A-645-552/2025

Administracinė byla Nr. A-645-552/2025 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02088-2023-0 Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 9 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rezoliucijos panaikinimo ir tarnybinio patikrinimo teisenos nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja R. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2023 m. rugpjūčio 17 d. rezoliuciją, kuria iš dalies pritarta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro 2023 m. rugpjūčio 10 d. teikimui Nr. VT-271 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“(toliau – ir Teikimas) ir jos atžvilgiu pradėtą tarnybinio patikrinimo teiseną nutraukti.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Inicijavusi tarnybinį patikrinimą, generalinė prokurorė padarė išankstinę kategorišką išvadą, kad vadovaudama ikiteisminiam tyrimui ir nesavalaikiai atlikdama ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji pažeidė teisės aktų reikalavimus. Tai patvirtina tarnybinio patikrinimo eiga bei tarnybinį patikrinimą atlikusio prokuroro veiksmai, kurie buvo nukreipti į vieną tikslą – bet kokiomis priemonėmis konstatuoti tarnybinio pažeidimo padarymą.

2.2. Toks konstatuojamo pobūdžio teisės aktas (rezoliucija) neturi galiojimo termino, kadangi galiojimo terminas (trukmė) nenumatytas jokiuose teisės aktuose ir galios iki tol kol pareiškėja dirbs prokuratūros sistemoje, o galimybė darbdaviui (Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai) bet kuriuo metu charakterizuoti (vertinti) asmenį, kaip darantį tarnybinius pažeidimus ar nesilaikantį tesės aktų reikalavimų, yra ne tik neproporcingas siekiamam tarnybinio patikrinimo tikslui – siekti tarnybinės drausmės stiprinimo ir tarnybinių pažeidimų prevencijos, bet ir prieštaraujantis Prokuratūros įstatyme numatytam paskirtos tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui.

2.3. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11728-23 aplinkybės nebuvo tokios, kurios leistų tiesiogiai, neabejotinai, vienareikšmiškai, nepažeidžiant protingumo, pagarbos asmenų teisėms ir laisvėms principų, taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui BMW730dxDrive, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), pagal nustatytus faktinius duomenis ir duomenų apimtį bei atsižvelgiant į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartyse išdėstytas abejones dėl šios transporto priemonės 2023 m. kovo mėn. 28 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo priimti procesinį sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, o išnagrinėjus A. L. prašymą dėl automobilio grąžinimo, priimti priešingą, nei buvo priimtas, sprendimą.

2.4. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkti visi duomenys, neteisingai nustatytos ir konstatuotos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys duomenys, tokių duomenų vertinimas sutrukdė objektyviai ir visapusiškai ištirti ir įvertinti tarnybinio patikrinimo metu tiriamas aplinkybes bei padaryti teisingas, objektyvias ir nešališkas išvadas.

2.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnio 1 dalimi ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas, remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika. Apklausus įtariamąjį (duomenys neskelbtini), liudytojus A. L., T. Š., įvertinus gautus dokumentus, atsižvelgus į tai, kad tiriama nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jokių procesinių prievartos priemonių panaudojimas negalimas, įvertinus tai, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo preliminarus duomenų atitikimo BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas, įvertinus teismų praktiką bei byloje nustatytų aplinkybių visumą, ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pradėtas.

2.6. Pareiškėja kitaip suvokė bei vertino jai pateiktus faktus, atsižvelgdama į byloje esančias aplinkybes, siekdama nepažeisti kitų asmenų (automobilio savininko) teisių, laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikė ne transporto priemonei, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, bet įgyvendindama BPK 1701 straipsnio nuostatas, laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikė (duomenys neskelbtini) nekilnojamajam turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

2.7. Pareiškėja, organizuodama ir vadovaudama ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-11728-23, veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, paaiškėjus aplinkybei, jog (duomenys neskelbtini) turi nekilnojamo turto, tam turtui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nurodant jo mastą: draudžiamą disponuoti pinigų sumą – 17 500 Eur, atsižvelgiant į tai, kad iš valstybės įmonės „Regitra“ buvo gauta bei įvertinta automobilio 2023 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad jis įsigytas už 17 500 Eur. Laikotarpis tarp automobilio įsigijimo ir nusikalstamos veikos padarymo buvo dvi savaitės. Įvertinus tai, jog 2023 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog automobilis parduodamas su trūkumais bei įvertinus (duomenys neskelbtini) parodymus, kad automobilis buvo parduotas su gedimais, buvo nuspręsta taikyti laikiną nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) turtą apribojimą 17 500 Eur sumai, siekiant ateityje išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę bei užtikrinti ir įgyvendinti BPK 1701 straipsnio bei BK 72 straipsnio reikalavimus.

2.8. Dėl pareiškėjos atliktų veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-11728-23 jokie padariniai nekilo. Vien tai, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11728-23 metu nebuvo galimybės surinkti duomenų, kurie patvirtintų galimai apsimestinio sandorio sudarymą, nebuvo galimybės paneigti tiek įtariamojo (duomenys neskelbtini), tiek liudytojo A. L. parodymų dėl automobilio BMW730dxDrive, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) 2023 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nėra pagrindo teigti, kad ji netinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus bei juos susieti su akivaizdžiu BPK pažeidimu.

2.9. Atsakovo Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro A. K. išvadų nepatvirtina ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro 2023 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 17.9.-4813 „Dėl gauto pranešimo“ nurodytos aplinkybės apie į prokuratūros pašto dėžutę saugumas@prokuraturos.lt gautą pranešimą apie galimai aplaidų pareigų vykdymą, vadovaujant ir organizuojant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11728-23. Tarnybiniame pranešime nurodyti pranešėjo pateikti konkretūs ir detalūs ikiteisminio tyrimo bylos duomenys, kuriuos pranešėjas galėjo gauti tik fiziškai susipažinęs su bylos duomenimis arba bylos duomenimis Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – IBPS) sistemoje. Nesant duomenų, kad Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras ėmėsi kokių nors procesinių veiksmų tirti galimą neteisėtą šio ikiteisminio tyrimo bylos duomenų gavimą ar jų naudojimą, pareiškėja daro išvadą, kad pranešėjas su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga Nr. 01-1-11728-23 susipažino išimtinai vykdydamas savo tarnybines pareigas.

2.10. Pagrindu pareiškėjos tarnybinei atsakomybei kilti galėtų būti aplinkybės, kad panašius pažeidimus ji daro dažnai, klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pasikartojantys, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlė kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes, taip pat tai, kad jos priimti nutarimai nuolat naikinami, tačiau tarnybinio patikrinimo metu tokios aplinkybės nenustatytos. Priešingai, pareiškėjos charakteristika patvirtina, kad ji pasižymi kruopštumu, tinkamai planuoja savo darbinę veiklą, jai pavestas užduotis atlieka tinkamai.

2.11. Net jei ir buvo padaryta teisės aktų aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų ar proceso įstatymų pažeidimų, tarnybinio pažeidimo padarymo konstatavimui pagrindo nėra, to neįžvelgė ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-11728-23 duomenis analizavusi bei vertinusi Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Violeta Balčiūnienė bei 2023 m. liepos 4 d. Vidaus tyrimo išvadą surašiusi Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė R. M.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Atliekant tarnybinį patikrinimą ir konstatuojant pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių nustatymą ir įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų apriboję pareiškėjos teises. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir 2023 m. liepos 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl prokurorės R. G. veiksmų Nr. VT-254 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) įvertinti faktiniai duomenys buvo pakankami tarnybiniam nusižengimui konstatuoti. Rezoliucija priimta kompetentingo subjekto, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl ji neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

4.2. Tarnybinio patikrinimo išvada ir Teikimas yra dokumentai, priimti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 (toliau – ir Nuostatai) nustatyta tvarka užbaigtos administracinės procedūros dėl tarnybinės atsakomybės galimo taikymo atveju.

4.3. Atsižvelgiant į pareiškėją charakterizuojančius duomenis bei jos turėtą darbo krūvį, pareiškėjai tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta, tik konstatuotas tarnybinis pažeidimas.

4.4. Prokurorui paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių, tarnybinė nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus. Tai suprantama kaip nuobaudos ir visų su ja susijusių pasekmių panaikinimas. Praėjus dvylikai mėnesių, atstatomas status quo, ir asmuo gali toliau tęsti tarnybą, nepatirdamas neigiamų pasekmių savo atžvilgiu už padarytą nusižengimą. Išimtis taikoma tik atleidimui iš tarnybos, nes praėjus ir dvylikai mėnesių nuobauda nepraranda galios ir atleistas asmuo atgal į tarnybą negražinamas. Tarnybinio pažeidimo konstatavimo galiojimo terminas neturėtų būti ilgesnis negu tarnybinės nuobaudos galiojimo laikas.

4.5. Nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojamas pareiškėjos procesinio savarankiškumo klausimas, tačiau prokuroro savarankiškumas procese nėra absoliutus – savo tarnybinėje veikloje prokuroras yra saistomas procesinių normų, įpareigojančių išsamiai ir visapusiškai ir per kuo trumpiausią laiką atskleisti nusikalstamą veiką, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Prokuroro diskrecija ir procesinė veikimo laisvė turi būti suderinta su siekiu atskleisti nusikalstamą veiką, išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes, pašalinti bet kokias abejones ir prieštaravimus.

4.6. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, kad baudžiamajame procese prokuroras neprivalo laikytis įstatymų ir (arba) vykdyti teismo (teisėjo) nurodymų. Prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Tokie įgaliojimai apima ir pareigas, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos. Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras turėtų būti nepriklausomas ir klausyti tik įstatymo, o ne kitų proceso šalių ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuomonės dėl duomenų vertinimo ir atitinkamų sprendimų priėmimo.

4.7. Rinkti nusikalstamą veiką pagrindžiančius ar paneigiančius duomenis yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti – prokuroro pareiga. Atlikdamas šią pareigą, prokuroras privalo būti aktyvus, spręsti ir nurodyti dėl ikiteisminio tyrimo krypties ir apimties ir kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūnais užtikrinti, kad laiku ir kokybiškai būtų atliekami proceso veiksmai ir priimami sprendimai, atitinkantys surinktų faktinių aplinkybių bei įstatymų reikalavimų. Prokurorui suteikti įgaliojimai ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti privalomus nurodymus, naikinti jų nepagrįstus sprendimus, reaguoti į tyrimo trūkumus, priimti sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo (BPK 170 str. 2, 3 ir 4 d., Prokuratūros įstatymo 20 str. 2 d. 1 p., Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-139 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 4 ir 12 p.). Rekomendacijų 7 punktas nustato, jog pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, siekdamas užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.) ir vykdydamas pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.), prokuroras užtikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, proceso dalyvių teises ir galimybę jomis pasinaudoti, parenka efektyvias ir proporcingas procesinės prievartos priemone, nustato ir keičia tyrimo kryptis, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas greitai, racionaliai ir efektyviai. Atlikdamas pareigas, prokuroras privalo vykdyti generalinio prokuroro patvirtintas rekomendacijas ir kitus teisės norminius aktus, formuojančius ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką: tinkamai atlikti pavestas užduotis, gerbti ir ginti asmenų teises (Prokuratūros įstatymo 16 str. 2 d., 20 str. 1 d. 4 p.).

4.8. Pareiškėjos pasyvumas netoleruotinas, apsiribojant tik formaliai atliktais ikiteisminio tyrimo veiksmais.

4.9. Nagrinėjamu atveju konstatuota kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-11728-23 pareiškėja procesiškai neįvertino surinktų ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų apie galimai padarytą nusikaltimą ir 2023 m. balandžio 13 d. surašiusi nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. L. atžvilgiu pagal laidavimą dėl nutarimo patvirtinimo kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, kuris šio nutarimo nepatvirtino ir 2023 m. balandžio 14 d. nutartyje akcentavo, kad galimas apsimestinis sandoris, kuris sudarytas siekiant išvengti galimo automobilio konfiskavimo, kas sudaro pagrindą abejoti tiek įtariamojo (duomenys neskelbtini), tiek liudytojo A. L. sąžiningumu. Vertindamas šią nutartį, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartyje konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartis yra teisėta. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartyje pažymėjo, kad automobilio savininko pakeitimo procedūra likus kelioms dienoms iki vairavimo neblaiviu ir šios aplinkybės nutylėjimas, atskleidžia (duomenys neskelbtini) ir A. L. gudravimą, sugalvotą siekiant išvengti baudžiamojo poveikio priemonės – viso brangaus automobilio konfiskavimo.

4.10. Susipažinusi su tokiomis teismų nutartimis, pareiškėja turėjo priimti sprendimą – pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau, ignoruodama ikiteisminio tyrimo duomenis, situacijos įvertinimą teisme, 2023 m. gegužės 30 d. surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė teismui.

4.11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

4.12. 2023 m. balandžio 3 d. susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-11728-23 medžiaga, pareiškėja privalėjo priimti sprendimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei, kurią pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.75 promilių neblaivumas, vairavo (duomenys neskelbtini).

4.13. Nagrinėjamu atveju automobilis turėjo būti konfiskuotas, o ne gražintas jo savininkui. Tais atvejais, kai automobilis nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui, be to, nėra kitų BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų, turėtų būti konfiskuojamas kaltininkui priklausantis automobilis, o ne iš jo išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertė, todėl, pavesdama atlikti ikiteisminį tyrimą, pareiškėja turėjo nedelsdama areštuoti (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį, nes 2023 m. balandžio 3 d. valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, automobilio savininku buvo (duomenys neskelbtini). Esant abejotinoms aplinkybėms dėl automobilio savininko pasikeitimo, pareiškėja 2023 m. balandžio 6 d. leido transporto priemonę pasiimti iš saugomos aikštelės.

4.14. Nagrinėjamu atveju automobilio vertė buvo nustatyta, remiantis 2023 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, nesiaiškinant tikrosios automobilio kainos, buvo nepaisoma ikiteisminio tyrimo metu gauto „EMPREKIS“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje, kuri sulaikytajam automobiliui buvo nustatyta 38 120 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu.

4.15. Buvo pakankamai ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11728-23 duomenų, leidusių įtarti galiniai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, pradėti ikiteisminį tyrimą bei taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui.

4.16. Duomenų pakankamumo reikalavimas, kuris keliamas pradedant ikiteisminį tyrimą, negali būti tapatinamas su duomenų pakankamumo reikalavimu perduodant bylą į teismui su kaltinamuoju aktu ar pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo.

4.17. Skundas grindžiamas bendromis teorinėmis nuostatomis dėl prokuroro nepriklausomumo, tačiau pareiškėja nesilaikė įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, kas pasireiškė netinkamu konkrečios prokuroro pareigos, įtvirtintos įstatymuose, vidiniuose ir kituose teisės aktuose, atlikimu, todėl tokie veiksmai ir neveikimas negali būti tapatinami su prokuroro statusui suteiktomis garantijomis ir negali būti siejami su prokuroro Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Prokuratūros įstatyme įtvirtintu nepriklausomumu.

4.18. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliekamas ne dėl pareiškėjos, kaip savarankiškos ir nepriklausomos prokurorės priimtų sprendimų vertinimo kriterijų, o dėl to, kad atlikdama prokuroro funkcijas, pareiškėja neužtikrino baudžiamojo proceso paskirties greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, neužtikrino nusikalstamos veikos padarymo priemonės galimo konfiskavimo valstybės naudai, nereagavo į kitos galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius, paaiškėjusius atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11728-23, nedavė nurodymų dėl tyrimo krypties ir apimties, netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas.

4.19. Pareiškėjos teiginys, kad drausminė atsakomybė galėtų būti taikoma tik už nuolat pasikartojančias, šiurkščias, akivaizdžias teisės aiškinimo ir (ar) taikymo klaidas, nuolat pasikartojančius šiurkščius, akivaizdžius proceso įstatymų pažeidimus, nėra pagrįsta, nes Prokuratūros įstatymas nenustato, jog kuri nors iš nuobaudų būtų skiriama ar prokuroras tarnybinėn atsakomybėn būtų traukiamas tik už šiurkščius, nuolat pasikartojančius, akivaizdžius pažeidimus.

4.20. Pažeidimo sunkumas yra aplinkybė, į kurią atsižvelgiama, parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį, o ne sprendžiant klausimą dėl jos skyrimo ar neskyrimo, t. y. pats tarnybinis pažeidimas laikomas tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindu.

4.21. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad konstatuotas pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas (118 str. 1 d.), Prokuratūros įstatymo nuostatas (391 str. 2 d., 41 str. 5 d.), Nuostatus (5 p., 6 p., 37 p., 41.1 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pagal nustatytą kompetenciją pareiškėja organizavo bei kontroliavo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11728-23, todėl būtent pareiškėjai tenka atsakomybė už galimus šio ikiteisminio tyrimo metu padarytus baudžiamojo proceso pažeidimus, tokias veikas vertinant kaip tarnybinį pažeidimą.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

7.1. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio pažeidimo buvo pradėtas generalinės prokurorės 2023 m. liepos 11 d. sprendimu (rezoliucija), jai nepritarus Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorės R. M. 2023 m. liepos 4 d. vidaus tyrimo išvadai Nr. VT-233 „Pagal 2023-06-05 GP ONKTD vyriausiojo prokuroro A. U. tarnybinį pranešimą“, kurioje buvo siūloma dėl pareiškėjos veiksmų nepradėti tarnybinio patikrinimo.

7.2. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje buvo siūloma pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą ir jai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

7.3. Generalinės prokurorės pavaduotojas S. V. Tarnybinio patikrinimo išvadai pritarė ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu (rezoliucija) Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui R. P. pavedė surašyti motyvuotą teikimą.

7.4. Generalinei prokurorei pateiktame Teikime nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, t. y. organizuodama ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11728-23, pradėtą pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, jam vadovaudama ir kontroliuodama, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. gegužės 30 d. šias savo pareigas atliko netinkamai, neužtikrino baudžiamojo proceso paskirties greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, neužtikrino nusikalstamos veikos padarymo priemonės galimo konfiskavimo valstybės naudai, nereagavo į kitos galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius, paaiškėjusius atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11728- 23, nedavė nurodymų dėl tyrimo krypties ir apimties, t y. IBPS 2023 m. balandžio 3 d. susipažinusi su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-11728-23 ir davusi pavedimą atlikti šį ikiteisminį tyrimą, neatliko išimtinei prokuroro kompetencijai priklausančio proceso veiksmo – netaikė laikino nuosavybės teisių apribojimo automobiliui „BMW730d xDrive“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), siekiant užtikrinti nusikalstamos veikos padarymo priemonės galimą konfiskavimą valstybės naudai, nors nurodytas automobilis atitiko turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, nereagavo ir nesiėmė priemonių (ikiteisminį tyrimą atliekančiai pareigūnei nedavė privalomo nurodymo) patikrinti versiją dėl automobilio „BMW730d xDrive“ pardavimo aplinkybių, automobilio „BMW730d xDrive“ pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp įtariamojo A. L. ir A. L., galimo suklastojimo, ikiteisminį tyrimą atliekančiai pareigūnei nedavė nurodymo išsiaiškinti tikrąjį automobilio „BMW730d xDrive“ pardavimo laiką ir aplinkybes, už automobilį sumokėtą pinigų sumą, pinigų perdavimo faktą, o paaiškėjus aplinkybei, kad pinigai buvo perduoti, nesiėmė priemonių dėl nuosavybės teisės į juos apribojimo, nepradėjo ikiteisminio tyrimo pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius. Išnagrinėjusi A. L. 2023 m. balandžio 4 d. prašymą, 2023 m. balandžio 6 d. raštu jam leido automobilį „BMW730d xDrive“ pasiimti iš saugomos aikštelės, nežiūrint į tai, kad byloje buvo prieštaringų duomenų dėl šios transporto priemonės savininko pasikeitimo, o 2023 m. balandžio 13 d. priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11728-23, nutraukti pagal laidavimą dėl įtariamojo A. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Nepašalinusi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11728-23 trūkumų, nurodytų Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartyse, kuriose buvo išdėstytos pagrįstos abejonės dėl automobilio „BMW730d xDrive“ savininko pasikeitimo ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, galimai siekiant išvengti automobilio konfiskavimo, 2023 m. gegužės 30 d. surašė kaltinamąjį aktą dėl įtariamojo A. L. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir bylą perdavė teismui.

7.5. Teikime konstatuota, kad tokiais veiksmais ir neveikimu pareiškėja pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio, 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 170 straipsnio 2 ir 3 dalių, 170' straipsnio; Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto; Rekomendacijų 7, 9, 11 punktų ir 12.4 punkto; Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 (2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1-391 redakcija su vėlesniais pakeitimais), 49 punkto reikalavimus ir nuostatas.

7.6. Teikime pažymėta, kad tarnybinis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, nes pareiškėja nenumatė, kad dėl tokių jos veiksmų ir neveikimo gali kilti neigiami padariniai, nors pagal nustatytas aplinkybes, užimamas pareigas bei turimą patirtį turėjo ir galėjo tai numatyti ir veikti norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, dėl padaryto pažeidimo kilo neigiami padariniai – nebuvo įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis ginant visuomenės ir valstybės interesus, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Asmuo, pranešęs apie prokurorės aplaidų pareigų vykdymą, nusivylė prokuratūros sistema. Tarp prokurorės padaryto pažeidimo ir kilusių neigiamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

7.7. Atsižvelgiant į padaryto tarnybinio pažeidimo esmę, tai, kad tarnybinėn atsakomybėn pareiškėja traukiama pirmą kartą, į jos itin teigiamą tarnybinę charakteristiką, kitas Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir šiame Teikime nurodytas reikšmingas aplinkybes, pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, jai taikyti tarnybinę atsakomybę ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

7.8. Generalinė prokurorė 2023 m. rugpjūčio 17 d. rezoliucija Teikimui iš dalies nepritarė – konstatavo, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskyrė.

8. Teismas, apžvelgęs BK nuostatas (72 str. 2 d., 4 d. 2 p., 2811 str. 1 d.) nurodė, kad, nors pareiškėja teigia, jog ikiteisminį tyrimą atliekančiai pareigūnei davė nurodymą išsiaiškinti visas su automobilio „BMW730d xDrive“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), pardavimu susijusias aplinkybes, tačiau, tikrinant įtariamojo A. L. versiją apie automobilio „BMW730d xDrive“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), priklausomybę, pareiškėja turėjo priimti sprendimą dėl laikino nuosavybės teisės automobiliui apribojimo, nes buvo pakankamai duomenų, kurie patvirtino, jog nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis „BMW730d xDrive“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), faktiškai priklausė A. L. (jis pats pavirtino policijos pareigūnams, kai buvo sustabdytas patikrinimui reido metu, atvykęs į įvykio vietą, A. L. nenurodė, jog būtent jis yra automobilio „BMW730d xDrive“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) savininkas).

9. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjos 2023 m. balandžio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11728-23 buvo nutrauktas ir pareiškėja kreipėsi į teismą dėl jo patvirtinimo, o nusikalstamos veikos padarymo priemonę grąžino naujajam automobilio savininkui, leidžia daryti išvadą, jog organizuodama ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11728-23, jam vadovaudama ir kontroliuodama, pareiškėja šias savo pareigas atliko netinkamai, todėl pagrįstai ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11728-23 metu padaryti pažeidimai buvo įvertinti kaip tarnybinis pažeidimas. Teismas nurodė, kad automobilio „BMW730d xDrive“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) priklausomumo klausimas išspręstas, vadovaujantis sandorių negaliojimo instituto nuostatomis.

10. Teismas, įvertinęs tai, kad nėra nurodyti konkretūs būtiniausi, atsakovo nuomone, atliktini tyrimo veiksmai, kurie būtų nulėmę kitokias ikiteisminio tyrimo pasekmes, aplinkybė, jog nepradėdama ikiteisminio tyrimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pareiškėja pažeidė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, iš tarnybinio pažeidimo apimties šalintina.

11. Teismas padarė išvadą, kad rezoliucija, kuria buvo konstatuotas pareiškėjos padarytas tarnybinis pažeidimas, tačiau tarnybinė atsakomybė netaikyta, yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinimui pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais teisinio pagrindo nėra.

III.

12. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pareiškėjos skundas susidėjo iš dviejų dalių: administracinį aktą buvo prašoma panaikinti dėl to, kad jis yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvai visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, administracinį aktą buvo prašoma panaikinti ir dėl to, kad jis yra neteisėtas, nes konstatuotą pažeidimą įstatymų leidėjas, besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu bei tuo, kad toks konstatuojamo pobūdžio teisės aktas, šio galiojimas be termino, yra ydingas ir turi būti panaikintas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, aukštesnės galios teisės aktams, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įvirtintam prokuroro nepriklausomumo principui bei Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamai praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos formuojamai nuostatai, jog nei formuojamai nuostatai, jog nei teisėjams, nei prokurorams negali būti taikoma atsakomybė už priimant proceso sprendimus (tai pat ir organizuojant bei vadovaujant ikiteisminiam tyrimui) padarytas pavienes teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidas ar proceso įstatymų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes.

13.2. Pirmosios instancijos teismas aprašomojoje dalyje pateikdamas pareiškėjos skundo santrauką ne tik, kad nepaminėjo pareiškėjos skunde nurodytų esminių ir pagrindinių aplinkybių, o pateikdamas tik dalies pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių santraukos interpretaciją bei pavienius iš konteksto išimtus teiginius, netgi iškreipė dalies skunde nurodytų aplinkybių esmę.

13.3. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė pareiškėjos skundo esmės, nepagrįstai susiaurino skundo nagrinėjimo bei administracinėje byloje nustatinėtinų aplinkybių ribas, nukrypo nuo skundo esmės, o teismo selektyviai atrinktų ir teismo skundžiamame sprendime nurodytų aplinkybių ištyrimas nebuvo pakankamas teisingam bylos išnagrinėjimui bei teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui, taip kaip numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

13.4. Pareiškėja, organizuodama ir vadovaudama ikiteisminiam tyrimui, visus policijos pareigūnams duodamus privalomus nurodymus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu, visus nutarimus, procesinius sprendimus priėmė vykdydama savo pareigą, veikdama savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi įstatymais, teisės aktų nuostatomis, protingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principais, laikantis nekaltumo prezumpcijos ir kt.

13.5. Byloje Nr. 01-1-11728-23 esančios aplinkybės nebuvo tokios, kurios leistų tiesiogiai, neabejotinai, vienareikšmiškai, nepažeidžiant protingumo, pagarbos asmenų teisėms ir laisvėms principų taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „BMW730d xDrive“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), pagal byloje nustatytus faktinius duomenis ir duomenų apimtį bei atsižvelgiant į Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartyse nurodytas abejones dėl automobilio 2023 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo priimti procesinį sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, o išnagrinėjus A. L. prašymą dėl automobilio grąžinimo priimti priešingą sprendimą, nei buvo priimtas, o siekiant įgyvendinti BK 72 str. reikalavimus, prokurorei nesiimti priemonių ir nepriimti 2023 m. balandžio 13 d. nutarimo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą. A. L. nekilnojamajam turtui – butui adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris visapusiškai leido užtikrinti nusikalstamos veikos priemonės vertės išieškojimą ir BK 72 straipsnio nuostatų įgyvendinimą, jeigu būtų nuspręsta konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos procentinę dalį. Pirmosios instancijos teismas šių ir kitų svarbių aplinkybių neanalizavo ir nevertino.

13.6. Pareiškėja skunde prašė įvertinti, ar teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2023 m. rugpjūčio 17 d. rezoliucija pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad „ nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti generalinės prokurorės 2023 m. rugpjūčio 17 d. rezoliuciją, kuria iš dalies nepritarta Teikimui – konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau nuobauda neskirta“ ir šią administracinę bylą nagrinėjo bylos aplinkybes vertindamas ne pagal tai ar teisėtai ir pagrįstai buvo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, o pagal teismo suformuluotą ir išsikeltą hipotezę ar yra teisinis pagrindas panaikinti konstatuojamo pobūdžio rezoliuciją.

13.7. Tiek pradedant, tiek atliekant tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo metu kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą pagal atitinkamas teisės normas, taip pat kaltinimo, nuo kurio tikrinamas asmuo turėjo teisę gintis apimtį, bei konstatuojant pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, su išankstine (kaltumo) nuostata vertinant pareiškėjos veiksmus ir t. t., galimai buvo pažeistos pagrindinės nuostatos, turėjusios užtikrinti išsamų, nešališką, objektyvų, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, galimai padaryto tarnybinio pažeidimo aplinkybių tyrimą, kurie turėjo esminės įtakos objektyviai, nešališkai bei teisingai vertinant pareiškėjo veiksmus šioje konkrečioje situacijoje.

13.8. Generalinė prokuratūra, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatydama ir konstatuodama pasekmes bei priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, kas yra ne tik svarbu, bet ir būtina, atliekant tarnybinį patikrinimą, savo išvadų nepagrindė nei faktine, nei teisine prasme.

13.9. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, administracinės bylos nagrinėjimas negali faktiškai pereiti į materialinių baudžiamosios teisės normų aiškinimą bei baudžiamosios teisės taikymo klausimų sprendimą, nes tai yra bendrosios kompetencijos teismo prerogatyva, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime imasi vertinti pareiškėjos, kaip prokurorės, vykdant konstitucinę pareigą priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą organizuojant ir vadovaujant ikiteisminiam tyrimui, susijusį su BK 72 straipsnio reikalavimų nuostatų užtikrinimu, nevertinant aplinkybių, jog prokurorės sprendimu laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikytas įtariamojo nekilnojamajam turtui, kuriame, šios administracinės bylos nagrinėjimo metu, jau buvo priimtas įsiteisėjęs sprendimas, o ne aplinkybes, susijusias su nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei aplinkybes ar teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2023 m. rugpjūčio 17 d. rezoliucija pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, neperžengdama skundo ribų, kaip tai numato ABTĮ.

13.10. Šioje byloje ir šioje konkrečioje situacijoje nei atsakovas, nei teismas nenustatė bei nepagrindė, jog pareiškėjos apsisprendimas netaikyti laikino nuosavybės teisių apribojimo automobiliui „BMW730d xDrive“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), tačiau taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą įtariamojo nekilnojamam turtui – butui, kuris leido užtikrinti BK 72 straipsnio nuostatų įgyvendinimą, taip pat duodant tyrėjai nurodymus dėl tyrimo krypties ir apimties, buvo nulemtas pareiškėjos aplaidumo, šiurkščių, akivaizdžių, pasikartojančių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, vykdant pareigą atskleisti nusikalstamą veiką, neužtikrinti laikino nuosavybės teisių apibojimo taikymo, taip pat tai, kad būtų kilusi kažkokia žala bei neigiami padariniai ir t. t., dėl ko šiuos pareiškėjos veiksmus, kaip neveikimą, būtų pagrindas pagrįstai pripažinti tarnybiniu pažeidimu bei sudarytų pagrindo spręsti apie pareiškėjos šiurkščius ir akivaizdžius proceso įstatymų pažeidimus, sukėlusius itin sunkias ar neigiamas pasekmes.

13.11. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas administracinės bylos aplinkybes, netinkamai, t. y. ne pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, o savo išvadas grindė tik atsakovo atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis, kas sudarė prielaidas netgi priešingai vertinti paties teismo nustatytas aplinkybes, taip pat pirmosios instancijos teismas, nesilaikė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos, todėl nukrypo nuo teisminės praktikos analogiškose ar iš esmės panašios kategorijos bylose, neteisingai taikė teisės normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisingą procesinį sprendimą.

13.12. Pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomoji ir rezoliucinė dalys skiriasi – pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad nėra nurodyti konkretūs būtiniausi, atsakovo nuomone, atliktini tyrimo veiksmai, kurie būtų nulėmę kitokias ikiteisminio tyrimo pasekmes, aplinkybė, jog nepradedama ikiteisminio tyrimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pareiškėja pažeidė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, iš tarnybinio pažeidimo apimties šalintina, tačiau skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje šios aplinkybės nėra nurodytos.

13.13. Pirmosios instancijos teismas apribojo pareiškėjos pasisakymų baigiamųjų kalbų laiką, parodė išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, pažeidė ABTĮ 81 straipsnio 6 dalies nuostatas.

14. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas procedūrinių pažeidimų nepadarė, bylos nagrinėjimo tvarka ir eiga atitiko ABTĮ II dalies antrame skirsnyje nustatytus reikalavimus ir tai patvirtina tiek teismo posėdžio garso įrašas, tiek administracinėje byloje esanti informacinė pažyma.

15.2. Pareiškėjui ir jos atstovui buvo suteikta pakankamai laiko paaiškinti savo skundo esmę, pagrindinius argumentus, užduoti klausimus, o teisėja įspėjo juos bei atsakovo atstovą nesikartoti tik tuomet, kai jie pradėdavo kartoti skunde ir atsiliepime aiškiai ir išsamiai išdėstytas aplinkybes ir teismų praktikos pavyzdžius. Nagrinėdamas bylą teismas buvo aktyvus, teisėja uždavė šalims eilę klausimų, apklausė liudytoją, proceso šalių teisės nebuvo apribotos ir sakant baigiamąją kalbą (pareiškėjos atstovo baigiamosios kabos trukmė – 48 min.), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos pareiškėjos ir jos atstovo teisės.

15.3. Pareiškėjos nurodyta terminija dėl reikalavimų skirtingumą turi analogišką (sinonimišką) prasmę, o skundžiamo teisės akto panaikinimo pagrindai paprastai siejami su tokio akto neteisėtumu (ABTĮ 91 str. 1 d. 1–3 p.), todėl šis apeliacinio skundo motyvas jokios įtakos skundžiamo sprendimo vertinimui neturi.

15.4. Teikime konstatuotas pareiškėjos tarnybinis pažeidimas pasireiškė ne procesinio sprendimo priėmimu, o netinkamu pareigų atlikimu. Iš tarnybinio pažeidimo aprašymo aiškiai matyti, kad pareiškėjos priimti procesiniai sprendimai – 2023 m. balandžio 13 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2023 m. gegužės 30 d. kaltinamasis aktas paminėti tik kaip su pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, tačiau pats tarnybinis pažeidimas pasireiškė kitais jos veiksmais bei neveikimu, vykdant pareigas. Tokio tarnybinio pažeidimo konstatavimas nesikerta su prokuroro statusui suteiktomis nepriklausomumo ir savarankiškumo garantijomis, nes nagrinėjamu atveju pareiškėja neveikė taip, kaip teisės aktais ji buvo įpareigota veikti.

15.5. Pareiškėjos padaryti pažeidimai sukėlė neigiamus padarinius, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Pareiškėjos padarytu pažeidimu: nebuvo įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis ginant visuomenės ir valstybės interesus, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą; asmuo, pranešęs apie prokurorės aplaidų pareigų atlikimą nusivylė prokuratūros sistema.

15.6. Pareiškėjos argumentai dėl aprašomosios ir rezoliucinės dalių nesutapimo yra nepagrįsti, nes dėl pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės pašalinimo padaryto tarnybinio pažeidimo konstatavimas nepripažintas neteisėtu ir niekaip nepakeitė teismo sprendimo, aiškiai išreikšto rezoliucinėje dalyje.

15.7. Tarnybinio pažeidimo konstatavimas galioja ne ilgiau kaip 12 mėn. Kita vertus, tarnybinio pažeidimo konstatavimas nesukelia prokurorui tokių tiesioginių teisinių padarinių kaip tarnybinė nuobauda ir apskritai vertintinas labiau kaip pažeidimų prevencinė priemonė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2023 m. rugpjūčio 17 d. rezoliucijos, kuria buvo iš dalies pritarta Teikimui, konstatuota, kad pareiškėja  padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau jai neskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Rezoliucijos panaikinimo atmetė. Teismas pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, kad pareiškėja, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė, organizuodama ir vadovaudama Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje atliekamam ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-11728-23, nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. gegužės 30 d. šias savo pareigas atliko netinkamai, neužtikrino baudžiamojo proceso paskirties greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, neužtikrino nusikalstamos veikos padarymo priemonės galimo konfiskavimo valstybės naudai, nedavė nurodymų dėl tyrimo krypties ir apimties. Pirmosios instancijos teismas iš veikų, kurios buvo laikomos  pareiškėjos tarnybiniu pažeidimu, pašalino aplinkybę, jog pareiškėja nepradėjo ikiteisminio tyrimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

18. Apeliaciniame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų patenkintas. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl didelės dalies pareiškėjos argumentų, nesivadovavo naujausia administracinių teismų praktika panašiose bylose, padarė eilę procesinių pažeidimų.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi,  jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendime išaiškino, kad konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas nepaneigia galimybės taikyti teisėjams drausminę atsakomybę už vengimą atlikti pareigas be pateisinamos priežasties, netinkamą pareigų atlikimą, tačiau vien tai, kad aukštesnės instancijos teismas, proceso įstatymų nustatyta tvarka peržiūrėjęs teisėjo priimtą sprendimą, jį pakeitė arba panaikino dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, nereiškia, kad yra pagrindas taikyti teisėjui drausminę atsakomybę. Nuolat pasikartojančios šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, nuolat pasikartojantys šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti teisėjui priimant sprendimus, yra pagrindas teismų savivaldos institucijai (-oms), turinčiai (-ioms) atitinkamus įgaliojimus, teisėjo elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti teisėjui drausminę atsakomybę.

21. Konstitucinis Teismas tame pat sprendime konstatavo, kad aukštesnės instancijos teismų teisėjai, nagrinėjantys bylas dėl žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų, taip pat remiasi savo žiniomis ir vidiniu įsitikinimu, tad kitokio sprendimo priėmimą gali lemti ir skirtingas suvokimas, faktų vertinimas ir (arba) teisės aiškinimas. Tai, kad žemesnės instancijos teismo teisėjo, nepriklausomai ir nešališkai išnagrinėjusio bylą, priimant sprendimą padarytos teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, proceso įstatymų pažeidimai ištaisomi aukštesnės instancijos teismo, pirmiausia rodo, kad teismų instancinė sistema veikia pagal savo paskirtį, o ne tai, kad pakeistą ar panaikintą sprendimą priėmęs teisėjas aplaidžiai atliko savo pareigas ar stokojo reikiamos profesinės kvalifikacijos. Aukštesnės instancijos teismui peržiūrint ir keičiant ar naikinant žemesnės instancijos teismo priimtą sprendimą nėra vertinama jį priėmusio teisėjo kvalifikacija ar veikla (darbas) nagrinėjant bylas. Galimybė teisėjams taikyti kokias nors neigiamus padarinius turinčias priemones už jų priimtus konkrečius sprendimus (juose išdėstytą faktų vertinimą ir teisės aiškinimą) paneigtų teismų instancinės sistemos esmę, sudarytų prielaidas pažeisti teisėjo procesinį savarankiškumą sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, kištis į teisėjo ar teismo veiksmus vykdant teisingumą, taigi pažeistų konstitucinį teisėjo ir teismų nepriklausomumo principą.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, jog atsižvelgiant į prokuroro statusą ir jo nepriklausomumo principą, prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimo pakopinę (instancinę) tvarką, prokuratūros statusą ir funkcijas , Konstitucinio Teismo sprendime paminėti principai taip pat taikytini ir prokurorų atžvilgiu. T. y., jeigu prokuroro sprendimas pakeistas arba panaikintas dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, tai dar nereiškia, kad yra pakankamas pagrindas taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę. Tik šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti prokurorui priimant sprendimus, yra pagrindas prokuroro elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę (žr., pvz., 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-733-575/2019, 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-552/2019, 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1091-629/2023, 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-662/2024; 2024 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1050-1047/2024 ir kt.).

23. Visgi, teisėjų kolegija  taip pat pažymi, kad naujausioje administracinių teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-428-815/2025) akcentuojama, jog konstitucinis teisėjų ir prokurorų statusas nėra tapatus. Pagal Konstitucijos 109 straipsnį teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę. Teisėjo procesinis nepriklausomumas yra būtina nešališko ir teisingo bylos išnagrinėjimo sąlyga. Kita vertus, teisėjas ir teismai nėra pakankamai nepriklausomi, jei neužtikrintas teismų, kaip teisminės valdžios institucijų sistemos, nepriklausomumas. Pagal valdžių padalijimo principą visos valdžios yra savarankiškos, nepriklausomos, galinčios atsverti viena kitą. Teisminė valdžia, būdama savarankiška, negali būti priklausoma nuo kitų valdžių dar ir dėl to, kad ji vienintelė formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Tik būdama savarankiška, nepriklausoma nuo kitų valdžių, teisminė valdžia gali įgyvendinti savo funkciją – vykdyti teisingumą.

24. Teisėjų konstitucinė priedermė vykdyti teisingumą reiškia, kad tik nuolat pasikartojančios šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, nuolat pasikartojantys šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti teisėjui priimant sprendimus, yra pagrindas teismų savivaldos institucijai (-oms), turinčiai (-ioms) atitinkamus įgaliojimus, teisėjo elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti teisėjui drausminę atsakomybę. Tuo tarpu prokurorai nevykdo teisingumo, jie nėra valstybės valdžia, nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, jų funkcijos yra kitokios nei teisingumo vykdymas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas). Todėl prokurorai, nevykdydami teisingumo, bet atlikdami savo funkcijas, paprastai net vienkartiniais atvejais negali šiurkščiai ir akivaizdžiai nukrypti nuo formaliųjų įstatymo reikalavimų. Todėl tais atvejais, kai prokuroro atliktini proceso veiksmai ar kitoks elgesys  yra aiškiai apibrėžtas konkrečiomis ir imperatyviomis taisyklėmis, tokių taisyklių nesilaikymas gali būti vertinamas kaip tarnybinis pažeidimas.

25. Prokurorų funkcijos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, baudžiamosiose bylose palaiko valstybinį kaltinimą. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose. Tačiau Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, esą prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų <...> (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

26. BPK 2 straipsnyje nustatyta, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 170 straipsnio 2 dalį, kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus ir kt..

27. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad ne visi prokurorų veiksmai organizuojant ir kontroliuojant ikiteisminį tyrimą gali būti vertinami kaip tarnybinis pažeidimas.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog kai prokuroro tarnybinio pažeidimo padarymas grindžiamas išsamaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo neatlikimu, nesiėmimu visų įstatymu nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, privalomų nurodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams davimo stoka, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju – Generalinė prokuratūra) privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę prokurorui (žr., pvz., 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-506-629/2025; kt.). Tam, kad prokuroras būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį prokurorą, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, prokuroro kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-662/2024; kt. ).

29. Nagrinėjamu atveju Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Teikime konstatuota, kad pareiškėja, organizuodama ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11728-23, pradėtą pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, jam vadovaudama ir kontroliuodama, kaip jis vyksta, nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. gegužės 30 d. šias savo pareigas atliko netinkamai, neužtikrino baudžiamojo proceso paskirties greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nurodomi konkretūs pareiškėjos neatlikti veiksmai: 1) neužtikrino nusikalstamos veikos padarymo priemonės galimo konfiskavimo valstybės naudai t.y. netaikė laikino nuosavybės teisių apribojimo automobiliui „BMW730d xDrive“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir pagal A. L. 2023 m. balandžio 4 d. prašymą, 2023 m. balandžio 6 d. raštu jam leido automobilį „BMW730d xDrive“ pasiimti iš saugomos aikštelės;  2) nereagavo į kitos galimai padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje požymius, paaiškėjusius atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11728- 23 ir nepradėjo dėl to ikiteisminio tyrimo: 3) nedavė nurodymų dėl tyrimo krypties ir apimties, t y. patikrinti versiją dėl automobilio „BMW730d xDrive“ pardavimo aplinkybių, automobilio „BMW730d xDrive“ pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp įtariamojo A. L. ir A. L., galimo suklastojimo, ikiteisminį tyrimą atliekančiai pareigūnei nedavė nurodymo išsiaiškinti tikrąjį automobilio „BMW730d xDrive“ pardavimo laiką ir aplinkybes, už automobilį sumokėtą pinigų sumą, pinigų perdavimo faktą, o paaiškėjus aplinkybei, kad pinigai buvo perduoti, nesiėmė priemonių dėl nuosavybės teisės į juos apribojimo. Taip pat pareiškėja buvo kaltinama tuo,  kad 2023 m. balandžio 13 d. priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11728-23, nutraukti pagal laidavimą dėl įtariamojo A. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Nepašalinusi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11728-23 trūkumų, nurodytų Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartyse, kuriose buvo išdėstytos pagrįstos abejonės dėl automobilio „BMW730d xDrive“ savininko pasikeitimo ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, galimai siekiant išvengti automobilio konfiskavimo, 2023 m. gegužės 30 d. surašė kaltinamąjį aktą dėl įtariamojo A. L. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir bylą perdavė teismui.

30.  Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta šios nutarties 10 ir 17 punktuose, iš tarnybinio pažeidimo apimties pašalino aplinkybę, jog nepradėdama ikiteisminio tyrimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pareiškėja pažeidė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Atsakovas dėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacinio skundo nepadavė, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo plačiau pasisakyti dėl šios aplinkybės vertinimo ir laiko nustatytu, kad tokiu neveikimu pareiškėja tarnybinio pažeidimo nepadarė.

31. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos tarnybinį pažeidimą sudaranti trečioji veika, t. y. nedavimas ikiteisminio tyrimo pareigūnei nurodymų dėl tyrimo krypties ir apimties, yra glaudžiai susijusi su ikiteisminio tyrimo pagal BK 300 str. 1 d. pradėjimu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti pageidautini duoti pareiškėjos nurodymai yra susiję su būtent automobilio „BMW730dxDrive“  pirkimo pardavimo aplinkybėmis, todėl pripažinus, jog pareiškėja nepadarė tarnybinio pažeidimo, nepradėdama ikiteisminio tyrimo dėl automobilio pirkimo pardavimo sutarties suklastojimo, nėra pagrindo pripažinti  tarnybinio pažeidimo padarymu ir kitus pareiškėjos veiksmus/ neveikimą, susijusius su įrodymų šiam ikiteisminiam tyrimui surinkimu. Jeigu tarnybinį patikrinimą atlikę asmenys vertino, kad šie įrodymai reikalingi transporto priemonės, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimui, tai atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja savalaikiai ėmėsi BPK numatytų priemonių, užtikrinant transporto priemonės vertės įtariamojo turto laikiną nuosavybės teisės apribojimą, t.y. užtikrino privalomos baudžiamojo poveikio priemonės taikymą. Turint omenyje įvairią teismų praktiką nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal  BK 281 str. ir taikant  transporto priemonių ar kito turto konfiskavimą tokiais atvejais bei kitais įrodymais nepaneigtą  dokumentais pagrįstą transporto priemonės vertę, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėja, nenurodydama rinkti papildomų įrodymų apie automobilio „BMW730dxDrive“  pirkimo pardavimo aplinkybes, akivaizdžiai nesilaikė imperatyvių taisyklių, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo atlikimą ir jo organizavimą. Be kita ko, byloje nėra paneigti pareiškėjos paaiškinimai, kad ji ikiteisminio tyrimo pareigūnei davė nurodymus. kaip turi būti atliekamas ikiteisminis  tyrimas, kokie procesiniai veiksmai turi būti atlikti.

32. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos tarnybinio pažeidimo apimtis susiaurėja iki to, kad ji 2023 m. balandžio 4-6 d. nesiėmė priemonių, kad būtų taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „BMW730d xDrive“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) bei šį automobilį perdavė A.L. tačiau šie pareiškėjos veiksmai rodo daugiau įžvalgumo ir kvalifikacijos stoką, bet ne šiurkštų ar akivaizdų pareigų neatlikimą. Kaip jau minėta, pareiškėja ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų laikinai apribotos įtariamojo nuosavybės teisės jo kitam turtui, perdavė ikiteisminio tyrimo medžiagą teismui, kad būtų išspręstas kalto asmens atsakomybės klausimas.

33.  Pasisakydama dėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Teikime paminėtų pareiškėjos  procesinių veiksmų nutraukiant ikiteisminį tyrimą bei vėliau perduodant bylą teismui, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepagrindė, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė imperatyvias BPK normas ar žemesnės galios norminių aktų taisykles. Pats atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, jog šie pareiškėjos priimti procesiniai sprendimai buvo nurodyti tik kaip su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės, tačiau pats pažeidimas pasireiškė kitais pareiškėjos veiksmais. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartyse nebuvo tiesioginių kategoriškų nurodymų ar išvadų, susijusių su automobilio „BMW730d xDrive“ pirkimo pardavimo sutarties vertinimu, todėl pareiškėja, veikdama prokuroro nepriklausomumo ribose turėjo diskreciją arba rinkti papildomus įrodymus šiuo aspektu, galbūt pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo arba perduoti baudžiamąją bylą į teismą bendra tvarka. Nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas antrasis variantas, nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo nuteistas, automobilis „BMW730d xDrive“ konfiskuotas, taigi baudžiamojo proceso tikslai buvo pasiekti.

34. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo įrodyti, jog pareiškėja, atlikdama jam teisės aktais pavestas funkcijas, padarė akivaizdžias teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidas ar akivaizdžius proceso įstatymų pažeidimus, tačiau byloje surinkti duomenys nėra pakankami tokiai išvadai padaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, konstatuodamas, jog pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, nenurodė konkrečios, aiškiai ir imperatyviai suformuluotos pareigos, kurią pažeidė pareiškėja, organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą, atsakovo Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Teikime nurodyti pareiškėjos atlikti bei neatlikti veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė akivaizdžias teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidas ar akivaizdžius baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje situacijoje atsakovas nepagrįstai, pažeisdamas konstitucinį prokuroro nepriklausomumo principą, pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, todėl skundžiama Rezoliucija naikintina.

35. Likę pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūra bei pirmosios instancijos teismo proceso ypatumais plačiau neaptarinėtini kaip neturintys įtakos galutiniam bylos nagrinėjimo rezultatui.

36.  Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Rezoliuciją pripažino pagrįsta ir teisėta, todėl priimtas šio teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Rezoliucija panaikinama. Antrojo pareiškėjos reikalavimo – nutraukti tarnybinio pažeidimo teiseną - tenkinimas nesukeltų pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių.

37.  Pareiškėja apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Pagal bylos duomenis pareiškėja advokatui 2023 m. spalio 21 d. yra sumokėjusi 1200 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą,  o 2024 m. gegužės 10 d.  advokatui sumokėjo 1200 Eur už apeliacinio skundo parengimą.

38.  Nagrinėjant šį procesinį prašymą, pirmiausia pažymėtina, kad vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas ir apeliacinis skundas patenkinti, todėl jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

39.  ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

40.  Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, atsižvelgusi į Rekomendacijų nuostatas, pagal kurias nustatomas priteistinas dydis už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai priteistinos 2000 Eurų jos patirtoms bylinėjimosi išlaidoms, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. G. apeliacinį skundą patenkinti. Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos R. G. skundą patenkinti. Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2023 m. rugpjūčio 17 d. rezoliuciją, kuria iš dalies pritarta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro 2023 m. rugpjūčio 10 d. teikimui Nr. VT-271 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, konstatuota, kad R. G. padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau jai neskirta tarnybinė nuobauda. Priteisti R. G. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2000 ( du tūkstančius) Eur bylinėjimosi išlaidų  pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimui. Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                    Ričardas Piličiauskas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius