2AT-14-511/2023

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-14-511/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00019-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3; 6.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 21 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. (A. K.) ir jo atstovo advokato Pauliaus Bružo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   A. K. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 95  traipsnio 1 dalį 1000 Eur dydžio bauda, pagal 96 straipsnio 2 dalį 240 Eur dydžio bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnį, už įvykdytus administracinius nusižengimus A. K. nubaustas galutine nuobauda – 1000 Eur dydžio bauda.

1.1. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį  A. K. nubaustas už tai, kad neužtikrino, jog apie D. S. ir D. L. priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam būtų pranešta mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, taip pažeidžiant DK 42 straipsnio 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Iš pateiktų D. S. dokumentų (vairuotojo kortelės) nustatyta, kad jis pradėjo dirbti 2020 m. liepos 6 d., o VSDFV teritoriniam skyriui pranešta apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią – 2020 m. liepos 14 d., iš D. L. vairuotojo kortelės nustatyta, kad jis pradėjo dirbti 2020 m. liepos 3 d., pranešta 2020 m. liepos 3 d.

1.2. Pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį kvalifikuoto A. K. administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės su paduotu pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nėra susijusios.

2.   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas dėl Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo netenkintas.

3.   Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinis skundas netenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis palikta nepakeista.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. liepos 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. ir jo atstovo advokato P. Bružo prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Pareiškėjai prašo panaikinti Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį. Pareiškėjai prašyme nurodo:

6.   Darydami išvadą, kad A. K. veika atitinka aprašytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, bylą nagrinėję teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą atsako darbdavys ar kitas atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad kaip darbdavys darbo sutartis su D. L., D. S. sudarė UAB „G“, taigi už nelegalų darbą turėtų atsakyti būtent UAB „G“, o ne A. K. Pareiškėjai pažymi, kad UAB „G“ už nelegalų darbą jau yra patraukta teisinėn atsakomybėn Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu. Pritaikius teisinę atsakomybę už tą patį pažeidimą juridiniam asmeniui, fizinis asmuo negali būti traukiamas teisinėn atsakomybėn, nes tai reikštų dvigubą bausmę už tą patį pažeidimą. Pareiškėjai nurodo, kad A. K. negali būti laikomas kitu atsakingu už nelegalų darbą asmeniu ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme, nes pagal darbdavio jam pavestas funkcijas A. K. buvo atsakingas tik už darbo sutarčių sudarymą, o už pranešimą apie pradedamą darbą VSDFV teritorinei įstaigai buvo atsakingas kitas įmonės darbuotojas. Vien tai, kad veikos padarymo metu A. K. buvo UAB „G“ direktorius ir turėjo bendrą pareigą elgtis apdairiai bei rūpestingai, kad darbo santykių įforminimas atitiktų teisės aktų reikalavimus, negali būti vertinama kaip ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika.

7.   Institucijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo A. K. bei jo atstovo advokato P. Bružo prašymą atmesti ir palikti galioti Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

7.1. Nesutiktina su pareiškimo argumentu, kad šiuo atveju darbdavys yra UAB „G“, todėl A. K. kaip bendrovės direktoriui negali kilti atsakomybė už ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektas yra darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Pagal teismų praktiką ANK 95 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektas yra bendrovės vadovas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020). Šis požiūris grindžiamas tuo, kad bendrovės vadovas, kuriam keliami aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam darbuotojui ir kurį bei jo vadovaujamą bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, yra atsakingas už savo įmonės kasdienės veiklos organizavimą, todėl privalo pagal pareigas veikti išimtinai įmonės interesais – apdairiai, protingai, rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Jei bendrovės vadovas savo pareigos užtikrinti tokį jo vadovaujamos bendrovės veiklos organizavimą, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų nustatyti reikalavimai, nevykdo, jam kyla pareiga atsakyti už įmonės padarytus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-976/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, N575-704/2012). A. K. UAB „G“ ėjo vadovaujamas pareigas, t. y. buvo paskirtas bendrovės direktoriumi ir turėjo administracinius įgaliojimus veikti kaip darbdavys santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Dėl to A. K. yra atsakingas už patikrinimo metu nustatytus darbo teisės pažeidimus UAB „G“. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, paneigiančių A. K. atsakomybę. Nors pareiškime pagrįstai nurodoma, kad UAB „G“ už darbuotojų įdarbinimą buvo atsakingas kitas darbuotojas, tačiau jis savo pareigos pranešti apie asmens įdarbinimą VSDFV teritorinei įstaigai negalėjo įvykdyti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. K. kaip įmonės direktorius įsakymą dėl D. L. įdarbinimo priėmė tą pačią dieną, kai darbuotojas pradėjo dirbti. D. S. nelegalų darbą patvirtina faktas, kad nors D. S. darbo sutartį su A. K. pasirašė dar 2020 m. gegužės 20 d., o realiai pradėjo dirbti tik 2020 m. liepos 6 d., pranešimas apie šio asmens priėmimą į darbą buvo pateiktas VSDFV teritorinei įstaigai tik 2020 m. liepos 14 d. Vien šio fakto pakanka tam, kad A. K. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Dėl to, atsižvelgdama į teismų praktiką ir išsamiai ištyrusi bylos aplinkybes, Institucija pagrįstai pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn patraukė A. K.

7.2. Nesutiktina su pareiškimo argumentu, kad UAB „G“ yra patraukta teisinėn atsakomybėn už tuos pačius faktus pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaip ir A. K., todėl A. K. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes tai pažeistų dvigubo baudimo už tą pačią veiką principą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką ši nuostata nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis (2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Pagal nuoseklią teismų praktiką Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis aiškintina taip, jog bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal Užimtumo įstatymo nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-1702-575/2021, A-1438-438/2021, eA-1809-502/2021, eA-2705-442/2021, eA-4027-442/2021). Pažymėtina, kad Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu už Užimtumo įstatymo pažeidimą finansinė sankcija pritaikyta UAB „G“, o Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu bauda už ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą nubaustas A. K. Taigi vienu atveju nubaustas fizinis asmuo (bendrovės direktorius), o kitu atveju teisinė atsakomybė pritaikyta juridiniam asmeniui – bendrovei. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, kad nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškia fizinio asmens veika, teisinė atsakomybė kyla ir fiziniam, ir juridiniam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1601-438/2021). Pažymėtina ir tai, kad A. K. nubaustas už teisės pažeidimą, nurodytą kitame teisės akte nei teisės pažeidimas, už kurį nubausta UAB „G“. Pagal teismų praktiką atsižvelgiant į teisinės atsakomybės tikslus nėra neteisingas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį už tam tikras veikas, kuriomis padaromi, pavyzdžiui, darbo, konkurencijos ar kiti teisės pažeidimai, sankcija yra skiriama tiek juridiniam asmeniui, tiek jo vadovui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-2005-624/2019, eA-2252-624/2021 ir kt.). Dėl to A. K. patraukimas teisinėn atsakomybėn kartu su UAB „G“ nelaikytinas dvigubu baudimu ir neprieštarauja dvigubo nubaudimo principui, ANK ir Užimtumo įstatymo normoms.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8.   Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. ir jo atstovo advokato P. Bružo prašymas atmestinas.

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymo

9.   Pareiškėjai teigia, kad ANK 95 straipsnio 1 dalis A. K. veikai pritaikyta netinkamai, nes A. K. nebuvo darbdavys ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. A. K. kaip darbdavio įgaliotas atstovas buvo atsakingas tik už darbo sutarčių sudarymą, o už atitinkamos VSDFV teritorinės įstaigos informavimą apie naujo darbuotojo darbo pradžią buvo atsakingas kitas įmonės darbuotojas. Vien tai, kad A. K. buvo UAB „G“ direktorius ir turėjo bendrą teisinę pareigą elgtis apdairiai bei rūpestingai, kad darbo santykių įforminimas atitiktų teisės aktų reikalavimus, negali būti vertinama kaip ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika.

10. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.

11. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, be kita ko, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

12. Pagal Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdavys gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdavys taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.

13. Pažymėtina, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, ir kt. Taigi, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį akcinės bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Tokiu atveju šio administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudaro darbdavio veiksmai, atlikti per atstovą – akcinės bendrovės vadovą (direktorių), kuris yra šio administracinio nusižengimo subjektas, jei darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, nustatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti.

14. Tam tikrus veiksmus darbdavys gali pavesti atlikti ir įgaliotam asmeniui, kuris gali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, jei jis neatlieka pavestų su darbuotojo įdarbinimu susijusių pareigų ar jas atlieka netinkamai ir dėl to konstatuojami nelegalaus darbo požymiai. Nagrinėjamu atveju pagal administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintas Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisykles (2014 m. rugsėjo 1 d. redakcija) elektroninius socialinio draudimo pranešimus ir elektroninius prašymus VSDFV teritoriniam skyriui turėjo teisę teikti draudėjas (draudėjo vadovas) arba jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus.

15. Šioje byloje pagal teismų nustatytas aplinkybes įmonėje UAB „G“ D. S. pradėjo dirbti 2020 m. liepos 6 d., o VSDFV teritorinei įstaigai pranešta apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią tik 2020 m. liepos 14 d.; D. L. pradėjo dirbti 2020 m. liepos 3 d., o VSDFV teritorinei įstaigai pranešta apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią 2020 m. liepos 3 d. UAB „G“ direktorius A. K. dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje, t. y. DK 42 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintą darbdavio pareigą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, perdavė fiziniam asmeniui – tam įgaliojo įmonės darbuotoją I. M. Tačiau byloje nustatyta, kad šios pareigos darbdavio įgaliotas asmuo I. M. negalėjo atlikti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, nes UAB „G“ direktoriaus A. K. 2020 m. liepos 3 d. įsakyme dėl D. L. priėmimo į darbą UAB „G“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms nurodoma jį priimti į darbą nuo tos pačios dienos, o dėl D. S. priėmimo į darbą įsakymas priimtas tik 2020 m. liepos 14 d. Darbdavio įgaliotas asmuo I. M., turėdama šiuos duomenis, tomis pačiomis dienomis – atitinkamai 2020 m. liepos 3 d. ir 2020 m. liepos 14 d. – pranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie minėtų darbuotojų darbo pradžią. Taigi nustatyta, kad pažeidimas padarytas dėl A. K. kaltės: jis, žinodamas, kad apie įdarbintą asmenį VSDFV teritoriniam skyriui būtina pranešti prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, duomenų apie šių asmenų darbo pradžią laiku nepateikė įgaliotam asmeniui. Šiuo atveju UAB „G“ direktorius A. K., būdamas pakankamai rūpestingas, privalėjo asmenų priėmimą į darbą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas, kad jis atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė. Jei bendrovės vadovas savo pareigos užtikrinti tokį jo vadovaujamos bendrovės veiklos organizavimą, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų nustatyti reikalavimai, nevykdo, jam kyla pareiga atsakyti už įmonės padarytus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-976/2019). Dėl to pagal pareiškime nurodytus argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad, taikydami A. K. veikai ANK 95 straipsnio 1 dalį, Institucija ir bylą nagrinėję teismai padarė teisės taikymo klaidą. Dėl pareiškimo argumentų dėl dvigubo baudimo negalimumo principo pažeidimo

16. Pareiškėjai teigia, kad A. K. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pažeidžiant dvigubo baudimo draudimo (lot. non bis in idem) principą, nes už tą patį pažeidimą Institucijos nutarimu jau buvo nubausta UAB „G“, todėl, patraukus administracinėn atsakomybėn A. K., būtų antrą kartą nubausta už tą patį pažeidimą.

17. Dvigubo baudimo draudimo principas, įtvirtintas Konstitucijos preambulėje, 31 straipsnio 5 dalyje, ANK 2 straipsnio 5 dalyje, 591 straipsnio 8 punkte ir kitose teisės aktų nuostatose, reiškia draudimą tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką persekioti ar bausti antrą kartą. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir tarptautiniuose teisės aktuose. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas neturi būti antrą kartą persekiojamas ir baudžiamas tos pačios valstybės už nusikaltimą, už kurį jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad administracinės teisės nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-7-29-942/2016 ir kt.).

18. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos, tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas).

19. Pareiškėjai dvigubo baudimo draudimo principo pažeidimą motyvuoja tuo, kad UAB „G“ ir A. K. yra tas pats asmuo.

20. Situacija, kai dėl analogiškų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių pagal specialų įstatymą atsakomybėn patraukiamas juridinis asmuo ir pagal ANK jo vadovas – fizinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau būtina patikrinti, ar tokiu atveju jų patraukimas atsakomybėn nepažeis šio principo dėl faktinio juridinio ir fizinio asmens tapatumo, kai faktiškai turtinę nuobaudos naštą asmuo turės patirti antrą kartą. Nustačius tokį atvejį, konstatuojama, kad šis principas pažeistas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-183-648/2017). Tai susiję su atvejais, kai atsakomybė taikoma neribotos atsakomybės juridiniam asmeniui, pvz., individualiai įmonei, ir fiziniam asmeniui, kuris yra tos įmonės savininkas, įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis savo turtu turintis atsakyti už įmonės prievoles. Kartu pažymėtina, kad tais atvejais, kai institucijos nutarimu nuobauda – ekonominė sankcija – už padarytą teisės pažeidimą pagal specialųjį įstatymą administracinio proceso tvarka yra paskirta ribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, pvz., UAB, VšĮ, o jo atstovas, pvz., direktorius, už tą patį pažeidimą yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal atitinkamą ANK straipsnį, non bis in idem principo pažeidimas nekonstatuojamas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-141-756/2022, eA-411-492/2022).

21. Pareiškėjų argumentų kontekste teisėjų kolegija nesutinka, kad šioje nagrinėjamoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje buvo pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas. Pagal bylos duomenis, teisinėn atsakomybėn patraukti subjektai UAB „G“ ir A. K. pagal pirmiau minėtus kriterijus nėra tapatūs. Ekonomine sankcija (bauda) administracinio proceso tvarka yra nubaustas juridinis asmuo – UAB „G“, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės, o administracinių nusižengimų teisenos tvarka nubaustas fizinis asmuo – UAB „G“ direktorius A. K. Šie asmenys nėra atsakingi už vienas kito prievoles ir patiria savarankiškas teisines pasekmes. Šiuo atveju turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai veikia ir gali paveikti ne vieno ir to paties, bet skirtingų asmenų nuosavybę – už pagal specialųjį įstatymą paskirtą ekonominę sankciją UAB „G“ atsako savo turtu, o už jos direktoriui A. K. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą šis atsako savo asmeniniu turtu. Tokiu atveju patraukiant A. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nebuvo pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimą A. K. (A. K.) administracinio nusižengimo byloje.

Teisėjai                                                                                                Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Eligijus Gladutis