A-696-662/2024

Administracinė byla Nr. A-696-662/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02886-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija 8.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 21 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.  Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės (toliau – ir Generalinė prokurorė) 2022 m. birželio 10 d. rezoliuciją „Siūlymui pritariu, nuobaudos neskirti“ (toliau – ir 2022 m. birželio 10 d. rezoliucija).

2.  Pareiškėja grindė reikalavimą tokiomis aplinkybėmis ir pagrindiniais argumentais:

2.1. Advokatas G. D., įtariamojo L. M. (toliau – ir Įtariamasis) gynėjas, (toliau – ir Advokatas) kreipėsi į Prokurorų etikos komisiją su 2022 m. balandžio 6 d. skundu „Dėl galimo Prokurorų etikos kodekso pažeidimo“ (toliau – ir Skundas).

2.2. Ginčijama 2022 m. birželio 10 d. rezoliucija uždėta ant Prokurorų etikos komisijos (toliau – ir Komisija), kuri išnagrinėjo minėto Advokato skundą, 2022 m. birželio 9 d. išvados Nr. l.6.-6 „Dėl prokurorės R. V. veiksmų“ (toliau – ir 2022 m. birželio 9 d. išvada). Šioje Komisijos 2022 m. birželio 9 d. išvadoje konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Prokurorų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 6 punktą, tačiau siūloma neskirti jai tarnybinės nuobaudos.

2.3. Ir Komisijos 2022 m. birželio 9 d. išvada, ir 2022 m. birželio 10 d. rezoliucija nepagrįstos ir neteisėtos.

2.4. Nors Komisijos 2022 m. birželio 9 d. išvadoje pateiktas siūlymas neskirti tarnybinės nuobaudos, tačiau joje konstatuotos aplinkybės ir vertinimai verčia abejoti pareiškėjos, kaip prokurorės, nepriekaištinga reputacija, profesiniu padorumu procesinėje veikloje ir kompetencija, dėl ko pareiškėjai kyla neigiamos teisinės pasekmės.

2.5. Komisijos 2022 m. birželio 9 d. išvada neatitinka jai keliamų reikalavimų, joje nėra nurodyti visi būtini teisės pažeidimo elementai, nepasisakyta dėl pareiškėjos kaltės ir jos formos, neigiamų pasekmių proceso dalyviams.

2.6. Pareiškėja, priimdama Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. IBPS-V-642136-22 „Atmesti prašymą“ (toliau – ir Nutarimas), atmetė Advokato 2022 m. kovo 8 d. prašymą „Leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga“ (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00513-21) (toliau – ir Prašymas).

2.7. Pareiškėja, atmesdama Advokato Prašymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 218 straipsniu, t. y. vykdė prokurorės procesinę veiklą.

2.8. Pareiškėja, sistemiškai aiškindama ir taikydama BPK nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad advokatai, kurie nėra pasirinkti, pakviesti ar paskirti gynėjais BPK numatyta tvarka, baudžiamajame procese neturi jokių procesinių teisių. Advokatas gynėjo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, teises ir pareigas įgyja tik nuo to momento, kai yra įvykdytos būtinos gynėjui įstoti į baudžiamąjį procesą bei vykdyti įtariamojo gynybos funkcijas procedūros ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui pateikiami duomenys, patvirtinantys, kad konkretus gynėjas dalyvauja procese įtariamojo pasirinkimu ar yra pakviestas būtent tų asmenų, kuriems įtariamasis pavedė tai padaryti, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 28 d. aiškinamajame rašte Nr. 17.2.-12806 „Dėl gynėjo įstojimo į baudžiamąjį procesą momento, procedūrų ir tai patvirtinančių duomenų“ (toliau – ir Aiškinamasis raštas). Todėl vien tik advokato pateiktas advokato orderis Serija LA. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Orderis), t. y. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 49 straipsnio 1 dalyje nurodytas advokato orderis baudžiamajame procese nelaikytinas aplinkybe, kad Advokatas turi kokias nors procesines teises baudžiamajame procese.

2.9. Advokatas pateikė tik Orderį ir Prašymą. Todėl Įtariamojo valia (išreikšta rašytiniu įtariamojo prašymu ar advokatui pateikiant teisinių paslaugų sutartį) dėl to, kad jis nori turėti dar vieną gynėją, nebuvo žinoma. Be to, tiek Įtariamasis, tiek Advokatas, būdami profesionaliais teisininkais, negalėjo nežinoti procedūrų, kaip advokatas įstoja į procesą, ir to, kad, paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir pradėjus susipažindinimą su bylos medžiaga, jokie proceso veiksmai nebeatliekami. Advokatas taip ir neįstojo į procesą, kaip Įtariamojo gynėjas. Įtariamasis galėjo sudaryti teisinių paslaugų sutartį su kitu gynėju ar gynėjais jau teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje, o Advokatas ar kiti advokatai galėjo teisminio nagrinėjimo metu įstoti į procesą, kaip Įtariamojo gynėjai ir susipažinti su visa bylos medžiaga.

2.10.  Komisija, 2022 m. birželio 9 d. išvadoje konstatuodama, kad pareiškėja, neleisdama Advokatui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir vykdyti gynėjo funkcijų, pažeidė Kodekso 6 punktą, peržengė jai suteiktos kompetencijos ribas, nes pripažino pagal savo turinį baudžiamojo proceso pažeidimą, t. y. įvertino pareiškėjos, kaip prokurorės, procesinę veiklą.

2.11.  Advokatas ėjo Komisijos pirmininko pareigas, todėl, teikdamas Skundą, galėjo piktnaudžiauti savo teisėmis, elgtis nesąžiningai, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją. Ši išvada padaryta, susipažinus su viešai prieinama informacija apie publikacijas, susijusias su Advokatu ir jo veikla.

2.12.  Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-16 patvirtintų Prokurorų etikos komisijos nuostatų (2018 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. I-170 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 19 punktą, Advokatas neturėjo teisės kreiptis į Komisiją su skundu, o Komisija negalėjo tokio skundo nagrinėti, nes skundo pagrindinis argumentas, dėl kurio Komisija konstatavo Kodekso 6 punkto pažeidimą, sietinas išimtinai su pareiškėjos, kaip prokurorės, proceso veikla, o Advokatas, nebūdamas proceso dalyviu, galėjo kreiptis į Komisiją tik dėl pareiškėjos, kaip prokurorės, proceso veiklos, jeigu proceso veiklos pažeidimas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba tokiu atveju, jeigu jam tapo žinomas prokuroro vardą žeminantis poelgis ar kitas Kodekso pažeidimas, nesusijęs su pareiškėjos, kaip prokurorės, proceso veikla. Šiuo atveju teismas nebuvo priėmęs įsiteisėjusio sprendimo, kuriuo konstatuotas pareiškėjos, kaip prokurorės, padarytas proceso pažeidimas.

2.13.  Nors Komisijos 2022 m. birželio 9 d. išvadoje nurodyta, kad prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas, tačiau šiuo atveju ir Įtariamasis, ir jo gynėjas advokatas R. M. jau buvo susipažinę su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga. Advokatui tai nebuvo leidžiama padaryti, nes jis, kaip minėta, nėra proceso dalyvis.

3.  Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Prokuratūra) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti, nurodydamas šias aplinkybes ir pagrindinius argumentus:

3.1. Komisijos 2022 m. birželio 9 d. išvadoje konstatuotas tik vienas Kodekso punkto pažeidimas dėl Advokato galimybių susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga nepagrįsto suvaržymo.

3.2. Komisija pareiškėjos veiksmus vertino profesinės etikos požiūriu, atitinkamai konstatavusi Kodekso 6 punkto pažeidimą. Todėl pareiškėjos argumentai dėl kompetencijos viršijimo yra nepagrįsti.

3.3. Priešingai nei teigia pareiškėja, teisės aktai neįpareigoja advokato baudžiamojo proceso metu kartu su advokato orderiu pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius įtariamojo valią dėl konkretaus gynėjo pasirinkimo.

3.4. Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju Advokato pateiktas Orderis atitiko visus jam keliamus reikalavimus, todėl jis turėjo būti pripažintas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu Įtariamojo ir Advokato susitarimą dėl Įtariamojo gynybos.

3.5. Priešingai nei nurodo pareiškėja, Advokato Prašyme aiškiai nurodytas ikiteisminio tyrimo, kuriame Įtariamasis su Advokatu susitarė dėl jo gynybos, numeris.

3.6. Pareiškėja pateikia tik pavienes Aiškinamojo rašto citatas, o nuosekliai skaitant ir analizuojant Aiškinamąjį raštą matyti, kad jame išdėstytos sąlygos dėl gynėjo įstojimo į baudžiamąjį procesą yra sietinos su tais atvejais, kai įtariamasis yra sulaikytas ar suimtas ir tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį suimtasis susitikti su gynėju iš kameros išvedamas tik įsitikinus, kad jo asmens byloje yra pranešimas iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo, patvirtinantis, kad šis asmuo yra konkretaus suimtojo gynėjas.

3.7. Įtariamajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Todėl nebuvo jokio pagrindo abejoti, kad Įtariamasis laisva valia pasirinko į procesą įtraukti dar vieną gynėją, t. y. Advokatą.

3.8. Įsitikinti, kad konkretus gynėjas dalyvauja procese paties įtariamojo pasirinkimu, ar yra pakviestas būtent tų asmenų, kuriems įtariamasis pavedė tai padaryti, yra ikiteisminio tyrimo subjektų pareiga. Tai reiškia, kad netgi pareiškėjai kilus abejonių, ar iš tikrųjų Advokatas siekia dalyvauti procese Įtariamojo pasirinkimu, ji pati turėjo būti aktyvi ir pareikalauti Advokato pateikti teisinių paslaugų sutartį. Tačiau pareiškėja tokių papildomų veiksmų nesiėmė.

3.9. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ir kitas Įtariamojo gynėjas advokatas R. M. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, niekaip neapriboja Advokato teisės susipažinti su to paties ikiteisminio tyrimo medžiaga.

3.10.  Komisijos 2022 m. birželio 9 d. išvadoje pagrįstai konstatuotas Kodekso 6 punkto pažeidimas.

3.11.  Iš pareiškėjos pažeidimo turinio matyti, kad ji veikė neatsargia kaltės forma. Todėl tai, kad Komisijos 2022 m. birželio 9 d. išvadoje apibendrintai nenurodyta pareiškėjos kaltės forma, nelaikytinas esminiu pažeidimu.

3.12.  Iš pareiškėjos pažeidimo turinio taip pat aiškios jo padarymo neigiamos pasekmės, nes juo buvo suvaržytos Advokato galimybės vykdyti savo funkcijas. Komisijos 2022 m. birželio 9 d. išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos veiksmai didesnių ar nepataisomų neigiamų padarinių nesukėlė, dėl to jai pasiūlyta neskirti tarnybinės nuobaudos.

II.

4.  Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimu nuspręsta tenkinti pareiškėjos skundą, panaikinti Generalinės prokurorės 2022 m. birželio 10 d. rezoliuciją.

5.  Teismas nustatė:

5.1. Komisijoje 2022 m. balandžio 7 d. gautas Advokato Skundas dėl pareiškėjos galimai neetiško elgesio. Advokatas prašė įvertinti pareiškėjos veiklą profesinės etikos požiūriu, ar pareiškėjos, kaip prokurorės, veiksmai, organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, nepažeidžia Kodekso 5.1.3, 5.4.1, 6, 7.3 ir 8 punktų. Advokato Skunde nurodyta:

5.1.1. Advokatas, ikiteisminiame tyrime gindamas Įtariamąjį, pateikė ikiteisminį tyrimą organizuojančiai ir jam vadovaujančiai prokurorei, t. y. pareiškėjai Prašymą, kuriuo prašė leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga;

5.1.2. pareiškėja netenkino Advokato Prašymo, motyvuodama, kad pateiktame Orderyje nėra baudžiamosios bylos numerio, o Advokatas šiame ikiteisminiame tyrime nėra pripažintas proceso dalyviu, t. y. Įtariamojo gynėju, todėl nėra pagrindo advokatui leisti susipažinti su minėto ikiteisminio tyrimo medžiaga;

5.1.3. pareiškėja nesant jokio teisinio pagrindo užkirto galimybę Įtariamojo gynėjui, t. y. Advokatui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo;

5.1.4. pareiškėja galimai tikslingai vilkino nutarimo priėmimą, nes Prašymas pateiktas 2022 m. kovo 8 d., o Nutarimas priimtas 2022 m. kovo 16 d., nors jis nėra didelės apimties, jame nurodyta mažai faktų ir teisinių argumentų. Nutarimo surašymas nepareikalavo tiek laiko, kiek buvo skirta jo priėmimui;

5.1.5. 2022 m. kovo 19 d. (šeštadienį) 5.40 val. policijos pareigūnai Įtariamajam jo namuose įteikė kaltinamąjį aktą, tačiau 2022 m. kovo 20 d. 19.54 val. (sekmadienį) pareiškėja Įtariamajam parašė žinutę ir pakvietė atvykti į Vilniaus apygardos prokuratūrą kaltinamojo akto įteikimui;

5.1.6. pareiškėja nurodytu metu neatvyko susitikti su Įtariamuoju, neatsiliepė į telefoninius skambučius;

5.1.7. aplinkybė, kad Nutarimas priimtas ir įteiktas 2022 m. kovo 16 d., o Įtariamajam kaltinamasis aktas įteiktas 2022 m. kovo 19 d. (šeštadienį), rodo, jog buvo imamasi priemonių, kad Advokatas neturėtų galimybės pateikti naujo prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga;

5.2. Komisijos pirmininko 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu Komisijoje pradėtas tyrimas dėl galimai neetiškų Advokato Skunde nurodytų pareiškėjos veiksmų;

5.3. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 41 straipsnio 3 dalimi, Nuostatų 43.3 punktu, priėmė 2022 m. birželio 9 d. išvadą, kurioje: nors pripažinta, kad nėra toleruotina situacija, kai pareiškėja 2022 m. kovo 20 d. (sekmadienį vakare) išsiuntė žinutę Įtariamajam, kviesdama jį 2022 m. kovo 22 d. atvykti ir atsiimti kaltinamojo akto, neperspėjo prokuratūros apsaugos darbuotojo, kad pas ją atvyks Įtariamasis, ir pati jo nepasitiko, tačiau sutikta su pareiškėjos argumentais, kad Įtariamasis, jau turėdamas kaltinamojo akto nuorašą, kuris jam buvo įteiktas 2022 m. kovo 19 d., būdamas teisininkas (advokatas) galėjo suprasti, kad 2022 m. kovo 22 d. atvykti į prokuratūrą nebereikia, nes pagal BPK nuostatas kaltinamajam yra įteikiamas vienas kaltinamojo akto nuorašas. Pareiškėja apie tai, jog Įtariamajam kaltinamasis aktas įteiktas 2022 m. kovo 19 d. sužinojo tik 2022 m. kovo 21 d., kai apie tai buvo informuota ikiteisminio tyrimo pareigūnės. Dėl šios priežasties, pareiškėja, 2022 m. kovo 20 d. siųsdama Įtariamajam žinutę, pagrįstai manė, kad kaltinamasis aktas Įtariamajam dar neįteiktas. Šiuo atveju konstatuota, kad Kodekso reikalavimai nebuvo pažeisti, atkreipiant dėmesį, kad pranešimai proceso dalyviams turėtų būti siunčiami darbo dienomis ir valandomis (išskyrus neatidėliotinus atvejus), proceso dalyvius iš anksto informuojant apie pasikeitusias aplinkybes; konstatuota, kad Komisija, įvertinusi surinktus duomenis ir išklausiusi pareiškėjos paaiškinimų, padarė išvadą, kad pareiškėja, neleisdama Advokatui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir vykdyti gynėjo funkcijų, pažeidė Kodekso 6 punkto reikalavimus; nuspręsta, kad, įvertinusi, jog pareiškėjos veiksmai didesnių ar nepataisomų neigiamų padarinių nesukėlė, šiuo atveju pareiškėjai siūlyti netaikyti drausminio poveikio priemonės;

5.4. Generalinė prokurorė, vadovaudamasi Komisijos 2022 m. birželio 9 d. išvada, priėmė 2022 m. birželio 19 d. rezoliuciją.

6.  Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsniu, Įstatymo normomis (16 str. 2 d., 391 str. 1 ir 2 d., 41 str. 1, 4 ir 5 d.), BPK normomis (17 str., 47 str. 3 d., 49 str., 50 str. 2 d.), Nuostatų normomis (1 p., 2 p., 5 p., 43 p., 46 p.), Kodekso normomis (6 p.), Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2022 m. vasario 24 d. sprendimu patvirtinto Advokato orderio užpildymo ir pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) normomis (2 p., 4 p.), Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl prokuroro vaidmens vadovaujant ir organizuojant ikiteisminį tyrimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl prokuroro statuso, dėl prokuroro tarnybinės atsakomybės už jam ikiteisminiame tyrime tenkančių pareigų nevykdymą (netinkamą vykdymą), dėl tarnybinės atsakomybės teisėtumo ir pagrįstumo tyrimo, dėl reikalavimų, keliamų sprendimui, kuriuo skiriama tarnybinė nuobauda, dėl pagrindinio sprendimo ir jo sudedamosios dalies skirti tarnybinę nuobaudą, dėl teismo kontrolės ribų, atliekant tarnybinės atsakomybės taikymo patikrinimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią, advokato orderis yra tinkamas dokumentas advokato įgaliojimams pagrįsti ikiteisminio tyrimo metu.

7.  Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra skirta tarnybinė nuobauda, tačiau ginčijama Generalinės prokurorės 2022 m. birželio 10 d. rezoliucija, kuria pritarta Komisijos 2022 m. birželio 9 d. išvadai, kuria konstatuotas Kodekso 6 punkto pažeidimas.

8.  Teismas sutiko su Generalinės prokuratūros pozicija, kad nagrinėjamu atveju Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjos veiksmus ir juos įvertino ne procesiniu, o profesinės etikos požiūriu, konstatavusi Kodekso, o ne kito procesinio įstatymo pažeidimą.

9.  Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad Komisija viršijo jai suteiktą kompetenciją.

10.  Teismas, nustatęs, kad Advokatas, pateikdamas Prašymą, kartu pateikė ir Orderį (kopiją), kuriame užfiksuota, jog Advokatas susitarė ginti Įtariamąjį policijoje, prokuratūroje ir teisme, nenurodant konkrečios baudžiamosios bylos ar ikiteisminio tyrimo, kuriame susitarta tai atlikti, pritarė Generalinei prokuratūrai, kad Apraše nėra reikalavimo advokato orderyje nurodyti konkretaus ikiteisminio tyrimo, kuriame advokatas ir jo ginamasis susitaria dėl konkrečių veiksmų atlikimo, numerio.

11.  Teismas padarė išvadą, kad Advokato pareiškėjai pateiktas Orderis buvo užpildytas pagal Apraše įtvirtintus reikalavimus, jis turėjo būti pripažintas tinkamu dokumentu patvirtinančiu susitarimą tarp Advokato ir Įtariamojo dėl pastarojo gynybos baudžiamojo proceso metu.

12.  Teismas pažymėjo, kad BPK nenumato atskiros pripažinimo gynėju procedūros. Todėl advokato orderio pateikimas į ikiteisminį tyrimą ir (ar) baudžiamąją bylą yra pakankamas dokumentas procesinio statuso ikiteisminiame tyrime patvirtinimui.

13.  Teismas, nustatęs, kad Komisija, priėmusi 2022 m. birželio 9 d. išvadą, kurioje konstatavo Kodekso 6 punkto pažeidimą, nurodė, jog Nuostatai aiškiai reglamentuoja, kokie imperatyvūs reikalavimai yra keliami tokio pobūdžio išvadai.

14.  Teismas nurodė, kad Komisijos 2022 m. birželio 9 d. išvadoje privalėjo būti nurodyta pareiškėjos veiksmų kaltės forma, padarytais veiksmais sukelti padariniai, priežastinis ryšys ir kiti tarnybinio nusižengimo elementai.

15.  Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Komisijai nusprendus konstatuoti Kodekso 6 punkto pažeidimą, Komisija turėjo priimti išvadą, vadovaudamasi Nuostatų 46 punktu, t. y. išanalizuoti pareiškėjos veiksmų kaltės formą, padarytų veiksmų sukeltus padarinius, priežastinį ryšį.

16.  Teismas nustatęs, kad aptarti išvados elementai nurodyti tik teismui pateiktame procesiniame dokumente – atsiliepime į skundą, konstatavo, kad ginčijama Generalinės prokurorės 2022 m. birželio 10 d. rezoliucija, priimta Komisijos 2022 m. birželio 9 d. išvados, kuri neatitinka esminių jai keliamų reikalavimų, pagrindu, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikinama.

17.  Teismas plačiau nepasisakė dėl kitų Komisijos vertintų aplinkybių dėl kaltinamojo akto įteikimo, nes dėl šių aplinkybių Komisija nenustatė Kodekso pažeidimų.

18.  Likusių proceso dalyvių argumentų teismas nevertino, nes jie neesminiai ir nekeičiantys padarytų išvadų.

III.

19.  Atsakovas Generalinė prokuratūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.

20.  Generalinė prokuratūra nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

20.1.  Pirmosios instancijos teismo išvada, kada nagrinėjamu atveju Generalinės prokurorės 2022 m. birželio 10 d. rezoliucija priimta, pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių nustatymą ir įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nepagrįsta.

20.2.  Nors Komisijos 2022 m. birželio 9 d. išvadoje nenurodyta, tačiau iš Kodekso 6 punkto pažeidimo pobūdžio aišku, kad pareiškėja, padarydama šį pažeidimą, veikė neatsargia kaltės forma.

20.3.  Iš šios išvados turinio aiškiai matyti, kad dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo buvo suvaržytos Advokato galimybės vykdyti savo funkcijas, t. y. neigiamos pasekmės. Tačiau nustačius, kad pareiškėjos veiksmai didesnių ar nepataisomų neigiamų padarinių nesukėlė, buvo apsiribota pažeidimo konstatavimu, siūlant neskirti ir neskiriant tarnybinės nuobaudos. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarnybinė atsakomybė gali kilti ir nesant neigiamų pasekmių.

21.  Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą, palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą. Pareiškėja pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, teigdama, kad Generalinės prokuratūros apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

22.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Generalinės prokurorės 2022 m. birželio 10 d. rezoliucijos „Siūlymui pritariu, nuobaudos neskirti“ teisėtumo ir pagrįstumo.

23.  Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, t. y. panaikino Generalinės prokurorės 2022 m. birželio 10 d. rezoliuciją. Teismo vertinimu, Komisija 2022 m. birželio 9 d. išvadoje, nors ir nesiūlė skirti tarnybinės nuobaudos pareiškėjai, tačiau konstatavo Prokurorų etikos kodekso 6 punkto reikalavimų pažeidimą, todėl Komisija turėjo 2022 m. birželio 9 d. išvadoje, vadovautis Nuostatų 46 punkto reikalavimais, išanalizuoti pareiškėjos veiksmų kaltės formą, padarytų veiksmų sukeltus padarinius, priežastinį ryšį. Atsižvelgiant į tai, ginčijama 2022 m. birželio 10 d. rezoliucija naikintina, kadangi priimta 2022 m. birželio 9 d. išvados, kuri neatitinka esminių išvadai keliamų reikalavimų, pagrindu.

24.  Atsakovas su anksčiau minėtu teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Komisijos 2022 m. birželio 9 d. išvados trūkumus esminiais, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (ABTĮ 86 str. 1 d.).

25.  Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26.  Ginčo teisinius santykius reguliuoja Prokuratūros įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso, Advokatūros įstatymo, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68 (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. I-15 redakcija) patvirtinto Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-16 patvirtintų Prokurorų etikos komisijos nuostatų normos. Nagrinėjamo ginčo kontekste šių teisės aktų aktualios nuostatos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.

27. Byloje nustatyta, jog advokatas G. D. Prokurorų etikos komisijai pateikė skundą dėl prokurorės R. V. galimai neetiško elgesio bei prašė įvertinti profesinės etikos požiūriu, ar Vilniaus apygardos prokuratūros l-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. V. veiksmai organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant nepažeidžia Prokurorų etikos kodekso 5.1.3, 5.4.1 papunkčių, 6 punkto, 7.3 papunkčio ir 8 punkto reikalavimų. Nurodė, kad ikiteisminiame tyrime gindamas Įtariamąjį pateikė ikiteisminį tyrimą organizuojančiai ir jam vadovaujančiai prokurorei 2022 m. kovo 8 d. prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau prokurorė 2022 m. kovo 16 d. šį prašymą Nutarimu atmetė, motyvuodama, kad pateiktame Advokato orderyje nėra baudžiamosios bylos numerio, o pats pareiškėjas šiame ikiteisminiame tyrime nėra pripažintas proceso dalyviu, t. y. Įtariamojo gynėju, todėl nėra pagrindo Advokatui leisti susipažinti su minėto ikiteisminio tyrimo medžiaga.

28. Išnagrinėjusi šį Advokato prašymą, Komisija 2022 m. birželio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 1.6.-6 „Dėl prokurorės R. V. veiksmų“ konstatavo, kad Komisija, įvertinusi surinktus duomenis ir išklausiusi prokurorės paaiškinimų, padarė išvadą, kad neleisdama Advokatui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir vykdyti gynėjo funkcijų, atmesdama gynėjo prašymą ir palikdama jį nenagrinėtą, nes pateiktame advokato orderyje nebuvo baudžiamosios bylos numerio, o pats pareiškėjas šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo pripažintas proceso dalyviu, prokurorė pažeidė Prokurorų etikos kodekso 6 punkto reikalavimus. Be pacituotų BPK 47 straipsnio 3 dalies ir BPK 181 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš esmės tai yra vienintelis ir pagrindinis patikrinimo išvados dalies „Dėl advokato G. D. prašymo“ teiginys (išvada), apibendrinantis pareiškėjos atliktus neteisėtus veiksmus (veiką), kuris siejamas su tarnybinio nusižengimo objektyviąja puse.

29.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios ginčų kategorijos bylas, ne kartą yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007, 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.). Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015 ir kt.).

30.  Atsakovas 2022 m. birželio 9 d. išvadoje visiškai nenagrinėjo tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės – kaltės, t. y. iš surašytos tarnybinio patikrinimo išvados nėra aišku, ar tarnybinį pažeidimą pareiškėja padarė tyčia ar dėl neatsargumo, ar aplaidumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo įgaliotas asmuo netyrė pareiškėjos kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo. Tai reiškia, jog tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė nebuvo tinkamai ištirta, kas rodo, jog Komisija minėtoje išvadoje visiškai nesprendė klausimo dėl pareiškėjos kaltės pobūdžio ir priežastinio ryšio. Taip pat abstrakčiai 2022 m. birželio 9 d. išvadoje pasisakyta ir dėl tarnybinio nusižengimo kilusių pasekmių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Komisija turėjo 2022 m. birželio 9 d. išvadoje, vadovautis Nuostatų 46 punkto reikalavimais, išanalizuoti pareiškėjos veiksmų kaltės formą, padarytų veiksmų sukeltus padarinius, priežastinį ryšį. Tinkamai neįvertinus esminių tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – neatlikus išsamaus tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formos, kilusių pasekmių ir priežastinio ryšio tyrimo, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja pažeidė Prokurorų etikos kodekso 6 punkto reikalavimus.

31.  Iš anksčiau išdėstyto seka, kad tarnybinio patikrinimo išvada turi esminių trūkumų, kurie vertintini kaip pagrindinių tarnybinio patikrinimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei tarnybinio nusižengimo padarymo pagrįstumą, pažeidimas. Taigi vertinant anksčiau aptartų aplinkybių visumą, laikytina, kad pareiškėjos veiksmuose nusižengimo sudėtis nenustatyta.

32.  Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai esminiu pažeidimu pripažino tai, kad 2022 m. birželio 9 d. išvadoje nenurodyta pareiškėjos kaltės forma, nes, <...> , pareiškėjos kaltė matyti iš pažeidimo turinio. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką ir nuosekliai jos laikosi, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Nagrinėjamu atveju nėra jokios būtinybės nuo minėtos praktikos nukrypti.

33.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

34.     Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ne visi prokurorų veiksmai organizuojant ir kontroliuojant ikiteisminį tyrimą gali būti vertinami kaip tarnybinis nusižengimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, jog atsižvelgiant į prokuroro statusą ir jo nepriklausomumo principą (Prokuratūros įstatymo 11–12 str.), prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimo pakopinę (instancinę) tvarką (Prokuratūros įstatymo 3 str. 4 d.), prokuratūros statusą ir funkcijas (Prokuratūros įstatymo 2 str.), Konstitucinio Teismo sprendime paminėti principai taip pat taikytini ir prokurorų atžvilgiu, t. y., jeigu prokuroro sprendimas pakeistas arba panaikintas dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, tai dar nereiškia, kad yra pakankamas pagrindas taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę. Tik šiurkščios, akivaizdžios, pasikartojančios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti prokurorui priimant sprendimus, yra pagrindas prokuroro elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę (žr., pvz., 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-733-575/2019, 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-552/2019 ir kt.).

35.  Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, taikytinas nagrinėjamam ginčui šioje byloje spręsti, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl teisėtai ir pagrįstai tenkino pareiškėjos skundą. Tenkinti atsakovo Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra juridinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                      Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė