eA-578-552/2021

Administracinė byla Nr. eA-578-552/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02657-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. B. (po santuokos sudarymo – G. (pagal VĮ Registrų centras duomenis) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. B. (G.) skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centrui, Marijampolės pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėja K. B. (G.) (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. birželio  19 d. įsakymą „Dėl K. B. nepriėmimo į vidaus tarnybą“ (toliau – ir Įsakymas).

2.       Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centru (toliau – ir Mokymo centras) ir Marijampolės pataisos namais (toliau – ir Marijampolės PN) sudarė Profesinio mokymo sutartį Nr. MS-23 / 27/10-111 (toliau – ir Mokymo sutartis). Mokymo sutartimi Marijampolės PN įsipareigojo pareiškėjai baigus mokymą pagal pataisos pareigūno modulinę profesinio mokymo programą, paskirti ją į pataisos pareigūnų pareigas.

3.       Ginčijamas Įsakymas yra grindžiamas Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2019 m. birželio 12 d. pažyma Nr. LV-1494 (toliau – ir Pažyma). Pažymoje nurodyta, kad pareiškėja būdama Mokymo centro kursantė padarė administracinį nusižengimą – 2019 m. kovo 16 d. Kazlų Rūdoje, neturėdama 2 metų vairavimo stažo vairavo transporto priemonę kai jai buvo nustatytas lengvas 0,16 promilės girtumas, antrą kartą pasitikrinus po 15 min., nustatytas 0,12 promilės girtumas. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( toliau - ir AVPK) Kazlų Rūdos policijos komisariato 2019 m. kovo 18 d. nutarimu pareiškėja pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes buvo priimtas Įsakymas.

4.       Pareiškėja su Įsakymu nesutiko ir nurodė, kad ne kiekvieno administracinio nusižengimo padarymas reiškia, jog prasižengusiam asmeniui turi būti taikomas apribojimas būti priimtam į vidaus tarnybą. Pareiškėjos įsitikinimu, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos aplinkybės, susijusios su stojančiojo į vidaus tarnybą padarytu administraciniu nusižengimu.

5.       Pareiškėja savo poziciją grindė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452, (toliau – ir Nutarimas Nr.452) nustatančio transporto priemones vairuojančių, ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir leidžiamą etilo alkoholio koncentraciją darbo metu, 2.1 punktu, kuriame nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojų ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu – 0,2 promilės. Pareiškėjos vertinimu, tai, kad jai buvo nustatyta 0,12 promilės etilo alkoholio koncentracija, kuri neviršijo alkoholio koncentracijos lygio, kuris pareigūnui yra leidžiamas darbo metu, negali būti traktuojama kaip kompromituojantys duomenys, sudarantys pagrindą nepriimti jos į vidaus tarnybą.

6.       Pareiškėja nurodė, kad Kalėjimų departamentas priimdamas Įsakymą pažeidė Mokymo sutarties uždarumo principą, neteisėtai įsiterpė į šalių sutartinius santykius, sudarydamas situaciją, kai vienas iš Mokymo sutarties dalyvių – Marijampolės PN, negali įvykdyti sutartinio įsipareigojimo, įtvirtinto sutarties 3.11 punkte, nepažeisdamas Įsakymo.

7.       Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Atsakovo vertinimu, pareiškėjos 2019 m. kovo 16 d. padarytas administracinis nusižengimas laikytinas šiurkščiu pažeidimu, nes analogišku atveju (Vidaus tarnybos statuto 39 str. 2 d. 7 p.), pataisos pareigūnas, vairavęs neblaivus transporto priemonę, pagal susiklosčiusią tarnybinių nusižengimų tyrimo ir teismų praktiką būtų pripažintas pažeminęs pareigūno vardą ir atleistas iš vidaus tarnybos. Pabrėžė, kad pareiškėja, pasirašydama profesinio mokymo sutartį, sutarties 2.3 papunkčiu įsipareigojo laikytis Tarnybos Kalėjimų departamente statuto, Profesinio mokymo teikėjo, o praktinio mokymo metu – ir Mokymo centro vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų nuostatų ir kituose teisės aktuose kursantams nustatytų reikalavimų. Analizuodamas teisinį reglamentavimą atsakovas pabrėžė, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo pareiškėjos negalima laikyti esančios nepriekaištingos reputacijos, nes tokia savo veikla ji diskreditavo bei sumenkino valstybės tarnautojo ir įstaigos reputaciją.

9.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentu dėl sutarties uždarumo principo pažeidimo ir nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento nuostatais, jis turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti jam pavaldžias įstaigas. Vertino, kad pati pareiškėja pažeidė sutartinius įsipareigojimus, kas pagal Mokymo sutarties 6.3., 6.4. punktus sudaro pagrindą nutraukti mokymo sutartį. Pabrėžė, kad Kalėjimų departamento direktorius priimdamas Įsakymą išnagrinėjo visą su padarytu nusižengimu susijusią medžiagą ir sprendimą pareiškėjos nepriimti į vidaus tarnybą priėmė teisėtai ir nepažeisdamas galiojančių įstatymų.

10.     Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11.     Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja, pasirašydama Mokymo sutartį, įsipareigojo laikytis visų teisės aktų, nurodytų sutartyje. Iš sutarties sąlygų matyti, kad pareiškėja galės mokytis pagal nustatytą programą, o baigusi šią programą ir gavusi diplomą, bus priimta į tarnybą, tik tuo atveju, jei tuo metu atitiks visus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, keliamus pareigūnams. Darydama teisės pažeidimą, pareiškėja galėjo numatyti, jog jis gali užkirsti kelią tarnybai ir negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad į teisės pažeidimus nebus kreipiamas dėmesys. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar turima kompromituojanti informacija apie asmenį yra pakankama, kad būtų galima atsisakyti jį priimti į vidaus tarnybą.

II.

12.     Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

13.     Teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. rugsėjo 3 d. su Mokymo centru ir Marijampolės PN sudarė Mokymo sutartį. Pareiškėja 2019 m. kovo 16 d. padarė administracinį nusižengimą – neturėdama 2 metų stažo vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas lengvas 0,16 promilės girtumas, antrą kartą pasitikrinus po 15 min., nustatytas 0,12 promilės girtumas. Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariatas 2019 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo K. B. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 4 dalį, ir už šio nusižengimo padarymą jai buvo paskirta 230 Eur bauda. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, bauda sumokėta 2019 m. kovo 27 d., nutarimas yra įsiteisėjęs.

14.     Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius gavęs informaciją apie pareiškėjos padarytą administracinį nusižengimą ir atlikęs informacijos ir dokumentinės medžiagos įvertinimą rekomendavo Kalėjimų departamento direktoriui nepriimti pareiškėjos į vidaus tarnybą teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose. Įvertinęs Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius pateiktą informaciją, Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. birželio 19 d. priėmė Įsakymą.

15.     Teismas vadovavosi Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Statutas), 2 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio, 2019 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1R-6  patvirtintų Pataisos pareigūnų rengimo ir tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 62, 63, 65 punktų nuostatomis. Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu nurodė, jog pareigūnu netampama tik pasirašius stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Asmuo, siekiantis tapti pareigūnu, turi atitikti Statute nustatytus reikalavimus, o vėliau atlikti konkrečius procedūrinius veiksmus t. y. sutikti tapti pareigūnu, prisiekti. Nagrinėjamu atveju padaryta išvada, kad pareiškėja nėra vidaus tarnybos sistemos pareigūnė, jos nesieja tarnybos santykiai su Marijampolės PN.

16.     Teismas taip pat vadovavosi Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas pabrėžė, kad Statutas tiesiogiai nedraudžia priimti į vidaus tarnybą asmenį, kuris buvo padaręs administracinius nusižengimus. Kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos aplinkybės, susijusios su pretenduojančio į tarnybą asmens padarytais administraciniais nusižengimais, šių nusižengimų pobūdis. Nagrinėjamu atveju duomenis apie pareiškėjos padarytą administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 422 straipsnio 4 dalyje, įvertino ir sprendimą dėl pareiškėjos netinkamumo vidaus tarnybai priėmė Statuto numatytas subjektas – vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, t. y. Kalėjimų departamento direktorius, remdamasis Pažymoje esančiais duomenimis.

17.     Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 4 dalyje, t. y., vairavo transporto priemonę neturėdama 2 metų vairavimo stažo, kai jai buvo nustatytas lengvas 0,12 promilės girtumas. Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariato 2019 m. kovo 18 d. nutarimu, pareiškėjai už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 4 dalyje, buvo paskirta 230 Eur bauda. Pareiškėja sutiko su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir paskirta nuobauda,  baudą sumokėjo 2019 m. kovo 27 d. Taigi Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariato 2019 m. kovo 18 d. nutarimas yra įsiteisėjęs.

18.     Šis faktas, atsižvelgus į bausmių vykdymo ir probacijos sistemos užduotis ir tarnybos specifiką, pareigūnams keliamus aukštus moralės bei garbės standartus, laikytas akivaizdžia bei pakankama aplinkybe, neleidžiančia laikyti pareiškėjos esančia nepriekaištingos reputacijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam – vienas sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o toks pareigūno elgesys, kai jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos autoritetą, ją kompromituoja, daro įtaką neigiamam visuomenės požiūriui į vidaus tarnybos  sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą. Taigi, teismas neturėjo pagrindo nesutikti su Kalėjimų departamento direktoriaus vertinimu, kad pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas yra pareiškėjos reputaciją kompromituojanti informacija ir atsakovas, tinkamai naudodamasis diskrecijos teise, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėją į vidaus tarnybą.

19.     Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertino ir tai, kad pareiškėjai, kaip būsimai vidaus tarnybos statutinei pareigūnei, taikytini aukštesni elgesio standartai, nei kitiems valstybės tarnautojams.

20.     Teismo vertinimu, nors pareiškėja administracinį nusižengimą padarė dar nebūdama Marijampolės pataisos namų pareigūne, tačiau pasirašydama Mokymo sutartį ji įsipareigojo laikytis pareigūnams taikomų teisės aktų, be kita ko ir Statuto. O vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, ji pažeidė Mokymo sutarties 2.3. punkte nustatytą pareigą laikytis teisės aktų.

21.     Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog tai, kad jai buvo nustatyta 0,12 promilės etilo alkoholio koncentracija, kuri neviršijo alkoholio koncentracijos lygio, kuris pareigūnui yra leidžiamas darbo metu, negali būti traktuojama kaip kompromituojantys duomenys, sudarantys pagrindą nepriimti jos į vidaus tarnybą. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu nėra taikomos nuostatos, įtvirtintos Nutarime Nr. 452, nes visų pirma šis nutarimas taikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojams, valstybės politikams ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytiems valstybės pareigūnams, o pareiškėja dar nebuvo Marijampolės PN pareigūnė, taigi, tarnybos santykiai jos atžvilgiu dar nebuvo prasidėję. Be to, pareiškėja buvo pripažinta kalta ir nubausta ne dėl to, kad buvo neblaivi darbo metu, o dėl to, kad neturėdama dvejų metų vairavimo stažo vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 0,12 promilių neblaivumas ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

22.     Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nagrinėjamam ginčui neaktualūs pareiškėjos teiginiai dėl sutarties uždarumo principo pažeidimo, kadangi šioje byloje nevertintini tarp Mokymo sutarties šalių susiklostę tarpusavio civiliniai teisiniai santykiai.

23.     Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes priėjo prie išvados, kad priimant Įsakymą teisės norminiai aktai reglamentuojantys vidaus tarnybos santykius nebuvo pažeisti, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

III.

24.     Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

25.     Pareiškėjos teigimu, sprendžiant, ar Įsakymas yra pagrįstas faktais, svarbu įvertinti jo derėjimą su Mokymo sutartimi. Įsakymas turi perspektyvų pobūdį vieno iš Mokymo sutarties dalyvių, Marijampolės PN, atžvilgiu. Atsakovas priimdamas Įsakymą pažeidė sutarties uždarumo principą, neteisėtai įsiterpė į šalių sutartinius santykius, sukūrė situaciją, kai vienas iš sutarties dalyvių, Marijampolės PN, negali įvykdyti sutartinio įsipareigojimo, įtvirtinto Mokymo sutarties 3.11 punkte, nepažeisdamas Įsakymo. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas tarp Mokymo sutarties šalių susiklosčiusių teisinių santykių, neatskleidė ginčo esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

26.     Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai įvertino jos padaryto administracinio nusižengimo sunkumą bei įtaką pareiškėjos reputacijai kaip tik dėl to, kad vieno iš administracinio nusižengimo požymių – neblaivumo, kaip kompromituojančio požymio, nevertino Nutarimo Nr. 452 nuostatų kontekste. Pareiškėja nurodo, kad jai buvo nustatyta 0,12 promilės etilo alkoholio koncentracija ir ji neviršijo alkoholio koncentracijos lygio, kuris pareigūnui yra leidžiamas darbo metu. Todėl pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas ir jo neigiama įtaka pareiškėjos reputacijai negali būti prilyginti pažeidimams, dėl kurių pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2488/2012, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

27.     Pareiškėja nurodo, kad teismas visiškai neįvertino teismo posėdyje pareiškėjos atstovo išsakytų argumentų dėl Įsakymu pareiškėjai sukeliamų padarinių proporcingumo. Įsakymas ir teismo sprendimas sukuria pareiškėjai teisinius padarinius, lemiančius tai, kad ji niekada negalės būti priimta į vidaus tarnybą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose nepaisant nei jos įgyto išsilavinimo, turimų įgūdžių, nei teigiamų charakteristikų.

28.     Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisės normas taikė teisingai ir jų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą remdamasis naujausia teismų praktika.

29.     Pažymi, kad šioje byloje ginčas kilo ne dėl Mokymo sutarties nutraukimo ar pažeidimo. Kalėjimų departamentas klausimą dėl sutarties su pareiškėja nutraukimo spręs pasibaigus teisminiams procesams.

30.     Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo  sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

31.     Marijampolės PN nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu ir laiko jį nepagrįstu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja: IV.

32.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėją į vidaus tarnybą, teisėtumo ir pagrįstumo.

33.     Pareiškėją manė, jog šiuo Įsakymu buvo neteisėtai įsiterpta į jos ir Marijampolės PN sutartinius santykius ir neproporcingai įvertintas jos padarytas administracinis nusižengimas, todėl kreipėsi į teismą.

34.     Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, pripažinęs, kad vidaus tarnybos pareigūnams keliami aukštesni elgesio standartai, todėl atsakovas turėjo teisę pareiškėjos padarytą administracinį nusižengimą vertinti kaip pareiškėją kompromituojačią informaciją ir nepriimti jos į vidaus tarnybą.

35.     Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja pradiniame skunde išdėstytus argumentus dėl Įsakymo nepagrįstumo, papildomai kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčo esmės neatskleidimo ir netinkamo teismų praktikos naudojimo aspektais.

36.     Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

37.     Byloje nėra ginčo dėl esminių faktinių aplinkybių, t.y. kad pareiškėja, būdama sudariusi Mokymo sutartį su Mokymo centru bei Marijampolės PN ir būdama Mokymo centro kursante, vairavo transporto priemonę neblaivi ir už tai jai buvo paskirta administracinė nuobauda. Remiantis šiuo faktu ir Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pažyma, Kalėjimų departamento direktorius skundžiamu įsakymu atsisakė priimti pareiškėją į vidaus tarnybą.

38.     Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakęs vertinti  tarp Mokymo sutarties šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, neatskleidė ginčo esmės. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Byloje buvo nagrinėjamas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, trišalės mokymo sutarties vykdymo klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas, nes ši sutartis pirmosios instancijos teismo proceso metu nebuvo nutraukta ar pasibaigusi. Pažymėtina ir tai, jog Mokymo sutartyje nurodyti ne tik sutarties šalių įsipareigojimai, bet ir galimybė ją nutraukti, jei kursantas nevykdo įsipareigojimų arba paaiškėja aplinkybės, dėl kurių kursantas neatitiktų reikalavimų, numatytų Statute ( Sutarties 6.3, 6.4 punktai). Taigi Kalėjimų departamento direktorius,  kaip vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas , atsakingas už jam pavaldžias įstaigas bei pareigūnus, turi teisę vertinti tiek vidaus tarnybos pareigūnų, tiek ir pretenduojančių jais tapti ir besimokančių Mokymo cetre, reputaciją. Mokymo sutarties vykdymo ar nutraukimo sąlygos neriboja Kalėjimų departamento direktoriaus diskrecijos.

39.     Pasisakydama dėl apeliantės argumentų, susijusių su jos padaryto administracinio nusižengimo vertinimo, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje vertinamas transporto priemonės vairavimas, apsvaigus nuo alkoholio. Nagrinėjamu atveju nėra aktualu tai, jog pareiškėjos kraujyje buvo nustatyta mažesnė etilo alkoholio koncentracija, nei leidžiama statutiniam pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui tarnybos ar darbo metu. Pareiškėja vairavo automobilį, neturėdama 2 metų vairavimo stažo, todėl turėjo laikytis apribojimų, nustatytų būtent tokiems vairuotojams. Net ir vidaus tarnybos pareigūnas, kuris vairuotų automobilį neturėdamas pakankamo vairavimo stažo ir esant jo kraujyje menkai etilo alkoholio koncentracijai, būtų baudžiamas už administracinio nusižengimo padarymą bei kartu būtų sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.

40.     Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą paminėta, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnį, statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla ir specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams, susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan. Stojančiajam į vidaus tarnybą asmeniui Vidaus tarnybos statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatytas reikalavimas, susijęs su stojančiojo reputacija, t. y. pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos. Be to, Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog į vidaus tarnybą nepriimamas asmuo, apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų.Šiuo konkrečiu atveju Kalėjimų departamento direktorius nusprendė, kad minėtas administracinio nusižengimo faktas yra tokie duomenys, kurie pakankamai kompromituoja pareiškėją.

41.     Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Įsakymu sukeltų padarinių neproporcingumu. Įsakymas nereiškia, kad pareiškėja niekada negalės būti primta į vidaus tarnybą, nes praėjus laikotarpiui, po kurio pareiškėja nebus laikoma bausta administracine tvarka bei nesant kitų kompromituojančių duomenų, pareiškėja vėl galės pretenduoti į vidaus tarnybą, jei atitiks nustatytus reikalavimus statutinių valstybės institucijų pareigūnams.

42.     Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. B. (G.) apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                          Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius