AS-203-1062/2021

Administracinė byla Nr. AS-203-1062/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00203-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 31 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, Lietuvos Respublikos Seimo valdybai, Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) Įpareigoti Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. spalio 14 d. kreipimuose į Konstitucinį Teismą išdėstytus prašymus ištirti, ar juose nurodyti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) Kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti: ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnis pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja Konstitucijai, ar Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja Konstitucijai, ar Lietuvos Respublikos prezidento įstatymas pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja Konstitucijai; 3) Įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą nedelsiant pradėti ikiteisminius tyrimus: dėl pareiškėjo 2020 m. gruodžio 18 d. pareiškime nurodytomis neteisėtomis veikomis pažeistų teisių, dėl prokuroro R. Š. pareigų neatlikimo – nusikalstamų veikų slėpimo, pareiškėjo garbės ir orumo žeminimo pasinaudojus tarnybine padėtimi, dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus viršininko A. Z. akivaizdžiai neteisėto nurodymo vykdymo – nusikalstamų veikų slėpimo, pareiškėjo garbės ir orumo žeminimo pasinaudojus tarnybine padėtimi; 4) Įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro E. P. padarytų nusikalstamų veikų vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 12 straipsniu; 5) Įpareigoti Seimo valdybą organizuoti Konstitucinio Teismo teisėjų G. G., V. G., G. M., V. M., D. P., J. S., D. Ž. veiksmų ir atsakomybės klausimų svarstymą Seime; 6) Priteisti pareiškėjui: iš Konstitucinio Teismo 50 000 Eur neturtinės žalos ir 87 300 Eur turtinės žalos; iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 40 000 Eur neturtinės žalos ir 34 320 Eur turtinės žalos; iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros 30 000 Eur neturtinės žalos ir 2 640 Eur turtinės žalos; iš Lietuvos Respublikos Seimo 20 000 Eur neturtinės žalos ir 15 840 Eur turtinės žalos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. N. skundą ir trūkumams pašalinti. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalį ir pareiškėjo 1, 3 bei 5 reikalavimus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas yra pareiškęs 2 ir 4 reikalavimus skunde Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I2-1733-484/2021, kurioje 2021 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl šių reikalavimų atsisakyta priimti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartis nėra įsiteisėjusi. Atsižvelgęs į tai, teismas šiuos skundo reikalavimus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, t. y. teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nurodė, jog pareiškėjo pareikšti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra kildinami iš Konstitucinio Teismo, Generalinės prokuratūros, Prezidentūros ir Seimo kaip viešojo administravimo subjektų, veiksmų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas pažymėjo, kad šie reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai, susijęs su pareiškėjo skundo 1–5 reikalavimais. Atsižvelgęs į tai, kad atsisakyta priimti pagrindinius pareiškėjo skundo reikalavimus, teismas nusprendė, kad išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai taip pat nenagrinėtini teisme ABTĮ nustatyta tvarka, todėl juos taip pat atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pažymėjęs, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-31-624/2020.

III.

Pareiškėjas A. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį, nušalinti teisėją V. P., vadovaujantis Teismų įstatymo 83 ir 84 straipsniais teikti siūlymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai drausmės bylai teisėjai V. P. iškelti, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu ir Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi apie teisėjos V. P. akivaizdžiai nusikalstamą veiką – atsisakymą vykdyti teisingumą – pranešti generalinei prokurorei. Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.    Nesuprantama, ką reiškia skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies teiginys ir trūkumams pašalinti. Skundžiama nutartis pažeidžia ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies normą ir prieštarauja ABTĮ 33 straipsnio 3 daliai, nes teisėja jokių trūkumų nenurodė. ABTĮ 22 straipsnyje normos atsisakyti priimti skundą nagrinėti dėl to, kad jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS-31-624/2020 akivaizdžiai prieštarauja ABTĮ 22 straipsniui, Konstitucijos 109 straipsnio 3 daliai. Teisėjai neturi būti svarbu, kokios nuostatos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, svarbu, kokios nuostatos yra įtvirtintos Konstitucijos 6, 7, 23, 29, 30, 109, 118 straipsniuose ir, kokios nuostatos laikėsi Seimas, įtvirtinęs ABTĮ 22 straipsnio normas;

2.    Iš skundo teisėja negalėjo suprasti, kad generalinio prokuroro pavedimas (Teismų įstatymo 47 str. 4 d. tik jam deleguoja pareigą atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 169 str. nustatytą veiksmą (pradėti ikiteisminį tyrimą)) prokurorui, neturinčiam įgaliojimų apklausti pareiškėją atvirai apgaudinėjančius Konstitucinio Teismo teisėjus, Seimo narius, Prezidentą ir rinkti įrodymus, yra viešojo administravimo aktas, skirtas vilkinti viešojo intereso gynimą (Prokuratūros įstatymo 19 str.), o ne generalinio prokuroro procesiniai veiksmai, susiję su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Prokuroro R. Š. biurokratizmo paistalais grįstas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, skirtas vilkinimo būdu nuslėpti akivaizdžiai nusikalstamas veikas ir juos padariusius asmenis, pasinaudojus tarnybine padėtimi, tikrai susijęs su bylos tyrimu ir teisingumo vykdymu. Tai reiškia, kad teisinis santykis yra mišrus, o teisėja privalėjo veikti ABTĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;

3.    Dėl ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymo, pareiškėjo 2021 m. sausio 4 d. skundas teismo nėra priimtas nagrinėti, todėl byla nelaikytina esanti teismo žinioje. Ginčas byloje Nr. I2-1733-484/2021 ir šioje byloje nėra tarp tų pačių šalių ir visiškai tuo pačiu pagrindu. Reikalavimo kreiptis į Konstitucinį Teismą byloje, kurioje priimta 2021 m. sausio 25 d. nutartis, atsisakyta;

4.    Teismas veikia taip, kad pareiškėjo gyvenimas būtų maksimaliai apsunkintas: bylos dokumentus iš paskyros EPP sistemoje kuo skubiau pašalina, ne visus dokumentus įkelia, įkeltus dokumentus į bylą – blokuoja, siunčia po dvi nutartis vienu metu, jų apskundimui suteikia tik 7 dienas, elektroninių dokumentų nuorašus siunčia paštu. Visas šias aplinkybes prašoma nurodyti pranešant generalinei prokurorei.

Teisėjų kolegija

konstatuoja: IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, atsisakyta priimti pareiškėjo A. N. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus ir nustatęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Prezidento, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (1, 3, 5 skundo reikalavimai), o Vilniaus apygardos administracinio teismo žinioje (administracinė byla Nr. I2-1733-484/2021) yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (2, 4 skundo reikalavimai), pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pripažinęs jį išvestiniu. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog skundžiama nutartis pažeidžia ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies normą ir prieštarauja ABTĮ 33 straipsnio 3 daliai. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje vyrauja mišrus teisinis santykis bei akivaizdžiai konstatuotini teisėjos V. P. nusikalstami veiksmai. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, be kita ko, suponuoja tai, jog šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamus sprendimus. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatyti pagrindai, kuriems esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, kai byla nenagrinėtina administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Vertinant pirmąjį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti Konstitucinį Teismą išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. spalio 14 d. kreipimuose į Konstitucinį Teismą išdėstytus prašymus ištirti, ar juose nurodyti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, pažymėtina, jog tokio pobūdžio reikalavimas yra susijęs su procesiniais Konstitucinio Teismo veiksmais, jie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai ir nėra viešojo administravimo srities klausimas. Administracinis teismas negali įpareigoti Konstitucinį Teismą pareiškėjo kreipimąsi išnagrinėti iš naujo. Bet koks tokio pobūdžio vertinimas prieštarautų ABTĮ 18 straipsnio 2 daliai, o įgyvendindamas savo kompetenciją administracinis teismas negali nesilaikyti teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-50-968/2020). Skunde suformuluotas reikalavimas įpareigoti Seimo valdybą organizuoti Konstitucinio Teismo teisėjų G. G., V. G., G. M., V. M., D. P., J. S., D. Ž. veiksmų ir atsakomybės klausimų svarstymą Seime taip pat yra ne dėl viešojo administravimo veiklos. Joks Lietuvos teismas neturi galių įpareigoti Seimo valdybą organizuoti Konstitucinio Teismo teisėjų G. G., V. G., G. M., V. M., D. P., J. S., D. Ž. veiksmų ir atsakomybės klausimų svarstymą Seime, nes tai pažeistų Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą. Trečiasis pareiškėjo skundo reikalavimas, grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su pagrindu pradėti ikiteisminius tyrimus. Reikalavimas įpareigoti Generalinį prokurorą pradėti ikiteisminius tyrimus pagal pareiškėjo 2020 m. gruodžio 18 d. pareiškimą, dėl prokuroro R. Š. pareigų neatlikimo, dėl Seimo kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus viršininko A. Z. akivaizdžiai neteisėto nurodymo vykdymo, priskirtinas ne viešojo administravimo sričiai, o ikiteisminio tyrimo sričiai, kurio pradėjimą ir su tuo susijusius veiksmus reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso normos, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skundas dėl 1, 3 ir 5 reikalavimų negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pareiškėjas yra pareiškęs 2 ir 4 reikalavimus skunde Vilniaus apygardos administracinio teisme administracinėje byloje Nr. I2-1733-484/2021, kurioje 2021 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl šių reikalavimų atsisakyta priimti. Skundžiamos nutarties priėmimo metu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog skundas dėl 2 ir 4 reikalavimų atsisakytinas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Šeštasis pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašoma priteisti žalą, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas išvestiniu iš kitų penkių reikalavimų, todėl jis taip pat negali būti laikomas reikalavimu, susijusiu su viešojo administravimo sritimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo skundo reikalavimą taip pat pagrįstai atsisakė priimti. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Pareiškėjas neturtinę bei turtinę žalą kildina iš Konstitucinio Teismo, Generalinio prokuroro, Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo veiksmų, kurie pagal ABTĮ ir Viešojo administravimo įstatymą nelaikytini veiksmais, atliekamais viešojo administravimo srityje. Taigi šiais veiksmais galbūt padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl taip pat negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo priėmimo (atsisakymo priimti) klausimą išsprendė teisingai. Skundžiamoje nutartyje nėra nustatyti jokie pareiškėjo skundo trūkumai, todėl tai, jog nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta „ir trūkumams pašalinti“ laikytina suklydimu. Kaip jau minėta, bylos perdavimas pagal rūšinį teismingumą yra galimas, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakyta priimti, todėl jo atskirojo skundo argumentai, susiję su ABTĮ 22 straipsnio nuostatų taikymu, atmestini. Dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymų, susijusių su teisėja V. P., atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, galėjo būti šališka, ar buvo kitų aplinkybių, dėl kurių ji turėjo nusišalinti nuo pareiškėjo skundo priėmimo klausimo sprendimo. Taigi teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pranešti prokurorui apie teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, atskirajame skunde nurodytą nusikalstamą veiką (ABTĮ 111 str.) ar teikti siūlymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai drausmės bylai iškelti. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui išspręsti, teisingai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys     Rytis Krasauskas     Ramutė Ruškytė