eAS-269-525/2025

Administracinė byla Nr. eAS-269-525/2025 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02443-2024-5 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S) (N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 12 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo, faktų pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas G. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti K. S. ir E. S. (toliau – ir Pareigūnės) pažeidusias pareiškėjo orumo neliečiamumą, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 1 straipsnyje, ir įpareigoti kompetentingus fizinius ir (ar) juridinius asmenis patraukti Pareigūnes atsakomybėn už padarytus pažeidimus. Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus, skundo aplinkybes ir skundo šalis, tinkama forma pateikti prie skundo priedų nurodytus vaizdo ir garso įrašus, sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Pareiškėjas, šalindamas teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. spalio 24 d. atsakymą Nr. 5-S-35508 (toliau – ir Atsakymas) (išskyrus jo devintoje pastraipoje nurodytą informaciją) ir tenkinti pareiškėjo skundą, kuriuo teismo prašoma:

1)    pripažinti Pareigūnes neteisėtai apribojusias pareiškėjo laisvę ir taip pažeidusias Civilinio kodekso 2.26 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalies, Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies, Chartijos 6 straipsnio ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas;

2)    pripažinti Pareigūnes pažeidusias Policijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį;

3)    pripažinti F. Č. pažeidusią Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 52 ir 55 punktus;

4)    pripažinti K. S. pažeidusią Taisyklių 56 punktą;

5)    pripažinti K. S. pažeidusią Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 36 punkte nustatytus reikalavimus. Jei atsakomybė už šiuos pažeidimus turėtų tekti ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisariatas) viršininkei J. D., susipažinusiai su Komisariato 2024 m. liepos 17 d. rašto Nr. 20-S-9911 turiniu ir tai patvirtinusiai savo parašu, ir Komisariatui, kaip viešojo administravimo subjektui, prašo teismo pripažinti juos pažeidusiais Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 36 punkte nustatytus reikalavimus;

6)    pripažinti K. S. supainiojusią viešuosius ir privačius interesus bei pažeidusią Viešojo administravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas procedūras;

7)    pripažinti Komisariato viršininkę J. D. neatlikusią savo pareigos nušalinti K. S. nuo sprendimo dėl jos pačios vaizdo įrašų suteikimo ir taip pažeidusią Viešojo administravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 24 straipsnio 2 dalyje bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatytas procedūras;

8)    pripažinti Komisariato viršininkę J. D. neįvykdžiusią pareigos atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus informaciją apie galbūt jos pavaldinių padarytus teisės pažeidimus, ir taip pažeidusią Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 7 dalies, Tarnybinių patikrinimų aprašo 6 punkto ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 39 punkto nuostatas;

9)    pripažinti pareigūnę (priklausomai nuo to, kuri pareigūnė buvo administracinio nusižengimo liudytoja ir apie tai nepranešė) neįvykdžiusią jai keliamų reikalavimų, toleravusią kolegės daromą teisės pažeidimą, bendrininkavusią jį darant, apie tai neįspėjusią kolegės ir nenutraukusią jo darymo, apie tai nepranešusią įgaliotiems asmenims ar institucijoms ir taip pažeidusią Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso 6.9 punkto, Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo 16.1 punkto ir Vidaus tarnybos statuto 20 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatas;

10)  pripažinti, kad už šiame skunde aprašytus pavaldinių padarytus teisės pažeidimus turėtų atsakyti jų vadovai ir pripažinti atitinkamus vadovus atsakingais už savo pavaldinių padarytus teisės pažeidimus;

11)  pripažinti Pareigūnes neteisėtai dariusias pareiškėjo kratą ir taip pažeidusias Baudžiamojo proceso kodekso 146 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus asmens kratos darymo reikalavimus;

12)  pripažinti Pareigūnes dariusias pareiškėjo kratą ir pažeidusias Baudžiamojo proceso kodekso 146 straipsnio 3 dalyje nustatytą asmens kratos darymo reikalavimą;

13)  pripažinti Pareigūnes pažeidusias pareiškėjo ir jo mamos teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, numatytą Konstitucijos 22 straipsnio 1 ir 2 dalyje, Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje ir Chartijos 7 straipsnyje. Taip pat pripažinti K. S. pažeidusią pareiškėjo teisę į nuosavybės neliečiamumą, numatytą Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje ir Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje;

14)  pripažinti Pareigūnes pažeidusias pareiškėjo teisę į orumo neliečiamumą, numatytą Konstitucijos 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse, Konvencijos 3 straipsnyje ir Chartijos 1 straipsnyje bei Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso 5 ir 6.1 punktuose;

15)  įpareigoti Departamentą pateikti tvarką, kuria remiantis buvo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 2 d. Pareigūnių pajėgos buvo nepagrindinės; kas yra laikoma pagrindinėmis ar nepagrindinėmis pajėgomis; ir kad nepagrindinių pajėgų pareigūnams mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės gali būti neišduodamos;

16)  įpareigoti Departamentą išnagrinėti skundo 2.7 punkte pateiktą klausimą (dėl dokumentą parengusio asmens nenurodymo / dokumento klastojimo), nes Atsakyme šis klausimas nebuvo adresuotas;

17)  įpareigoti kompetentingus fizinius ir (ar) juridinius asmenis patraukti teisės pažeidimus padariusius asmenis atsakomybėn.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. J. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, pažymėjo, kad nors pareiškėjas, be kita ko, reiškia reikalavimą panaikinti Departamento Atsakymą, tačiau iš pareiškėjo skundo turinio ir kitų suformuluotų reikalavimų matyti, kad pareiškėjo keliamas ginčo pobūdis nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas ginčija ne viešojo administravimo subjekto priimtą teisės aktą, neprašo įpareigoti viešojo administravimo subjekto atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau siekia įvertinti skunde minimų Pareigūnių veiksmų, sustabdžius pareiškėją ir atlikus jo patikrinimą, teisėtumą, taip pat reiškia reikalavimus Komisariato viršininkei, siekia vadovų atsakomybės dėl Pareigūnių veiksmų. Teismo vertinimu, tikrasis pareiškėjo siekis yra, jog Pareigūnės ir jų vadovai atsakytų teisės aktų nustatyta tvarka dėl to, kad sustabdžius pareiškėją Pareigūnės atliko jo patikrinimą, kuris, pareiškėjo vertinimu, buvo neteisėtas. Teismo nuomone, toks pareiškėjo keliamo ginčo pobūdis nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas Pareigūnių veiksmus skundė Departamentui, o Departamentas priėmė Atsakymą, tačiau pareiškėjas skundu siekia ne Atsakymo panaikinimo (nes nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su Atsakymo pagrįstumu ir teisėtumu), tačiau reiškia nepasitenkinimą Pareigūnių veiksmais, siekia patraukti, pareiškėjo teigimu, teisės pažeidimus padariusius asmenis atsakomybėn, t. y. pareiškėjas nereiškia reikalavimų viešojo administravimo srityje. Teismo vertinimu, pareiškėjas neginčija viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar atliktų veiksmų, pareiškėjo skundo turinys yra chaotiškas, neaiškus, nenuoseklus, neatitinkantis pagrindinių ABTĮ nuostatų; pareiškėjas formaliai patikslino proceso šalis, pateikė vaizdo įrašus, tačiau nesumokėjo likusios žyminio mokesčio dalies, nesuformulavo tinkamų reikalavimų, nepagrindė skundo dalyko, kaip tai numatyta ABTĮ 24 straipsnyje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administracinio teismo, todėl atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

III.

Pareiškėjas G. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas paaiškina, kad paduodamas skundą jis 2024 m. lapkričio 25 d. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio dalį. Informaciją apie žyminio mokesčio sumokėjimą pareiškėjas pateikė skundo priedų skiltyje. Paduodamas patikslintą skundą pareiškėjas 2024 m. gruodžio 18 d. portale e.teismas.lt sumokėjo likusią 1,5 Eur žyminio mokesčio dalį, o informaciją apie žyminio mokesčio sumokėjimą pateikė patikslintame skunde. Pareiškėjas nurodo, kad šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus jis konsultavosi su advokatu ir pagal jo rekomendacijos redagavo savo skundą. Pareiškėjas mano, kad jis tinkamai suformulavo skundo dalyką ir nurodė skundo faktines aplinkybes. Pareiškėjas patikslintą skundą padavė, užpildęs skundui skirtą šabloną, chronologiškai, išsamiai ir nesikartodamas nurodė bylai nagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes, galbūt pažeistas teisės aktų nuostatas. Nurodytas aplinkybes pagrindė nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais bei kitais duomenimis. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis, kreipdamasis į teismą, nesiekia ginčyti viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto (Atsakymo). Pareiškėjas pažymi, kad jis prie skundo reikalavimų nurodė, jog prašo panaikinti Atsakymą, taip pat prašė įpareigoti Departamentą išnagrinėti skunde policijai neišnagrinėtą klausimą. Atsakyme pareiškėjui buvo išaiškinta galimybė skundą paduoti administraciniam teismui, todėl pareiškėjas pasinaudojo šia teise. Pareiškėjo vertinimu, jo skundas nepagrįstai pripažintas kaip nenagrinėtinas administracinių teismų. Pareiškėjo teigimu, teismas, suteikdamas jam teisę tikslinti skundą, iš esmės pripažino, kad skundas nagrinėtinas ir priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir kitus skundo trūkumus, kurių nebuvo įvardinęs nutartyje dėl skundo trūkumų šalinimo. Pasak pareiškėjo, jei teismas trūkumą nustato tik pakartotinės skundo patikros metu, pareiškėjui turėtų būti sudaroma galimybė pašalinti naujai nustatytą trūkumą. Pareiškėjo vertinimu, teismas klaidingai nustatė skundo esmę, darydamas išvadą, kad pareiškėjas tik siekia pripažinti Pareigūnes pažeidusias jo orumo neliečiamumą ir įpareigoti kompetentingus fizinius ir (ar) juridinius asmenis patraukti Pareigūnes atsakomybėn už padarytus pažeidimus. Pareiškėjas pabrėžia, kad skundo esmę sudaro visų jame nurodytų faktinių aplinkybių visuma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors pareiškėjas skunde, be kita ko, reiškia reikalavimą panaikinti Departamento Atsakymą, tačiau iš pareiškėjo skundo turinio ir kitų suformuluotų reikalavimų matyti, jog pareiškėjas siekia įvertinti skunde minimų Pareigūnių veiksmų teisėtumą, taip pat reiškia reikalavimus Komisariato viršininkei, siekia vadovų atsakomybės dėl Pareigūnių veiksmų, o toks keliamas ginčas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia teismo išvada nesutinka ir laikosi pozicijos, kad tokio pobūdžio ginčus, koks siekiamas inicijuoti šioje byloje, administraciniai teismai nagrinėja. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Administraciniai teismai nenagrinėja prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.). Akcentuotina, kad administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; kt.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Departamento Atsakymą į pareiškėjo skundą dėl Komisariato darbuotojų veiksmų, kuriame pareiškėjas skundėsi dėl Pareigūnių neteisėjo pareiškėjo sulaikymo, kūno kamerų nenaudojimo, neprisistatymo (tarnybinio pažymėjimo neparodymo) sulaikymo metu, pareigūnės K. S. nenusišalino nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo, vyriausiosios tyrėjos K. M. telefoninių pokalbių su pareiškėju, kai žodžiu buvo atsisakyta pateikti pareiškėjo prašomus vaizdo įrašus, dėl Komisariato viršininkės J. D. galbūt neatliktų tarnybinių pareigų. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Atsakyme konstatavo, kad Pareigūnės laikėsi jų darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, neteisėtų veiksmų neatliko ir įgaliojimų neviršijo; pareigūnės K. S. ir tyrėjos K. M. veiksmuose pažeidimų nenustatyta, o spręsti dėl Komisariato viršininkės J. D. tarnybinės atsakomybės nėra teisinio pagrindo. Atsakyme taip pat nurodyta, kad po informacijos patikslinimo pareiškėjo skundas buvo persiųstas Departamento Duomenų apsaugos skyriui dėl duomenų subjekto teisės (-ių) įgyvendinimo ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, prašant įvertinti galbūt padarytą Pareigūnių Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Patikslinimo metu Komisariato viršininkės J. D., Pareigūnių ir vyriausiosios tyrėjos K. M. veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta, todėl tarnybinis patikrinimas nepradėtas. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, kuriais jis siekia pagrįsti Pareigūnių ir kitų Komisariato darbuotojų padarytus tarnybinius pažeidimus, pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimų (tokia teisė suteikta tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2745/2012; 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1017/2013; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-405-525/2019; 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2450-662/2019). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pareiškėjas Departamento Atsakymu buvo informuotas, kad Pareigūnių ir kitų pareiškėjo skundžiamų pareigūnų veiksmuose nenustatyta tarnybinio nusižengimo požymių, todėl tarnybinis patikrinimas nebus pradėtas. Departamento Atsakymo panaikinimas šiuo atveju nedarytų įtakos pareiškėjo teisėms ar interesams, nes jis (Atsakymas) galėtų daryti įtaką tik asmenims, dėl kurių tarnybos metu atliktų veiksmų skundėsi pareiškėjas. Taigi Atsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir neturi įtakos jo teisėms bei jų nepažeidžia, todėl reikalavimas panaikinti Departamento Atsakymą negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir panašiai, o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1016-520/2017). Taigi Atsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka bylos teismingumo nekeičia. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, be reikalavimo panaikinti minėtą Departamento Atsakymą, taip pat prašo pripažinti Pareigūnes, tyrėją F. Č. ir Komisariato viršininkę J. D. pažeidusias teisės aktų reikalavimus, t. y. pareiškėjas kaip savarankišką skundo reikalavimą suformulavo prašymą konstatuoti tam tikrus faktus, nors toks reikalavimas pagal ABTĮ negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti jo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Tačiau termino pašalinti skundo trūkumus nustatytas savaime nereiškia, kad teismas, po trūkumų šalinimo spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nebegali atsisakyti priimti skundo, nustatęs skundo atsisakymo priimti teisinius pagrindus (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalis). Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas panaikinti Departamento Atsakymą, kuriuo pareiškėjas informuotas apie nenustatytą pagrindą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo skundžiamų pareigūnų veiksmų, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir neturi įtakos jo teisėms bei jų nepažeidžia. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat nepagrindė, kaip šis aktas daro įtaką jo teisėms, pareigoms ar įstatymo saugomiems interesams, kaip, teismui patenkinus pareikštą reikalavimą, būtų apgintos jo teisės (interesai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino jo keliamo ginčo pobūdį, todėl pagrįstai skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė