, keliantys pavojų žmonių sveikatai. Pirminis paukštienos gavėjas ir platintojas Lietuvos Respublikoje – UAB „Baltic foods“. Nustačius nesaugų produktą laikoma, kad visa šio produkto partija yra nesaugi (Reglamento 14 str. 6 d.).

3.4. Nutarimu pareiškėjui 700 Eur bauda paskirta už Maisto įstatymo pažeidimus šio įstatymo nustatyta tvarka. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog VMVT, skirdama jam nuobaudą pagal Maisto įstatymą, nenustatė visų privalomų nustatyti būtinųjų administracinės atsakomybės sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK), nes nagrinėjamu atveju maisto tvarkymo subjektai, pažeidę Maisto įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Maisto įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo atsakomybė pagal specialųjį įstatymą nepagrįstai sutapatinama su administracine atsakomybe pagal ANK.

3.5. Dėl baudos dydžio atsakovas pažymėjo, kad Bendrovė Maisto įstatymą pažeidė pakartotinai, nes Bendrovei 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. MĮPN-73 už Maisto įstatymo pažeidimą jau buvo paskirta bauda ir Bendrovė nepraėjus vienerių metų laikotarpiui Maisto įstatymą pažeidė dar kartą. Bendrovė pakartotinį Maisto įstatymo pažeidimą padarė 2021 m. rugpjūčio 23 d., t. y. pažeidimo nustatymo – protokolo surašymo dieną. Atsakovas pagrįstai pakartotinumą pripažino Bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

3.6. Pareiškėjo teiginiai apie atsakovo galimą nevienodų sąlygų maisto tvarkymo subjektams taikymą yra tik hipotetinio pobūdžio samprotavimai, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjo prašymas pateikti duomenis apie kitiems maisto tvarkymo subjektams skirtas baudas yra visiškai nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. prašymu panaikinti Nutarimą. Pareiškėjo teiginiai apie VMVT taikomas nelygiaverčio poveikio priemones, susijusias su Salmonella kontrole ir skirtingai taikomais kriterijais Lietuvoje gaminamai ir įvežtinei paukštienos produkcijai, yra tik hipotetinio pobūdžio pasvarstymai, nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis ar faktais.

3.7. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo jį panaikinti. Tiek ES, tiek nacionaliniai teisės aktai, priimant Nutarimą dėl pareiškėjo, buvo pritaikyti tinkamai. Pareiškėjo siekis išvengti atsakomybės, kaip maisto grandinėje dalyvaujančio subjekto, sietinas su vieninteliu tikslu – gauti kuo didesnį pelną, nesiimant pakankamų prevencinių priemonių.

4.    Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Baltic foods“ skundą.

5.    Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

II.

6.    Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7.    Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Nutarimo, kuriuo Bendrovei už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

8.    Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

8.1. Tarnybos Kauno departamentas (toliau – ir Kauno tarnyba) 2021 m. gegužės 18 d., vykdydamas rinkos kontrolės planą, atrinko iš UAB „Abela“ šaldytos vištienos filė IQF Industrial, partijos Nr. 01103720, gamintojas Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, valstybinius mėginius (2021 m. gegužės 18 d. mėginių paėmimo tirti aktas Nr. 33MTA-1643).

8.2. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pateikė 2021 m. gegužės 26 d. tyrimų protokolą Nr. 3-21/02042/1-5M (protokolo išleidimo data: 2021 m. gegužės 27 d.) (toliau – ir Tyrimų protokolas), kuriame nurodoma, kad šaldytos vištienos filė IQF Industrial, partijos Nr. 01103720, mėginyje Nr. 5 aptikta Salmonella Enteritidis / 25 g.

8.3. Reaguodama į turimą informaciją, Kauno tarnyba 2021 m. gegužės 26 d. paskelbė skubų pranešimą Nr. 20210526-102-(31) (toliau – ir Skubus pranešimas), kuriame nurodoma, kad pagal Tyrimų protokolą šaldytoje viščiukų broilerių filė IQF Industrial, gamintojas Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, PL04610601WE (partijos dydis 680 kg, partijos Nr.01103720, produkto pagaminimo data 2020 m. liepos 9 d. tinka vartoti iki 2022 m. rugsėjo 1 d., kilmės šalis Lenkija), mėginyje Nr. 5 aptikta Salmonella Enteritidis / 25 g.

8.4. Kauno tarnyba 2021 m. gegužės 27 d. atliko neplaninį UAB „Abela“ patikrinimą ir surašė Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo aktą Nr. 33MPĮ-624 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 1), kuriame nurodyta, kad šaldyta viščiukų broilerių filė IQF Industrial (68 pakuotės po 10 kg, viso 680 kg), gauta pagal sąskaitą faktūrą BF202105 Nr. 235 iš Bendrovės. Patikrinimo akte Nr. 1 pažymėta, kad produkto likutis sandėlyje – 298,58 kg (381,42 kg parduota). Patikrinimo akte Nr. 1 UAB „Abela“ uždraudžiama tiekti į rinką nesaugų produktą nuo 2021 m. gegužės 27 d., UAB „Abela“ įpareigota pateikti informaciją apie nesaugų produktą, surinkti jį iš pirkėjų ir nesaugų produktą sunaikinti, o sunaikinimo dokumentus ir nesaugaus produkto išplatinimo sąrašą pateikti Kauno tarnybai.

8.5. Tarnybos Vilniaus departamentas (toliau – ir Vilniaus tarnyba), reaguodamas į Skubų pranešimą, 2021 m. gegužės 27 d. atliko pareiškėjo, gyvūninio maisto produktų šaltojo sandėliavimo, perpakavimo ir didmeninės prekybos įmonės, Registro Nr. 59000191, neplaninį patikrinimą, kurio metu surašė Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo aktą Nr. 69GMTS-111 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 2). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas šaldytą vištienos filė IQF Industrial (partijos Nr. 01103720), gavo 6 paletėmis po 600 kg (viso 3 600 kg su tinkamumo vartoti terminu iki 2022 m. sausio 9 d. – 600 kg (partijos Nr. 01103720) ir su tinkamumo vartoti terminu iki 2021 m. liepos 9 d. – 3 000 kg (partijos Nr. 01103720) su 2021 m. sausio 21 d. Invoci/CMR Nr. 00071/01/22/WDT iš Drobex Sp.z.o.o., Lenkija PL04610601WE. Patikrinimo metu nustatyta, kad šaldytą vištienos filė IQF Industrial pareiškėjas pardavė: UAB „Biovela-Utenos mėsa“ ir UAB „Abela“. Remiantis sąskaitomis faktūromis išplatinta 3 680 kg šaldytos vištienos filė IQF Industrial. Pareiškėjui buvo pristatyta 3 550 kg šaldytos vištienos filė.

8.6. Atsižvelgus į patikrinimo metu nustatytus faktus ir kitą turimą informaciją, Vilniaus tarnyba 2021 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-233 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo uždraudė tiekti rinkai šaldytą vištienos filė IQF Industrial Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, PL04610601WE, nesaugi produkcija gauta 2021 m. sausio 20 d. su gavimo dokumentu Invoice series Nr. 00071/01/22/WDT (toliau – ir Nesaugus produktas). Sprendimu įpareigojo pareiškėją susigrąžinti Nesaugų produktą, pašalinti jį iš rinkos ir sunaikinti.

8.7. Įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis ir Maisto įstatymo pažeidimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tyrimas užbaigtas Vilniaus tarnybai surašius 2021 m. rugpjūčio 23 d. Maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-75 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas pateikė rinkai Nesaugų produktą, kuris neatitiko Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

8.8. Protokole pažymėta, kad pareiškėjas Maisto įstatymą pažeidė pakartotinai: Maisto įstatymo pažeidimo pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. MĮPN-73 už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1dalies pažeidimą skirta UAB „Baltic Foods“ 300 Eur bauda.

8.9. Išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi visas bylos aplinkybes, Tarnybos Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), sudaryta Tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 „Dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog Bendrovė, nesilaikydama Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) punkto reikalavimų, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, I priedo I skyriaus 1.28 papunkčio reikalavimų, pateikė rinkai Nesaugų produktą (viso 3 600 kg, iš kurių susigrąžinta ir utilizuota 308,58 kg,), kuriame pagal Tyrimų protokolą (mėginys Nr. 5) nustatyta patogeniniai mikroorganizmai Salmonella Enteritidis/25 g ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, ir 2023 m. gegužės 10 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 700 Eur bauda.

9.    Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Maisto įstatymo nuostatos, kurio 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad pareiškėjui, kaip maisto tvarkymo subjektui, teko pareiga užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto produkto saugumą. Pareiškėjo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju jis nėra atsakingas už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, nes ne jis pagamino produktą ir ne jis pirmasis pateikė Nesaugų produktą į rinką, yra nepagrįsti.

10.     Pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalį, 2 dalies a) ir b) punktus, 6 dalį, 17 straipsnio 1 dalį, Reglamento Nr. 2073/2005 (toliau – ir Reglamentas Nr. 2073/2005) 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, teismas nurodė, kad maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus.

11.     Teismas pažymėjo, kad Salmonella Enteritidis bakterijos buvimas vištienos filė mėsoje reiškia, kad šis maisto produktas yra nesaugus, todėl neatitinka Reglamento (EB) Nr. 178/2002 ir  2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų reikalavimų Maisto įstatymo reikalavimų. Ši Tarnybos Nutarimo išvada yra pagrįsta ir teismas jos vertinti kitaip neturi teisinio pagrindo.

12.     Nagrinėjamos bylos kontekste teismas nurodė, jog pareiškėjas Vilniaus tarnybos 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 69SV-233 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo Bendrovei uždrausta tiekti rinkai šaldytą vištienos filė IQF Industrial Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, PL04610601WE, neginčijo ir sprendime konstatuotų aplinkybių dėl ginčo produkto nesaugumo ir jam suformuluotų įpareigojimų nekvestionavo. Pareiškėjas šiuo sprendimu jam nustatytus įpareigojimus įvykdė. Bylos duomenimis 308,58 kg Nesaugaus produkto sugrąžinta iš rinkos ir utilizuota.

13.     Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o Maisto įstatymo 122 straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė maisto tvarkymo subjektams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė argumentų ar įrodymų, kad jis nėra maisto tvarkymo subjektas, kuriam taikytinos nurodytos nacionalinės ir ES teisės normos, reglamentuojančios maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę. Maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus. Vadinasi, kaip nurodė teismas, pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad neturėjo realios galimybės elgtis kitaip ir numatyti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, t. y. kad konkretus maistas buvo nesaugus, turėtų pagrįsti, kad jam nebuvo įmanoma patikrinti, ar konkretus jo teikiamas į rinką maistas yra saugus, arba kad jis ėmėsi reikiamų priemonių, siekdamas užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto saugumą (pvz., atliko konkretaus maisto tyrimus, buvo gavęs tyrimų rezultatus iš tiekėjo ar ėmėsi kitų konkrečiu atveju tinkamų ir pakankamų priemonių). Byloje įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovė, prieš įsigydama Nesaugų produktą, neturėjo realių galimybių įsitikinti maisto saugumu, nėra.

14.     Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog paprastai vien maisto pirkimas iš sertifikuoto tiekėjo nėra pakankama priemonė, siekiant įgyvendinti pareigą teikti į rinką saugų maistą (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022). Taigi, pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu laikyti nepagrįstais.

15.     Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, įsigydamas ir pateikdamas į rinką maisto produktą, kuriame užfiksuotas patogeninis mikroorganizmas – Salmonella Enteritidis, pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ANK nėra tiesiogiai taikytinas nagrinėjamoje byloje.

16.     Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su galimu konkurencijos ribojimu, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas, prašydamas teismo įpareigoti atsakovą pateikti informaciją apie didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams skirtas baudas už Salmonella bakterijas į rinką patiektoje šviežioje paukštienoje, tokį prašymą grindžia tik subjektyviu įsitikinimu, jog praktika dėl Salmonella draudimo šviežioje vištienoje yra taikoma išimtinai kitose valstybėse narėse užaugintai paukštienai, bet nėra taikoma nacionalinių gamintojų produkcijai (t. y. Lietuvos paukštynai ir jų šviežia produkcija dėl Salmonella nėra tiriami). Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų ar dokumentų, galinčių pagrįsti įtarimus dėl lygiateisiškumo ir objektyvumo principų neužtikrinimo, vykdomos diskriminacijos ar panašiai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad pats kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti tokią informaciją ir toks jo prašymas nebuvo patenkintas.

17.     Teismas taip pat konstatavo, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą Nutarimą, vadovavosi Reglamento Nr. 178/2002, Reglamento Nr. 2073/2005, Maisto įstatymo nuostatomis ir jų nepažeidė. Pareiškėjui paskirtos baudos dydis yra adekvatus ir proporcingas padarytam pažeidimui.

18.     Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Tarnyba, priimdama Nutarimą, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti Tarnybos Nutarimą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III.

19.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą; 2) išnagrinėti pareiškėjo skunde pateiktą prašymą – įpareigoti atsakovą pateikti dėl jo produkto – šaldytos vištienos filė, kurios gamintojas Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, partijos Nr. 01103720, kitų šį produktą įsigijusių maisto tvarkymo operatorių UAB „Biovela-Utenos mėsa“ ir UAB „Abela“ atžvilgiu atsakovo atliktų tyrimų medžiagą bei informaciją apie šiems maisto tvarkymo operatoriams dėl nesaugaus produkto taikytas priemones, įskaitant administracines nuobaudas; 3) įpareigoti atsakovą pateikti informaciją apie didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ skirtas baudas už Salmonella tipo bakterijų užkrėstos vištienos produkcijos pateikimą į rinką.

20.  Pareiškėjas teigia, kad neginčija Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Tyrimo protokolo, tačiau teismas nepasisakė dėl vienos svarbios aplinkybės – protokolas su pareiškėju nėra susijęs, nes juo įformintas tyrimas atliktas pas kitą maisto tvarkymo operatorių – UAB „Abela“, o ne pas pareiškėją, buvusios produkcijos paimto mėginio. Apie tokio protokolo surašymą ir jo turinį pareiškėjas sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu (nei tirto mėginio, nei produkto, iš kurio jis paimtas, nebebuvo).

21.  Teismas nenurodė, kokiais konkrečiais pareiškėjo veiksmais pasireiškė jam inkriminuojamas pažeidimas, produkto tiekimo į rinką sąvoka, kuri apima labai daug veiksmų: gamyba, didmeninė prekyba, gabenimas, sandėliavimas, mažmeninė prekyba, produkto perdirbimas ir kt., tačiau teismas neidentifikavo, kokius konkrečius veiksmus šiuo atveju atliko pareiškėjas ir kuriuo iš tų veiksmų užtraukia administracinę atsakomybę. Tai nėra atskleista ir Nutarime, nors iš atsakovo argumentų ir praktikos kitose bylose yra akivaizdu, jog veiksmas, už kurį yra baudžiamas atsakovas, yra produkto įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, t. y. atsakovas nebaudžia nei už tokios produkcijos sandėliavimą, nei už jos prekybą ir perdirbimą (dėl to administracinėn atsakomybėn nebuvo patraukta UAB „Biovela-Utenos mėsa“ ir UAB „Abela“). Teismo išvados apie produkto tiekimą į rinką yra nepagrįstos, nes pareiškėjas yra baudžiamas tik už vieną veiksmą – produkto gabenimą ir konkrečiai – įgabenimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, kas reiškia, jog įstatymas yra taikomas pažeidžiant konstitucinį asmenų lygybės ir lygiateisiškumo principą.

22.  Pareiškėjas teismo prašė – įpareigoti atsakovą pateikti dėl jo produkto – šaldytos vištienos filė, kurios gamintojas Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, partijos Nr. 01103720, kitų šį produktą įsigijusių maisto tvarkymo operatorių UAB „Biovela-Utenos mėsa“ ir UAB „Abela“ atžvilgiu atsakovo atliktų tyrimų medžiagą bei informaciją apie šiems maisto tvarkymo operatoriams dėl nesaugaus produkto taikytas priemones, įskaitant administracines nuobaudas, – tačiau teismas šio prašymo neišnagrinėjo ir dėl jo nepasisakė.

23.  Pareiškėjo vertinimu, teismo išvada, jog asmuo nubaustas už nesaugaus produkto tiekimą į rinką, kuris apima labai įvairius veiksmus, nėra tinkamas pažeidimo objektyviosios pusės identifikavimas, t. y. teismas nenurodo, kokius konkrečius veiksmus šiuo atveju atliko pareiškėjas, ir neatitinka atsakovo Nutarimo, nes atsakovas už nesaugaus produkto tiekimą į rinką baudžia ne visus maisto tvarkymo operatorius, bet pasirinktinai.

24.  Pareiškėjas paaiškina, kad Maisto įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta kaltumo prezumpcija, kurią paneigti šiuo atveju privalo pareiškėjas, kuris objektyviai neturi galimybių nustatyti produkcijos gabenimo, laikymo ir apdorojimo UAB „Abela“ sąlygų, t. y. ar minėtų maisto tvarkymo subjektų veiksmai buvo tinkami, ar jie atsargiai gabeno, saugojo (sandėliavo) produkciją, ar nebuvo kryžminės taršos galimybių ir kitų priežasčių, dėl kurių produkcija galėjo būti užkrėsta Salmonella. Jeigu įstatymų leidėjas nurodo, kad maisto tvarkymo operatorius gali būti laikomas nekaltu, jeigu įrodys atitinkamas aplinkybes, pareiškėjas nurodo, jog jis tų aplinkybių negali nustatyti, nes neturi tam įgaliojimų ir tokie dokumentai turi būti pas atsakovą, taip asmuo gali pasinaudoti įstatymų leidėjo jam suteikta teise įrodyti savo nekaltumą.

25.  Pagal Maisto įstatymo 123 straipsnio 1 dalį pareiškėjas teoriškai turi teisę įrodyti savo nekaltumą, pateikdamas įrodymus, jog maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos tapo nesaugūs vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, dėl kitų nuo maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo valios nepriklausančių priežasčių, pareiškėjas neturi jokių galimybių gauti tokius įrodymus, nes tai yra susiję su kito maisto tvarkymo operatoriaus veikla. Taigi, tokius įrodymus gali ir turėtų surinkti ne pareiškėjas, bet atsakovas. Pareiškėjo teigimu, toks teisinis reguliavimas neatitinka teisinės valstybės principų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, prieštarauja esminiams baudžiamosios teisės principams (nekaltumo prezumpcijai, in dubio pro reo ir kitiems). Šiuo atveju teismas nemotyvuota protokoline nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl tokias aplinkybes patvirtinančių dokumentų išreikalavimo iš atsakovo ir sprendime apie šį skundo pagrindą nepasisakė.

26.  Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: 1) atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) atmesti pareiškėjo prašymą – įpareigoti atsakovą pateikti dėl jo produkto – šaldytos vištienos filė, kurios gamintojas Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, partijos Nr. 01103720, kitų šį produktą įsigijusių maisto tvarkymo operatorių UAB „Biovela-Utenos mėsa“ ir UAB „Abela“ atžvilgiu atsakovo atliktų tyrimų medžiagą bei informaciją apie šiems maisto tvarkymo operatoriams dėl nesaugaus produkto taikytas priemones, įskaitant administracines nuobaudas; 3) atmesti pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą pateikti informaciją apie didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ skirtas baudas už Salmonella tipo bakterijų užkrėstos vištienos produkcijos pateikimą į rinką.

27.  Atsakovas teigia, kad, išanalizavus apeliacinio skundo argumentus, matyti, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia argumentus, kurie analogiškose bylose tarp ginčo šalių teismų jau yra išnagrinėti ir jose priimti galutiniai sprendimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiai dienai jau yra priėmęs 5 (penkias) nutartis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250- 502/2022; 2022 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-961-662/2022; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1005-968/2022; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1017-463/2023; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-948-1047/2024), kuriomis pareiškėjo skundai tapačiais argumentais buvo atmesti ir Tarnybos priimti nutarimai pareiškėjo atžvilgiu dėl Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo, buvo palikti nepakeisti, t. y. pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

28.  Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė argumentų ar įrodymų, jog jis nėra maisto tvarkymo subjektas, kuriam taikytinos nurodytos nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę. Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog produktai, kuriuos pareiškėjas įsigijo iš Lenkijos įmonės Drobex Sp.z.o.o., buvo užkrėsti Salmonella Enteritidis, tai reiškia, kad šios bakterijos buvimas šaldytos vištienos filė rodo, kad toks maisto produktas yra nesaugus ir todėl neatitinka Reglamento Nr. 178/2002 ir Maisto įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis išdėstytu, konstatavo, kad pareiškėjui, kaip maisto tvarkymo subjektui, teko pareiga užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto produkto saugumą, tačiau jis to nepadarė.

29.  Reglamentu Nr. (EB) 178/2002 valstybėms narėms yra numatyta pareiga kontroliuoti nacionalinius maisto tvarkymo subjektus, numatyti ir taikyti poveikio priemones tiems maisto tvarkymo subjektams, kurie pažeidžia maisto saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju maisto tvarkymo subjektų atsakomybė ir atitinkamos taikytinos poveikio priemonės, nustačius maisto saugos pažeidimus, yra numatytos Maisto įstatyme, kurio 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad maisto tvarkymo subjektai, pažeidę Maisto įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Maisto įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Maisto įstatymo 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Tarnyba, nustačiusi Maisto įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto sauga, maisto tvarkymo subjektui skiria įspėjimus arba baudas. Pareiškėjas neužtikrino, kad jo Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamas maisto produktas yra saugus, neįrodė, kad jo gauta nesaugi produkcijos partija ar jos dalis buvo saugi, juo labiau, teisės aktai nenumato Tarnybos pareigos įrodyti kažkokių specifinių aplinkybių, taikant asmeniui atsakomybę už Maisto įstatymo pažeidimą, kai jau yra nustatytas nesaugaus produkto pateikimo rinkai, t. y. Maisto įstatymo pažeidimo, faktas.

30.  Skunde pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovą pateikti dėl produkto – šaldytos vištienos filė, kurios gamintojas Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, partijos Nr. 01103720, kitų šį produktą įsigijusių maisto tvarkymo operatorių UAB „Biovela-Utenos mėsa“ ir UAB Abela“ atžvilgiu atsakovo atliktų tyrimų medžiagą bei informaciją apie šiems maisto tvarkymo operatoriams dėl nesaugaus produkto taikytas priemones, įskaitant administracines nuobaudas. Tarnyba atkreipia teismo dėmesį, kad tokio prašymo pagrįstumo pareiškėjas visiškai nemotyvuoja skunde. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Tyrimų protokolas jau yra pateiktas į bylą, kokių kitų tyrimų rezultatų pareiškėjas reikalauja, iš skundo turinio nėra aišku. Be kita ko, kitų maisto tvarkymo subjektų atžvilgiu atlikti tyrimai ir taikytos poveikio priemonės nėra šios bylos dalykas, juo labiau, tokių subjektų duomenų atskleidimas, nesant teisinio pagrindo, galėtų pažeisti jų teises.

31.  Tarnyba taip pat laikosi pozicijos, kad pareiškėjo teiginiai apie VMVT galimą nevienodų sąlygų maisto tvarkymo subjektams taikymą yra tik hipotetinio pobūdžio samprotavimai, visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais, konkrečiais duomenimis ar faktais ir visiškai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. prašymu panaikinti Nutarimą. Be to, įvairiuose teismo posėdžiuose analogiškose bylose, kuriuose dalyvavo pareiškėjas ir Tarnyba, ne kartą buvo pažymėta, jog tokia jos prašoma pateikti informacija yra konfidenciali, išskyrus tiek, kiek yra skelbiama oficialiame VMVT interneto puslapyje. Juo labiau ir tai, kad tokios informacijos gavimas nekeistų fakto, kad pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikos rinkai nesaugų produktą.

32.  Atsakovo vertinimu, pareiškėjas taip pat kelia Europos Sąjungos teisės aktų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų taikymo klausimus. Pažymi, kad Tarnyba privalo vadovautis net tik nacionaliniais, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika bei Lietuvos Respublikos teismų praktika, kuri analogiškose bylose jau yra suformuota. Tarnyba teisės aktų ir teismų praktikos neaiškina, o tik ja vadovaujasi ir tuo pagrindu priima atitinkamus sprendimus.

33.  Tarnyba apibendrina, kad Nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir nėra jokio teisinio ir / ar faktinio pagrindo jį panaikinti. Nutarime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, įrodymai bei pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas šis Nutarimas, be kita ko, Nutarimas priimtas ir pareiškėjui išsiųstas laikantis teisės aktuose nustatytų terminų. Tarnyba mano, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai priimant skundžiamą Nutarimą pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyti tinkamai. Pareiškėjo siekis išvengti atsakomybės, kaip maisto grandinėje dalyvaujančio subjekto, sietinas su vieninteliu tikslu – gauti kuo didesnį pelną, nesiimant pakankamų prevencinių priemonių, tačiau pabrėžtina, kad minėtas tikslas neturi nustelbti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamos ir vienos iš svarbiausių visuomenės vertybių – žmonių sveikatos.

IV.

34.  Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Nutarimo, kuriuo bendrovei už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą (tiekė į rinką nesaugų maistą) paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

35.  Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Bendrovei, kaip maisto tvarkymo subjektui, teko pareiga užtikrinti jos į rinką teikiamo maisto produkto saugumą. Pareiškėjo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju jis nėra atsakingas už nesaugaus produkto pateikimą į rinką, nes ne jis pagamino produktą ir ne jis pirmasis pateikė nesaugų produktą į rinką, yra nepagrįsti. Paskirtos baudos dydis yra adekvatus ir proporcingas padarytam pažeidimui.

36.  Apeliantas Bendrovė teigia, kad nei iš protokolo, nei iš skundžiamo Nutarimo nėra aišku už kokį konkretų veiksmą pareiškėjas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Ginčo protokolas su Bendrove nėra susijęs. Faktiškai pareiškėjas yra baudžiamas tik už vieną konkretų veiksmą – produkto gabenimą. Pažeidimo prezumpcija baudžiamojoje ir administracinio nusižengimo teisenoje yra negalima. Galima situacija, jog maistas tapo nesaugiu ne gamybos, bet vėlesniame tiekimo etape. Pagal Maisto įstatymo 123 straipsnio 1 dalį būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas maisto tvarkymo subjektas turi įrodyti, kad maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos tapo nesaugus (nesaugūs) vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų, tačiau to atlikti pareiškėjas neturi galimybių.

37.  Taip pat apeliantas Bendrovė prašo įpareigoti atsakovą pateikti ginčo produktą įsigijusių maisto tvarkymo operatorių UAB „Biovela-Utenos mėsa“ ir UAB „Abela“ atžvilgiu atsakovo atliktų tyrimų medžiagą bei informaciją apie šiems maisto tvarkymo operatoriams dėl nesaugaus produkto taikytas priemones, įskaitant administracines nuobaudas. Taip pat, apeliantas prašo įpareigoti atsakovą pateikti informaciją apie didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ skirtas baudas už Salmonella tipo bakterijų užkrėstos vištienos produkcijos pateikimą į rinką. Dėl šių prašymų teismas pažymi, kad Bendrovė yra traukiama atsakomybėn už veiksmus, kurie nurodyti Nutarime. Prašyme dėl papildomų įrodymų nurodytos bendrovės nėra apeliantui inkriminuojamos veikos bendrininkai, jų atsakomybės klausimas yra pernelyg nutolęs nuo Bendrovei inkriminuojamos veikos, todėl šie prašymai netenkinami.

38.  Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

39.  Visų pirma, teismas pažymi, kad Maisto įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos, atitinkantys šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus <...>. Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra saugūs, nustatoma vadovaujantis 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančio Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 596/2009, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais. Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas.

40.  Maisto įstatymo 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Maisto įstatymo 12² straipsnio 1 ir 2 dalyse, be kita ko, nustatyta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ir (ar) tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria įspėjimus arba baudas. <...> Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 Eur bauda.

41.  Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, visų pirma nurodo, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

42.  Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai surinko bei įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundo argumentus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Nutarimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra motyvuotas ir pagrįstas, pareiškėjas neįrodė, kad jis nepažeidė teisės aktų, o Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

43.  Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2021 m. gegužės 18 d. Tarnybos Kauno departamentas, vykdydamas rinkos kontrolės planą, atrinko iš UAB „Abela“ šaldytos vištienos filė IQF Industrial, partijos Nr. 01103720, gamintojas Drobex Sp.z.o.o., mėginius (mėginių paėmimo tirti aktas 2021 m. gegužės 18 d. Nr. 33MTA-1643). Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pateikė 2021 m. gegužės 26 d. tyrimų protokolą Nr. 3-21/02042/1-5M, kuriame nurodoma, kad šaldytos vištienos filė IQF Industrial, partijos Nr. 01103720 mėginyje Nr. 5 aptikta Salmonella Enteritidis.

44.  Tarnyba 2021 m. gegužės 27 d. atliko neplaninį UAB „Abela“ patikrinimą ir surašė Didmeninės prekybos subjekto/sandėlio patikrinimo aktą Nr. 33MPĮ-624. Patikrinimo akte nurodyta, kad šaldyta viščiukų broilerių filė IQF Industrial (68 pakuotės po 10 kg, viso 680 kg), gauta pagal sąskaitą faktūrą BF202105 Nr. 235 iš Bendrovės. Patikrinimo akte pažymėta, kad produkto likutis sandėlyje – 298,58 kg (381,42 kg parduota).

45.  Iš Tarnybos Vilniaus departamento surašyto Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo akto Nr. 69GMTS-111, 2021 m. rugpjūčio 23 d. protokolo Nr. 69MĮPP-75, Nutarimo, matyti, kad tą pačią vištienos šaldytą filė IQF Industrial pagaminimo data 2020 m. liepos 9 d. tinkamumo vartoti terminas iki 2022 m. sausio 9 d., partijos Nr. 01103720, 600 kg ir tinkamumo terminas 2021 m. liepos 9 d., kiekis 3000 kg, viso 3600 kg Bendrovė išplatino (produkcijos likučio sandėliavimo patalpose nebuvo).

46.  Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, susipažinusi su Nutarimu, Protokolu, Tyrimų protokolu, Patikrinimo aktais, ir kitais byloje esančiais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, daro išvadą, kad atsakovas įrodė, kad apeliantas pateikė rinkai nesaugų produktą, kuris neatitiko Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a) punkto, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, I priedo I skyriaus 1.28 papunkčio reikalavimų ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

47.  Teisėjų kolegija pažymi, kad Maisto įstatyme vartojama sąvoka „maisto tvarkymo subjektas“ atitinka Reglamente (EB) Nr. 178/2002 vartojamą sąvoką „maisto verslo operatorius“ (Maisto įstatymo 2 str. 8 d.), o Reglamente (EB) Nr. 178/2002 kaip „maisto verslo operatoriai“ įvardijami fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (3 str. 3 d.), teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pozicijos, jog būtent pareiškėjui, kaip subjektui, nusprendusiam atgabenti į Lietuvos Respubliką maisto produktą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo nesaugus, ir pradėti jį joje platinti (atitinkamai, turinčiam užtikrinti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų vykdymą), taikytina atsakomybė už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-961-662/2022).

48.  Pažymėtina, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 19 straipsnį maisto produkto, neatitinkančio maisto saugos reikalavimų, pašalinimas iš rinkos gali būti atliekamas bet kuriame maisto grandinės etape. Apeliantas, kaip maisto tvarkymo subjektas, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnio 3 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi, turi turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias jam galimybę nustatyti kitas įmones, į kurias yra pateikti jos produktai bei pašalinti iš rinkos pateiktą produktą, turi vykdyti įtvirtintas pareigas. Akivaizdu, kad pirminis nesaugių produktų Lietuvos Respublikos rinkai platintojas turi įvertinti tiekėjus, ir atsižvelgęs į gautus neigiamus tyrimų rezultatus, turi imtis papildomų priemonių pirminių tiekėjų atrankai ir jų įvertinimui, kad užkirstų kelią reikalavimų nesilaikymo atvejų pasikartojimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, kad paprastai vien maisto pirkimas iš sertifikuoto tiekėjo nėra pakankama priemonė, siekiant įgyvendinti pareigą teikti į rinką saugų maistą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250- 502/2022).

49.  Apelianto argumentai, susiję su atsakomybe už administracinius nusižengimus, atmetami, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjamu atveju Administracinių nusižengimų kodeksas nėra tiesiogiai taikytinas nagrinėjamoje byloje, kadangi, kaip pažymėta Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo. Nagrinėjamu atveju pažeidimo, už kurį buvo nubaustas pažeidėjas nagrinėjamoje byloje, sudėtį reglamentuoja Maisto įstatymas, o atskirus jo požymius, kaip nurodyta Maisto įstatyme, detalizuoja atitinkami ES reglamentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022).

50.  Apeliantas Bendrovė, teikdamas, kad pažeidimo prezumpcija baudžiamojoje ir administracinio nusižengimo teisenoje yra negalima, ignoruoja faktą, kad įmonei nėra taikoma nei baudžiamoji atsakomybė, nei ANK skirtas fiziniams asmenis, o jam inkriminuojami veiksmai susiję tiesiogiai su bendrovės padarytais veiksmais ir jokia pažeidimo prezumpcija nesiremiama. Maisto įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje numatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas nėra pažeidimo prezumpcijos įtvirtinimas, todėl apelianto argumentai šiuo klausimu yra atmetami.

51.  Pareiškėjo argumentai, susiję su kitų subjektų atsakomybe, konkurencijos ribojimu, lygiateisiškumo principo pažeidimu, atmetami, nes: i) nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčijamo Nutarimo, surašyto pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas; ii) Nutarimas pagrįstas teisės normomis ir faktine situacija, kad pareiškėjas atgabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją ir platino maisto produktus, kuriuose užfiksuota Salmonella Enteritidis, iii) pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir pagrįsti prielaidomis, pareiškėjas nepateikia jokių juos pagrindžiančių įrodymų.

52.  Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nei iš protokolo, nei iš skundžiamo Nutarimo nėra aišku už kokį konkretų veiksmą pareiškėjas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, kad yra baudžiamas už produkto atgabenimą į Lietuvą. Tokie paaiškinimai prieštarauja Nutarimo turiniui. Iš Nutarimo matyti, kad apeliantas baudžiamas ne už nesaugaus maisto atgabenimą į Lietuvą, o už jo pateikimą rinkai (pardavimą). Veika, kuri inkriminuojama apeliantui, yra aiškiai įvardijama nurodant konkrečius faktus, koks konkretus maistas, pagaminimo partija, galiojimo data ir kam buvo parduotas.

53.  Apeliantas teigia, kad galima situacija, jog maistas tapo nesaugiu ne gamybos, bet vėlesniame tiekimo etape, tačiau Maisto įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas neatsako už nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų ir (ar) suklastoto maisto pateikimą į rinką, jeigu įrodo, kad jis nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų ir (ar) suklastoto maisto į rinką nepateikė; maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos tapo nesaugus (nesaugūs) vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas dėl kitų nuo maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo valios nepriklausančių priežasčių. Tokių objektyvių įrodymų apeliantas teismui nepateikė. Hipotetiniai, faktais neparemti, samprotavimai nesudaro pagrindo paneigti Nutarimo išvadas.

54.  Apeliantas Bendrovė teigia, kad aukščiau paminėtų įrodymų negali pateikti, bet tokie paaiškinimai nėra įtikinami. Iš apelianto paaiškinimų nėra aišku, ką jis darė siekdamas įrodyti, kad nesaugaus maisto į rinką nepateikė. Byloje nėra įrodymų, kad Tyrimų protokolas neteisingas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad Tarnybai, gavus pranešimą apie nesaugų maistą, nekilo pareiga atlikti papildomus išsamius tyrimus, kad būtų galima laikyti, jog tos pačios partijos paukštiena yra nesaugi (t. y. nurodytos galimybės paneigti prezumpciją įgyvendinimas nėra būtina prezumpcijos taikymo sąlyga), tačiau minėta galimybe paneigti nurodytą prezumpciją galėjo pasinaudoti pareiškėjas, siekdamas įrodyti, jog pareiškėjo turima paukštiena, kuri buvo dalis partijos, kurioje buvo nustatyta Salmonella Enteritidis, yra saugus maistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022).

55.  Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

56.  Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvardijo teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas