A-2611-492/2022

Administracinė byla Nr. A-2611-492/2022 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00508-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.4; 17.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.  Pareiškėjai A. P. ir A. P. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) 2020 m. balandžio 17 d. raštą Nr. 2D-4892 (toliau – ir Raštas Nr. 1); 2) panaikinti VTPSI 2020 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 2D-5813 (16.35E) (toliau – ir Raštas Nr. 2) (toliau kartu – ir Raštai); 3) įpareigoti VTPSI Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Departamentas) iš naujo svarstyti pareiškėjų prašymą dėl deklaracijos patvirtinimo ir patvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą.

2.  Pareiškėjai paaiškino, kad 2019 m. gegužės 14 d. su prašymu dėl nekilnojamojo turto registravimo kreipėsi į VTPSI, kuri 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. (9.12)-2D-7919 pateikė informaciją. 2020 m. kovo 3 d. pareiškėjai pateikė prašymą VTPSI dėl deklaracijos patvirtinimo. 2020 m. kovo 13 d. pareiškėjai gavo Departamento atsakymą Nr. 2D-3481 (16.35), kuris pareiškėjų netenkino, todėl 2020 m. kovo 23 d. pareiškėjai parašė skundą VTPSI.

3.  2020 m. gegužės 12 d. pareiškėjai iš VTPSI gavo Raštą Nr. 2. Pareiškėjai teigė, kad Raštu Nr. 2 atsakovo reikalavimas pateikti valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Mažeikių skyriaus (toliau – ir Skyrius) sutikimą kanalizuoti melioracijos griovį ties sklypo riba remiantis Statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 1.05.01:2017 (toliau – ir Reglamentas) 50 punkto reikalavimu teisės aktais nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjai nurodė, kad Reglamentas galioja tik nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., o melioracijos griovio kanalizavimo metu 1999–2000 metais galiojo Statybos techninis reglamentas 1.07.01:1997 ir Statybos techninis reglamentas 1.07.01:1999. Melioracijos griovio ties sklypo riba kanalizavimo metu (1999–2000 metais) NŽT dar neegzistavo, nes ji įsteigta tik 2001 m. liepos 1 d. Nuo 2001 m. liepos 1 d., panaikinus Apskričių viršininkų administracijas, NŽT perėmė jose veikusių Žemėtvarkos skyrių ir kitas Apskričių viršininkų administracijų funkcijas, susijusias su žemės tvarkymu. Griovio kanalizavimas ties sklypo riba 1999 m. rugpjūčio 16 d. buvo suderintas su Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyriumi.

4.  Pareiškėjai akcentavo, kad griovio kanalizavimas buvo suderintas su valstybinės žemės valdytoju – Telšių apskrities viršininku. Valstybinės žemės valdymo teisė suteikiama vietos savivaldos institucijoms. Sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) yra Mažeikių rajono savivaldybės jurisdikcijoje. Griovio kanalizavimas ties sklypo riba buvo 1999 m. liepos 16 d. suderintas su Mažeikių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos tarnyba.

5.  Pareiškėjai pabrėžė, kad sklypo planas 1999 m. liepos 16 d. suderintas su Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūra ir su Telšių apskrities viršininko administracija.

6.  Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad, kadangi kanalizuota griovio dalis ties sklypo riba yra įrengta valstybės pareigūnų nurodymu bei pareiškėjų lėšomis ir darbu, tai yra pareiškėjams priklausantis įrenginys valstybinėje žemėje, todėl pareiškėjai turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo galiojančios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išsiperkant 142 kv. m. valstybinės žemės sklypo plotą.

7.  Atsakovas VTPSI atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.    Reikalavimas prie prašymo patvirtinti deklaraciją pateikti Skyriaus sutikimą yra pagrįstas, nes, pagal Reglamento 50 punktą, statant valstybinėje žemėje (išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.

7.2.    Statybos leidimo išdavimo metu (1999 m. rugpjūčio 27 d.) ir vykdomos statybos laiku (Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje statybos pradžios – pabaigos metai nurodyti 2000 metai) galiojusio Statybos įstatymo (nuo 1997 m. birželio 26 d. iki 2000 m. rugsėjo 18 d.) 3 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–3 punktuose buvo nurodyta, kad statytojo teisę Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys ir ši teisė realizuojama, kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; nustatyta tvarka gautas leidimas statyti.

7.3.    VTPSI Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir prie pareiškėjos A. P. prašymo pridėtais dokumentais nustatė, kad statinys (pralaida) įrengtas už sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Mažeikiai, ribų, valstybiniame nesuformuotame žemės sklype.

7.4.    Pareiškėjų ginčijami VTPSI sprendimai priimti teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, todėl pareiškėjų patikslintas skundas atmestinas.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į skundą NŽT grindė šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.    2020 m. spalio 28 d. Skyriuje buvo gautas pareiškėjos A. P. prašymas išduoti sutikimą dėl kanalizuoto griovio inžinerinio statinio statybos valstybinėje žemėje, vykdant teisėtus valstybės pareigūnų nurodymus ir valstybės institucijų suderinimus dėl griovio ties (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, A. P. žemės sklypo teritorija, kanalizavimo. Į šį prašymą buvo atsakyta Skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 35SD-3827-(14.35.104.) „Dėl prašymo išduoti sutikimą kanalizuoto griovio-inžinerinio statinio statybos valstybinėje žemėje“, kuriame pareiškėjai motyvuotai buvo paaiškinta, jog „Nacionalinė žemės tarnyba jokiais teisės aktais ar sprendimais nėra įpareigota išduoti sutikimą / susitarimą dėl kanalizuoto griovio-inžinerinio statinio statybos valstybinė žemėje jau minėtai statybai pasibaigus“. Nesutikdami su tokia Skyriaus pozicija, pareiškėjai 2020 m. gruodžio 17 d. pateikė skundą NŽT, kuriame iš esmės reiškė tokius pačius reikalavimus, kurie yra keliami ir kitoje administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00361-2021-1). NŽT 2021 m. sausio 15 d. Nr. raštu Nr. 1SS-62-(9.5.) „Dėl gauto Jūsų skundo“ atsakant į pareiškėjų skundą buvo pažymėta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, jog NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė, todėl norint statyti naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, reikia gauti NŽT sutikimą. Taip pat šiame atsakyme pareiškėjams labai išsamiai ir argumentuotai buvo nurodyti bei paaiškinti teisės aktai ir tvarka, reglamentuojantys hidrotechninių statinių statybą valstybinėje žemėje.

8.2.    Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo tvarką reglamentuoja Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-265 „Dėl Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

8.3.    Pagal Taisyklių 2 punktą sutikimus išduoda NŽT teritorinis skyrius pagal valstybinės žemės ploto, kuriame planuojama tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, buvimo vietą, t. y. sutikimai yra išduodami tik ketinamiems statyti statiniams, o ne esamiems įteisinti.

8.4.    Pagal Taisyklių 5 punktą sutikimas suteikia teisę tiesti šias susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, jais naudotis ir juos aptarnauti: susisiekimo komunikacijas, kurios pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR „Statinių klasifikavimas“), nėra priskiriamos nesudėtingų statinių kategorijoms, ir joms funkcionuoti būtinus statinius; susisiekimo komunikacijas, nurodytas STR „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 1.1 ir 1.2 punktuose, ir joms funkcionuoti būtinus statinius; komunalinius inžinerinius tinklus, kurie pagal STR „Statinių klasifikavimas“ nėra priskiriami nesudėtingų statinių kategorijoms, ir jiems funkcionuoti būtinus statinius; komunalinius inžinerinius tinklus, nurodytus STR „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 2.1–2.5 punktuose, ir jiems funkcionuoti būtinus statinius; vietinius inžinerinius tinklus, reikalingus konkrečiam statiniui aptarnauti, kurie pagal STR „Statinių klasifikavimas“ nėra priskiriami nesudėtingų statinių kategorijoms, ir jiems funkcionuoti būtinus statinius; vietinius inžinerinius tinklus, reikalingus konkrečiam statiniui aptarnauti, nurodytus STR „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 2.1–2.5 punktuose arba nepriskirtus statiniams, ir jiems funkcionuoti būtinus statinius. Vadovaujantis STR „Statinių klasifikavimas“ IV skyriumi, Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį 5.2. skirsniu inžineriniai statiniai skirstomi į: susisiekimo komunikacijas; inžinerinius tinklus; hidrotechnikos statinius; kitus inžinerinius statinius.

8.5.    Reglamento 6 skirsnyje nurodoma, kad hidrotechnikos statiniai – statiniai ir įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti. Kanalizuotas griovys laikytinas hidrotechniniu statiniu, o NŽT neišduoda nei sutikimų hidrotechninių statinių (kanalizuotų griovių) statybai valstybinėje žemėje, nei sutikimų esamų hidrotechninių statinių (kanalizuotų griovių) statybai įteisinti.

II.

9.  Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atmetė.

10.     Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Rašto Nr. 1 ir Rašto Nr. 2 pagrįstumo ir teisėtumo.

11.     Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

11.1.  Pareiškėjai 2019 m. gegužės 14 d. VTPSI pateikė prašymą dėl nekilnojamojo turto įregistravimo, kuriame nurodė, kad 1998 m. liepos mėnesį, derinant su valstybinėmis institucijomis gyvenamojo namo statybos projektą, ant sklypo plano Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininkas A. D. padarė įrašą „2000 m kanalizuoti griovį ties sklypo riba“, nes gyvenamasis namas buvo statomas ant buvusio sodo namelio pamatų arti griovio briaunos. Vykdydami A. D. nurodymą, pareiškėjai griovį kanalizavo gelžbetoniniais 1000 cm diametro vamzdžiais savo lėšomis ir darbu. Kanalizuota (įrengta vandens pralaida) griovio dalis ties sklypo riba yra Č. nuosavybei priklausantis inžinerinis įrenginys valstybinėje žemėje. Pareiškėjai prašė VTPSI nurodyti, kokie reikalingi dokumentai, kad galėtų savo lėšomis ir darbu įrengta inžinerinį įrenginį (vandens pralaidą) įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

11.2.  VTPSI 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. (9-12)-2D-7919 pareiškėjus informavo, kad, norint atlikti vandens pralaidos statybos užbaigimo procedūras, reikalinga surašyti deklaraciją ir pateikti VTPSI ją tvirtinti. Papildomai VTPSI nurodė, kad, užregistravus prašymą patvirtinti deklaraciją, VTPSI pareigūnas patikrina, ar statytojas žemės sklypą, kuriame pastatytas statinys, valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų pagrindais, išskyrus Statybos įstatyme ir Reglamento 4 priede nustatytas išimtis – tokiu atveju patikrinama, ar gauti Reglamento 50 punkte nurodyti sutikimai (susitarimai).

11.3.  2020 m. kovo 3 d. pareiškėja A. P. pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą.

11.4.  2020 m. kovo 13 d. VTPSI raštu Nr. 2D-3481(16.35) pareiškėjai pranešė, kad, patikrinus prie prašymo pridėtus dokumentus, nustatyta, jog pateikti ne visi privalomi dokumentai –remiantis STR 1.05.01:2017 93.2.2 punkto nuostatomis, nepateikta pažyma apie statinio atitiktį projektui, be to, pagal pridėtą žemės sklypo planą, pralaida įrengta už sklypo ribų, valstybinėje žemėje, todėl, vadovaujantis Reglamento 50 punktu, statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis) privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus sutikimą. Minėtame Rašte konstatuota, kad, kadangi pateikti ne visi privalomi dokumentai, remiantis Reglamento 95 punktu, pareiškėjos prašymas dėl Deklaracijos patvirtinimo atmetamas ir toliau nebus nagrinėjamas.

11.5.  Nesutikdami su raštu, 2020 m. kovo 23 d. skundu pareiškėjai 2020 m. kovo 13 d. raštą Nr. 2D-3481(16.35) apskundė VTPSI viršininkui.

11.6.  Atsakydama į pareiškėjų 2020 m. kovo 23 d. skundą, VTPSI 2020 m. balandžio 17 d. priėmė Raštą Nr. 1, kuriame nurodė, kad, nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl 2020 m. kovo 13 d. rašto Nr. 2D-3481 (16.35), buvo nustatyta, jog Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus patarėja B. R., vadovaudamasi STR 1.05.01:2017 95 punktu, 2020 m. kovo 5 d. prašymą, registruotą Inspekcijoje 2020 m. kovo 5 d. Nr. PSU-195, atmetė, nurodydama, kad pateikti ne visi privalomi dokumentai, t. y. nepateikta pažyma apie statinio atitiktį projektui (Reglamento 93.2.2. p.), ir valstybinės žemės patikėtinio Skyriaus sutikimas (Reglamento 50 p.).

11.7.  Departamento patarėja B. R., vadovaudamasi Reglamento 95 punktu, priėmė Raštą Nr. 2, kuriuo nuspręsta nenagrinėti ir pakartotinio A. P. 2020 m. gegužės 5 d. prašymo, registruoto VTPSI 2020 m. gegužės 5 d. Nr. PSU-247, nurodydama, kad pateikti ne visi privalomi dokumentai, t. y. nepateiktas valstybinės žemės patikėtinio Skyriaus sutikimas (Reglamento 50 p.) dėl vandens pralaidos įregistravimo valstybinėje žemėje.

12.     Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3011-624/2021 pateiktais išaiškinimais, taip pat rėmėsi Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 ir STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (galiojančios redakcijos nuo 1997 m. birželio 28 d. iki 2002 m. liepos 1 d.) A priedo (privalomo) Pagalbinių statinių (darbų), kuriuos statyti (atlikti) nereikia leidimo, sąraše nurodyti statiniai (darbai), kuriuos galima statyti (atlikti) be leidimo ir projekto (išskyrus nekilnojamąsias kultūros vertybes ir statinius jų teritorijose bei apsaugos zonose) 4.11. punktą. Teismas pabrėžė, kad privalomuosiuose reikalavimuose nurodyta, jog statant (atliekant) arba griaunant sąraše (A priedas) išvardytus statinius (darbus), statytojui būtina turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami jam teisėtai priklausančiame statinyje.

13.     Teismas pažymėjo, kad Skyriaus 2018 m. liepos 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 35ŽN-119-(14.35.78) užfiksuota faktinė situacija, kad faktiškai naudojamas plotas ir ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentais nustatytam ir sklypo savininkė (pareiškėja) šiaurinėje dalyje, už privatizuotų ribų yra užvertusi griovį ir valstybinę žemę naudoja savo reikmėms, taip pat nustatytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje (savavališkas žemės užėmimas arba naudojimas).

14.     Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjų siekiamas įregistruoti ginčo objektas yra pastatytas ne jiems nuosavybės teise valdomame žemės sklype, o nesuformuotoje valstybinėje žemėje, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, siekiant Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo statinius, kaip vienas iš statinių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, turėjo būti pateiktas statybą leidžiantis dokumentas – žemės sklypo patikėtinio sutikimas dėl tokių statinių statybos.

15.     Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdyje VTPSI atstovė papildomai nurodė, kad nebuvo suderinimo pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą; sklypo plane esantys spaudai yra viena iš sąlygų, bet sutikimo nėra, spaudų datos yra ankstesnės, nei buvo išduotas leidimas, pareiškėja turėjo įvykdyti specialias procedūras; teismo posėdyje NŽT atstovas nurodė, kad statinys yra pastatytas be pagrindo; plane esantys parašai yra dėl sutikimo gyvenamojo namo statybos įteisinimui. Taip pat dėl Mažeikių rajono valdybos 2000 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 516, kuriuo siūloma Telšių apskrities viršininkui patvirtinti parduodamą S. Č. 142 kv. m žemės sklypą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., kitai paskirčiai, NŽT atstovas paaiškino, kad pasiūlymas nebuvo privalomojo pobūdžio.

16.     Teismas sutiko su atsakovo VTPSI atstovės ir NŽT atstovo teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad sklypo planas M1:250 yra skirtas gyvenamojo namo statybos darbų vykdymui. Sklypo plane M1:250 įformintas valinis sprendimas (nurodymas) atlikti tam tikrus darbus (kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija) negali būti laikomas sutikimu atlikti darbus nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Sklypo plane M1:250 esančiomis žymomis institucijų atstovai priėmė sprendimus tik gyvenamojo namo statybos aspektu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros viršininko kompetencijos ribos šiuo atveju sietinos su teise pateikti papildomas pastabas, tokias kaip nuoroda kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija, tačiau šios institucijos nurodyta pastaba pagal tuo metu galiojusio aktualaus reglamentavimo (STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 ir 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316) nuostatas negalėjo būti laikoma sklypo patikėtinio sutikimu dėl statinio (pralaidos, įrengtos už sklypo (duomenys neskelbtini), Mažeikiai) statybos, t. y. dokumentu, patvirtinusiu, kad statinys statomas teisėtai naudojamame žemės sklype.

17.     Teismas konstatavo, kad VTPSI atliko visas procedūras, būtinas tinkamai išsiaiškinti ginčo situaciją, ją įvertinti, ir, remdamasi teisės aktais, priėmė motyvuotus sprendimus, todėl pareiškėjų skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo svarstyti jų prašymą dėl deklaracijos patvirtinimo ir patvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą laikytinas išvestiniu patikslinto skundo reikalavimu iš pagrindinių reikalavimų panaikinti VTPSI Raštus. Atsižvelgęs į tai, kad Raštai buvo pripažinti teisėtais ir pagrįstais, teismas padarė išvadą, kad atmestinas ir išvestinis pareiškėjų reikalavimas.

III.

18.     Pareiškėjai A. P. ir A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19.     Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.  Tiek atsakovas, tiek teismas neįvertino skunde nurodytų valstybės pareigūnų veiksmų, tai yra jų nurodymo kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija, ir valstybinės žemės patikėtinių raštiškų suderinimų, kad valstybinėje žemėje būtų kanalizuotas griovys A. ir S. Č. lėšomis ir darbu. A. ir S. Č., kanalizuodami melioracijos griovį ties sklypo teritorija, turėjo 13 300 Eur išlaidų. Kanalizuotas griovys ties sklypo teritorija, tai yra įrengta vandens pralaida, yra A. ir S. Č. privati asmeninė nuosavybė. Atsakovas, nesutikdamas įteisinti A. ir S. Č. nuosavybę, o ją atimdamas ir perduodamas Skyriaus vedėjui Z. Š., atima A. ir S. Č. nuosavybę, tuo itin šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalį.

19.2.  Pirmosios instancijos teismo sprendimas surašytas pagal VTPSI atsiliepimą į skundą, nesivadovaujant galiojusiomis teisės normoms. Sprendime nėra teismo nuomonės ir vertinimo, ar buvo teisėtas valstybės pareigūno nurodymas kanalizuoti griovį. Kad griovys buvo kanalizuotas valstybės pareigūno nurodymu suderinus su valstybinės žemės valdytojais, tiek atsakovas, tiek teismas apsimeta nematantis.

19.3.  Pirmosios instancijos teismas sprendime nekreipė dėmesio į tai, kad atsakovo reikalavimas pateikti valstybinės žemės patikėtinio Skyriaus sutikimą yra perteklinis reikalavimas, nes 1999 m. dar nebuvo NŽT, o griovys kanalizuotas 1999–2000 metais.

19.4.  Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės įteisinimo faktas yra susijęs su valstybine žeme, kuria disponuoja NŽT patikėjimo teise, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Skyrių dėl galimybės išsipirkti dalį valstybinės žemės (kanalizuotą griovį), tačiau dėl Skyriaus vedėjo veiksmų tokia galimybė nebuvo suteikta.

19.5.  1999 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros Aplinkos apsaugos viršininkas A. D., suderindamas projektą, užrašė pastabą: „2000 m. kanalizuoti griovį ties sklypo teritoriją“, nes namas statomas 0,6–1,4 m nuo melioracijos griovio viršutinės briaunos.

19.6.  Sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, melioruotos žemės ir melioracijos sistemų apsaugos zonos, numatančios: „Melioracijos grioviai – žemės juosta išilgai griovio, kurios ribos yra 5 metrai nuo griovio šlaito viršutinės briaunos.“ Apsaugos zonoje statyti statinius draudžiama. Apsaugos zoną gali sumažinti savivaldybės administracijos atstovas suderinęs su melioracijos griovio savininku – Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyriumi.

19.7.  Pareiškėjai vadovaujasi Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. gegužės 20 d. iki 2000 m. gegužės 3 d.) 10 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. liepos 9 d. iki 2002 m. kovo 31 d.) 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. liepos 8 d. iki 2000 m. gegužės 3 d.) 30 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. liepos 23 d. iki 2000 m. liepos 11 d.) 16 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad melioruotos valstybinės žemės ir hidrotechninių įrenginių valdytojas ir savininkas buvo Lietuvos Respublikos apskričių viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento (miesto) rajono melioracijos skyriai, bet ne rajonų žemėtvarkos skyriai, kurie nebuvo valstybinės žemės patikėtiniai.

19.8.  Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. liepos 8 d. iki 2000 m. gegužės 3 d.) 46 straipsnis suteikė teisę žemėtvarkos skyriams rengti žemėtvarkos projektus, bet nesuteikė teisės parduoti, išnuomoti ar kitaip perleisti valstybinę žemę.

19.9.  1999 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyriaus antspaudu ir parašu patvirtintas ant žemės sklypo plano nurodytas užrašas „suderinta“ reiškia apskrities viršininko sutikimą, kad melioracijos griovys būtų kanalizuotas.

19.10.  1999 m. rugpjūčio 27 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Mažeikių rajono vyresn. inspektorius V. L. išdavė leidimą Nr.139 vykdyti statybos darbus. 2005 m. sausio 26 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Mažeikių rajone R. P. pratęsė leidimą Nr. 139 vykdyti statybos darbus iki 2010 m. sausio 26 d.

19.11.  2000 m. liepos 4 d. gautas notariškai patvirtintas besiribojančio per griovį sklypo savininkės Z. S. sutikimas, kad S. Č. kanalizuotų ir išsipirktų griovį ties jos sklypo riba. Taip pat buvo gautas sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio nutarimas leisti kanalizuoti ir išsipirkti griovį ties sklypo riba. 2000 m. liepos 12 d. S. Č. parašė prašymą Mažeikių žemėtvarkos skyriui išmatuoti ir parengti žemės sklypo ribų planą. Prašymas parašytas ant žemėtvarkos skyriaus nustatytos formos rekvizitų. 2000 m. rugpjūčio 4 d. buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas. 2000 m. rugsėjo 7 d. Mažeikių žemėtvarkos komisija priėmė atliktus kadastrinius matavimus ir nustatė medžiagą perduoti teisiniam registravimui, ant akto yra spaudas, ir nurodė, kad yra žiniaraštis, jog sumokėti 7 litai už įregistravimą. Antspaudas ant priedo Nr. 1 „ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Mažeikių filialas DOKUMENTAMS“ patvirtina, kad medžiaga teisiniam registravimui buvo perduota minėtai įmonei. Buvo sudaryta žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų byla. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Mažeikių filialas žemės sklypo duomenų neįregistravo, tuo pažeidė Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2000 m. birželio 27 d. iki 2001 m. rugpjūčio 2 d.) 49 straipsnio nuostatas.

19.12.  Į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu turi būti įtraukta valstybės įmonę Registrų centrą, kad jie paaiškintų, kodėl ant priedo Nr. 1 yra antspaudas „ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Mažeikių filialas“, reiškiantis, kad duomenys buvo gauti, tačiau duomenų bazėje jie nebuvo įregistruoti.

19.13.  2000 m. spalio 19 d. Mažeikių rajono valdybos sprendimu Nr. 516 pasiūlyta Telšių apskrities viršininkui patvirtinti parduodamą S. Č. 142 kv. m. žemės. Remiantis Apskrities valdymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. gegužės 20 d. iki 2000 m. gegužės 3 d.) 17 straipsniu, Mažeikių rajono valdybos meras turėjo teisę nuspręsti siūlyti apskrities viršininkui patvirtinti parduodamą S. Č. 142 kv. m. žemės sklypą.

19.14.  1999 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Mažeikių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos tarnyba ir 1999 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyrius, antspaudais ir parašais patvirtindami sklypo plano suderinimą, sutiko ir pritarė, kad valstybinėje žemėje esantis melioracijos griovys ties sklypo teritorija (duomenys neskelbtini), Mažeikiai būtų S. Č. kanalizuotas. Minėti nurodymai ir suderinimai yra galiojantys ir šiandien, nes nėra nuginčyti ir nepanaikinti, jais remiantis buvo kanalizuota griovio dalis ties sklypo riba Č. darbu ir lėšomis. 1999 m. rugpjūčio 27 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Mažeikių rajono vyresn. inspektorius V. L. išdavė leidimą Nr.139 vykdyti statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimas buvo išduotas 1999 m., turi būti taikomas teisinis reguliavimas, galiojęs 1999 m., tačiau teismas vadovavosi šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu.

19.15.  Pareiškėjai vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl nuosavybės teisės apsaugos.

19.16.  VTPSI, NŽT ir pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino 1999 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyriaus žemės sklypo projekto suderinimo teisėtumo.

19.17.  VTPSI nenurodė ir pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo, ar konkrečiu atveju pareiškėjų kanalizuotu grioviu gali būti pažeidžiamos kitų asmenų teisės ar yra pažeidžiamas viešasis interesas.

20.       Atsakovas VTPSI atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.    Pareiškėjai neginčija ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pastatytas ginčo statinys yra valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo NŽT. Pareiškėjai nurodo, kad šią valstybinės žemės dalį siekia įgyti, o ginčo objektą apibūdina kaip nuosavybės objektą, kuris pastatytas A. P. ir jos buvusio sutuoktinio lėšomis. Pareiškėjai teigia, kad 1999 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyrius, patvirtindamas sklypo plano, kurį 1999 m. rugpjūčio 16 d. su pastaba „2000 m kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija“ suderino Aplinkos apsaugos agentūros viršininkas, suderinimą, sutiko ir pritarė, kad valstybinėje žemėje esantis melioracijos griovys ties sklypo teritorija (duomenys neskelbtini), Mažeikiai būtų A. ir S. Č. kanalizuotas, t. y., kad statinys buvo statomas su valstybinės žemės patikėtinio sutikimu, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad pareiškėja prie prašymo patvirtinti ginčo statinio statybos deklaraciją turėjo pateikti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą.

20.2.    Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas).

20.3.    Statybos leidimo išdavimo metu – 1999 m. rugpjūčio 27 d. ir vykdomos statybos laiku – 2000 metais (Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje statybos pradžios – pabaigos metai nurodyti 2000) galiojusio Statybos įstatymo (nuo 1997 m. birželio 26 d. iki 2000 m. rugsėjo 18 d.) 3 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–3 punktuose buvo nurodyta, kad statytojo teisę Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys ir ši teisė realizuojama, kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; nustatyta tvarka gautas leidimas statyti.

20.4.    Reglamento 50 punkte nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.

20.5.    Statybos leidimo išdavimo metu (1999 m. rugpjūčio 27 d.) ir vykdomos statybos laiku – 2000 metais galiojo Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 ir STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (galiojančios redakcijos nuo 1997 m. birželio 28 d. iki 2002 m. liepos 1 d.) A priedo (privalomo) Pagalbinių statinių (darbų), kuriuos statyti (atlikti) nereikia leidimo, sąraše nurodyti statiniai (darbai), kuriuos galima statyti (atlikti) be leidimo ir projekto (išskyrus nekilnojamąsias kultūros vertybes ir statinius jų teritorijose bei apsaugos zonose) 4.11. punktas. Privalomuosiuose reikalavimuose nurodyta, jog statant (atliekant) arba griaunant sąraše (A priedas) išvardytus statinius (darbus), statytojui būtina turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami jam teisėtai priklausančiame statinyje.

20.6.    Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 5.2.3 ir 10 punktais, vandens pralaida laikytina inžineriniu statiniu ir pagal paskirtį priskiriama prie hidrotechnikos statinių.

20.7.    Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 numatyta, kad neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių.

20.8.    Atsižvelgiant į Reglamente STR 1.01.03:2017 nurodytus požymius ir techninius parametrus, pagal kuriuos statiniai priskiriami ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių kategorijoms, nustatyta, kad pareiškėjos prašymuose nurodyta vandens pralaida neatitinka Reglamento STR 1.01.03:2017 nurodytų ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių techninių parametrų, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, ji laikytina neypatinguoju statiniu.

20.9.    Reglamento STR 1.05.01:2017 11 priedo 1 punkte nustatyta, kad neypatingųjų inžinerinių statinių statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Inspekcijoje. Reglamento 93.1–93.19 punktuose (bendruoju atveju) nurodyti dokumentai, kuriuos statytojas privalo pateikti kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją ir vienas iš šių dokumentų, kuri privalėjo pateikti pareiškėja A. P., tai rašytinis valstybinės žemės patikėtinio sutikimas (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas, Reglamento 50 p.).

20.10.  Pralaidos įrengimui nėra valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, kuris buvo būtinas, ką patvirtina aptartas teisinis reglamentavimas tiek galiojęs statybos metu, tiek ir aktualus šiuo metu, o taip pat sutikimo privalomumą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-3011-624/2021 motyvai.

20.11.  Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūra įrašė pagal savo kompetenciją įrašą – pastabą, kokius darbus būtina atlikti dėl projektuojamo gyvenamojo namo. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūra nėra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija ir nėra valstybinės žemės patikėtinis galintis duoti sutikimus vykdyti statybos darbus valstybei priklausančioje žemės teritorijoje. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūra suderinimas su pastaba kanalizuoti griovį – tai speciali sąlyga, kada galima vykdyti gyvenamojo namo statybos darbus, nurodytus statybos leidime. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros pastaba nėra ir negali būti prilyginama sutikimui statyti valstybinėje žemėje.

20.12.  Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyrius – projektą derinanti institucija, kuri pagal kompetenciją suderino projektą (planą) be pastabų. Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyrius taip pat nėra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija bei nėra valstybinės žemės patikėtinis, todėl išreikštas suderinimas statybą leidžiančio dokumento išdavimui nėra ir negali būti prilyginamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimo davimui.

20.13.  Projekto derinimo metu atsakinga institucija už kontrolę valstybinėje žemėje buvo Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas (Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius), kuri šiuo metu (po reorganizacijos) yra Skyrius.

20.14.  Žemės sklypo plano (projekto) eksplikacijoje ir gyvenamojo namo techno-ekonominiuose rodikliuose nėra duomenų apie pralaidą, kaip statinį, kas taip pat įrodo, kad šiuo projektu už sklypo ribų neprojektuojami jokie statybos darbai.

20.15.  Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyrius įrašu plane (projekte) pratęsė objekto (gyvenamojo namo) statybos leidimo Nr. 139 galiojimo laiką. Tačiau leidimu Nr. 139 vykdyti statybos darbus bei šio leidimo pratęsimu nebuvo leista vykdyti statybos darbus už A. P. (tuo metu su buvusiu sutuoktiniu) priklausančio sklypo ribų, t. y. statyti ginčo objektą – pralaidą. Išduotas leidimas Nr. 139 ir jo termino pratęsimas nėra ir negali būti prilyginamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimui.

20.16.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad sklypo planas M1:250 yra skirtas gyvenamojo namo statybos darbų vykdymui. Sklypo plane M1:250 įformintas valinis sprendimas (nurodymas) atlikti tam tikrus darbus (kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija) negali būti laikomas sutikimu atlikti darbus nesuformuotoje valstybinėje žemėje.

20.17.  Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad VTPSI ginčijamus sprendimus priėmė pagrįstai, kadangi nebuvo pateikti visi privalomi dokumentai, t. y. nepateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys (pralaida įrengta už sklypo (duomenys neskelbtini), Mažeikiai) įrengtas teisėtai valstybinėje nesuformuotoje žemėje. Teismas teisingai įvertino, kad VTPSI atliko visas procedūras, būtinas tinkamai išsiaiškinti ginčo situaciją, ją įvertinti, ir, remiantis teisės aktais, priėmė motyvuotus sprendimus.

21.       Pareiškėjai 2022 m. gegužės 20 d. ir 2022 m. rugsėjo 9 d. pateikė papildomus paaiškinimus (pareiškėjai juos pavadino apeliacinio skundo papildymu), kuriuose teikia papildomus įrodymus ir nurodo šiuos argumentus:

21.1.    2022 m. gegužės 18 d. pareiškėjai gavo Skyriaus 2022 m. gegužės 16 d. raštą Nr. SFP-(14.35.36), kuris atitinka STR 1.05.01:2017 50 punkto reikalavimus, todėl visi dokumentai dėl kanalizuoto griovio įregistravimo yra pateikti valstybės įmonei Registrų centrui.

21.2.    Jei teismas vertintų, kad minėtas Skyriaus 2022 m. gegužės 16 d. raštas nėra sutikimas, pareiškėjai prašo pasisakyti teismo dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų suderinimų.

21.3.    Pareiškėjai nesutinka su NŽT ir VTPSI atsiliepimais į apeliacinį skundą, nurodo, kad jie yra nepagrįsti.

21.4.    Skyrius nepateikė jokių argumentų, kad ginčo objektas yra valstybinė žemė. Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. rašto Nr. Ž13-25 matyti, kad skunde minimas melioracijos griovys nėra valstybei nuosavybės teise priklausantis melioracijos statinys. Ginčo objektas – kanalizuotas griovys – yra vietos savivaldos institucijos t. y. Mažeikių rajono savivaldybės valdoma žemė, kuri perduota sodų bendrijos „Obuoliukas“ veiklai, tai patvirtina Mažeikių rajono valdybos mero V. M. 2000 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 516, kuriuo siūlo apskrities viršininkui patvirtinti parduodamą S. Č. žemės sklypą.

22.       Pareiškėjai prašo teismo įpareigoti įregistruoti Registrų centro Nekilnojamojo turto registre S. Č. nuosavybę kanalizuotą griovio 142 kv. m. dalį ties sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, kaip esantį valstybinėje žemėje, turint tikslą pirkti kanalizuotą griovį ties sklypo riba be aukciono, remiantis Žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) 10 straipsnio 5 dalimi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

23.  Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimų (Raštų), kuriais netenkinti pareiškėjos prašymai dėl deklaracijos apie statinio (vandens pralaidos) statybos užbaigimą patvirtinimo, nes nepateiktas valstybinės žemės patikėtinio Skyriaus sutikimas (Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 13 p., Reglamento 50 p.) dėl vandens pralaidos įregistravimo valstybinėje žemėje, teisėtumas ir pagrįstumas.

24.  VTPSI 2020 m. balandžio 17 d. Rašte Nr. 1 nurodė, kad, nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus patarėjos B. R. 2020 m. kovo 13 d. rašto Nr. 2D-3481 (16.35), buvo nustatyta, jog pastaroji, vadovaudamasi STR 1.05.01:2017 95 punktu, pareiškėjos 2020 m. kovo 3 d. prašymą, registruotą Inspekcijoje 2020 m. kovo 5 d. Nr. PSU-195, atmetė, nurodydama, kad pateikti ne visi privalomi dokumentai, t. y. nepateikta pažyma apie statinio atitiktį projektui (STR 1.05.01:2017 93.2.2. p.), ir valstybinės žemės patikėtinio NŽT Mažeikių skyriaus sutikimas (STR 1.05.01:2017 50 p.).

25.  VTPSI Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento patarėja B. R., vadovaudamasi STR 1.05.01:2017 95 punktu, Raštu Nr. 2 nusprendė nenagrinėti ir pakartotinio A. P. 2020 m. gegužės 5 d. prašymo, registruoto VTPSI 2020 m. gegužės 5 d. Nr. PSU-247, nurodydama, kad pateikti ne visi privalomi dokumentai, t. y. nepateiktas valstybinės žemės patikėtinio NŽT Skyriaus sutikimas (STR 1.05.01:2017 50 p.) dėl vandens pralaidos įregistravimo valstybinėje žemėje.

26.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Raštų panaikinimo atmetė, padaręs išvadą, kad vadovaujantis statybos darbų atlikimo metu galiojusio Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 ir STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (galiojančios redakcijos nuo 1997 m. birželio 28 d. iki 2002 m. liepos 1 d.) A priedo (privalomo) 4.11. punkto reikalavimais, buvo būtina turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami jam teisėtai priklausančiame statinyje. Nurodė, kad NŽT Skyriaus 2018 m. liepos 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 35ŽN-119-(14.35.78) užfiksuota faktinė situacija, kad faktiškai pareiškėjų naudojamas plotas ir ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentais nustatytam plotui. Sklypo plane M1:250 įformintas valinis sprendimas (nurodymas) atlikti tam tikrus darbus (kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija) negali būti laikomas sutikimu atlikti darbus nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Sklypo plane M1:250 institucijų atstovų padarytos žymos sietinos tik su gyvenamojo namo statybos sąlygomis, tačiau jos negali būti laikomos valstybinės žemės sklypo patikėtinio sutikimu dėl statinio (pralaidos, įrengtos už sklypo (duomenys neskelbtini), Mažeikiai) statybos, t. y. dokumentu, patvirtinusiu, kad statinys statomas teisėtai naudojamame valstybinės žemės sklype.

27.  Pareiškėjai, apeliaciniame skunde nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad buvo netinkamai įvertinta kompetentingų pareigūnų nurodymo kanalizuoti griovį reikšmė gyvenamojo namo statybai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutikimo melioracijos griovio kanalizavimui valstybinėje žemėje taikė ne jo statybos metu, bet dabar galiojantį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėja ne kartą kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį dėl galimybės išsipirkti dalį valstybinės žemės (kanalizuotą griovį), teigė, kad vandens pralaidos statybos metu melioruotos valstybinės žemės ir hidrotechninių įrenginių valdytojas ir savininkas buvo Lietuvos Respublikos apskričių viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento (miesto) rajono melioracijos skyriai, bet ne rajonų žemėtvarkos skyriai, kurie nebuvo valstybinės žemės patikėtiniai, todėl 1999 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyriaus antspaudu ir parašu patvirtintas ant žemės sklypo plano nurodytas užrašas „suderinta“ reiškia apskrities viršininko sutikimą, kad melioracijos griovys būtų kanalizuotas. Teismas netinkamai įvertino 1999 m. rugpjūčio 27 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Mažeikių rajono vyresn. inspektorius V. L. išduotą leidimą Nr. 139 vykdyti statybos darbus; 2005 m. sausio 26 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnysis specialisto Mažeikių rajone R. P. leidimo Nr. 139 vykdyti statybos darbus pratęsimą iki 2010 m. sausio 26 d., Mažeikių rajono valdybos 2000 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 516, kuriuo pasiūlyta Telšių apskrities viršininkui patvirtinti parduodamą S. Č. 142 kv. m. žemės sklypą, bei kitus susijusius dokumentus (žr. nutarties 19.11 – 19.14 punktus).

28.  Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. P. Prašymu 2020 m. kovo 3 d. Nr. 44/2425233 patvirtinti deklaraciją apie statinio (vandens pralaidos) statybos užbaigimą kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą.

29.  Departamentas 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. 2D-3481 (16.35) pareiškėjos prašymą dėl deklaracijos patvirtinimo atmetė, nes pateikti ne visi privalomi dokumentai; nurodė, kad nėra pateikta pažyma apie statinio atitiktį projektui; taip pat tai, kad vandens pralaida yra įrengta už sklypo ribų, pagal pridėtą planą valstybinėje žemėje, todėl privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus sutikimą.

30.  Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. balandžio 17 d. rašte Nr. 2D-4892 „Dėl 2020 m. kovo 23 d. skundo“ (Raštas Nr. 1) pareiškėjams A. P. ir A. P. buvo nurodyta, kad Departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus patarėja B. R. 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. 2D-3481 (16.35), vadovaudamasi STR 1.05.01:2017 95 punktu, atmetė pareiškėjų prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (hidrotechninio statinio, vandens pralaidos) statybos užbaigimą, nes pateikti ne visi dokumentai, t. y. nepateikta pažyma apie statinio atitiktį projektui (Reglamento 93.2.2. p.) ir valstybinio žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas (Reglamento 50 p.). Vandens pralaida, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, laikytina neypatinguoju statiniu. Reglamento 11 priedo 1 punkte nustatyta, kad neypatingųjų inžinerinių statinių statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir užregistruojant Inspekcijoje. Pagal Reglamento 93.2.2 punktą, kai techninio projekto ir darbo projekto arba techninio darbo projekto popierinis variantas be žymų, kurias sudaro žodžiai „Taip pastatyta“, pateikiama pažyma apie statinio atitiktį statinio projektui, kurios rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu. Pažymą užpildo pats statytojas, nurodydamas, kad statinys pastatytas pagal projektą ir patvirtina parašu. Departamentas Rašte Nr. 1 nurodė, kad pareiškėjai nepateikė Reglamento 93.2.2 punkte nurodytos pažymos. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) <...>. Departamentas Rašte Nr. 1 pažymėjo, kad Statybos leidimo išdavimo metu – 1999 m. rugpjūčio 27 d. ir vykdomos statybos laiku – 2000 metais (Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje statybos pradžios – pabaigos metai nurodyti 2000 m.) galiojusio Statybos įstatymo (nuo 1997 m. birželio 26 d. iki 2000 m. rugsėjo 18 d.), 3 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad statytojo teisę Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Ši teisė realizuojama (3 str. 2 d.), kai: 1) turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; 2) yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; 3) nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Reglamento 50 punkte nustatyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Statybos leidimo išdavimo metu – 1999 m. rugpjūčio 27 d. ir vykdomos statybos laiku – 2000 metais galiojo organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 ir STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (galiojančios redakcijos nuo 1997 m. birželio 28 d. iki 2002 m. liepos 1 d.) A priedo (privalomo) Pagalbinių statinių (darbų), kuriuos statyti (atlikti ) nereikia leidimo, sąraše nurodyti statiniai (darbai), kuriuos galima statyti (atlikti) be leidimo ir projekto (išskyrus nekilnojamąsias kultūros vertybes ir statinius jų teritorijose bei apsaugos zonose), nuostatos: „<...> 4.11. punktas – tilteliai ir pralaidos, kurių anga šviesoje neviršija 2 metrų <...>“. privalomuose reikalavimuose nustatyta, kad statant (atliekant) arba griaunant sąraše (A priedas) išvardytus statinius (darbus), būtina statytojui turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami jam teisėtai priklausančiame statinyje. Vadovaujantis Reglamento 94.1.1 papunkčiu, Inspekcijos pareigūnas, užregistravus prašymą patvirtinti deklaraciją, patikrina, ar statytojas žemės sklypą, kuriame pastatytas statinys, valdo nuosavybės teise ar valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus Statybos įstatyme ir Reglamento 4 priede nustatytas išimtis – tokiu atveju patikrinama, ar gauti Reglamento 50 punkte nurodyti sutikimai, susitarimai. Kadangi pareiškėjai nėra įvykdę Reglamento 94 punkto reikalavimų, Departamentas Raštu Nr. 1 informavo, kad prašymas patvirtinti deklaraciją nepriimamas ir per 3 dienas kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas statytojui.

31.  Pareiškėja A. P. Prašymu 2020 m. balandžio 27 d. Nr. 44/2425233 patvirtinti deklaraciją apie statinio (vandens pralaidos) statybos užbaigimą pakartotinai kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, papildomai pateikė 2020 m. balandžio 27 d. pažymą Nr. 1 apie statinio atitiktį projektui (I t., b. l. 53, 58).

32.  Departamentas 2020 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2D-5813 (16.35E) „Dėl prašymo deklaracijai patvirtinti“ (Raštas Nr. 2) pranešė, kad prašymas dėl deklaracijos patvirtinimo toliau nebus nagrinėjamas, kadangi vėl nebuvo pateiktas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl vandens pralaidos įregistravimo valstybinėje žemėje. Departamentas nurodė, kad jis nėra įgaliotas vertinti Mažeikių rajono valdybos ir Mažeikių žemėtvarkos skyriaus 2000 m. priimtų sprendimų bei daryti išvadas dėl valstybinės žemės naudojimo teisėtumo. Be to, 2018 m. liepos 31 d. buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 35ŽN-119-(14.35.78), kuriame fiksuotas pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį (savavališkas žemės užėmimas arba naudojimas).

33.  Pagal 1999–2000 metais galiojusių statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 ir 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316, A priedų nuostatas, pagalbinio statinio – pralaidos, kurios anga šviesoje neviršija 2 metrų – statybai leidimai nebuvo reikalingi, tačiau statytojui buvo būtina turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype.

34.  Pagal 1999–2000 metais galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, valstybinę žemę, kurios valdymo teisė nesuteikta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, apskrities teritorijoje valdo apskrities viršininkas. Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatas, apskrities viršininkas apskrities teritorijoje, be kita ko: suteikia naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri perduota valdyti vietos savivaldos institucijoms (3 p.); vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę (7 p.); atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės naudojimo reguliavimo (10 p.).

35.  Pareiškėjų pateiktame žemės sklypo Nr. 76, esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), plane esantis Telšių apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Mažeikių rajono vyresniojo inspektoriaus įrašas patvirtina, kad statytojui leidimas Nr. 139 vykdyti [gyvenamojo namo] statybos darbus galiojo nuo 1999 m. rugpjūčio 27 d. iki 2004 m. rugpjūčio 27 d.; Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnio specialisto Mažeikių rajone 2005 m. sausio 26 d. įrašas patvirtina, kad leidimas Nr. 139 vykdyti statybos darbus buvo pratęstas, ir galiojo nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 26 d.

36.  Pareiškėjai tiek administracinių procedūrų, kuriuose buvo priimti byloje ginčijami sprendimai, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuosekliai teigė, kad 1999 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyrius, patvirtindamas sklypo plano, kurį 1999 m. rugpjūčio 16 d. su pastaba „2000 m kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija“ suderino Aplinkos apsaugos agentūros viršininkas, suderinimą, sutiko ir pritarė, kad valstybinėje žemėje esantis melioracijos griovys ties sklypo teritorija (duomenys neskelbtini), Mažeikiai būtų A. ir S. Č. kanalizuota, įrašant pastabą: „2000 m kanalizuoti griovį ties sklypo teritoriją“, nes namas, pasak pareiškėjų, buvo statomas 0,6–1,4 m nuo melioracijos griovio viršutinės briaunos. Lietuvos Respublikos Mažeikių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos tarnyba 1999 m. rugpjūčio 16 d. antspaudu ir parašu patvirtindama sklypo plano suderinimą, sutiko ir pritarė, kad valstybinėje žemėje esantis melioracijos griovys ties sklypo teritorija (duomenys neskelbtini), Mažeikiai būtų S. Č. kanalizuotas. Taip pat Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyrius 2005 m. sausio 26 d. pratęsiant leidimą vykdyti statybos darbus nurodė pastabą „Griovys ties sklypo riba kanalizuojamas betoniniais 1000 cm Ø vamzdžiais“, ką patvirtina įrašai ant šio plano.

37.  Byloje ginčo dėl šių nustatytų aplinkybių nėra, tačiau šalys jas vertina skirtingai. Pareiškėjų teigimu, minėti įrašai žemės sklypo plane laikytini patvirtinančiais, kad griovio ties sklypo riba kanalizavimui pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusius teisės aktus buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Savo ruožtu atsakovas teigia, kad vandens pralaidos įrengimui statybos leidimas nebuvo reikalingas, tačiau statytojas vandens pralaidą įrengti privalėjo teisėtai naudojamame žemės sklype, o gyvenamojo namo statybai išduotas statybos leidimas nesietinas su vandens pralaidos įrengimu, sklypo plane M1:250 nurodyti melioracijos skyriaus ir Architektūros ir urbanistikos tarnybos suderinimai negali patvirtinti valstybinio žemės patikėtinio sutikimo atlikti statybos darbus.

38.  Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo padarytas išvadas, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos A. P. Prašymas 2020 m. kovo 3 d. Nr. 44/2425233 patvirtinti deklaraciją apie statinio (vandens pralaidos) statybos užbaigimą pagrįstai buvo nagrinėjamas pagal deklaracijos pateikimo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, t. y. atsakovas, atsižvelgdamas į Reglamento 50 punkte ir Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintus reikalavimus teisėtai nurodė, kad statytojas privalo turėti žemės sklypo valdytojo sutikimą, susitarimą, kai statybos darbų atlikimui nereikalingas leidimas, ir tokie darbai atliekami statytojui nepriklausančiame valstybinės žemės sklype.

39.  Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nėra pateikę valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo, t. y. administracinio sprendimo, kas patvirtintų pareiškėjų teisėtą žemės sklypo dalį, kurioje 1999 m. – 2000 m. buvo atlikti melioracijos griovio kanalizavimo darbai, naudojimą. Aplinkybę, kad tokiems darbams buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus pareiškėjai grindė argumentais, kad kompetentingi subjektai savo valią buvo išreiškę minėtais suderinimais žemės sklypo plane (žr. nutarties 36 p.), bei aplinkybe, kad melioracijos griovio kanalizavimas buvo būtina gyvenamojo namo statybos sąlyga, nes namas buvo statomas 0,6–1,4 m nuo melioracijos griovio viršutinės briaunos, ant buvusio sodo namelio pamatų ir galėjo nuslinkti į griovį.

40.  Aptardama pastaruosius apeliantų argumentus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad sutikimo atlikti nesudėtingo statinio statybos darbus valstybinėje žemėje suteikimo vertinimui tiek jo turinio, tiek formos aspektu turėti būti taikomi teisės aktų reikalavimai, galioję tokios sutikimo pareiškimo metu. Nėra paneigtas byloje pareiškėjų argumentas, kad gyvenamojo namo statybos būtinoji sąlyga buvo šalia žemės sklypo esančio melioracijos griovio kanalizavimas įrengiant vandens pralaidą, jos techniniai parametrai kompetentingų subjektų buvo nurodyti pareiškėjos žemės sklypo plane. Tai leidžia daryti išvadą, kad vandens pralaidos įrengimas taip pat buvo gyvenamojo namo statybos leidimo išdavimą sąlyga. Tokias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjų pateiktame žemės sklypo plane M1:250 esantys kompetentingų institucijų suderinimai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas šiuos suderinimus nepagrįstai siejo išimtinai tik su gyvenamojo namo statybos sąlygomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamojo namo statyba buvo galima tik kartu su melioracijos griovio kanalizavimu – vandens pralaidos, kurios techniniai parametrai ir įrengimo tiksli vieta buvo nurodyti Sklypo plane, statyba, todėl minėti suderinimai savo turiniu laikytini kompetentingų subjektų veiksmais, kuriais išreikšta valia leisti atlikti vandens pralaidos įrengimą valstybei priklausančiame žemės sklype. Tuo pačiu minėti suderinimai žemės sklypo plane M1:250 laikytini viešojo administravimo subjektų veiksmais, sudarančiais pagrindą pareiškėjų teisėtiems lūkesčiams, kad vandens pralaidos statyba nėra savavališka, ir nebus kliūčių patvirtinti deklaraciją apie statinio (vandens pralaidos) statybos užbaigimą.

41.  Pažymėtina, kad NŽT, atkreipdama dėmesį į tai, kad nebuvo tinkamu būdu – sutartimi, administraciniu sprendimu įformintos pareiškėjų teisės į žemės sklypo dalį, kurioje įrengta vandens pralaida, nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kad viešojo administravimo subjektų (melioracijos skyriaus, Architektūros ir urbanistikos tarnybos ir kt.) veiksmai – žemės sklypo plane esantys suderinimai buvo padaryti neturinčių kompetencijos subjektų ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kita vertus, tiek NŽT atsiliepime pagrįstai nurodė, kad statytojo teisė atlikti darbus valstybinėje žemėje turi būti grindžiama tinkama forma sudarytu susitarimu ar atitinkamu administraciniu sprendimu, tiek Inspekcija akcentavo, kad ji neturi kompetencijos vertinti Mažeikių rajono valdybos ar melioracijos skyriaus veiksmų bei daryti išvadas dėl valstybinės žemės naudojimo teisėtumo. Atsakovo argumentai, kad ir statybos darbų atlikimo metu 1999 m. – 2000 m. nebuvo tinkama forma (t. y. susitarimu ar administraciniu sprendimu) išreikšta valia atlikti vandens pralaidos įrengimo darbus valstybinėje žemėje laikytini pagrįstais, todėl Inspekcija teisėtai ginčijamais Raštais pareiškėjos prašymo patvirtinti deklaraciją nepriėmė bei jo toliau nenagrinėjo.

42.  Apeliantų argumentai, kad trečiojo suinteresuotas asmens Nacionalinė žemės tarnybos – valstybinio žemės patikėtinio – Mažeikių skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 35SD-3827-(14.35.104.), NŽT 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. 1S5-62-(9.5.) nepagrįstai neišduoda sutikimų hidrotechniniams statiniams statyti, nors Mažeikių rajono valdybos 2000 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 516 buvo pasiūlyta Telšių apskrities viršininkui patvirtinti parduodamą šių statinių statybai reikalingą 142 kv. m. žemės sklypą, nėra nagrinėjamos bylos dalyku. Minėti NŽT sprendimai yra ginčijami kitoje administracinėje byloje Nr. I3-61-621/2022 (3-64-3-00361-2021-1), kuri nagrinėjama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose. Šioje byloje turėtų būti vertinami pareiškėjų argumentai dėl subjekto, kuris buvo kompetentingas duoti sutikimą atlikti hidrotechninio statinio – vandens pralaidos įrengimą valstybinėje žemėje, taip pat sprendžiama, ar žemės sklypo plane M1:250 esantys suderinimai yra pakankamas pagrindas ginti pareiškėjų lūkesčius įgyti teises į valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje buvo įrengta vandens pralaida, bei ar valstybinės žemės patikėtinis teisėtai atsisako suteikti pareiškėjams prašomas teises į valstybinės žemės sklypą.

43.  Teisėjų kolegija pažymi, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant pirmosios instancijos teismo priimto pareiškėjų skundo ribų, tai reiškia, kad negali būti sprendžiama dėl reikalavimų, kurie nebuvo priimti nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties nėra nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme pareiškėjų reikalavimas dėl valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ įpareigojimo atlikti veiksmus, bei nepridedami prie bylos su tuo susiję nauji įrodymai (pareiškėjos 2022 m. balandžio 27 d. pareiškimas VĮ „Registrų centras“, VĮ „Registrų centras“ 2022 m. gegužės 5 d. ir 11 d. raštai pareiškėjai).

44.  Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčijamų byloje Raštų teisėtumas ir pagrįstumas teisminio nagrinėjimo metu yra vertinamas atsižvelgiant į aplinkybes, kurios buvo žinomos, egzistavo jų parengimo metu, todėl prie bylos nėra pridedami pareiškėjų naujai teikiami įrodymai – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. raštas Nr. Ž13-25, NŽT Mažeikių skyriaus 2022 m. gegužės 16 d. raštas Nr. SFP-(14.35.36) bei Mažeikių rajono savivaldybės 1999 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. 359 „Dėl priregistravimo“. Šie duomenys nebuvo pateikti Inspekcijai, todėl teismui nėra pagrindo į juos atsižvelgti nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą.

45.  Nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, teisėjų kolegija jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė